aš pabėgsiu į rytojų, nes jis niekados nuo manęs nepasprunka. net tada, kai mėginu jį vyti lauk pikčiausiais grasinimais; kai šiepiu dantis ir urzgiu nelyg prastai sušukuotas meškutis ; kai eilinįkart jį išduodu su kitais – gražesniais, jaunesniais, Gyvenimo nesužalotais ir woodoo lėlėm nepaverstais.

ši savaitė mane totaliai išdūrė: paerzinusi lietuviškas mergaites savo mėnesio senumo pavasariais, ketvirtadienio rytą už žaliuzių aptikau minkštais kąsniais besileidžiantį sniegą. taip taip – vidur’ vasario! čionais! –> le réchauffement de la planète s’est perdu, tariau. ta proga apsimečiau mergaite: apsirengiau gražiausią miniaką, lengvus suvarstomus bačiukus ir dailų pusvilnės švarkelį; klaikiai sustirusi, mažutes kietas gniūžtes paverčiau taškeliais ant i — taip dailu nė per kalėdas nebuvo.

nes juk sniegas gurgždėjo po kojom.
lietuva lietuvėle, balta pieno puta atplauk(siu).

prancūziškas citrinų pyragas
pyragui
240 g sojos jogurto (natūralaus arba vanilinio; jei dedame saldintą, galime kiek sumažinti cukraus kiekį)
120 g cukraus pudros
120 ml nestipraus skonio aliejaus (pėvėzė, rafinuoto saulėgrąžų)
1 a.š. vanilės ekstrakto
2 a.š. citrinų ekstrakto
1 citrinos žievelė (tarkuota)
185 g miltų
2 a.š. kepimo miltelių
keleto šaukštų aguonų

paprastam glajui
90 g cukraus pudros
15 ml citrinos sulčių

iškepame pyragą:
orkaitę įkaitiname iki 180oC.
kepimo formą ištepame aliejumi, pabarstome miltais.
dubenyje sumaišome jogurtą, aliejų, cukrų, ekstraktus, aguonas ir citrinos žievelę. kitame dubenyje persijojame miltus su kepimo milteliais. suberiame ant aliejaus-jogurto mišinio ir išmaišome. atsargiai – nepermaišome: viskas turi tik tik išsimaišyti, nesistengiame suplakti vientisos lietinių tešlos (blendinio)!
kepame, kol į pyrago vidurį įsmeigtas medinis pagalėlis tampa švarus – gali užtrukti tarp 35-50 minučių: tai priklauso ir nuo formos, ir nuo orkaitės.
leidžiame pyragui atvėsti prieš išimdami iš formos.
valgome – kaip keista! – jau ‘pastovėjusį’, geriausia – kitą dieną. jei norisi, aptepame

paprastu glajumi.
cukraus pudrą sumaišome su citrinos sultimi: sultis lašiname po keletą lašelių ir vis maišome. glajus turi būti tokio tirštumo, kad padengtų šaukšto nugarėlę.
glajų patartina ruošti prieš pat juo tepant pyragą, kad nesustingtų.

iš 500 vegan recipes, tik — pribėriau aguonų.

tereikia amazon.com paieškoti kitrošmų veidrodžio – kad išvestų iš prakeiktų smegeninių-širdinių-rankinių labirintų.

jogurto-dribsnių sluoksniuotis (atseit parfait) su karamelizuotais obuoliais
indelio natūralaus jogurto (125 g)
cukraus, jei mėgstame saldžiau
3-4 v.š. mėgstamų dribsnių (granola) – smagiausia, kai jie dar šilti*
vidutinio obuolio
šaukšto sviesto

paruošiame obuolį: supjaustome skiltelėmis, išimame sėklalizdžius. keptuvėje išlydome sviesta ir apkepame obuolio riekeles iš abiejų pusių.
o toliau – taip paprasta, kad net gėda rašyti. sluoksniuojame: jogurtas (smaišytas su cukrumi, jei mėgstame saldžiau), dribsniai, obuoliai. arba — dribsniai, jogurtas, obuoliai. arba – arba belenkaip.
* kai namuose granolos nėra, darau taip: išlydau keptuvėje šaukštą sviesto, suberiu 3-4 šaukštus avižų dribsnių, šaukščioką sėlenų, arbatinį šaukštelį rudojo cukraus, žiupsnį cinamono ir porą šaukštų kepintų riešutų. maišydama kepinu, kol dailiai paruduoja.
šilti dribsniai smagiai kontrastuoja su iš šaldytuvo ištrauktu jogurtu.

