Kepykla nr. 5

Tuos kelis žingsnius iki sandėlio einu jau be palto (ir ofisiniais bateliais – bet mama išmokė stalčiuj visada turėti kempinėlę jiems valyti, tai čia nebaisu). P. grasina mane barsiąs, bet negaliu atsispirti tam beveik-pa-vasario kvapui ir pirmiems saulutės spinduliams, nelyg kokį kovą (nes pa-po-vasarį). Taip smagiai kaitina blauzdas, kad imu per balas šokinėti. Ir džiaugtis, kad nebelieka fūrų paliktų vėžių, kuriose sniegas būdavo taip suspaustas, kad sykį su visom sąskaitom išsitėškiau vidury kiemo.

Džiaugsmas turėtų būti pagrindinis prieskonis, vartojamas pavasarį.

Ak, pavasari tu pavasari, kiek į tave vilčių (ir likimų) pridėta. Turbūt daugiau nei į Naujus metus iš tikrųjų. Turbūt — mat tikiuosi sugrįžti, tikiuosi pargrįžti, tikiuosi prašluoti galvą ir įgyvendinti naujus įsitikinimus, tikiuosi parsivežti į Kauną dviratį ir kokį vieną sykį net juo numinti iki darbo (gerai būtų ir atgal), tikiuosi skaityti įdomias knygas (REKOMENDACIJŲ?) ir dar tūkstančio neišsakytų, neišjaustų, neišmąstytų dalykų.

Labanakt, katinėliai.

Foto: Karolina. Gaminta “Debesų” pavasario numeriui.

Plikyti sūrio sausainėliai

40 g sviesto
½ st. vandens
žiupsnis šviežiai maltų juodųjų pipirų
žiupsnis maltų kajeno pipirų
¼ arb. š. druskos
½ st. miltų
2 kiaušiniai
½ st. tarkuoto kietojo sūrio
8 svogūnų laiškai
šiek tiek mažais gabalėliais pjaustyto sūrio

Orkaitę įkaitinkite iki 200°C temperatūros.
Į puodą supilkite vandenį, sviestą, prieskonius ir druską. Užvirkite. Supilkite visus miltus ir maišykite, kol tešla sulips į vieną gumulą, o puodo dugnas pasidengs minkšta plėvele. Nuimkite nuo kaitros ir leiskite vos pravėsti.
Tešlą perdėkite į kitą dubenį. Sumuškite kiaušinius – po kiekvieno gerai išmaišykite tešlą, kad būtų vientisa. Supilkite tarkuotą sūrį bei smulkiai kapotus svogūnų laiškus ir gerai išmaišykite.
Konditeriniu švirkštu išspauskite maždaug 4 cm skersmens rožes (pilnavidurius žiedus). Vandenyje sudrėkintu pirštu jų centriukus įspauskite. Kepkite 20 minučių (skardas apsukite po 10 minučių). Išimkite sausainius iš orkaitės, į centriukus sudėkite po mažą gabalėlį sūrio ir dar kepkite 5-10 minučių, kol šis išsilydys ir apskrus.
Sausainėliai gardžiausi šilti, tačiau skanūs ir atvėsę.

Man čia labai patinka.

Lietuvoj, t.y.

Čia taip gera, kad prieš grįždama braukau atbulom dienas ir nekantrauju nelyg prieš Kalėdas; o iš(par-?)važiavusi bendradarbiams pasakoju, kad

kad va ten.

(Bendradarbiai sakė, kad mūsiški saldainiai skanūs, sūreliai irgi labai.)

Ir įsimylėdavau kiekvienąsyk, ar su pirmais paukščiais, ar su paskutiniais spinduliais, nes dangus ten tikrai tikrai kitaip, dangus virš Žirmūnų tokios spalvos, kokios bus virtuvė Žirmūnuose (Ievutė man leido ją turėti tamsią), ir tai bus beveik kaip iš to padavimo apie atspėtą ežero vardą.

Man patinka, kaip pas mum žalia žalia, man patinka Vilniaus kvapas (spėk, kuri iš dvylikos einamoji dabar?), ir kvapai; man patinka važinėtis mašinėlėm, ir persisverti iš viršutinio aukšto, ir nebijot

nei iškrist nebijot,

nei ateities.

viskas

patinka

Išskyrus viešąjį transportą.

