Hélas!

O viskas tik nuo to, kad atsidariau (informacijos perteklius, žinote; A. man mėtė visokius paveikslėlius su kalnais popierių ir užrašais overload, bet dabar nesurasiu, mat gūglas gi ėmė dar labiau individualizuoti paiešką, ir tai, ką matau savo kompjūtery savo kambary, nebėra tai, ką randu nuėjusi parodyti to paties dalyko mamai svetainėj; na, bent jau funny cat videos vis dar gauname tuos pačius; ar sakiau, kad linkstu prie ADD?), taigi, kad atsidariau Kenji straipsnį apie baltą picą. Paskaitykite kartais Kenji, man jis labai patinka, o ir vardas kaip iš Murakamio arba animės, jo, veikiau animės. Vienas iš tų Daugelio, prie kurių po truputį, švelniai, vedė Altonas, tada prisidėjo Hestonas, Haroldas, Hervé; dar truputį Marcelis (tik kad ne), iš kurio iš tiesų juokiamės su Agne, iš to, kokia jo šukuosena, dantys ir kalbėjimo maniera, nes omg, ir tada suprannnntat, aš tipo supyliau želatiną į verdantį vandenį ir primėčiau kivių, ir želė nesustingo, who would’ve thunk, omgzlol.

Apie ką aš čia? Apie meilę, tiesa. Paskaitykite dar ir šitą Deivio istoriją , o man jau metas miegoti pietų gaminti, bet šnipštelėsiu (nuo žodžių junginio kalbėti šnipštėliškai), kad šitas pyragas/kepinys/gaminys/.. yra Oho. Bandžiau aš tų bemilčių – net žymųjį tinklaraščius praskriejusį Ottolenghi pyragą, bet ką jūs, galvojau sau, nemėgstu braunių-ar-kaip-čia-juos-pavadinus.

Ir tada tinklaraštininkų grupse Aušra pasiūlė išmėginti šitą (tarpe kitų dvidešimties pasiūlymų, kurie irgi nugulė į bandysimų sąrašus).
(!), ir kelio atgal nebebuvo.

Šokoladinis Racines pyragas

200 g tamsaus šokolado
80 g sviesto
1 a.š. tirpios kavos, praskiestos trupučiu karšto vandens
šliūksnis vanilės ekstrakto
4 kiaušiniai
25 g + 1 v.š. cukraus
60 g pieniško šokolado
sauja lazdyno riešutų

18 cm skersmens kepimo formą išimamu dugnu gerai ištepame sviestu ir pabarstome kakava. Lazdyno riešutus bei pienišką šokoladą sukapojame ir padedame juodu šalin – tačiau nesumaišome!

Juodąjį šokoladą ir sviestą susmulkiname ir suberiame į karščiui atsparų dubenį, įtaisytą virš puodo su vandeniu. Maišome, kol šokoladas ir sviestas ištirpsta. Dubenį nukeliame nuo garų ir įmaišome vanilę.

Atskiriame trynius nuo baltymų. Dubenyje trynius ištriname su 25 g cukraus, kol masė taps šviesi. Gerai nuplauname šluoteles ir kitame inde baltymus išplakame iki standžių putų – baltymai apverstame aukštyn kojomis (pageidautina, virš plakančiojo galvos) dubenyje turėtų laikyyyyytis.

Į šokolado masę supilame plaktus trynius ir atsargiai išmaišome; sudedame pusę baltymų ir vėl palengva maišome (foldiname), kol tešloje nelieka baltymų ruoželių. Bebaigdami maišyti, suberiame pieniško šokolado gabalėlius.

Tešlą supilame į paruoštą formą, viršų apibarstome kapotais riešutėliais. Kepame apie 20 minučių, arba kol viršus bus sausas, o vidus – nė velnio. Dantų krapštukas, žo, turėtų išlįsti laaaaaabai drėgnas irgi tešla apsivėlęs – tik ta tešla neturėtų būti tokia žalia, kokią supylėme skardon.

Pyragą vėsiname skardoje.

Om nom nom.

Pagal Deivio Ready for dessert.