papasakosiu, kaip čia vyksta sesija.
viskas paprasta – nuo 13.00 liaudis ima rinktis litexpo rūmuose (litexpo rūmuose, esančiuose grigiškėse, mind you. ar *bent jau* lazdynėliuose.) ir būriuotis prie vienintelės lentos. alkūnėmis, šypsenomis ir ‘pardon, excusez-moi’ prasiskynę kelią, susiranda savo pavardę (arba, *kai kuriais atvejais*, ne) sąraše. įsimena savo sėdimosios numerį. atvėrus duris, salėn veržiasi nelyg į išpardavimą harrods’e. grūdasi grūdasi viena ištisa srove ar, veikiau, kamščiu, kol galiausiai kažkoks smalsuolis suranda dar ir šonines duris – yay! free food!
atsisėdame, įsitaisome. lapai, žinia, koduoti – seniai prabėgusios tos dienos, kai matanalizės ar geometrijos Rytui išaušus sprendimus (ar atrajotą teoriją) rašydavome į plonus sąsiuvinius, ant viršelio dailyraščiu suraitę – vilniaus universiteto matematikos ir informatikos fakulteto finansų ir draudimo matematikos 2 kurso 1 grupės studentės vardenės pavardenės tokio ir tokio dalyko egzaminas. čia gi – gauni lipnių lapelių puokštę ir savo Didžiai Slaptą Kodą, kuriuo štampuoji įdėtinius lapus. šiukštu – niekur niekur nevalia palikti savo inicialų ar kitos informacijos, leidžiančios atpažinti autorių.
vidur’ egzamino dėstytojas peržiūri visų asmens dokumentus. nesvarbu, kad visą semestrą lankei paskaitas, kur ne daugiau nei 15 žmonių, – o gal nuo pat rugsėjo už šokoladines saldaines įdarbinai kaimynų praną apsimesti tavimi? aišku, vieno dokumento negana – greta studento pažymėjimo guldome teises (ha, jie čia vis dar turi kažin kokias knygiūkštes, o ne modernias mūsiškas kortutes), asmens tapatybės korteles ar viešojo transporto nuolatinius bilietus.
saugumas ir nešališkumas – tarsi lietuviškuose valstybiniuose egzaminuose.
o gal ir kituose lietuvos universitetuose/fakultetuose taip vyksta? ieva, kaip pas jus?

dar. čia ypač monikai ar gal dar rūtuliukui.
aš supratau čionais, kad mane mifas yra juodai sutraumavęs – kai prieš egzą gerdavome valerijoną, kuris, aišku, nieko nepadeda; tik tiek, kad ima darytis nusispjauti. o rytą, rytą atsisėdęs prieš užduočių lapą, supranti, kad nieko nesupranti, kad tavo A4 pagalbos lapas išties bevertis, kad klausimai susukti siekiant ‘atsijoti’, t.y., tik little elephant geniuses gali į juos atsakyti. jokio ryšio su tuo, kas vyko per pratybas – o koks gi ir skirtumas, ir ten nieko nesuprasdavai, nes net nemokėdamas integruoti dalimis greitukais nurašinėdavai zeta funkcijų apibrėžimus ir išplėstais ausų radarais gaudydavai tarsi iš oro gimstančius teisingus atsakymus – 2-pi-iš-trijų. žavėdavaisi tais žmonėm, kurie juos taip nukabliuodavo, nus(i)vildavai savo matematiniai (ne)sugebėjimais.
o čia? čia mokaisi nuolat, nes pratybų daugiau nei teorijos (2 teorijos/sav, 3 pratybos/sav.), kur galų gale atkali ne tik naują žodyną, bet išsiugdai ir bent menkiausius įgūdžius ir net imi SUPRASTI, kas vyksta. ne ne ne, pažvelgęs į diflygtį nežinai, kaip ją spręsti, bet – bet pala, jų egzamine ir nėra, NORS per paskaitą ir teko regėti vieną vienintelį jos sprendimo pavyzdį.
kitaip tariant, egzaminas yra IŠ TO, ką mokėtės – ne ne, ne tie patys uždaviniai pakeistais skaičiukais, bet formuluotės žmogiškos ir tokios, jog aišku, ko iš tavęs nori, vien pažvelgus (’suraskite funkcijos x^2 furjė koeficientus. parodykite, kad ji lyginė. parodykite, kad konverguoja normaliai.’). ar sugebi įvykdyti misiją, priklauso tik nuo įdirbio. ir dar išsimiegojimo ir trupučiuko sėkmės, o ne nuo planetų išsidėstymo.