- – -

Čia labai skanu.

Kaip Jolita siūlė, keičiau įdarą – pripepinau krūūūūvą daržovių ir pribėriau traiškyto varškės sūrio su krapais; ir dariau du įdaro sluoksnius, dėl to truputį kitaip dėliojau makarus. Būtent — makarus. Principe čia tas ir yra, principe čia turkiška lazanija. Labai gardi – kiek bijojau, kad bus sausa dėl n sluoksniu tešlos (ypač kai neiškočioju taip plonai kaip turkiškos moterys iš video), bet ne ne ne, viskas puikiai išėjo – lakštai liko kažkaip teisingai drėgni. Beje, gaminau iš pusės normos (apačioje – jau perkirptas pusiau receptas), kad paskiau savaitei pietų neliktų :)

Man gausiai patiko viršutinis sluoksnis, kuris išėjo toks gardžiai gardžiai traškus ir visaip kaip teisingas. Ir šiaip, ir šiaip, truputį cackos yra – naminiai makaronai visgi… – bet tikrai smagus pasigaminimas savaitgaliui. Šimtu procentų rekomenduoju ,)

Su böreğı

Tešlai

2 kiaušiniai

50 ml vandens

25 ml natūralaus jogurto

2 st. miltų (dėjau daugiau!)

1 va.š. aliejaus

1/2 a. š. druskos

Įdarui

apie 200gr balto sūrio ar fetos

saujelės petražolių

po 1/2 geltono ir raudono saldžiojo pipiro

1/2 maišelio šaldytų špinatų

pora saujų šaldytų apvirtų brokolių

Dar reikės

50gr margarino

2 v.š. sviesto

Tešlai virti

3 1/2 l vandens

2 v.š. druskos

Pagaminti tešlą – kiaušinius, vandenį, jogurtą ir druką sumaišyti dideliame dubenyje, tada supilti miltus ir išminkyti tešlą. Ji turi būti gana kietoka. (Man tešla išėjo labai minkšta ir lipni, tad bėriau dar papildomai apie pusę stiklinės miltų) Palikti tešlą pastovėti 30min.

Padalinti tešlą į 11-12 gabalėlių. Kiekvieną gabalėlį iškočioti iki labai plono apskritimo.

Užvirinti 3,5 l vandens, įdėti 2 valg. š. druskos. Šalia pasiruošti didelį šalto vandens dubenį. Metalinę kepimo formą ištepti tirpintu sviestu ir margarinu. Dėti pirmą iškočiotos tešlos lakštą. Apšlakstyti 2 valg. š. sviesto ir margarino mišinio. Kitą tešlos lakštą dėti į verdantį vandenį 1 minutei, tada ištraukus greitai dėti į šaltą vandenį. Ištraukti, rankomis nusausinti vandenį, dėti į kepimo indą ant nevirto lakšto. Vėl apšlakstyti 2 valg. š. sviesto ir margarino mišinio. Taip kartoti ( 1 minutę verdam, dedam į šaltą vandenį, nusausiname ir apšlakstome sviesto ir margarino mišiniu) su 3 lakštais. Visus juos dėti vieną ant kito į kepimo indą. Nereikia jų tiesiai iškloti, gali būti susirangę.

Kai kepimo inde sudėti 6 tešlos sluoksniai ( 1 nevirtas ir 3 apvirti), apibarstyti puse kepintų daržovių ir trupinto sūrio. Toliau sudėti 2 apvirtus tešlos lakštus, pašlakstant sviestu-margarinu. Sudėti kitą pusę įdaro, 3 apvirtus tešlos sluoksnius, kas kartą apšlankstant sviesto ir margarino tirpiniu. Paskutinį sluoksnį dėti nevirtą. Vėl apšlakstyti likusiu tirpintu sviestu ir margarinu.

Kepti 200C orkaitėje, kol tiek viršus, tiek apačia apkeps, o vidus bus lyg lazanijos.

Valgyti su žaliomis salotom.

Receptas – Kepėjų be stabdžių gegužės mėnesio iššūkis, kurį metė Jolita.