Baltojo šokolado triufeliai su mėlynėmis
100 g baltojo šokolado
20 ml (taip taip, praktiškai šaukštas – tikrai reik nedaug!) riebios grietinėlės
saujelė džiovintų mėlynių
sauja anakardžio riešutų

Šokoladą susmulkiname ir atsargiai tirpiname vandens vonelėje (arba prikaistuvyje, įtaisytame virš kito puodo). Supilame užvirtą grietinėlę. Svarbu neperkaitinti – baltas šokoladas daug jautresnis temperatūrai (t.y., daug greičiau užsitraukia arba atsiskiria riebalai) nei pieniškas ir juo labiau juodas! Gerai išmaišome, suberiame mėlynes ir paliekame pravėsti.
Anakardes sumalame maisto kombainėliu.
Šaukšteliu kabiname šokolado masę, rankomis suformuojame dailius rutuliukus ir apvoliojame juos smulkiai maltuose riešutukuose.

Ir žiauriai smagu, kai pus-devynių jau pra-švi-tę. Ryto, ta’sme. Eikit sau, dienos jau taip konkrečiai ilgyn — nepraeis nė pusė metų, ir iš darbo grįšime su šviesa. Fontastika, atsakau, fontastika.

Ir dar šiandieną klausiau šitos dainos, nepavyksta neniūniuot ir neprisiminti V. šalčio nuotykių Frankrikėje ir šiaip, žinote, all I want for Christmas is you cost-effective heating. Taip ir rašysiu kitąmet Seniui Šalčiui.

Keksiukai su kriaušėmis ir imbieru
280 g miltų
2 a.š. kepimo miltelių
1/2 a.š. sodos
1 1/2 a.š. malto imbiero
2 a.š. malto cinamono
1/4 a.š. malto muskato
85 g cukraus
1 kiaušinis
180 ml pieno
170 g kriaušės
3 v.š. miadaus
90 g bekvapio aliejaus
60 g kapotų kepintų graikinių riešutų

Keksiukų kepimo formą išklojame popierėliais . Orkaitę įkaitiname iki 180oC.
Dideliame inde išsijojame miltus, kepimo miltelius, sodą, druską, maltus prieskonius ir cukrų. Kitame inde išmaišome kiaušinį, pieną, smulkokai kapotą kriaušę, medų ir aliejų.
Skysčius supilame į miltų mišinį. Maišome, kol vos-vos teišsimaišo – sausų miltų neturėtų būti regėti, bet arti to.
Į keksiukų formeles supilstome tešlą. Kepame apie 20 minučių, arba kol į vudų įsmeigtas dantų krapštukas išlįs sausas.
Jei norisi, viršų apmarmaliuojame pienišku šokoladu.

Juokauju, aišku, viskas gerai su tuo darbu. Ne, rimtai, viskas tvarkoj — man tik patinka primėtyti daug daug daug atsitiktinių nuorodų viename įraše, ir tiek. O tos dainos – juokas juokais, bet tokius savo išsigalvotus žodžius, mindama gatvėmis, ir niūniuoju po nosimi (ar ne visai niūniuoju).

Keksiukus, beje, irgi darban nešiausi, A. sakė, skanūs. Man irgi patiko, o dabar dar pirmoji mano gyvenimo A. papasakojo, kaip iš tiesų reikia gaminti cream cheese frosting, ir kitą kartą jis man nebebus tokis nepatvarus kaip šįsyk! Todėl jei netyčiom pasiryšite šiuos keksiukus išbandyti — o verta, mat jie išeina gausiai drėgni, gardūs ir šokoladiniai, be to, ir mėtos puikiai tinka — , turėkite omenyje – kremas pagal apačioj esantį receptą išeina skystokokas (ne skystas, ne ne, bet tikrai ne toks, kurio susukti bokšteliai stovėtų. Pizos bokštas, geriausiu atveju.), bet gardus — ir gerklės neužklijuoja, mat cukraus ne puskilis. Tad siūlytau du variantus – arba gaminti pagal jūsų patį pačiausią geriausią grietinėlės sūrio glaisto receptą, arba iš anksto nusiteikti, kad, deja, kringeliuotų papuošimų nebus, ir nerašyti piktų komentarų, kad kremas nevykęs. Gi neteisingai nusistatyti lūkesčiai – tiesus kelias į nusivylimą.

