Praėjusį savaitgalį mintyse supainiojau Mykolą ir Mikalojų, ir su Asta gerą valandikę šmirinėjome kažkur aplink, kol galiausiai GPS teikėsi pradėti veikti ir suprato, jog mes ne prie oro uosto, kaip kad jis manęs, o arčiau senamiesčio. Pliusai: pamatėme dailių bažnyčių ir atsitiktinai aptikau vieną iš eko-parduotuvėlių, kurių dislokacijos šiaip neįsivaizdavau.

Ir tai priveda mane prie Didelio ir Svarbaus klausimo – ar turėtute rekomendacijų, kur must must must nueiti Vilniuje? Pavalgyti, ta’sme. Išklausinėjau kompetentingų aplinkinių, susimečiau sąrašėlį, bet vis negana! Atrodo, kad arba jau išmėginta, arba ne pusiau studentiškai kišenei, arba nedirba sekmadieniais ar, dar baisiau, savaitgaliais apskritai.

Beje, o kuo baigėsi mūsų nuotykių ieškojimai? Nusigavome į Holy Miko’s. Ten atrodė kaip iš filmų, rūmų menės, žinote; ir nutarėme, kad dailesnės suknelės (o ne, kchm kchm, džinsai-ir-basketės) prie interjero derėtų labiau. Truputį per erdvu, kad būtų super jauku, betgi žavūs skirtingoki stalai bei kėdės. Ir! Ir gavome vandens su citrina iš ąsočio. Teisingai.

Pietūs buvo žavūs. Truputį čiaškinome muilinuku, bet dėl daugelio veiksnių nuotraukikės ne kažką, tad paliksime šitai geresnei akiai. Kita vertus, jas pažiūrėjusi šeimyna sakė, vajei, kaip gražiai patiekta; ir čia visai tiesa, ypač po to, kai dažniausiai lankomas restoranas su žvaigždutėmis – vpu.

Ir gardu. Nenoriu rašyti apie rikotos ir saulėj džiovintų pomidorų duetus ir panašius dalykus, skaidyti-analizuoti-ir-taip-toliau bet, žinokitės, gerai. Ašai skanavau kuskusu ir visaip kaip itališkai kvepiančiai įdarytus baklažanus, Asta pabijojo mano imk kiaulieną, imk kiaulieną, gi karamelizuoti obuoliai ir pasiliko prie saugesnės vištienos krūtinėlės, ir abidvi likome patenkintos, nes gražu, nes dera, nes kaip tik. Ir dar spjovėme visoms taisyklėms į veidą, ir — latte truputį per karšta. Bet ne lavazza, for a change!

Pasikviesiu dar ką nors kada nors. Nes mane visgi paperka žodžiai šeimyninis ir iš vietinių ūkininkų, šypt.

Ir beje. Astos skaitytojams/fanams/… ir pačiai Astai šią savaitę pasižadėjau, jog tinklarašty bus “Draugystės” – tokios tikros tikros tarybinės – receptas. Kadangi pažadus tesėti yra gražu, o be to, ir pavadinimas jo toks tinkamas :} –

Pyragas “Draugystė”
Tešlai
370 g miltų
160 g sviesto
130 g cukraus
30 g kiaušinių (± pusė didelio kiaušinio)
1/2 a.š. kepimo miltelių
žiupsnis druskos
50 g vandens

Įdarui
10 g miltų
22 g cukraus
254 g varškės
1 v.š. vanilės ekstrakto
100 g obuolienės
Pyragui aptepti
30 g kiaušinių (± pusė didelio kiaušinio)

Paruošiame trapią tešlą. Pusę jos iškočiojame 8-10 mm storio gabaliokais ir sudedame į skardą – aš naudojau 20 cm apvalią formą, bet jei norisi plonesnių sluoksnių, imkime didėlesnę (22 cm).
Įkaitiname orkaitę iki 200 oC. Tešlą subadome, uždengiame foliją, jon pripilame pupelių ir kepame “aklai” apie 10 min; išberiame pupeles ir dar pakepame kokias 3 minutes, kad pagrindas nebebūtų žalias.
Pravėsiname pagrindą. Tuo metu pasiruošiame įdarą – visus produktus sumaišome. Jei varškė sausa, galima įdėti šaukštą grietinės ir ją šiaip patrinti.
Aptepame pagrindą obuoliene – geriausiai tinka tokia it iš valgyklos — kasmet, kai tik būna obuolių, jos prisiverdame daug daug daug (ypač tinka šitam pyragui ir biskvitui šokolade! Ir dar, aišku, su varškės apkepu argi sklindžiais. Nes taip mif’e. Ir mokykloj.). Taigi, ant viršaus supilame varškės įdarą, išlyginame.
Iškočiojame antrąjį tešlos lakštą ir juo uždengiame pyragą. Viršų aptepame likusiu kiaušiniu, konditerinėmis šukutėmis ar šakute pribraižome dryželių.
Šauname orkaitėn ir kepame dar 15-20 minučių; jei atrodo, kad pyragas kepa per greitai, viršų uždengiame folija.
Ataušiname skardoje. Aišku, kaip visi varškėčiai, skaniausias atšalęs.