Kai Rimi pamačiau marcipano pieniškame šokolade (akcija, akcija!), pagalvojau apie Moniką, kurios ne žmoniškai pasillgau – ne žmoniškai, o katiniškai.

Svarbu mokėti žodžių rašybą kartu ir skyrium. Mat kitaip nekurių (netaisyklingas žodis, bet teisingas) renginių reklamose autobusuose taip ir išeina – nevisos šventės baigės. Ne kažką, ką aš galiu pasakyt — agree, bet regisi, kad čia reklamos gamintojų sabotažas prieš rengėjus.

Ir viskas labai tvarkoj. Stadiją savaitgalį-tvarkausi-darbo-dienom-šnerkščiu pakeitė savaitgalį-tvarkausi-dvi-savaites-šnerkščiu: tvarką kambary išmainiau į cheesecake brownies ir tvarką galvoj, juoką, istorijas ir ėjimą iš proto. Man regisi, kad visai apsimoka.

Mielai kolegei I. pažadėjau, kad tinklaraštin patalpinsiu penktadienio pietus.

Tartas su špinatais

Tešlai:
90 g sviesto
1 v.š. aliejaus
3 v.š. vandens
1/2 a.š. druskos
150 g miltų

Įdarui:
75 g tepamo varškės sūrelio su žalumynais
1/4 st. grietinėlės
2 kiaušiniai
200 g šaldytų špinatų (juos atšildyti)
1/2 st. tarkuoto mėgstamo sūrio
žiupsnis druskos
žiupsnis pipirų

Pagrindui orkaitę įkaitiname iki 200 oC. Į karščiui atsparų indą (geriausiai stiklinį) dedame sviestą, druską, vandenį ir aliejų. Indą pašauname į karštą orkaitę maždaug 15 minučių, kol sviestas pradeda burbuliuoti. Jei pakraščiai šiek tiek paruduos – dar geriau, turėsime rudojo sviesto/karamelės prieskonį :) Alternatyviai sviestą tirpinti galime ir mikrobangėje – daug greičiau!
Išimame indą iš orkaitės, supilame visus miltus ir greitai šmaišome šaukštu, kol tešla susiformuoja į vieną gniutulą ir atšoka nuo indo kraštų – panašiai kaip kepant plikytus sausainius. Kai tešla vos vos pravėsta – tiek, kad rankų nebedegintų – ją gerai išminkome.
Tešlą suvrčiame į kepimo formą ir ją lygiu sluoksniu paskirstome po visą dugną, apklijuojame ir pakraščiukus.
Dugną subadome šakute, įklojame į formą skardos ir pripilame pupelių. Pašauname į 180oC orkaitę ir kepame 10 minučių. Išimame svarelius ir dar pakepame kkias penkias minutes – kadangi įdaras drėgnokas, reikia padą apkepti, kad neliktų drėgnas irgi neiškepęs (kaip lemoną kartų buvo per The Great British Bake-Off.

Kol pagrindas kepa, pasiruošiame įdarą. Sumaišome tepamą varškės sūrelį su grietinėle ir kiaušiniais. Įmaišome likusius ingriedientus ir gerai išmaišome. Supilame į apkepusį pyrago pagrindą ir kepame, kol viršus vos paruduoja, o pats įdaras yra tvirtas – apie 20 minučių. Šiek tiek pravėsiname ir valgome! Mm!

Pagrindo receptas – Deivio, seniai seniai radau jį pas Aušrą, ir anas patapo bene mylimiausiu mano nesaldžių tartų pagrindo receptu; įdaras – adaptuotas iš Smitten Kitchen.

Limono vis dar nelaimėjau.
Liūdnukas.

Tiek, kad išlanksčiau vienaragį – čia tau ne laivelis (laineris), ir net ne gervė! Kita vertus, laiveliai bent jau plaukia (dauguma), gervės laimę ar kažką ten neša. O vienaragiai šiaip sau. Blizga.

Laikykitės, savaitgalis jau greitai; o tarp savaitgalių pietus nešamės į darbą. Va tokius va, nusikopijuotus iš vegetariškų valgymo įstaigų, žiauriai kvepiančius ir vienus mano mėgstamiausių. Tai tiek!.

