Kepykla nr. 5

naktimis sapnuojame paryžiaus sodus stogus parkus dangų

p.s. per atostogas aplankėme berniukus radijoje (taip, aparate). pyragėlį dedikuoju tomiui. PAPILDYTA: mantui irgi.
p.p.s. fotografavo tai tėtis.

fraîcheur chocolat
agenda:
dieną (d-1) paruošiame biskvitą
biskvitui vėstant, paruošiame kremą
dieną (d) keleta vlandų prieš tiekiant glazūruojame pyragą

brownie biskvitui
115 g sviesto
70 g juodojo šokolado (bent 70% kakavos)
2 kiaušiniai
100 g cukraus
60 g miltų
100 g karijų riešutų (naudojau graikinius)

riešutus pasmulkiname. vandens vonelėje ištirpiname šokoladą, o kitame dubenėlyje – sviestą. kiaušinius gerai išmaišome su cukrumi, įmaišome šokoladą, paskiau – sviestą. galiausiai suberiame miltus ir riešutus, viską gerai išmaišome ir supilame į kepimo popieriumi išklotą kepimo formą (naudojau 24 cm, nors recepte siūlo naudoti 20 cm; ir, manau, puikiai padariau, bo plonesni sluoksneliai, nors jų čia ir nesimato, man dailiau žiūrisi). kepame 180oC kokių 10 ar daugiau minučių – patikriname dantų krapštuku, kuris turėtų būti neapsivėlęs tešla. atvėsiname.

šokoladiniam kremui
125 g juodojo šokolado (regisi, naudojau 52%)
160 g pieno
160 g riebios grietinėlės
2 kiaušinio tryniai
50 g cukraus
2 g želatinos (nevegetariška!!) arba agaro

naudojantiems želatiną: ją užpilame vandeniu (kad apsemtų ir dar šiek tiek) ir paliekame išbrinkti. naudojantiems agarą: suberiame į pieną.
toliau gaminame kartu: šokoladą ištirpiname vandens vonelėje. dubenyje išplakame trynius su cukrumi, kol šiek tiek pabąla. pieną ir grietinėlę drauge kaitiname iki lengvo virimo ir po truputį nuolatos maišydami supilame į trynių masę. viską supilame atgal į kaitinimo dubenį ( ,) ) ir nepaliaudami maišyti kaitiname ant silpnos ugnies, kol kremas sutirštėja tiek, kad, perbraukus pirštu per šaukšto nugarėlę, takelis nebesubėga (tarsi verdant crème anglaise). supilame masę į šokoladą ir gerai išmaišome. naudojantiems želatiną: ją išleidžiame vandens vonelėje arba mikrobangėje ir supilame į šiek tiek pravėsusį kremą.
pasiruošiame formą: nuo biskvito nulupame popierių ir įtupdome jį į tą pačią pyrago formą – tiap elgiamės tik jei forma nuimamais kraštais. teoriškai jos kraščiukus būtų galima iškloti acetato plėvele arba silikoniniu popieriumi, bet aš nepabūgau rizikos ir neklojau niekuo ,). paruoštą šokoladinę masę supilame ant pado ir paliekame šaltai pernakt.

glazūrai (pierre pateikia dvigubai didesnius kiekius, bet aš gaminau iš toliau nurodytųjų)
115 g juodojo šokolado (62-70%)
45 g cukraus
125 ml vandens
60 ml grietinės
40 ml riebios grietinėlės
10 g sviesto

65 g šokolado ištirpiname kartu su vandeniu, grietine ir cukrumi. lengvai užverdame ir maišome, kol masė taps vientisa. užverdame grietinėlę ir į ją sumetame likusį šokoladą; nukeliame nuo ugnies. pamažu išmaišome. leidžiame pravėsti ir sudedame gabaliukais pjaustytą sviestą bei šokolado-vandens-grietinės-cukraus mišinį.
ideali glazūros temperatūra – 35-45oC.
iš šaldytuvo (ar šaldiklio) išimame pyragą, statome ant grotelių, nuimame kraščiukus. padengiame glazūra, išlyginame.

valgome gerai atšalusį (būtinai!), o beprotiškai fantastiškai skanu – su kardamoniniu crème anglaise(būtinai!). prideda dar keletą matavimų.

