Ar tu dar neišmiegojai

Sausis 4, 2012 parašė rusvaplaukė temoje keksiukai | komentarų jau yra (10) »

Ate ate, mojuoju šventėms nelyg koks teletabis ar vienas iš tų baisių baisių personažų knygelėse, parduodamose prie maksimos kasų. Čiūrikai už sniegą beveik suveikė, tik — jokio voliojimosi pusnyse (nors iš gniūžtės Naująnakt gavau), jokių angelų (su I. žadėjome anuos daryti Sniego Arenoje, bet pamiršome – matyt, buvom pernelyg užsiėmusios kritinėjimais ant kelių ar užpakalių). Christmas greetings kompaktą grotuve pakeitė mokyklinis Lietuvių muzikos rinkinys su visokiomis gedulingomis giesmėmis prie Barboros Radvilaitės kapo, simfonine poema “Miške”, Juzeliūno “Telefonika” ir psalme “Šlovinkit žmonės”.

Ir žiauriai smagu, kai pus-devynių jau pra-švi-tę. Ryto, ta’sme. Eikit sau, dienos jau taip konkrečiai ilgyn — nepraeis nė pusė metų, ir iš darbo grįšime su šviesa. Fontastika, atsakau, fontastika.

Ir dar šiandieną klausiau šitos dainos, nepavyksta neniūniuot ir neprisiminti V. šalčio nuotykių Frankrikėje ir šiaip, žinote, all I want for Christmas is you cost-effective heating. Taip ir rašysiu kitąmet Seniui Šalčiui.

Kriausiu sokolado keksiukas

Keksiukai su kriaušėmis ir imbieru
280 g miltų
2 a.š. kepimo miltelių
1/2 a.š. sodos
1 1/2 a.š. malto imbiero
2 a.š. malto cinamono
1/4 a.š. malto muskato
85 g cukraus
1 kiaušinis
180 ml pieno
170 g kriaušės
3 v.š. miadaus
90 g bekvapio aliejaus
60 g kapotų kepintų graikinių riešutų

Keksiukų kepimo formą išklojame popierėliais . Orkaitę įkaitiname iki 180oC.
Dideliame inde išsijojame miltus, kepimo miltelius, sodą, druską, maltus prieskonius ir cukrų. Kitame inde išmaišome kiaušinį, pieną, smulkokai kapotą kriaušę, medų ir aliejų.
Skysčius supilame į miltų mišinį. Maišome, kol vos-vos teišsimaišo – sausų miltų neturėtų būti regėti, bet arti to.
Į keksiukų formeles supilstome tešlą. Kepame apie 20 minučių, arba kol į vudų įsmeigtas dantų krapštukas išlįs sausas.
Jei norisi, viršų apmarmaliuojame pienišku šokoladu.

It’s the sparkle you become when you conquer anxiety

Lapkritis 7, 2011 parašė rusvaplaukė temoje keksiukai | komentarų jau yra (9) »

Man regisi, dabar jau suprantu, kodėl Vygantas sakė ginkdie nedirbti darbo, kurį dirbu. Tas suvokimas ateina tada, kai naujame Justice albume vietoj civilization girdisi zillmerisation, o vietoj newlandsunits.

Juokauju, aišku, viskas gerai su tuo darbu. Ne, rimtai, viskas tvarkoj — man tik patinka primėtyti daug daug daug atsitiktinių nuorodų viename įraše, ir tiek. O tos dainos – juokas juokais, bet tokius savo išsigalvotus žodžius, mindama gatvėmis, ir niūniuoju po nosimi (ar ne visai niūniuoju).

Keksiukus, beje, irgi darban nešiausi, A. sakė, skanūs. Man irgi patiko, o dabar dar pirmoji mano gyvenimo A. papasakojo, kaip iš tiesų reikia gaminti cream cheese frosting, ir kitą kartą jis man nebebus tokis nepatvarus kaip šįsyk! Todėl jei netyčiom pasiryšite šiuos keksiukus išbandyti — o verta, mat jie išeina gausiai drėgni, gardūs ir šokoladiniai, be to, ir mėtos puikiai tinka — , turėkite omenyje – kremas pagal apačioj esantį receptą išeina skystokokas (ne skystas, ne ne, bet tikrai ne toks, kurio susukti bokšteliai stovėtų. Pizos bokštas, geriausiu atveju.), bet gardus — ir gerklės neužklijuoja, mat cukraus ne puskilis. Tad siūlytau du variantus – arba gaminti pagal jūsų patį pačiausią geriausią grietinėlės sūrio glaisto receptą, arba iš anksto nusiteikti, kad, deja, kringeliuotų papuošimų nebus, ir nerašyti piktų komentarų, kad kremas nevykęs. Gi neteisingai nusistatyti lūkesčiai – tiesus kelias į nusivylimą.