there, i said it.

kita vertus, tas išradimas ‘10 ryto baigiam egzą, 10 ryto turim paskaitą už 10 km, ai nespėjat, tai gerai, tada turim paskaitą tos pačios dienos 16H’ ar ‘egzas 14-15.30, o kitas – 16-17.30′ neskatina džiūgauti. ak tie prancūzai, šypt.

žaliųjų žirnelių sriuba
2-3 porcijos

1 v.š. sviesto
1 svogūno
1 skiltelė česnako
1/2 a.š. druskos
aitriosios paprikos pastos ar čili miltelių – pagal skonį
1 1/2 st. šaldytų žaliųjų žirnelių
3 stiklinės daržovių sultinio
80-100 ml grietinėlės
1/2 citrinos sulčių (jei norisi – aš nepyliau)
čiobrelių
grietinės/jogurto

svogūną sukapojame pusmėnuliais, o česnaką – šiaip smulkiai.
puode ištirpdome sviestą, suberiame svogūnus, česnakus, čili ir druską. pakepiname, kol svogūnai suminkštėja.
supilame žirnelius ir sultinį. užverdame, leidžiame pavirti kokias dešimt minučių.
sriubą pertriname trintuvuke, supilame grietinėlę, skanaujame, ar netrūksta druskos. jei sriuba per tiršta – pilame dar grietinėlės ar pieno ar sultinio.
valgome su grietine/jogurtu, traškia duona ar plokščiosiomis indiškomis duonelėmis.

receptas iš green kitchen stories.

pirmą kalėdų dieną čia žada plius devynis ir saulę.
šaltukas smagiai kanda ausis-ir-žandus. jei mini šiaurės kryptimi, spinduliai krenta tiesiai į mentis ir šildo nelyg senelio infraraudonųjų spindulių lempa. prūde turškiasi (nelyg mikas) keturios gulbės ir po du keistų rūšių paukščius, ratais skraido balandžiai. vietinis SDFas (sprendžiant iš kvapo ir rausvai melsvos odos spalvos) pasakoja, kaip kassyk nusiperka šviežią bagetę ir sumaitina ją paukščiams. ‘nebeturiu daugiau,’-sako, kai keistieji paukščiai (it iš kokios alisos) ima klykti klykti klykti.
pirmą kalėdų dieną žmonės vis dėlto bėgioja – trumpomis kelnytėmis, ilgomis rankovėmis, tarp lūpų kylančiais garais.
juo arčiau bažnyčios, juo daugiau judėjimo – išsipuošusios kuopelės, juodi pilkšvi tik ką išlaidyti kostiumai, krakmolytos spindinčios labiau nei arieliaus reklamose apykaklės, skrybelaitės.
nuo la petite boulangerie sklinda koncentruočiausias sviesto-cukraus-miltų ar – paprasčiausiai – croissantų kvapas, kokį ligšiol esu uodusi. galvoje jį sugaudau buteliukan ir visą tokį jaukiai rusvą padūmavusį statau ant lentynos gūdiems vakarams papuošti.

mą sakė, dienos jau ilgyn.

švelniai aštri morkų ir kokoso pieno sriuba

šaukšto sviesto
svogūno
žiupsnio maltos kalendros
1/2 a.š. kumino
aitriųjų paprikų pastos arba aitriųjų pipirų (naudojau shichimi togarashi prieskonių mišinį)
žiupsnio cinamono
keturių-penkių nemažų morkų
dviejų nemažų bulvių
dviejų-trijų puodelių daržovių sultinio (priklausomai nuo norimo sriubos tirštumo)
pusės stiklinės kokosų pieno
DAUG (bent poros saujų) šviežios kapotos kalendros ar petražolių
druskos, pipirų pagal skonį
sūrio užbarstyti (jei norisi)

sviestą išlydome didokame puode. jame apkepiname prieskonius ir svogūnus, kol šie suminkštėja. suberiame nuplautas kubeliais supjaustytas morkas bei bulves, išmaišome. supilame sultinį. užverdame ir uždengtame puode verdame, kol daržovės suminkštėja (10-20 min.).
sriubą pertriname trintuvu (blenderiu), įmaišome kokosų pieną. jei ji regisi per tiršta – pridedame dar sultinio ar vandens. pagal skonį padruskiname ir papipiriname. suberiame kupinas rieškučias kalendros ar petražolių žalumynų. valgome su traškiausia duona ir, jei norisi, sūrio gabalėliais.