Šokoladiniai keksiukai su mėtiniu grietinėlės sūrio glaistu
Keksiukams
2 kiaušiniai
115 ml netiršto jogurto
80 ml bekvapio aliejaus
20 ml (dirbtinio) medaus
20 g tirpinto sviesto
30 g cukraus
30 g šviesiai rudo cukraus
120 g miltų
35 g kakavos
1 a.š. kepimo miltelių
1/2 a.š. sodos
1/4 a.š. druskos
40 g maltų migdolų
200 g smulkiai kapoto šokolado

Glaistui
120 g grietinėlės sūrio
4 v.š. sviesto
1 st. cukraus
1/2 st. mėtų ekstrakto

Keksiukams įkaitiname orkaitę iki 170oC. Keksiukų formą išklojame popierėliais.
Sumaišome kiaušinius, jogurtą, aliejų, medų, sviestą ir abiejų rūšių cukrų. Kitame dubenyje išsijojame miltus, kepimo miltelius, sodą ir kakavą, suberiame maltus migdolus. Įmaišome šį mišinį į skystąją masę ir palengva išmaišome – tik nereikia permaišyti, dar gali matytis miltų brūkšnelių. Suberiame šokolado gabalėlius ir dar keletą sykių pamaišome.
Tešlą padaliname tarp formelių – pripildome jas ligi viršaus. Kepame 20-25 minutes; ar keksiukai gatavi, patikriname mediniu pagaliuku. Iškepusius keksiukus išimame iš formos ir paliekame vėsti ant grotelių.
Glaistui sviestą išplakame iki purumo (be to, jis dar turėtų ir pabalti). Sudedame grietinėlės sūrį ir mėtų ekstraktą, ir plakame iki vientisos masės. Pamažu beriame cukrų — jei viską darytume teisingai, tai masė turėtų būti tokia tiršta, kad nebekristų nuo peilio… Na, jei kada pirkote žavioj keksiukinėj pyragėlį, žinote, ką turiu omeny.
Papuošiam (ar apsimetam, kad puošiam) ir skanaujam.

Keksiukų receptas – iš Ottolenghi: The Cookbook. O glaistą šiaip kažkur užmačiau ir… Va.

Sausainiai su žaliosiomis citrinomis ir baltuoju šokoladu
112 g sviesto
72 g cukraus
smulkiai tarkuotos dviejų žaliųjų citrinų žievelės
2 a.š. šviežių žaliųjų citrinų sulčių
1 a.š. vanilės ekstrakto
1 1/2 st. miltų
1/2 a.š. sodos
1/2 a.š. kepimo miltelių
1/4 a.š. smulkios druskos
šiek tiek pieno
75 g baltojo šokolado

Orkaitę įkaitiname iki 180oC. Dvi kepimo skardas išklojame kepimo popieriumi.
Elektriniu maišytuvu plakame cukrų ir sviestą, kol masė taps vientisa. Įmaišome žievelę, sultis ir vanilę.
Kitame dubenyje sumaišome miltus, sodą, kepimo miltelius ir druską. Pamažu įmaišome miltų mišinį į sviestą. Įpilame tiek pieno, kad tešla nebūtų per sausa (t.y., nebūtų pavienių besivoliojančių miltų), bet ir ne per skysta (na… tokia sausainiška turi būti ,)). Įmaišome apysmulkiai sukapotą baltąjį šokoladą.
Padalijame tešlą į 20 gabalėlių ir išdėliojame į skardas. Šiek tiek paplokštiname, mat kepdami sausainiai bevek nesiplės.
Kepame 14 minučių — bet čia toks orientacinis laikas! Išties juos reiktų traukti lauk, kai sausainių pakraščiukai taps auksiniai. O jei norisi kramtesnių sausainėkų, tereiks kepti keletu minučių trumpėliau.
Palaukiame keletą minučių, kol pravės, ir perkeliame visiškai atvėsti ant grotelių. Arba nelaukiame, kol visiškai atvės, ir ir, ir džiaugiamės kiekviena nugyventa minute, ypač ten, kur baltas šokoladas atrodo pridegęs, o iš tiesų – karamelizavęsis.

Recepto idėją pasiskolinau iš 500 vegan recipes ir, cha cha, de-veganizavau (dar decukrizavau ir pliusšokoladinau), nes nemyliu margarino. Beveik epic fail, tik kad ne, mat sausainėkai nerealiai gardūs, ir vanilė+žaliosios citrinos+baltasis šokoladas yra mano naujas citrinos+aguonos.

*¤Šokoladas¤*

Šokolado rūšys

* Gaminant iš šokolado, labai svarbu yra naudoti geros kokybės šokoladą. Jei receptas prašo juodo šokolado, tai reiškia, kad šokolade turi būti 70% kakavos ir labai nedaug cukraus. Venkite juodo šokolado, kuriame yra mažiau nei 60% kakavos ar sudėtyje yra nenatūralios vanilės. Vanilinas yra dirbtinis skonis, dažnai naudojamas šokolado gamyboje, bet jis nesuteiks tokio paties skonio, kaip natūrali vanilė. Ieškokite šokolado, kuris pagamintas naudojant kakavos sviestą, o ne augalinės kilmės riebalus.