receptas iš pierre hermé – plaisirs sucrés

kardamoninis crème anglaise
1/2 st. riebaus pieno
1/2 st. plakamosios grietinėlės
3 dideli tryniai
1/3 st. cukraus
kelios kardamono ankštys

pieną ir grietinėlę užverdame prikaistuvėlyje, į jį sumetame sutraiškytas kardamono ankštis. uždengiame ir paliekame, kad pritrauktų bent pusvalandžiui.
nukošiame; vėl pakaitiname iki tik-tik virimo.
dubenėlyje ištriname cukrų su tryniais. pamažu, nuolat maišydami, supilame pieną-grietinėlę. perpilame atgal į prikaistuvėlį ir nepaliaudami maišyti kaitiname ant silpnos ugnies, kol masė sutirštėja (kartojuosi: tiek, kad, perbraukus pirštu per šaukšto nugarėlę, takelis nebesubėga).
atvėsiname ir tiekiame šaltą (geriausia palikti šaldytuve per naktį, bet, na, mums pakako ir trejeto valandų)

Palei Dorie Greenspan. Baking: From my home to yours.

1 s: Saulėtos dienos.             Mano pirštai permirko šviesoj. aš sėdėjau mokyklos suole ir rašiau laišką tb; priėjęs brolis

2 s:

thomas pasilenkė:

- agne, yra dar vienas kelias link dievo, bet tu turėsi dabar nustoti rašyti ir pasiklausyt manęs. pasakė jis prancūziškai.

neįtikėtina. tikrai atėjau į etikos pamoką vien dėl to, kad man patinka, kai vienuoliai kalba apie dievą vaikams, kuriems nuoširdžiai yra tas pac. man patinka stebėti, kaip thomas niekad nesutrinka, net kai di užmiega ant suolo padėjusi galvą. šviesiaplaukė ji. tačiau labiausiai mėgstu išvengti kalbėjimo su juo, nes jis mane trikdo kartais, o labiausiai – jaukia mano galvoj mintis. man tik kai vaikas buvau patiktdavo kalbėti su kitais, o dabar man visai nesinori, kad kas prievartautų iš manęs nuomones. jau buvau jam viską pasakiusi tikrai. kad netikiu dievu, o tik atsitiktinumais, leidusiais atsirasti žmogui; o kartais man nuoširdžiai net nerūpi, iš kur mes atsiradom, o tik nuo to ataskaitos taško mąstau, kad ‘mes čia, o kas iš to?’ ir tada kodėl jis man dabar sako, kad padės man atrasti kelią pas dievą, jei aš juk net nenoriu pas jį į svečius. tikrai sakau nepiktai – jis tiesiog velniškai stengėsi mane įtikinti, kad dievo man reikia.

Aš tikrai nustojau rašyti, bet kol jis kalbėjo apie meilę ir ,,jeigu tu ką nors myli, tai reiškia, kad tu radai to žmogaus pažeidžiamumą”,

3 s:

mane po truputį visą prarijo šviesa, plyštanti po plačius mokyklos langus ir aš atsimerkiau į thomas rimvydo žvilgsniu; mes stovėjom prie akropolio maximos ir valgėm bandeles, o rimvydas man pasakė, kad meilė neegzistuoja: tikrai tvirtu balsu ir taip įtikinamai, kad pats tuo tikėjo dar kokius 9 mėnesius, o po to

4 s:

brolis thomas man sako:

-ar būna taip, kad kažką labai mylite,

bet norite jį mylėti dar labiau?

..norėčiau dabar jam pasakyti ką nors stipraus ar net išrėkti, kad tikrai nėra nei dievo, nei meilės, bet man kažkas vis spigina į akis ir atsimerkusi sušunku:

5 s: - mantai, gal gali panešti mano kuprinę?

iš tikrųjų vienas draugas man šiandien pasakė, kad žodžiai neturi prasmės:,,Baisiausia tai, kad žmonės net patys niekad nėra tikri dėl to, ką sako, o kiti priima jų žodžius už gryną pinigą.”

kol neužmigau,tol galiu parašyti,kaip baigėsi penktadieniu darbo savaitė ir pirmadienį man vėl reikėjo eiti į mokyklą.

*kost kost*

ty profkę.

jei kam dar nepriminiau,mano mokykla stovi 77.6 km (pagooglinau!) nuo vilniaus,rūdiškėse;aš į ją patekau visai atsitiktinai ir aklai atmetinėdama kitas gyvenimo alternatyvas,kaip antai: baigti fiziką; gauti aukštąjį išsilavinimą;gyventi su tėvais;neturėti jaunesnių vaikinų;išvažiuoti į škotiją mokytis architektūros;have a life..i could go on.