Sokoladiniai metiniai keksiukai

Šokoladiniai keksiukai su mėtiniu grietinėlės sūrio glaistu
Keksiukams
2 kiaušiniai
115 ml netiršto jogurto
80 ml bekvapio aliejaus
20 ml (dirbtinio) medaus
20 g tirpinto sviesto
30 g cukraus
30 g šviesiai rudo cukraus
120 g miltų
35 g kakavos
1 a.š. kepimo miltelių
1/2 a.š. sodos
1/4 a.š. druskos
40 g maltų migdolų
200 g smulkiai kapoto šokolado

Glaistui
120 g grietinėlės sūrio
4 v.š. sviesto
1 st. cukraus
1/2 st. mėtų ekstrakto

Keksiukams įkaitiname orkaitę iki 170oC. Keksiukų formą išklojame popierėliais.
Sumaišome kiaušinius, jogurtą, aliejų, medų, sviestą ir abiejų rūšių cukrų. Kitame dubenyje išsijojame miltus, kepimo miltelius, sodą ir kakavą, suberiame maltus migdolus. Įmaišome šį mišinį į skystąją masę ir palengva išmaišome – tik nereikia permaišyti, dar gali matytis miltų brūkšnelių. Suberiame šokolado gabalėlius ir dar keletą sykių pamaišome.
Tešlą padaliname tarp formelių – pripildome jas ligi viršaus. Kepame 20-25 minutes; ar keksiukai gatavi, patikriname mediniu pagaliuku. Iškepusius keksiukus išimame iš formos ir paliekame vėsti ant grotelių.
Glaistui sviestą išplakame iki purumo (be to, jis dar turėtų ir pabalti). Sudedame grietinėlės sūrį ir mėtų ekstraktą, ir plakame iki vientisos masės. Pamažu beriame cukrų — jei viską darytume teisingai, tai masė turėtų būti tokia tiršta, kad nebekristų nuo peilio… Na, jei kada pirkote žavioj keksiukinėj pyragėlį, žinote, ką turiu omeny.
Papuošiam (ar apsimetam, kad puošiam) ir skanaujam.

Sokoladiniai metiniai keksiukai

Keksiukų receptas – iš Ottolenghi: The Cookbook. O glaistą šiaip kažkur užmačiau ir… Va.

That would be the best therapy for me

Spalis 17, 2011 parašė rusvaplaukė temoje sausainiai | komentarų jau yra (11) »

Man regisi, kai žmonės pamato, kaip dėlioju prekes ant maksimos važiuojančio takelio, jie galvoja, kad turiu OCD ar kažką panašaus.
Bet sutikite, tvarka turi savo žavesio. Daug.

Lime white chocolate cookies

Sausainiai su žaliosiomis citrinomis ir baltuoju šokoladu
112 g sviesto
72 g cukraus
smulkiai tarkuotos dviejų žaliųjų citrinų žievelės
2 a.š. šviežių žaliųjų citrinų sulčių
1 a.š. vanilės ekstrakto
1 1/2 st. miltų
1/2 a.š. sodos
1/2 a.š. kepimo miltelių
1/4 a.š. smulkios druskos
šiek tiek pieno
75 g baltojo šokolado

Orkaitę įkaitiname iki 180oC. Dvi kepimo skardas išklojame kepimo popieriumi.
Elektriniu maišytuvu plakame cukrų ir sviestą, kol masė taps vientisa. Įmaišome žievelę, sultis ir vanilę.
Kitame dubenyje sumaišome miltus, sodą, kepimo miltelius ir druską. Pamažu įmaišome miltų mišinį į sviestą. Įpilame tiek pieno, kad tešla nebūtų per sausa (t.y., nebūtų pavienių besivoliojančių miltų), bet ir ne per skysta (na… tokia sausainiška turi būti ,)). Įmaišome apysmulkiai sukapotą baltąjį šokoladą.
Padalijame tešlą į 20 gabalėlių ir išdėliojame į skardas. Šiek tiek paplokštiname, mat kepdami sausainiai bevek nesiplės.
Kepame 14 minučių — bet čia toks orientacinis laikas! Išties juos reiktų traukti lauk, kai sausainių pakraščiukai taps auksiniai. O jei norisi kramtesnių sausainėkų, tereiks kepti keletu minučių trumpėliau.
Palaukiame keletą minučių, kol pravės, ir perkeliame visiškai atvėsti ant grotelių. Arba nelaukiame, kol visiškai atvės, ir ir, ir džiaugiamės kiekviena nugyventa minute, ypač ten, kur baltas šokoladas atrodo pridegęs, o iš tiesų – karamelizavęsis.