* Jei naudojate pienišką šokoladą ( ar pieninį? pamiršau. pamiršau visas lietuvių kalbos taisykles), rinkitės šokoladą, kuris turi bent jau 34% kakavos.

* Baltas šokoladas yra gaminamas tik iš kakavos sviesto, visai nenaudojant kakavos, todėl aš jo taip ir nemėgstu,) Bet nepaisant to, jis vis tiek egzistuoja ir yra puikus ingridientas daugelyje receptų.

Šokolado naudojimas gaminant

* Laikykite šokoladą tamsioje, vėsioje vietoje taip, kad jo nepasiektų tiesioginė šviesa. Jei šokoladas patiria aukštos temperatūros ar šviesos smūgius, jis gali ‘sužydėti’. Tai reiškia, jog kakavos sviestas šokolade pakeitė savo struktūrą ir susikristalizavo ant paviršiaus. Kartais žmonės, atidarę saldainių dėžutę, randa pabalusių saldainių ir galvoja, kad jie nebėra tinkami valgyti. Iš tiesų tokį šokoladą galima valgyti, ir gaminti su juo taip pat vis dar galima: tiesiog reikia jį iš naujo išlydyti.

* Niekados nelaikykite šokolado prie kitų produktų, turinčių stiprų kvapą: šokoladas labai gerai sugeria aplinkinius kvapus ir taip keičia savo skonį. Turėtumėte vengti jį laikyti kartu su mėta, citrusiniais kvapais, kvepalais ar chemikalais.

* Kai lydote šokoladą, stenkites jo neperkaitinti, nes tuomet jame atsiras mažų grūdelių ir vietoj vientisos aksominės šokolado masės jūs turėsite netinkamą vartoti produktą. Ar galite įsivaizduoti tortą, aplietą nelygiu, ‘spuoguotu’, nežvilgančiu šokolado sluoksniu?

Kad taip neatsitiktų, šokoladą bandykite lydyti taip:

                    1. Šokoladą sulaužykite arba peiliu sukapokite į mažus, VIENODO dydžio gabaliukus. Juos suberkite į švarų ir SAUSĄ, karščiui atsparų indą. Tokį indą pastatykite ant puodo su beveik verdančiu vandeniu, tačiau vandeniui neleiskite užvirti. Neleiskite, jog dubens su šokoladu dugnas liestų vandenį, esantį puode (tai ypač svarbu lydant baltą šokoladą, nes jis yra itin neatsparus karščiui). Taip pat stenkites, jog karštas vanduo ar vandens garai nepatektų į jūsų lydomą šokoladą. Po 2 minučių visiškai išjunkite ugnį ir palikite indą su šokoladu virs karšto vandens, kol didžioji dalis šokolado jau bus ištirpusi. Tuomet nuimkite dubenį nuo puodo ir pamaišykite šokoladą: taip ištirpęs šokoladas ištirpins likusius gabaliukus.

                    2. Jei lydote mikrobanginėje: šildykite jį ant vidutinio režimo, po 10 – 30 sekundžių, vis pamaišydami/ patikrindami šaukštu: ištirpęs šokoladas išlaikys savo formą, todėl be šaukšto bus sunku atspėti, ar jis išsilydęs.

*Jei šokoladą vis dėl to perkaitinote ir jis pasidarė tirštas ir pilnas gumulėlių, bandykite jį išgelbėti įmaišydami šaukštą sviesto ar įpylę šiek tiek augalinės kilmės aliejaus. Deja, kartais net tai nepadeda, jei šokoladas buvo labai perkaitęs.

* Niekados nebandykite ištirpinti šokolado pildami ant jo kokį nors karštą skystį, nebent taip parašyta recepte (autoriaus, kuriuo pasitikite). Darant ganache, pvz, dažnai rasite instrukcijas, prašančias iš praždių ištirpinti šokoladą, tada į jį srovele supilti pašildytą grietinėle (ne verdančią!). Kai maišote išlydytą šokoladą su kita mase, stenkites, kad jų temperatūra kuo labiau sutaptų, pvz., išplakti kambario temperatūros kiaušinių tryniai ir ant stalo kiek pastovėjęs, t.y. atvėsęs iki kambario temperatūros, lydytas šokoladas.

