Kepykla nr. 5

Kai stipriai užsimerkusi stipriai pirštais spaudžiu akių obuolius, matau vizualkes, matau Mondrianą.
Taip pat mokausi naujų streso valdymo būdų: “pažiūrėkime filmą apie šiluminius įrengimus, nervus nuims”. Filmas geras, kokių šešerių aštuonerių metų senumo amateur porn iš BAF. Groja Bob Marley.

Knygose skaitau: “Kai iškeli šampūno prblemą iki filosofinių aukštumų, gali suprast, kad jau visiškai nugrimzdai į beprotybę.” Norisi išmokt suderinti go with the flow su visgi kažkokiu mąstymu irgi planavimu, o ne iš atsitiktinių gabalėlių puzlę klijuot – regisi, net iš kitų dėžių detalių prisirankiojau. Ypač jei tos dėžės – biblioterapija, ypač – jei ant miegamojo stalelio Prozako karta, Stiklo gaubtas ir Balta drobulė. Ir dar Pone Rouzvoteri bei Black Swan, nes aš esu eklektikos sinonimas, ir, be to, saują depresyvių puslapių saldainiais pagardinti labai ne pro šalį. Juoba kad smegenys įjungusios absorbcijos (o gal, viliuosi, tik adsorbcijos) režimą.

Pelėdos praėjo, mūsų eglutė buvo iš automobilinių prekių skyriaus – kvapni, graži (vienarūšiai pažyminiai sakinio gale).
Dvi savaites kankinusi smegenis, atkapsčiau tarp ausų skambėjusią dainą. Taip pat aptikau labai žavų kompaktą.

- – -

Kažin kurį šiek tiek nerimastingą rytą kepiau itin gardžius pyragėlius. Devintas vanduo nuo Deivio kisieliaus, pirmąsyk gamintas namie (ir nelabai mylėtas – per šokoladinis, per intensyvus), antrąsyk ragautas pas Ingą ir pamiltas ligi širdies gelmių.

Brownie su kreminiu sūriu
Šokoladiniam sluoksniui
75 g pieniško šokolado su kapotais riešutais (35 g + 40 g)
75 g juodojo šokolado (50 g + 25 g)
64 g sviesto
75 g cukraus
1 arb. š. vanilinio cukraus
1 kiaušinis + 1 baltymas
1 valg. š. kakavos
50 g miltų
žiupsnis druskos

Kreminės varškės sluoksniui
250 g kreminės varškės
1 trynys
60 g cukraus
1 arb. š. vanilinio cukraus

Šokoladiniam sluoksniui mikrobangėje ar vandens vonelėje ištirpiname sviestą, 35 g pieniško ir 50 g juodo šokolado. Šiek tiek pravėsiname, supilame cukrų ir vanilinį cukrų, gerai išmaišome. Įplakame kiaušinį, tada baltymą (trynį paliekame varškės masei). Suberiame kakavą, miltus, druską, ir gerai išmaišome. Jei masė jau visiškai atvėsusi, įmaišome sukapotą likusį šokoladą (ir pienišką, ir juodą).

Varškės sluoksniui Trynį išplakame su cukrumi ir vanile. Sudedame varškę ir gerai išmaišome.

Kepame 180oC orkaitėje. Patikriname po maždaug 20 minučių – paviršius jau turėtų būti sutvirtėjęs, bet neišdžiūvęs (geriau nedakepti nei perkepti! – vėsdamas pyragas dar tvirtės ir liks toks drėėėgnas drėėėgnas). Paliekame pyragą šaltai (pvz., balkone ar šaldytuve), kad visai sustingtų. Tiesa, būtent toks – tiesiai iš šaltosios – jis ir gardžiausias.

Neįtikėtina – kai atrodo, kad rankose laiko turėtų būtų kaip minimum trigubai daugiau nei anksčiau, penktoj kepykloj net kaktusai džiūsta (ką jau apie bazilikus bekalbėt).
Bet realiam gyvenime – vis dar tokie spalvoti lapai, žvelgimai į šviesas virš miesto. Eilėraščių tomai ar seni ir nauji įtraukiantys-ir-nepaleidžiantys (prašyčiau daugiau pasiūlymų, bet bijau nepritariančių žvilgsnių). Užmesti skaitiniai ir keisčiausios įmanomos konsultacijos. Su baimėm, apatijom ir ne(pa)(si)tikėjimais maišomi planai ir gaiviu pavasario vėju kvepiantys susitikimai.
Aksčiau ar vėliau viskas suguls į savo vietas (vienam žirgas, kitam tiktai kamanos).