Recepto idėją pasiskolinau iš 500 vegan recipes ir, cha cha, de-veganizavau (dar decukrizavau ir pliusšokoladinau), nes nemyliu margarino. Beveik epic fail, tik kad ne, mat sausainėkai nerealiai gardūs, ir vanilė+žaliosios citrinos+baltasis šokoladas yra mano naujas citrinos+aguonos.

ritual unions got me in trouble again

Spalis 6, 2011 parašė matijas temoje nedurniuokit virtuvėje | komentarų jau yra (5) »

Labai svarbu suprasti, kad virtuvė nėra smėlio dėžė. Smėlio dėže ji gali būti tik tokiems kaip hestonas, arba p. blumenthalis, kaip jį vadina ne tokie artimi jam žmonės. Kai tu išmoksti visų pagrindų, supranti, kuo skiriasi kepimo milteliai nuo sodos, neperkaitini lydomo šokolado,  pagamini namuose sluoksniuotą tešlą bei prikepi ir išbandai galybę kitų šefų receptų, tik tada, mano manymu, gali eksperementuoti, keisti receptus ir šiaip daryti visokias nesąmones. Be abejo, taip manau tik aš, savo nuomonės jums neperšu, nelyginant koks vincentas sakas (argi nepuiku, kad šiuolaikinės technologijos turi mygtukus ‘block’/'report as spam’ ir pan?), bet jei manęs neklausote, tuomet prašau neberašyti man laiškų, reikalaujančių atsakymo, kodėl jūsų creme brulee virto kiaušiniene. Nedurniuokit virtuvėje ir mes labai gerai sutarsime. O kad turėtumėte ką paskaityti prieš gamindami, stengsiuos parašyti apie kuo daugiau produktų.

Šokoladas¤*

Šokolado rūšys

* Gaminant iš šokolado, labai svarbu yra naudoti geros kokybės šokoladą. Jei receptas prašo juodo šokolado, tai reiškia, kad šokolade turi būti 70% kakavos ir labai nedaug cukraus. Venkite juodo šokolado, kuriame yra mažiau nei 60% kakavos ar sudėtyje yra nenatūralios vanilės. Vanilinas yra dirbtinis skonis, dažnai naudojamas šokolado gamyboje, bet jis nesuteiks tokio paties skonio, kaip natūrali vanilė. Ieškokite šokolado, kuris pagamintas naudojant kakavos sviestą, o ne augalinės kilmės riebalus.

* Jei naudojate pienišką šokoladą ( ar pieninį? pamiršau. pamiršau visas lietuvių kalbos taisykles), rinkitės šokoladą, kuris turi bent jau 34% kakavos.

* Baltas šokoladas yra gaminamas tik iš kakavos sviesto, visai nenaudojant kakavos, todėl aš jo taip ir nemėgstu,) Bet nepaisant to, jis vis tiek egzistuoja ir yra puikus ingridientas daugelyje receptų.

Šokolado naudojimas gaminant

* Laikykite šokoladą tamsioje, vėsioje vietoje taip, kad jo nepasiektų tiesioginė šviesa. Jei šokoladas patiria aukštos temperatūros ar šviesos smūgius, jis gali ‘sužydėti’. Tai reiškia, jog kakavos sviestas šokolade pakeitė savo struktūrą ir susikristalizavo ant paviršiaus. Kartais žmonės, atidarę saldainių dėžutę, randa pabalusių saldainių ir galvoja, kad jie nebėra tinkami valgyti. Iš tiesų tokį šokoladą galima valgyti, ir gaminti su juo taip pat vis dar galima: tiesiog reikia jį iš naujo išlydyti.

* Niekados nelaikykite šokolado prie kitų produktų, turinčių stiprų kvapą: šokoladas labai gerai sugeria aplinkinius kvapus ir taip keičia savo skonį. Turėtumėte vengti jį laikyti kartu su mėta, citrusiniais kvapais, kvepalais ar chemikalais.

* Kai lydote šokoladą, stenkites jo neperkaitinti, nes tuomet jame atsiras mažų grūdelių ir vietoj vientisos aksominės šokolado masės jūs turėsite netinkamą vartoti produktą. Ar galite įsivaizduoti tortą, aplietą nelygiu, ‘spuoguotu’, nežvilgančiu šokolado sluoksniu?