* Jei jums reikia patarkuoti šokolado kaip papuošimą, naktį prieš tai palikite šokolado plytelę šaldytuve.

Temperavimas
Temperavimas (lot. temperatio – darnumas), tai toks šokolado apdirbimo būdas, kuris padeda stabilizuoti kakavos sviesto kristalus, kad sustandėjęs šokoladas (ypač glaistas ar dekoracijos) būtų žvilgus, traškus ir lygus. Kakavos riebalų kristalai lydosi 34 ºC (94 ºF) temperatūroje, todėl teoriškai jei šokoladas niekada nepasieks aukštesnės nei 33 ºC (89 – 91 ºF) temperatūros, jums pavyks tinkamai paruošti šokoladą. Šokoladą sukapokite labai smulkiai ir storadugniame puode užvirinkite vandens, tuomet nuimkite puodą nuo vandens ir ant jo viršaus pastatykite dubenį su šokoladu. Švelniai, bet nuolat maišykite, kol visas šokoladas ištirps. Galutinė juodo šokolado temperatūra turėtų būti tarp 32 – 33 ºC (89 – 91 ºF), o pieniško arba balto – tarp 31 – 32 ºC (87 – 89 ºF).

Dar tikslesnis temperavimo būdas. Naudokite mažiausiai 300 g juodo, pieniško ar balto šokolado (bet koks likutis gali gulėti jūsų lentynoje ir būti panaudotas vėliau). Sutarkuokite maždaug 40 g šokolado ir atidėkite į šalį. Likusį šokoladą sulaužyti gabaliukais ir išlydyti virš puodo su beveik verdančiu vandeniu. Kai šokoladas visiškai ištirps, patikrinkite jo temperatūrą: juodo šokolado ji turėtų būti  55 – 58 ºC, pieniško ar balto šokolado – 45 – 50 ºC. Nukelkite dubenį nuo karšto vandens puodo ir uždėkite ant šalto vandens puodo (apie 21 ºC). Pamaišytdami leiskite šokoladui atvėsti iki maždaug 34 ºC. Atsargiai įmaišykite pradžioje sutarkuotą šokoladą ir maišykite, kol temperatūra nukris iki 32 – 33 ºC. Galutinė juodo šokolado temperatūra turėtų būti 30 – 32 ºC, pieniško 28 – 30 ºC, o balto 28 – 29 ºC. Jei norite patikrinti, ar jūsų šokoladas gerai temperuotas, įmerkite stalo peilio viršūnę į šokoladą ir leiskite jam sustingti (apie 5 min). Jei šokoladas pasidengė tolygiai ir yra vienodos spalvos, o atplėšę jį nuo peilio randate žvilgią pusę, – šokoladas paruoštas gerai. Visada galite pradėti iš naujo su tuo pačiu šokoladu, jei suklydote ar nepavyko šokolado tempreuoti. Šokoladą iškart naudokite (liekite saldainiu ar darykite dekoracijas), pasodinę į vonelę su šiltu vandeniu, kad nesustingtų, kol jūs dirbate.

Einu išgerti arbatos ir dar prisėsiu kada nors papildyti įrašo. Jei turite vertingų komentarų ar klausimų, palikite komentarą, prašau,) Jei nežinote, kur tą išlydytą šokoladą naudoti, esu tikra, kad rasite ką nors mūsų receptų stalčiuje.

dar įmesiu ir šitą, nepatingėkit – būkit smalsus,)

informacijos liūnai:

Green and Blacks Chocolate Recipes knyga
Tarptautinių žodžių žodynas
Šokoladinių glaistų ir tikro šokolado gamybos įmonės “Meškėnas” puslapis

O, kai vėsta, pagaliau galima virtuvėj volioti saldainius – nors nuo vidinės ugnies jie labai noriai tirpsta, bent jau virtuvinis plius keturiasdešimtukas jų nežudo. Va taip va.

Ferrero Rocher

100 g riešutinių vaflių
150 g lazdyno riešutų
200 g riešutinio kremo (à la Nutella; čia grynasis kiekis, kurio reikia saldainiams. Vadinasi, pirkti teks bent puskilį – žinote, ką turiu omeny)
150 g juodojo šokolado
1 v.š. rafinuoto aliejaus

Riešutus paskrudiname iki 180° C įkaitintoje orkaitėje arba keptuvėję, kol jie gardžiai pakvimpa, o odelės ima luptis. Riešutukus patriname tarp pirštų, kad nusiimtų luobelės. Saują sveikų riešutų pasiliekame įvynioti į saldainių vidų, o kitus stambiai sukapojame peiliu ar virtuviniu kombainėliu.