Tikras tradicinis receptas — iš I. Čereškienės “Miltiniai konditerijos gaminiai”. Čia yra mokymo priemonė profesinėms prekybos-kulinarijos mokykloms, o be to, šeimyna sakė, kad kaip tikraiiiii, todėl ir sakau taip — tikras. Tradicinis.
Tiesa, amonio karbonatą, buvusį recepte, keičiau kepimo milteliais (kurgi jo dabar gaut?), ir vaniliną – vanilės ekstraktu, ir uogienės čiut daugiau nei originale dėjau — bet vis viena, sakyčiau, labai arti. Va!

mieste tiek daug daug daug žmonių, ir daug žmonių su riedučiais, ir labai gera bei gražu.

o išėjus iš prancūzų – mokėmės vieną iš baisiųjų laikų – , [žinau, kad tokia skyryba negalima] buvo šviesu (!) ir šilta (!!), neįtikėtinai. r. išpeikė mano pirštines kaip nesezoniškas ir pasidžiaugė, kad londrė mūsų sulauks pasidabinusių pavasariniais palteliais, o ne šūbomis iš rytų europos (ne ne ne, man negėda dėl rytų europos, tiesiog, žinote, — napoleonas iš rusijos glūdumų nuo šalčio bėgo o ir šiaip, mes neturime kompiuterių ir valgome bebrus. ).

tada kvatojomės (išties) tarptautinių bilietų prekybpunkty (valanda po darbo pabaigos), susikombinavome dešimčia litų pigesnę kelionę ir sumuštinius (tikriausiai) panevėžio stotyje.
ir kitokių dalykų. gražiausių pasaulyje, nes buvome stoties kavinėje, skaudžiai primenančioje mifo valgyklą – duona po dešimt centų ir mikrobangės ir abejotini praeiviai pakeleiviai.

diena buvo graži, per kino istoriją klausėmės apie s. revoliuciją ir, eilinį kartą, universitetus, o aš intensyviai galvojau, apie kurį ten serena kalbėjo — vidutiniškai ironiška.

sūrio pyragas su uogomis
pagrindui
1 3/4 st. miltų
1/2 st. cukraus
1/4 a.š. druskos
180 g sviesto
2 dideli kiaušinio tryniai
1 a.š. vanilės ekstrakto

įdarui
1/3 st. tirštos uogienės (vyšnių ar kokių kitų uogų)
270 g grietinėlės sūrio (kambario temperatūros)
240 g švelniosios varškės (niekur tačiau jos neradau, tad dėjau grietinėlės sūrį)
3/4 st cukraus (pakaktų ir mažiau)
1/4 a.š. druskos
žiupsnis cinamono, muskato
2 dideli kiaušiniai (kambario temp.)

kepsime 22,5 cm formoje – jos vidų patepame sviestų ir išbarstome miltais.
pagrindui. sumaišome miltus, druską, cukrų. įtriname gabalėliais supjaustytą sviestą, kol masė pasidaro panaši į trupinėlius. įmaišome trynius ir vanilę, kol tešla vos vos sukimba į gabalėlius – nereikia minkyti, kol susivels į vieną rutulį. leidžiame tešlai pašalti šaldytuve kokias 20 minučių ir iškočiojame arba tiesiog išspaudžiame į formą (tešla turi pakilti ir formos krašteliais, kokius 3-4 cm). pašaldome 30 minučių, įklojame gabalėlį folijos, priberiame pupelių ar kitų pasvarėlių ir kepame 190oC 20 minučių, nuimame foliją ir pasvarėlius ir pakepame dar 5 min (taigi iš viso orkaitėje pagrindas praleidžia 25 minutes). išimame, leidžiame pravėsti, kol paruošime įdarą (greitai ,)). sumažiname orkaitės kaitrą iki 180oC.