receptas – žiupsnelio druskos, tik mažumytę pakeistas.

sniego nantėje turėjome pusantros dienos.
per tąlaik spėjau nors dviračiu per ledą prasinešti!
bet galiausiai ateina laikas kruopščiai susitvarkyti kambarį (sekmadienį švęsk), susikrauti kuprines ir atidžiai baltan popieriun suvynioti anticeliulitinę, antiriebalinę, anticholesterolinę arbatą dailiausioj papuošalų dėžutėj.
išsiųsti paskutinius laiškus.
palaistyti menamas gėles.
palikti raštelius įsivaizduojamiems kaimynams.

pasižadėti eiti miegot devintą vakaro, kad nepramigčiau savo tramvajų-autobusų-lėktuvų.

je suis trop hereux.
trop heureux?
trop peureux.

- – - visai nežiemiškas pyragas, kurį aptikau namų ef-tė-pė lobynuose. visai pamiršusi! tokiu metų laiku – nebent gyvename kokiuose Šiltuose Kraštuose (aš juk mačiau, kad kažkas atsilankė penktoj kepykloj iš australijos, aha! nepasislėpsi!) – serbentus keiskime kokiom šaldytom-atšildytom-ir-gerai-nusausintom-uogom arba, pėvėzė, granatų sėklomis (jei neatgraso mintis valgant spjaudytis sėklytėmis, that is). o jei pakeisime mandarinais, tai turėsime beveik Mylimiausią Mamos Plokštainį ‘jonis’. ne iki galo, bet.. but that’s another show.

dangiškas (-ų?) migdolų ir raudonųjų serbentų pyragas
morengams
8 kiaušinių baltymai
200 g cukraus
150 g cukraus pudros
30 g krakmolo
100 g maltų migdolų

pertepimui
500 g raudonųjų serbentų (gal kiek mažiau – priklauso nuo noro.)
500 ml riebios (bent 35 proc.) grietinėlės
50 g cukraus
3 pakelių vanilinio cukraus (arba dedame kiek daugiau paprasto cukraus – jei mėgstame saldžiai – ir pilame vanilės ekstrakto)
2 pak. grietinėlės standiklio

morengams išplakame baltymus, po truputį berdami cukrų – naują porciją cukraus beriame tik tada, kai senoji jau ištirpusi. kai baltymai išsiplaka iki standžių putų, įsijojame krakmolą, cukraus pudrą, maltus riešutus. atsargiai išmaišome, kad visa lygiai pasiskirstytų.
paskirstome tešlą į tris dalis ir iš kiekvienos iškepame 26cm skersmens ‘blyną’ (aš jį nusipiešiu ant kepimo popieriaus ir paskiau ligi kontūrų užpildau mase. kad krašciukai būtų lygesni, galima juos ‘nupiešti’ konditeriniu maišeliu, o tik tada pildyti centrą)*. viršutiniam sluoksniui galime viską ruošti konditeriniu maišeliu arba per išlygintą paviršių pravažiuoti konditerinėmis šukomis – kad būtų dailiau. kepame 130oC 35-45 min.

* – aš masę padarau per tris kartus, kiekvieną lakštą kepu atskirai, kadangi ano orkaitė nėra nė vidutiniškai draugiška. jeigu jūsiškė yra nuostabi ir puiki kaip agnės ir joje lygiai iškepa kad ir trys biskvitai vienu metu – sveikinu.

lakštus atvėsiname.

plaktą grietinėlę išplakame su cukrumi ir standikliu (pagal pakuotės nurodymus). atsargiai įmaišome nuplautas ir nusausintas uogas.
sluoksniuojame: morengas – grietinėlė – morengas – grietinėlė – morengas. truputį spustelime. paliekame subręsti bent porą valandų.
prieš patiekdami, gausiai pabarstome cukraus pudra ir apdėliojame uogomis – geriausia su visomis šakelėmis, bet, et.