Kitose naujienose — peržvelgusi savo žalingųjų įpročių sąrašą, pasiryžau savaitei be kavos. Juk 4 x 220 / d. kelia vis mažiau juoko, vis daugiau drebančių rankučių/kojyčių/širdučių.
Antra diena, ir rankos nevalingai tiesiasi prie kavos aparato mygtukų, o akys prisipildo sūrių sūrių ašarų. Lomkės?
- – -

Su šiuo pyragu dar sykelį nusižengiau išsigalvotiems konditerijos dievams — kitaip tariant, gaminau jį DAR KARTĄ. Pirmusyk – kai dar iš truputį aukščiau žvelgdavau į Nerį, Žvėryną ir Seimą (ak tie mitingai!), ir, A. atnešusi pusryčių, pasižadėjau, kad nu tikrai jau tikrai tikrai įdėsiu receptą. O dabar – antrukart, kai norėjosi greitai greitai, gardžiai ir nevienamatiškai. Ir jokių didelių lakstynių parduotuvėn.
Žiauriai drėgnas pyragas (tikrai, toks net ganašiškai tirpstąs burnoj) – nė nepasakytum, kad pagrinde tik kakava, nė gramo šokolado! O varškė + kakava/šokoladas + uogos man glosto širdelę nuo pat darbo ceche laiku.
Palyginus su originalu, kiek sumažinau cukraus kakaviniame sluoksnyje ir dvigubinau varškės sluoksnį. Man taip labiau. Žvaigždutė (* – ne teip kaip pas Vonnegutą, o teip, kaip tarp ingredientų) reiškia, kad prekybos centre anapus gatvės buvo akcija atrakcija jo vardo [vanilinei] varškės masei, parduodamai po 130 g. Todėl aš tiesiog griebiau du indelius, ir iš recepto išbraukiau cukrų. Pagal tikrąjį receptą galima dėti 220 g grietinėlės sūrio (ar pertrintos varškės) ir kokių 50 g cukraus.

Kakavinis pyragas su varškės kremu ir avietėmis
Kakaviniam sluoksniui
110 g sviesto
2 dideli kiaušiniai
150 ml cukraus
75 ml miltų
žiupsnis druskos
100 ml kakavos
1 arb. š. vanilės ekstrakto

Varškės masei
260 g vanilinio varškės kremo*
1 kiaušinis + 1 trynys*
3 valg. š. miltų

80 g šaldytų aviečių

20 x 20 cm kepimo formą išklojame kepimo popieriumi. Įkaitiname orkaitę iki 175 oC.
Kakaviniam pagrindui ištirpiname sviestą. Kiaušinius plakame su cukrumi, kol masė tampa šviesi ir puri – apie 4-5 minutes. Kitame dubenyje sumaišome miltus, druską ir kakavos miltelius. Įplakame sviestą ir vanilės ekstraktą į kiaušinių masę. Galiausiai suberiame miltų mišinį ir rankomis (ar, tiksliau, mentele) išmaišome, kol masė taps vientisa.
Varškės masei visus ingredientus sumaišome.
Maždaug 3/4 kakavinės tešlos supilame į kepimo formą ir išlyginame. Ant viršaus supilame varškės masę. Likusią kakavinę masę išmėtome ant viršaus ir šakute, smailiu pagaliuku ar dar kuo pamakaluojame (atseit kaip marmuriniam keksui). Ant viršaus pamėtome aviečių. Šauname orkaitėn 35-45 minutėms, kol paviršius vos judės (varškė, žinote). Leidžiame atvėsti, pjaustome ir om-nom-nom‘iname.

Kartais, kai rašau oC, nuplaukiu per asmeniškai, tada tiesiog perkeliu penkton kepyklon, ir traukinys toliau važiuoja.