įdarui išmaišome uogiene ir ja aptepame pyrago padą (nebūtina laukti, kol šis visai atšals.). grietinėlės sūrį ir varškę plakame, kol masė pasidaro švelni ir vientisa. suberiame cukrų, druską ir prieskonius, gerai išmaišome ir galiausiai sumušame kiaušinius, palengva juos įmaišome. supilame į paruoštą pyrago pagrindą.
kepame 60-70 min – kol įdaras truputėlį pasipučia ir, švelniai papurčius pyragą, beveik nebejuda. išimame iš orkaitės, leidžiame atvėsti.

eilinį kartą: iš dorie greenspan. baking: from my home to yours
aišku, pyragas turėtų išeiti kitoks nei man – be auksinės plutelės ir šiaip.
bet, jis buvo nuostabus. vienas nuostabiausių, kokius tik esu gyvenime valgiusi. nesupraski neteisingai – aš vienodai myliu visus savo vaikus (išskyrus nebent tuos dvigubai imbierinius sausainius, kurie gyvenime neišvys tinklaraščio šviesos), tačiau kai kuriuos – paslapčiom – labiau. ir paslapčiom atsipjaunu dar gabalėlį. ir dar. ir dar. ir atimu paskutinį šeimynai iš panosės, apkaltinusi bilduką iš palovio.

močiutė pasakojo, kaip dvylikos metų pasivogė sesers šilkines kojines ir jautėsi Didelė Didelė ir su bachūru pašonėje. tada klausėme karlsono, kuris gyvena ant stogo, bei visocko. senelis įdėjo obuolienės su apelsinais.

paprastutis tartas su uogiene

110 g kambario temperatūros sviesto
1/3 st. cukraus
1 kiaušinis
1 trynys
truputis migdolų ekstrakto
230 g miltų
geras žiupsnis druskos
2 a.š. kepimo miltelių
uogienės-marmelado (netinka skysta, reikia tirštos tirštos – kaip mano močiutės obuolienė su apelsinais.)
cukraus (geriausiai tinka stambus – turbinaro ir pan.)

gerai išplakame sviestą su cukrumi. įmaišome trynį, kiaušinį ir ekstraktą. atskirai sumaišome miltus, kepimo miltelius ir druską. palaipsniui supilame juos į sviestą – maišyti reikia tik kol viskas susimaišys. tiesa, aš dar truputį paminkiau, kai niekas nematė.
2/3 tešlos išplojame į diską, o kitą trečdalį suvoliojame į 5 cm skersmes ritinėlį. abu įvyniojame į plėvelę ir leidžiame pailsėti šaldytuve: geriausiai būtų palikti tešlą kokioms 3 valandoms, bet sykį skubėdama tik pusvalandžiui įkišau kameron – blogai nebuvo.
įkaitiname orkaitę — 180 laipsnių.
išėmę iš šaldytuvo, leidžiame tešlai šiek tiek atšilti ir įklojame jos diską į 22-24 cm formą; suformuojame kraštus. sukrauname uogienę. tešlos ritinėlį supjaustome skridinėliais ir išdėliojame ant viršaus. apibarstome cukrumi.
kepame 20-25 minutes.

gardus ir šiltas, ir šaltas; kitaip nei dauguma tartų, šis skanus ir kitądien.

nugvelbiau iš david lebovitz. ir šiek tiek perdariau.

tai buvo dienos, kada mokėmės vairuoti automobilius, o paskiau Pakildavome Aukščiau per radioheadus — šiemet beveik nelijo.

tai buvo dienos, kada traukdavome į Miestelį Netoli Trakų, ir mūsų akyse žaisdavo iškeldinto Unicef’o vizijos.

dabar tai dienos, kai perdien žiūriu anime, o tu vaikštai į gravity.

bet mes vis dar verdame makaronus. mes vis dar laukiame ilano. mes vis dar miegame apsikabinusios.

tikros trapios juostelės. -it iš parduotuvės,- sakytų berniukai. -it iš tarybinių laikų,-sakytų mama. -it iš rūdiškių,-sakyčiau aš.-su a. kepėm.

trapios juostelės
1 kilogramas

430 g miltų
dar šiek tiek miltų stalui pabarstyti
245 g margarino
155 g cukraus
40 g kiaušinių
pusė šaukštelio kepimo miltelių
žiupsnis druskos
40 g vandens
20 g kiaušinio juostelėms aptepti
185 g marmelado, uogienės ar – mat taip gardžiau ir tikriau – obuolienės
30 g riešutų; puikiai tinka žemės

sumaišome miltus, cukrų, kepimo miltelius ir druską. greitai greitai įtriname margariną, kol mišinys tampa kiek panašus į smėlį. įmaišome kiaušinį bei vandenį – a. sakė, kad svarbu gerai nutaikyti, kad jo nei per mažai, nei per daug būtų. t’sakant, trial and error. tiesa, ji tai apie sausainėlius “žibutė” sakė. na bet: tešlą iškočiojame maždaug 3-5 mm storio lakštais ir supjaustome juostelėmis. and pusės jų dedame marmelado – tam patogu naudoti konditerinį maišelį ar, kaip eltonas braunas siūlė, celofaninį maišelį prakirptu kampu. ant viršaus dedame po antrą juostelę, aptepame plakiniu ir barstome kapotais riešutėliais. kepame 220 laipsnių orkaitėje, kol gražiai parunda – sakykime, 15 minučių. gardžiuojamės, glostome pilvukus (pom pom!), važiuojame kritinėn masėn.