palei palachinka.

tokiu metu pernai mon. į paskaitas ėmė nešiotis mandarinų. – penktadien’ koridorium pro šalį pralėkė tokio oranžinio kvapo debesėlis, ir aš tiesiog nebeatsilaikiau.
ir naktį prie pilies mačiau mergaitę – su akiniais, plazdančiu palteliu. ką jūs ką jūs. taip, mon., čia tau gyvas priekaištas ir meilės laiškas vienam’!

kopūstų ir kitų daržovių kotlečiukai
2 didelės bulvės
2 st. tarkuoto kopūsto,
1/2 st. tarkuotų morkų
1/4 st. lęšių -> užmerkiame nakčiai, o tada gerai išverdam
2 svogūnai
1/2 a.š. kumino
1/2 a.š. aitriosios paprikos pastos
1 raudonas saldusis pipiras
2/3-1 st. manų kruopų
aliejaus
druksos

bulves išverdame ir sutriname į košę.
aliejuje apkepame kuminą, kol pakvimpa. sudedame svogūnus, aitriosios paprikos pastą , pjaustytą saldųjį pipirą. pakepiname, kol svogūnai suminkštėja. sudedame likusias daržoves bei virtus ir trintus lęšius ir pakepiname, kol viskas pasidaro minkštai ir gražu – kokį septynetą minučių. suberiame manų kruopas, uždengiame ir paliekame šiltai.
sukrečiame trintas bulves, gerai padruskiname. formuojame kotlečiukus ir kepame aliejuky.
valgome su raudonu padažu, bulvių koše ir saločikėm.

kopūstinės salotos, kokias valgydavom ant mifo laiptų pavasariais
kopūsto
morkos
saldžiųjų pipirų
druskos
pipirų
aliejaus
acto

kopūstą supjaustome smulkiais šiaudeliais, sutarkuojame morką, smulkiai supjaustome saldųjį pipirą. užberiame druskos. viską gerai pamaigome, kad imtų skirtis kopūsto sultys. paliekame pastovėti kokį dešimtį minučių. užberiame kiek pipirų, įpilame aliejaus, acto, išmaišome, skanaujame.

kokletukus nusižiūrėjau iš vegio.

iš tiesų sniegas būna tik lietuvoj, šitą jau supratau.
el-ie bus lie, tė-u bus tu, vė-a bus va. kartokite. kartokit ir klausykit.

* * *

kai visą save išdalinu Asmeniniams laiškams, visokio pobūdžio, viešiesiems žodžių nebelieka. mat atrodo, kad viskas jau taip šimtus kartų išsakyta – apie Vienas kalėdas, tuščius bendrabučius, rudenį-plius-šešiolika ir pilnas fizinio sales surenkančius simfoninio orkestro koncertus.
apie tai, kaip man vėl patinka programuoti ir nepatinka anksti keltis ir neišeina anksti gultis. apie tai, kaip klaikiai pasiilgau anime. ir tai, kokias knygas kokius filmus kokias muzikas kokius BD parsitempiu iš kurios mediatekos.
ką mačiau turguje, ką užuodžiau penktą ryto riedėdama bd admiral courbet,
kokią duoną pirkau la petite boulangerie, ką pasakė L, iš ko pasijuokė M.

apie tai, ką ir kodėl ir kuria linkme mąstome. ką ir kodėl ir kuria linkme svajojame.

indiškas kopūstų ir bulvių troškinys bandhakopi
750 g kopūsto (pusė vidutinio dydžio kopūsto galvos)
2-3 didelių bulvių, sukapotų 1,5 cm dydžio kubeliais
4 šaukštų sviesto
1 1/2 a.š. druskos
1 1/2 a.š. rudojo cukraus
2 didokų pomidorų (nulupta odele nuplikius verdančiu vandeniu), sukapotų smulkiais kubeliais
šaukšto pomidorų pastos (mat pomidorai pasirodė vaškinoki)
1 1/2 a.š. kario miltelių
1/2 a.š. ciberžolės
1/2 a.š. aitriųjų paprikų pastos
1/4 a.š. šviežiai maltų juodųjų pipirų
1 a.š. kmyninio kumino
1 1/2 a.š. maltos kalendros
1 a.š. sutarkuoto šviežio imbiero
šluotelės smulkiai sukapotų žalumynų: kalendros, petražolių, salierų lapų.