Vaflius smulkiai sutriname – man smagiausia buvo trinti rankomis, bet tinka ir minėtas kombainėlis ar šakutė. Suberiame riešutus, dedame riešutinį kremą (juk jo dar liko, ar ne? :}) ir gerai išmaišome. Formuojame rutuliukus, į vidurį įspaudžiame po riešutą. Lengviausia formuoti vos vos drėgnomis rankomis – tada masė nelimpa prie rankų, o kamuoliukai išeina dailūs ir lygūs. Turėtų išeiti kokių 30-40 saldainių, priklausomai nuo jų dydžio ir nuo to, kiek saldainiokų suvalgėme pakeliui. Paruoštus rutuliukus apie valandą pašaldome šaldytuve, kad sustingtų.

Šokoladą ištirpiname vandens garų vonelėje, įmaišome aliejų. Saldainius po vieną merkiame į šokoladą – man patogiausia vieną gerai atšalusį rutulėlį įmesti į šokoladą, jį gerai apvolioti ir išgrėbti šakute/-ėmis. Išimame ant kepimo popieriaus ir leidžiame sustingti. Saldainius geriausia laikyti šaldytuve – kambario temperatūroje jie labai labai minkšti. Šokoladą temperavus, būtų truputėlį smagiau, bet šito meno dar neįvaldžiau – vėlesniems sykiams!

Saldainėkai gausiai skanūs, gausiai riešutiniai, gausiai traškūs, gausiai… Puikūs. Receptą pasiskolinau iš Sonatinos.

“Važiuokime nauju keliu, ten mažiau šviesoforų, tai nors truputį pariedėti galima,”- taria man taksistas, ir pro šalį lekia kelio ženklai – 60, 60, o spidometro rodyklė nenukrenta žemiau nei 80 padala. Net važiuojant pro inkilėlius.

Lėktuvui trinktelėjus į Prahos žemę, užgroja Vltava, matyt, tam, kad ramūs sėdėtume savo vietose, kol užges ženklas “užsisekite saugos diržus”. Grįžusi Vilniun, visa širdimi viliuosi išgirsti Miške ar Jūrą, bet iš garsiakalbių sklinda tik kažkokie belyčiai garsai. Deja. Pasižadu į apkramtyto obuolio ausinuką persimesti šiek tiek atsiminimų iš muzikos pamokų.

Dar pasižadu laiku eiti miegoti. Kone Naujieji metai, a?

Karamele pertepti trapūs sausainiai, glaistyti šokoladu
250 g sviesto
80 g cukraus pudros
60 ml aliejaus
500 g miltų
1 a. š. kepimo miltelių

1 skardinė “Rududu” ar virto kondensuoto pieno

~200 g šokolado (dėjau pusę pieniško, pusę vidutiniškai juodo)

Jei naudojame “Rududu” – palaikome jį kambario temperatūroje, galime net įmaišyti keletą šaukštų pieno ar grietinėlės, ar pašildyti, kad taptų vos minkštesnis.

Minkštą kambario temperatūros sviestą išplakame su cukraus pudra, įmaišome aliejų. Per kelis kartus įmaišome miltus, sumaišytus su kepimo milteliais. Šiek tiek paminkome tešlą rankomis. Man tešla atrodė sausoka, tad įpyliau dar porą šaukštų aliejaus. Iš tešlos suvyniojame penkių litų monetos skersmens gyvatukes, įvyniojame į maistinę plėvelę ir pašauname šaldiklin kokiai valandėlei. Jei norisi, galima juos čia ir palikti – bus netikėtiems svečiams!

Sausainius supjaustome maždaug 1 cm storio diskais. Dedame juos į kepimo popieriumi išklotas skardas, palikdami šiokius tokius tarpelius, ir kepame iki 180 oC įkaitintoje orkaitėje, kol šiek tiek pagelsta. Ataušiname.

Ataušusius sausainius po du suklijuojame virtu kondensuotu pienu ar “Rududu”.

Smulkiai sukapotą šokoladą ištirpiname su šlakeliu bekvapio aliejaus ant vandens garų vonelės. Vieną suklijuotų sausainių galą pamerkiame į šokoladą ir dedame ant kepimo popieriaus, kad sustingtų.Kadangi šokoladas netemperuotas, gali pražysti – tai nereiškia, jog jis sugedęs! Tiesiog… Menkiau dailus :)

Sausainius, jei jų lieka, laikome sandariose dėžutėse savaitę ar net šiek tiek ilgiau. Gardumėliški.