Bengališkas sabdžis
250 g kalafioro
200 g morkų
500 g bulvių
1 cukinija
250 g saldaus pieno sūrio (panyro)

200 ml riebios grietinėlėz
300 ml pieno
100 g grietinės
1-2 a.š. druskos
1/2 a.š. malto kumino
žiupsnis asafetidos
2-3 a.š. kario
1/2 a.š. ciberžolės
1/2 v.š. rudojo cukraus

Kalafiorus išskirstome žiedynais, morkas – monetėlėmis; apverdame.
Bulves ir cukinijas gerai nuplauname ir supjaustome kubeliais. Atskirai aliejuje apskrudiname bulves, paskiau – cukinijas. Išėmę daržoves, aliejuje apkepiname kubeliais supjaustytą saldaus pieno sūrį.
Prikaistuvyje užverdame pieną ir grietinėlę. Suberiame prieskonius, pamakaluojame ir nuolat maišydami supilame grietinę.
Puode sumaišome virtas ir keptas daržoves, sūrį, užpilame padažu, leidžiame pastovėti kokį dešimtį minučių.
Valgome su lavašu, tortilijomis ar čapačiais.

Viskas taip paprasta.

Atrodo, galvoj vis dar sukasi noras raštelėti apie tai, kad April showers bring May flowers, bet tiesiog akivaizu, pažvelgus į dešinį-apatinį ar dešinį-viršutinį kampą, kad lietus, kurio pilnus batus primyniau grįždama iš pasimatymo su Džoniu Depu, praktiškai; priklauso netgi kitam metų laikui. Tam, kur ne-mokslai, ne-darbas, ne-šaltis, ne-vakarai prie kompiuterio; taip-edinburgas, taip-drauuugaiiii, taip-virtuvė, taip-iškylos.

Kalbant apie iškylas, panašu, jog [dar-pora-dienų-ir] jau metas pietauti lauke, basomis, veidu į Nerį, ausyse sukantis vėjui ar belenkam, ko dabar pilnas grotuvas.

Ir dar. Pasigaminusi šitus susuktinius (žodžio daryba panaši kaip “sumuštinio”), išsyk pamaniau, kad jie tokiam planui chuliganui būtų visiškai tinkami – suvynioti į foliją ar kepimo popierių, sumesti į žymųjį rudą maišelį. Puikumėlis, ne kitaip.

Tortilijų vyniotinukai
šviežių tortilijų (žr. žemiau!)
guacamole
pomidoro
saldžiųjų pipirų
daigintų ridikėlių sėklų
truputį sūrio – ar varškės, ar parmezano, ar..

belenko kito. Vakar dienos likučių, keptos kiaušinienės, mėsytės, tofu, salotų, – you name it. Kadangi aš esu ligi ausų įsimylėjusi avokadų-pomidorų derinį (jau kokius penkerius metus!), dažniausiai užtepą darau būtent iš avokadų, bet ne prasčiau tiktų ir grybų paštetas (turiu awesome receptą, tik vis nepasidalinu!), saulėj džiovintų pomidorų užtepas, net jogurtinis tzatziki. Kaip sakiau – you name it. Arba anything goes. Arba nėra to blogo, ko tortilija nepagerintų. Arba kitokie iš liaudies atėję posakiai.

Tortilijos
(8 tortilijoms)

Tortilijas (pagaliau!) gaminausi namuose. Taip jau nutiko, kad Alma Littera šiandieną išleidžia į lentynas naują knygą apie duonos kepimą iš The River Cottage, už kurių akis vis užkliūdavo internetuose, serijos. Kadangi duoną kepame bent porąsyk per savaitę, pasišoviau išbandyti keletą receptų bei papasakoti apie jų (ne)sėkmę (tikėkimės, sėkmę ,)) bei pačią knygą. Taip taip taip – čia diskelimeris (pastaba apie atitikimų atsitiktinumą, pasak Google vertėjo) :)

Tiesa, žinote, kaip sako — geriau vieną kartą pavartyti nei dešimt kartų išgirst niekus tauzyjant. Taigi kliktelėjus ant nuotraukos, atsivers diiidelė diiidelė ištrauka iš knygos – su visokiom spalvotom nuotraukom, receptais ir kitais smagumais.