mano mokykla yra labai maža,labai jauna,labai jauki,šviečia naujais pastatais iš tolio,kol nuo stoties 15 min eini iki jos per pievas, joje yra maždaug 50 žmonių (mokytojai ir mokiniai),ją įkūrė broliai juanitai ir ji iš esmės yra more socialinis projektas nei profkė,nes ten daug dėmesio skiria tiems vaikams,kurie po 10 klasės nusprendžia,kad jau pakaks mokytis.

man ten dėmesio skiria labai mažai.nežinau kodėl – aš tokia pati problematiška.

taip pat mano mokykloje yra:

*didelė ir šviesi patalpa su mediniais stalais, kurie sustumiami kartu ir tada mes visi prie jų pietaujame – dažniausiai aš ir mokytojai bei dar keli mokiniai; mano bendraklasės mėgsta sakyti ‘aš sriubos nevalgau – mes su svieta po pamokų eisim valgyt čeburėkų’.jos yra savotiškos.

*stalo teniso stalai, kas man primena, jog licėjuje labai retai žaisdavau tenisą, nes ten nuolat stovėdavo bernai non stop.

*kompiuterių klasė, kurioje sėdi 10 lcd monitorių ir kurios aš, tiesa, ilgai nebuvau atradusi.mus finansuoja europos sąjunga.

*miškas iš dviejų pusių ir pievą iš trečios.

*dailus juodaplaukis prancūzas stogdengių mokytojas iš godard’o filmų.love of my life.

numetusi žadintuvą ir 6.15 išlipusi iš lovos pakankamai pasijuokiau iš savęs, kad per miegus nusprendžiau, jog man užteks pusvalandžio išeiti iš namų, apsirengiau ir išbėgau į stotelę sėsti į mašiną, kuri mane veža į rūdiškes.kai važiuoju toje mašinoje maždaug valandą iki mokyklos, aš dažnai nulūžtu ir miegu užvertusi galvą ar kaip atrėmusi į langą, bet iš tikrųjų per miegus spėlioju, kad labai juokinga būtų, jei pradėčiau knarkti toje mokytojų pilnoje mašinoje, nes martynas man yra pasakojęs, kad aš labai juokingai miegu, kuomet mane kas veža.tačiau martynu gali tikėti tik labai naivūs žmonės, todėl aš šypsau ir miegu toliau.ir kai eilinį kartą po dviejų savaičių pertraukos (aš dvi savaites būnu mokykloje, dvi savaites praktikoje – tai yra dualus mokymasis.jį irgi remia es) ir fizinio mechaninio darbo, už kurį moka minimumą, aš prisiminiau, kaip pasiilgau mokyklos.

aišku mokykla manęs nelaukė, bet aš pakankamai pasidžiaugiau jos pasikeitimais, kaip pavyzdžiui, atvykusiais prancūzais ir tuo, jog nuo šiol mums kūno kultūrą ves naujas mokytojas.

prancūzai tai kaip prancūzai: atrodo daug labiau suaugę ir suvyriškėję nei mūsų bernai lietuviai (i mean,in general — ne tik mokykloje), be to, kas antras yra gražus ir kiekvienas kalba prancūziškai ,D

bet visa esmė — tas olandas 63 metų senukas, kuris yra profesionalus dviratininkų treneris. jis mus gainioja po kelią – pievą- lauką – upę valandą su puse ir nuolat kartoja ‘ok ok!’, bėgdamas priekyje. o kai randa kokį griovį pakelėj, tai liepia mums per jį persirist, droppinti ir givinti twenty. ir mes nesišypsodami darom atsispaudimus. bernai keikiasi ir rūko. esu tikra, kad po 20 pamokos minučių aš ausyse girdėjau rocky theme, o po to gabalą iš tų laikų, kai balčiūnas dar buvo sms’AS licėjaus scenoje.ir kai tariu, kad kūno kultūrą darome visi, tai ir turiu minty, kad einame sportuoti ir bėgioti su mokyklos direktorium ir kitais mokytojais,ha!ak,čia net svajoti galima išdrįsti apie kūno kultūrą su sindaru ir mackevičiene,pvz.ir dievaž aš taip pat nemeluoju, kai sakau,kad čia buvo geriausia fizinio pamoka eva.legend has it,kad kai kūno kultūra buvo praeitą savaitę, jie visi lygiai taip pat bėgiojo per lietų ir buvo šlaput šlaputėliai bei skaudančiais raumenimis visą savaitgalį.

tingiu ieškoti nuotraukos receptui;labai laukiu,kol gausiu savo fotografuojančią nokia ir galėsiu nufotkinti visas savo fainas bedraklases.turint minty,kad iš mūsų 13 grupėj liko tik 10, nes 3 jau išėjo iš mokyklos

*ty profkės*

tai aš turiu nedaug laiko rankose.