Kad taip neatsitiktų, šokoladą bandykite lydyti taip:

                    1. Šokoladą sulaužykite arba peiliu sukapokite į mažus, VIENODO dydžio gabaliukus. Juos suberkite į švarų ir SAUSĄ, karščiui atsparų indą. Tokį indą pastatykite ant puodo su beveik verdančiu vandeniu, tačiau vandeniui neleiskite užvirti. Neleiskite, jog dubens su šokoladu dugnas liestų vandenį, esantį puode (tai ypač svarbu lydant baltą šokoladą, nes jis yra itin neatsparus karščiui). Taip pat stenkites, jog karštas vanduo ar vandens garai nepatektų į jūsų lydomą šokoladą. Po 2 minučių visiškai išjunkite ugnį ir palikite indą su šokoladu virs karšto vandens, kol didžioji dalis šokolado jau bus ištirpusi. Tuomet nuimkite dubenį nuo puodo ir pamaišykite šokoladą: taip ištirpęs šokoladas ištirpins likusius gabaliukus.

                    2. Jei lydote mikrobanginėje: šildykite jį ant vidutinio režimo, po 10 – 30 sekundžių, vis pamaišydami/ patikrindami šaukštu: ištirpęs šokoladas išlaikys savo formą, todėl be šaukšto bus sunku atspėti, ar jis išsilydęs.

*Jei šokoladą vis dėl to perkaitinote ir jis pasidarė tirštas ir pilnas gumulėlių, bandykite jį išgelbėti įmaišydami šaukštą sviesto ar įpylę šiek tiek augalinės kilmės aliejaus. Deja, kartais net tai nepadeda, jei šokoladas buvo labai perkaitęs.

* Niekados nebandykite ištirpinti šokolado pildami ant jo kokį nors karštą skystį, nebent taip parašyta recepte (autoriaus, kuriuo pasitikite). Darant ganache, pvz, dažnai rasite instrukcijas, prašančias iš praždių ištirpinti šokoladą, tada į jį srovele supilti pašildytą grietinėle (ne verdančią!). Kai maišote išlydytą šokoladą su kita mase, stenkites, kad jų temperatūra kuo labiau sutaptų, pvz., išplakti kambario temperatūros kiaušinių tryniai ir ant stalo kiek pastovėjęs, t.y. atvėsęs iki kambario temperatūros, lydytas šokoladas.

* Jei jums reikia patarkuoti šokolado kaip papuošimą, naktį prieš tai palikite šokolado plytelę šaldytuve.

Temperavimas
Temperavimas (lot. temperatio – darnumas), tai toks šokolado apdirbimo būdas, kuris padeda stabilizuoti kakavos sviesto kristalus, kad sustandėjęs šokoladas (ypač glaistas ar dekoracijos) būtų žvilgus, traškus ir lygus. Kakavos riebalų kristalai lydosi 34 ºC (94 ºF) temperatūroje, todėl teoriškai jei šokoladas niekada nepasieks aukštesnės nei 33 ºC (89 – 91 ºF) temperatūros, jums pavyks tinkamai paruošti šokoladą. Šokoladą sukapokite labai smulkiai ir storadugniame puode užvirinkite vandens, tuomet nuimkite puodą nuo vandens ir ant jo viršaus pastatykite dubenį su šokoladu. Švelniai, bet nuolat maišykite, kol visas šokoladas ištirps. Galutinė juodo šokolado temperatūra turėtų būti tarp 32 – 33 ºC (89 – 91 ºF), o pieniško arba balto – tarp 31 – 32 ºC (87 – 89 ºF).