Receptą aptikau pas Sonatiną, tik truputėlį perdariau pagal savo papratimą. Išėjo gausiai trapūs (vieni trapiausių kokius tik tekę gaminti!), velnioniškai tirpstą burnoje, saldūs ir… Beprotiškai skanūs. Tikrai. Būtina išmėginti!

Chocolate chip sausainis Ievutei

1 st. 2 v.š. pirmos rūšies miltų
1/2 a.š. sodos
1/2 a.š. druskos
113 g minkšto (kambario temperatūros) sviesto
1/4 st. balto cukraus
1/4 st. tamsiai rudo cukraus
1/2 a.š. vanilės ekstrakto
1 didelis kambario temperatūros kiaušinis
80 g stambokai kapoto šokolado
šokolado lašelių sausainiui puošti — jei norisi

Orkaitę įkaitiname iki 180oC.
Sumaišome miltus, kepimo miltelius bei druską. Kitame dubenyje plakame sviestą, cukrus ir vanilės ekstraktą iki vientisos kreminės masės. Įkuliame kiaušinį ir gerai išmaišome. Suberiame miltų mišinį ir vėl gerai išmaišome. Supilame kapotą šokoladą ir — atspėjote — išmaišome.
Dedame į širdukės formos pyrago skardelę (cha! Taip ir žinojau, jog ji kada nors pravers), išlyginame. Ant viršaus išdėliojame Gražią Žinutę.
Kepame kokių 15-20 minučių (priklauso nuo to, kiek chewy sausainius mėgstame — trumpas kepimas=kramtūs sausainiai, ilgas kepimas=trapūs sausainiai). Jei sausainis ima stipriai ruduoti (kaip kad nutiko man), reikėtų jį uždengti folija (ko aš nepadariau), mat kitaip anas gausiai paruduos ir Gražios Žinutės nebeatrodys tokios įspūdingos. Et, svarbiausia geri norai (ir kad būtų linksma, kaip sakė Kotrė).
Iškeptą sausainį vėsiname ant grotelių, o atvėsusį perrišame kaspinu ir dovanojame Ievutei praėjusio gimtadienio proga.

Recepto pagrindas buvęs originalusis Nestle Toll House sausainių receptas, bet jame gerokai pažaidžiau su cukraus bei priedų kiekiais.
Principe sausainis man gausiai patikęs. Tikriau, iš likusios tešlos išsikepiau keletą padoraus dydžio sausainėlių ir juos mielai sukramsnojau. Smagūs tiek trumpai kepti, tiek ir ilgai – abu labu skirtingai žavūs. Ir, pssssst, gamindama šiuos sausainius ėmiau vis širdimi suprasti amerikiečius, einančius iš proto dėl chocolate chip cookie dough. Čia šiaip. Pastebėjimas ,} O jei norisi kiek legaliau vartoti dar nekeptą tešlą – primenu žiauriai gardžius ledus.

Dar sykiais savaitgaliais būna šventės, o šventės be torto (nors jis raide m ir neprasideda) – nesiskaito. A, be to, pasižiūrėjau, kad šiandieną seniai matyto bičiulio Manto gimtadienis, tai dedikuosiu tortą jam.

Tortas-tarsi-snikersas
Karameliniams biskvitams
2 kiaušiniai
330 g miltų
100 g cukraus
200 g “Rududu”
1 puodelis grietinės
1 a.š. sodos

Sodą sumaišome su grietine. Kiaušinius gerai gerai gerai (kol masį tampa labai šviesi ir gausiai tiršta) išplakame su cukrumi, įmaišome grietinę. Įplakame “Rududu”, galiausiai įsijojame miltus ir palenga įmaišome. Jei masė atrodo labai tiršta – įpilame šiek tiek pieno, mat jei tešla bus per tiršta, biskvitas išsikylos ir bus nelygus – menkas džiaugsmas.
Masę padaliname į dvi 24cm skardas ir kepame 180oC tol, kol vidun įkištas dantų krapštukas išlįs švarus – patikriname po kokių 15-20 minučių. Kai viršus būna sausas, tačiau kyla įtarimas, jog biskvitas dar neiškepęs, uždengiu jį folija – tada vidus toliau sau džiugiai kepa, o viršus nesuskrunda.
Atvėsiname biskvitus ir ilgu aštriu peiliu perpjauname kiekvieną į dvi dalis – taigi turėsime iš viso keturi papločius.
Didelė ir riebi pastaba. Man gaminant kažin kodėl biskvito tešla buvo baisiai tiršta, todėl įpyliau dar pieno – maždaug 1/2 stiklinės – ir išmaišiau. Tada sukryžiavau pirščiukus (kojų ir rankų) ir tikėjausi, kad viskas pavyks. Pavyko neblogai, bet — dar reikia eksperimentuoti su šitu biskvitu. Įtarimai puola ant puodelių vertimo į gramus (originaliame recepte turime 2 st. miltų) –> reikia peržiūrėti! (note to self)