kopūstą stambiai supjaustome. puode storu dugnu išlydome ir gerai įkaitiname sviestą. sudedame bulves, pasūdome puse šaukštelio druskos ir kepame vartydami, kol gražiai apskrunda ir suminkštėja. apskrudusias bulves išgriebiame iš sviesto ir suberiame ant lėkštės, išklotos popieriniu rankšluosčiu, kad susigertų riebalų perteklius. į likusius karštus riebalus sudedame imbierą, suberiam maltus prieskonius. skrudinam prieskonius kelias sekundes ir sudedam pomidorus, jų pastą bei cukrų. kepkite pomidorus maišydami, kol išsileidžia. sudedam stambiai pjaustytą kopūstą, pasūdome likusia druska, išmaišome ir troškiname 15-20 minučių, uždengę dangčiu. jei reikia, įpilame šiek tiek vandens, kad daržovės kepdamos nepridegtų. retkarčiais pamaišom. kai kopūstai visiškai suminkštėja, sudedam bulves bei žalumynus, permaišome ir troškiname viską kartu dar kelias minutes. valgome su ryžiais ir šviežia indiška duonele.

su mažais pakeitimais — iš jogos mitybos.

lachha paratha
300 g pirmos rūšies miltų
3 šaukštų tirpinto sviesto ir dar šiek tiek – tešlos lankstymui ir kočiojimui
175 ml šalto vandens
žiupsnio druskos

dubeny sumaišom miltus, druską. įtriname tirpintą sviestą. supilam vandenį ir išminkykome minkštą vienalytę tešlą, minkykom 5-7 minutes. suspaudžiame tešlą į rutulį ir paliekame brinkti bent valandai, uždengtą drėgna pašluoste. po valandos tešlą vėl gerai išminkome ir padaliname į 8 vienodo dydžio gumulėlius. iškočiojame vieną gumulėlį labai plonu tešlos lakštu – it štrudeliui. paviršių aptepame išlydytu sviestu, šiek tiek pabarstome miltais.
suvyniojame tešlą į standų vyniotinį. truputį pakočiojame, kad pasidarytų panašus į virvę. vieną virvės galą prispaudžiame prie stalo, o virvę apvyniojame aplink spirale. duonutes atidedam 15 minučių, kad sustingtų sviestas. tada dar kartą iškočiojame į plonus apskritus tešlos papločius. kepame sausoj įkaitintoj keptuvėj nepridegančiu dugnu vieną pusę 1 minutę. paplotį apverčiame ir apkepusią pusę apšlakstome šiltu lydytu sviestu. pakartojame tą patį kitai papločio pusei. kuomet paplotis iš abiejų pusių pasidengia rusvomis dėmėmis, duona iškepta. valgome kuo karštesnę.

pagal jogos mitybą.

mano garbanoms patinka nanto saulė. jos patiki, kad vasara, ir dažosi sruogomis.

juodojo šokolado triufeliai su romu
240 g juodojo šokolado (naudojau 64% kakavos)
120 ml riebios grietinėlės
gero šliūksnio romo
kakavos triufeliams apvolioti

pieniško šokolado triufeliai su karamelizuotais sūdytais riešutais
240 g pieniško šokolado (naudojau 40% kakavos; galima maišyti “paprastą” pienišką šokoladą su “nesmarkiai” juodu)
100 ml riebios grietinėlės
poros saujų riešutų (žemės ar migdolų ar lazdyno)
cukraus (pagal masę – maždaug tiek pat kiek riešutų)
gero žiupsnio druskos
saujos kepintų riešutų (tokių pačių kaip ir įmaišalui); sumalti iki smulkių miltų

karamelizuotiems riešutams viską dariau taip pat kaip čia, tik karamelizuodama dar įbėriau sveiką žiupsnį druskos.

triufeliams šokoladą smulkiai sukapojame. grietinėlę pakaitiname (beveik) iki virimo. užpilame ant šokolado, leidžiame kiek pastovėti, išmaišome šluotele. įmaišome priedus – šiuo atveju, arba romą, arba riešutėlius. leidžiame atvėsti (o atvėsusią masę galime kišti šaldytuvan).
kitą rytą formuojame triufelius – masę paliekame kambario temperatūroje, o tada kabiname ją šaukštu, voliojame rutuliukus (arba ne – kad būtų kaip tikri neformingi triufeliai), metame juos į kakavą arba riešutų miltus. apvoliojame ir, jei norisi, papuošiame kokiais riešutais ar kavos pupelėmis.