- – -

Sykiais gyvenimas iš tiesų labai nusibosta. Ypač rudenį – kai palapinės jau sudėtos, o grojaraščiai papildyti naujais atradimais, tik ir primenančiais nemiegotas naktis; kai uogienės tvarkingai surikiuotos sandėliukuose; kai priešaky – dar vieneri metai, dar vienas šildymo sezonas ir lapkričio klampynė. Smegenų vingiuose kyla voverių metaliniuose rateliuose vaizdiniai ir regisi, jog niekas nebedžiugina. NIE-KAS.
Vieną praėjusios vasaros naktį pasižadėjau, kad šįsyk bus kitaip – kad užpuolusio liūdesio ar nepaaiškinamo ilgesio nemaitinsiu skausmingais eilėraščiais ir graudžiomis melodijomis. Dekupažuotoj medinėj dėžutėj po trupinį kaupiu drąsą keisti, šokti aukščiau bambos ar net Mėnulio, įsispyrus į naujus batelius lėkti tiek, kad iš galvos spalvotais pliūpsniais lietųs skraidantys minčių kilimai. Ir vis primenu sau (tikras asmenybės susidvejinimas!) tokį vaikystės žaidimą. “Mama mama, kiek man metų,” – klausdavom. “Penki drambliai,” – atsakydavo. Arba – “Trylika blusų.” Mažesnio progreso matavimo vieneto, matyt, nebesugalvodavome.
Kai tariu, “viskas-arba-nieko”, šitas žaidimas atrodo klaikiai nesąžiningas.
Ir vis tiek – pirma po blusą, paskiau po pelę, galiausiai ir po dramblį. Dideli pokyčiai prasidės nuo mažojo pirštelio kyštelėjimo iš už komforto zonos, pažadu.

- – -

Būva daug, būva visko, šviesų ir stroboskopų, morkų ir sliurbentų, všį olimpinė komanda lietuvos atletės ir kitokių juokų, ir grįžti namon pakvėpavęs ir
su pilnu krepšiu
Džiaugsmo.

Didelis didelis kibiras džiaugsmo pavirto penkiais uogienių stiklainiais ir tortu.

Tortą dedekuoju I. mamai už viską viską. Ir dar dėkavojimai Agnieškai, kuri man receptą išvertė milijonąsyk geriau nei gūgl transleit.

Varškės ir raudonųjų serbentų tortas I. mamai – bent jau virtualiai
18 cm formai
Pagrindui
135 g arbatinių sausainių
60 g sviesto

Varškės masėms
335 g pertrintos varškės
300 g natūralaus jogurto
100 g balto šokolado
70 g cukraus pudros
270 g raudonųjų serbentų (be šakelių/lapelių)
2 1/2 v.š. želatinos

Viršutiniam sluoksniui
1 pakelis raudonos želė miltelių
135 g raudonųjų serbentų

Pagrindui kombainėlyje susmulkiname sausainius iki trupinių. Supilame tirpintą sviestą ir labai gerai išmaišome. Suberiame trupinius į kepimo popieriumi išklotą tortinę ir gerai suspaudžiame. Dedame į šaldiklį, kol paruošime įdarą.

Varškė masei sumaišome varškę su jogurtu. Atidedame 1/3 masės. Užmerkiame 1 v.š. želatinos poroje valgomųjų šaukštų vandens. Garų vonelėje ištirpiname baltąjį šokoladą (atsargiai, jis itin lengvai užsitraukia). Į tirpintą šokoladą po keletą šaukštų įmaišome varškės masę. Želatiną išleidžiame vandens vonelėje ar mikrobangėje. Po keletą šaukštų į ją įmaišome varškės-jogurto-šokolado masę. Gerai išmaišome ir supilame ant paruošto pado. Paadedame į šaldiklį pusvalandžiui.

Į atidėtą trečdalį tešlos įmaišome cukraus pudrą. Išbrinkiname 1 1/2 v.š. želatinos poroje šaukštų vandens. Perrinktus raudonuosius serbentus pertriname trintuvu (blenderiu), jei norisi – nukošiame sėklytes ir skūreles. Įmaišome į varškės masę. Želatiną ir varškės-serbentų masę sujungiame taip kaip ir balto šokolado masės atveju. Supilame paruoštą kremą ant pirmojo sluoksnio. Pašauname šaldiklin pusvalandžiui.

Viršutiniam sluoksniui paruošiame želė pagal gamintojo instrukciją, tik naudojame perpus mažiau vandens. Likusius serbentus sublenderiuojam ir įmaišome į išmaišytą želė masę. Paliekame atvėsti. Kai želė ima tirštėti, supilame ant torto. Paliekame tortą šaldytuve pernakt.

Puošiam kaip norisi – aš iš šaldytuvo traukiau plaktą grietinėlę ir paskutines I. sodo avietes.

Recepto idėja – čia.

Manęs klausia, “kokiu judesiu išreikštum savo savijautą?”, aš nuo-iki apsuku galvą, kilsteliu pečius, pečius nuleidžiu, atsidūstu. Taip ir yra: visokie paklydimai, abejonės, perdaugperdaugperdaug, kuriuos išpurtau, keldama rankas aukštyn ir dėliodama kojas aplink su Bonobo, tik to negana, ir sykiais – nepatikėsite – nepadeda anei morkų kokletai nei fafliukai. Kyla milžiniškas noras kalbėti-kalbėti-kalbėti, garsiai mąstyt, tarytum tokiu metodu dalykai paaiškėtų, net jei šiandien saulėtekių nuo obuolių nebeatskiriam – o gal būtent dėl to, kažkokioj ketvirtoj dimensijoj, kur girdėti vienu balsu daugiau.