Šokoladiniam pertepimui
100 g juodo šokolado
50 ml pieno

Pieną užverdame, supilame smulkiai kapotą šokoladą ir išmaišome. Gali būti, jog prireiks šiek tiek daugiau pieno – jei taip nutiktų, pieną pakaitiname ir supilame į šokolado masę, išmaišome.

Grietinėlės kremui
400 g plakamos grietinėlės (35-36%)
2 v.š. cukraus

Plakame grietinėlę ir po truputį supilame cukrų. Plakame plakame, kol pasidaro visiškai standi. Aš mėgstu grietinėlę prieš plakdama penketui minučių kyštelėti kameron – daug geriau išsiplaka, be to, mažiau baisu, kad susiplaks sviestas.

Sviestiniam kremui
270 g “Rududu”
100 g kambario temperatūros sviesto
100 g pakepintų žemės riešutų
žiupsnio druskos

“Rududu” ir sviestą ” palaikome kambario temperatūroje pernakt. Tada sviestą išplakame, kol pabąla, supilame “Rududu” ir dar plakame, kol gerai susimaišo. Įmaišome kepintus riešutus. Nesuvalgome kremo prieš tepdami tortą. Beje, šnektelėjau su Asta, ir ji siūlė pasigaminti dvigubai daugiau karamelinio pertepimo, ir jo dėti du sluoksnius. Deja, aš šitai visiškai užmiršau, tačiau kitąsyk taip ir darysiu – DVIGUBAI karamelinio kremo, DVIGUBAI :}

Karameliniam ganašui
250 g plakamos grietinėlės
3 v.š. “Rududu”

Užviriname grietinėlę, sudedame “Rududu” ir gerai gerai išmaišome, kol nebelieka gumulėlių. Atvėsiname, paliekame šaldytuve pernakt, o kitądien išplakame kaip normalią grietinėlę.

Sirupui
stiklinė vandens (visos gali ir neprireikti)
1 v.š. cukraus
2 a.š. tirpios kavos

Vandenį užverdame, supilame tirpią kavą ir cukrų, gerai išmaišome. Atvėsiname.

Torto statybos

Į torto formą dėedame vieną biskvitą, sulaistome sirupu. Aptepame trečdaliu šokolado ir puse grietinėlės kremo.
Dedame antrą biskvitą, jį taip pat suliejame sirupu, aptepame puse likusio šokolado bei visu sviestiniu kremu.
Trečias biskvitas – sirupas – šokoladas – likusi grietinėlė.
Galiausiai uždedame ketvirtąjį biskvitą, kiek paspaudžiame, jei norisi – šiek tiek suliejame sirupu. Paliekame pastovėti pernakt, o dar geriau – pusantros paros. Kuo ilgiau pastovi, tuo gardesnis!
Iš ryto išplakame ganašą ir juo aptepame tortą. Puošiame belenkaip gražiai arba paburbame, kad “nėra įkvėpimo” ir tiesiog subanguojame viršų, o apačią patrupiniuojame nupjautomis sudžiovintomis sumaltomis biskvito atraižomis (taip taip, tasai patarimas dėl per tirštos biskvito tešlos atėjo grynai iš liūdnokos asmeninės patirties), sumaišytomis su kakava.

Tortas gausiai išpopuliarintas Astos, nenugalimos snikerių gaminimo (tiek greičio, tiek, manau, ir kiekio atžvilgiu) čempionės. Ir, na, negalėjau jo nepagamint, kad ir kiek tinklaraščių anas jau apskriejęs. Ir, žinokitės, gausiai geras, GAUSIAI. O tas patarimas apie du sviestinio-karamelinio pertepimo sluoksnius yra ŠVENČIAUSIA TEISYBĖ, ir ir ir tortas nuo to tik geresnis, va!