Dar tikslesnis temperavimo būdas. Naudokite mažiausiai 300 g juodo, pieniško ar balto šokolado (bet koks likutis gali gulėti jūsų lentynoje ir būti panaudotas vėliau). Sutarkuokite maždaug 40 g šokolado ir atidėkite į šalį. Likusį šokoladą sulaužyti gabaliukais ir išlydyti virš puodo su beveik verdančiu vandeniu. Kai šokoladas visiškai ištirps, patikrinkite jo temperatūrą: juodo šokolado ji turėtų būti  55 – 58 ºC, pieniško ar balto šokolado – 45 – 50 ºC. Nukelkite dubenį nuo karšto vandens puodo ir uždėkite ant šalto vandens puodo (apie 21 ºC). Pamaišytdami leiskite šokoladui atvėsti iki maždaug 34 ºC. Atsargiai įmaišykite pradžioje sutarkuotą šokoladą ir maišykite, kol temperatūra nukris iki 32 – 33 ºC. Galutinė juodo šokolado temperatūra turėtų būti 30 – 32 ºC, pieniško 28 – 30 ºC, o balto 28 – 29 ºC. Jei norite patikrinti, ar jūsų šokoladas gerai temperuotas, įmerkite stalo peilio viršūnę į šokoladą ir leiskite jam sustingti (apie 5 min). Jei šokoladas pasidengė tolygiai ir yra vienodos spalvos, o atplėšę jį nuo peilio randate žvilgią pusę, – šokoladas paruoštas gerai. Visada galite pradėti iš naujo su tuo pačiu šokoladu, jei suklydote ar nepavyko šokolado tempreuoti. Šokoladą iškart naudokite (liekite saldainiu ar darykite dekoracijas), pasodinę į vonelę su šiltu vandeniu, kad nesustingtų, kol jūs dirbate.

Einu išgerti arbatos ir dar prisėsiu kada nors papildyti įrašo. Jei turite vertingų komentarų ar klausimų, palikite komentarą, prašau,) Jei nežinote, kur tą išlydytą šokoladą naudoti, esu tikra, kad rasite ką nors mūsų receptų stalčiuje.

dar įmesiu ir šitą, nepatingėkit – būkit smalsus,)

informacijos liūnai:

Green and Blacks Chocolate Recipes knyga
Tarptautinių žodžių žodynas
Šokoladinių glaistų ir tikro šokolado gamybos įmonės “Meškėnas
” puslapis

You always have control now I don’t

Rugpjūtis 29, 2011 parašė rusvaplaukė temoje saldainiai | komentarų jau yra (17) »

Kai M. ir D. išvažiavo, pasigaminau litrą grietinėlės likerio. Ne liūdesiui skandinti (girdėjau, anas neskęsta) — M. jį labai mėgusi. Žinote, grietinėlė, pienas, katinukai (neatsispyriau).

O, kai vėsta, pagaliau galima virtuvėj volioti saldainius – nors nuo vidinės ugnies jie labai noriai tirpsta, bent jau virtuvinis plius keturiasdešimtukas jų nežudo. Va taip va.

Ferrero rocher

Ferrero Rocher

100 g riešutinių vaflių
150 g lazdyno riešutų
200 g riešutinio kremo (à la Nutella; čia grynasis kiekis, kurio reikia saldainiams. Vadinasi, pirkti teks bent puskilį – žinote, ką turiu omeny)
150 g juodojo šokolado
1 v.š. rafinuoto aliejaus

Riešutus paskrudiname iki 180° C įkaitintoje orkaitėje arba keptuvėję, kol jie gardžiai pakvimpa, o odelės ima luptis. Riešutukus patriname tarp pirštų, kad nusiimtų luobelės. Saują sveikų riešutų pasiliekame įvynioti į saldainių vidų, o kitus stambiai sukapojame peiliu ar virtuviniu kombainėliu.

Vaflius smulkiai sutriname – man smagiausia buvo trinti rankomis, bet tinka ir minėtas kombainėlis ar šakutė. Suberiame riešutus, dedame riešutinį kremą (juk jo dar liko, ar ne? :}) ir gerai išmaišome. Formuojame rutuliukus, į vidurį įspaudžiame po riešutą. Lengviausia formuoti vos vos drėgnomis rankomis – tada masė nelimpa prie rankų, o kamuoliukai išeina dailūs ir lygūs. Turėtų išeiti kokių 30-40 saldainių, priklausomai nuo jų dydžio ir nuo to, kiek saldainiokų suvalgėme pakeliui. Paruoštus rutuliukus apie valandą pašaldome šaldytuve, kad sustingtų.

Šokoladą ištirpiname vandens garų vonelėje, įmaišome aliejų. Saldainius po vieną merkiame į šokoladą – man patogiausia vieną gerai atšalusį rutulėlį įmesti į šokoladą, jį gerai apvolioti ir išgrėbti šakute/-ėmis. Išimame ant kepimo popieriaus ir leidžiame sustingti. Saldainius geriausia laikyti šaldytuve – kambario temperatūroje jie labai labai minkšti. Šokoladą temperavus, būtų truputėlį smagiau, bet šito meno dar neįvaldžiau – vėlesniems sykiams!

Ferrero rocher

Saldainėkai gausiai skanūs, gausiai riešutiniai, gausiai traškūs, gausiai… Puikūs. Receptą pasiskolinau iš Sonatinos.