Įkvepiam-1-2-3-4-5-6-7-iškvepiam-1-2-3-4-5-6-7-8-9-10-11.

- – -
Priverstinis poilsis reiškia pora-savaičių-be-virtuvės, be kompo taip pat — žiū, ir Kepėjų dead line‘as praėjo!.

Man patiko, ypač tešla, – NUOSTABI, elastinga, tempiasi kiek-tik-tu-nori. Naudojau kreminę varškę, kurią palikau keletą valandų nusivarvėti. Tačiau man įdaras pasirodė per skystas – sukrautas ant tešlos, jis kėsinosi greit greit greit nuo jos pabėgti, todėl vyniodama skubėjau, giliai ir lėtai kvėpavau ir naudojau kitokias streso valdymo technikas; ir antra pora rankų būtų buvusi tikrai ne pro šalį! Kad ir kaip būtų, vyniotinis man pasirodė gausiai skanus (nors dėl skystoko įdaro ir plokštokas) – kaip ir dauguma kitų gaminusių, mielai išmėginčiau ir obuolinį, jei tik must bake sąrašas nebūtų toks… Neišbraukytas :) (o kur dar tie atspausdinti receptai ant palangės ar segtuvuose, ir nesibaigiantys e-lobynai). Bet tešla… Dievulėliau, fantastiška!!

Varškės štrudelis
1 kg kreminės varškės
100 g razinų
5-6 v.š. romo
50 g + 2 v.š. + 125 g sviesto
250 g + truputis miltų
žiupsnis druskos
1 v.š. aliejaus
vanilės ankštis
150 g cukraus
3 kiaušiniai
4-5 v.š. maltų džiūvėsių
cukraus pudros vyniotiniui apibarstyti

Į kiaurasamtį įdėti merlinį audinį, į jį sudėti varškę ir palikti nuvarvėti per naktį.
Razinas nuplauti ir pamerkti valandai į romą.
Išlydyti 50g sviesto. Pridėti miltus, 1/8 litro (1/2 st.) drungno vandens, žiupsnį druskos ir išminkyti viską, kol tešla bus elastinga. Tešlą rankom minkyti ir vis daužyti į stalą (5-10 min), kol ji pasidarys minkšta. Suformuoti rutulį, aptepti aliejumi. Tešlos rutulį įdėti į dubenį, nuplautą karštu vandeniu, uždengti ir palikti ilsėtis valandą.
Nuvarvinti razinas.
Išlydyti du šaukštus sviesto. Prapjauti vanilės ankštį ir nugramdyti viduj esančias vanilės sėklas. Nuvarvintą varškę sumaišyti su sviestu, vanile, cukrumi, kiaušiniais ir razinomis.
Stalą padengti švariu rankšluosčiu, jį apibarstyti miltais. Ant jo kiek įmanoma ploniau iškočioti tešlą. Stengtis iškočioti stačiakampę formą (30×40 cm). Iškočiojus tešlą, pakišti delnus po ja (delnai žiūri apačion) ir atsargiai tampyti tešlą išorine delnų dalimi.
Ištirpinti 125 g sviesto. Tešlą aptepti šiuo sviestu ir apibarstyti maltais džiūvėsėliais.
Varškės masę užtepti ant trumposios tešlos pusės paliekant 2 cm nuo krašto (nuotraukos). Tešlos kraštus užlenkti, kad jie uždengtų varškę ir aptepti sviestu. Tešlą suvynioti į štrudelį.
Įkaitinti orkaitę iki 200 oC (su ventiliatoriumi iki 175 oC). Į skardą įkloti kepimo popieriaus.
Štrudelį patiesti ant kepimo popieriaus, viršutinę jo pusę 5-6 kartus skersai įpjauti (tik tešlos sluoksnį). Aptepti išlydytu sviestu.
Štrudelį kepti 45-50 min.
Kepant retsykiais aptepti išlydytu sviestu.
Prieš patiekiant apibarstyti cukraus pudra. Valgyti dar šiltą.
Prie štrudelio labai tinka ledai arba plakta grietinėlė.

Receptas – kepėjų be stabdžių liepos mėnesio iššūkis.