ledai su karamelizuotais migdolais ir karamele

100g cukraus
100 g stambiai kapotų migdolų

100 ml pieno
3 kiaušiniai
50 g + 1 v.š. cukraus (kitą sykį nedėčiau – ledai ir taip pakankamai saldūs nuo karamelės, kuri nusiplauna, riešutus užpylus pienu)
150 g plaktos grietinėlės

pirmiausia karamelizuojame riešutus: keptuvėje cukrų (100 g) užpilame 3 šaukštais vandens ir užverdame. kai sirupas pabąla ir sutirštėja, suberiame migdolus. nuolat maišome ir kepiname, kol riešutai karamelizuojasi. david lebovitz šitą procesą nupasakoja labai aiškiai – be to, ir nuramina, kai migdolai tik apsicukruoja, o ne pasidengia žvilgančiu saldumu. keletą riešutų, jei norisi, paliekame ledams papuošti (o tiesa tokia: iki tol, kol ledai sustings, atidėtų riešutų nebeliks, ne ne). į migdolus supilame pieną, 5 minutėms paliekame ant silpnos ugnies. atvėsiname.
trynius su 50 g cukraus išplakame iki baltumo. atsargiai įmaišome pieną su migdolais.
baltymus išplakame su žiupsniu druskos ir šaukšu cukraus iki standžių blizgančių putų. į trynių masę atsargiai įmaišome baltymus, o paskiau ir išplaktą grietinėlę.
masę šaldome ledų aparate apie 40 minučių.

karamelę gaminau pagal šio padažo receptą, tik nedėjau sviesto.

receptą pasiskolinau iš iRRi style. tengi net paaiškinta, kaip ledus be Stebuklingojo Aparato pagaminti.

norisi ledų be aparato?

tomis dienomis visa, ką sakome, — pakylėk mane.

tiramisu

biskvitiniams piršteliams
3 kiaušinių (atskirkime trynius nuo baltymų)
60 g cukraus
80 g persijotų miltų
cukraus pudros

kremui
3 trynių
3 v.š. cukraus
3 v.š. balto vyno (jei turime – desertinio)
1 a.š. vanilės ekstrakto
250 g mascarpone

sumerkimui
150 ml stiprios kavos
3 v.š. romo
1 v.š. cukraus

kakavos arba tarkuoto šokolado tiramisu apibarstyti



piršteliai
trynius plakame su šaukštu cukraus, kol jie pabąla, o tūris padidėja maždaug 3 kartus (8 – 10 minučių). atskirai išplakame baltymus su likusiu cukrumi iki vidutinio standumo putų. palengva įmaišome baltymus į trynių masę. įsijojame miltus ir lengvai lengvai išmaišome.
konditeriniu maišeliu išspaudžiame maždaug 1 cm storio ir 5-6 cm ilgio juosteles. sausainius apsijojame cukraus pudra ir leidžiame pastovėti 10 minučių. tuo metu orkaitę įkaitiname iki 180-200 laipsnių (priklauso nuo orkaitės). kepame kokias 7 minutes – kol truputį paruduoja. ištrauktus apibarstome cukraus pudra ir leidžiame atvėsti.

kremas
mascarpone išplakame, kad suminkštėtų. virš vandens vonelės plakame cukrų, trynius, vanilę ir vyną, kol masė sutirštėja (plaktuvas palieka nesusiliejančias žymes, o masės tūris gerokai padidėja). atsargiai įmaišome į mascarpone.

surinkimas
sumaišome kavą, romą ir cukrų. pirštelius trumpam – akimirkai! – merkiame į šį mišinį ir jais išklojame indo dugną. ant viršaus sutėškiame pusę kremo ir išlyginame. pakartojame darsyk su likusiais piršteliais ir kremu. viršų pabarstome kakava arba tarkuotu šokoladu.

tiramisu reikia leisti pastovėti pailsėti – bent ketvertą valandų, o daug geriau – per naktį.



receptą nusivogiau iš sauliaus virtuvės. pirštelių – irgi.