Ai ai ai! Nepraėjo nė savaitė, o rankos jau niežti makaluoti sausaines ar daugiaryžius maišyt. Bet dar mažne išgyvenama, tik keisti sapnai sapnuojas. (–> lengva priklausomybės forma)

Ai ai ai! Nepraėjo nė savaitė, o kojos jau dreba, kaip nori minti minti minti (žiauriai gera ledų vieta – tik už dvylikos kilometrų nuo namų). Šeštadienį dviračių blusturgis (ir, kchem kchem, palinkos festivalis ._o), kaip čia susilaikius?! Pirmą darbo dieną rimčiausias klausimas bendradarbiams buvo — labas, iš kur gaut dviratį? (o ne kas gero su Solvency II?) (–> vidutinio sunkumo priklausomybės forma)

Ką jau padarysi. (o dviratį man pažadėjo kitą savaitę)

Prieš išvažiuojant reikėjo padaryti keletą labai svarbių darbų: susikrauti lagaminą, pavakaroti paupiuose su I., palaistyti gėlę (vienaskaita), pamatyti M. ir R., pratuštinti šaldytuvą. Nors Džiugas, Parmigiano-Reggiano ar alyvuogės gal ir nesupyktų, paliktos tauriai vienatvei, ne visi produktai pasižymi tokiu puikiu temperamentu. Kadangi maisto išmesti nevalia, aptikau greitą ir gardų būdą pribaigti varškei beigi maskarponei. Ne, aš tikrai nežinau, iš kur atsiranda leftover mascarpone (a la taip), bet čia turbūt per vieną iš tų silpnumo akimirkų, dar vadinamų Akcijomis.

Taigi! Geras pyragas. Toks, na kreminis su žaviai traškiom drožlėm in’n'out. Ir, žinotės, mano širdelė labai linksta prie sausaininių padų. Be to, gaivut gaivutėlis, neužkemšantis ir toks truputį manij(ak)inis (t.y., ketvirtis pyrago ant karto yra visiškai norma).
Dar sykį ar gamintau? Na, gardus jis (o kam čia negardžiam būt, kaip tė sako); bet, jei jau nuoširdžiai, nėra kileris anei varškės gaminių, anei sūrpyragių kategorijoj. Kita vertus, riebus pliusas už tai, kad pasiruošia per menką pusvalanduką, ir nesiprašo šaldomas per visą naktį – juk mūsų giminė yra ta, kuri nuolat nusipliko lūpas bei liežuvius dar garuojančiais sausainiais ar šimtodvampenkių laipsnių karamele (kitaip tariant, su laukimu ir kantrybe ne kažką).

Nekeptas varškės/maskarponės/šokolado pyragas

Pagrindui
300 g airiško kremo skonio sausainių (tų paprastų, kvadratinių)
150 g nesūdyto ištirpyto sviesto
žiupsnis druskos

Įdarui
350 g pertrintos varškės
250 g maskarponės (kambario temp.)
50 g cukraus pudros
1 v.š. vanilės ekstrakto
2 a.š. tirpios kavos miltelių
70 g smulkiai sukapoto juodojo šokolado
80 g smulkiai sukapoto pieniško šokolado

Pyragui papuošti
100 g juodojo šokolado

22 cm kepimo formą išklojame kepimo popieriumi. Pagrindui kombainėlyje sumalame sausinius beveik iki miltų, suberiame druską. Supilame tirpintą sviestą, gerai išmaišome ir išdrėbiame į kepimo formą. Spausdami pirštais, suformuojame pyrago dugną ir šonus. Pašauname šaldytuvan ar šaldiklin, kol pasiruošime įdarą.
Įdarui paplakame maskarponę, kol taps vientisa. Sudedame varškę, cukraus pudrą, vanilę, kavą ir gerai išplakame. Galiausiai suberiame kapotą šokoladą ir išmaišome. Supilame masę į paruoštą pyrago formą ir paliekame šaldytuve bent valandai.
Pasiruošiame drožles. Šokoladą ištirpdome vandens vonelėje arba mikrobangėje ir plonu sluoksniu paskleidžiame ant kepimo skardos. Paliekame šaldytuve kokioms 10 minučių, kad sukietėtų. Jei pernelyg sušalo, ne bėda – kambario temperatūroje šokoladas netrukus vėl suminkštės. Peiliu drožiame šokolado juosteles ir jomis prieš patiekdami apibarstome pyrago viršų.

Receptas – čia. Beje, post factum pastebėjau, jog ir Asta šitą patį kepė.