Kepykla nr. 5

Iš tiesų tai aš tik norėčiau dabar pasiraitoti rankoves ir susirišti ilgas kasas (pirma dar jas atsiauginti), atžagaria ranka braukti nuo kaktos kirpčius argi prakaitą, pasiraitoti rankoves, žinote, taip negrabiai, atsitiktinai jas susukti, ir minkyti tešlą, visą kubilą jos,
karštis, virtuvė, karštis, miltai, kiemas, karštis,
tešlon neįminkyti nemigos (įrodymas — skaitau nr. 8), ir būti Tikra Moteris.

Hélas!

O viskas tik nuo to, kad atsidariau (informacijos perteklius, žinote; A. man mėtė visokius paveikslėlius su kalnais popierių ir užrašais overload, bet dabar nesurasiu, mat gūglas gi ėmė dar labiau individualizuoti paiešką, ir tai, ką matau savo kompjūtery savo kambary, nebėra tai, ką randu nuėjusi parodyti to paties dalyko mamai svetainėj; na, bent jau funny cat videos vis dar gauname tuos pačius; ar sakiau, kad linkstu prie ADD?), taigi, kad atsidariau Kenji straipsnį apie baltą picą. Paskaitykite kartais Kenji, man jis labai patinka, o ir vardas kaip iš Murakamio arba animės, jo, veikiau animės. Vienas iš tų Daugelio, prie kurių po truputį, švelniai, vedė Altonas, tada prisidėjo Hestonas, Haroldas, Hervé; dar truputį Marcelis (tik kad ne), iš kurio iš tiesų juokiamės su Agne, iš to, kokia jo šukuosena, dantys ir kalbėjimo maniera, nes omg, ir tada suprannnntat, aš tipo supyliau želatiną į verdantį vandenį ir primėčiau kivių, ir želė nesustingo, who would’ve thunk, omgzlol.

Apie ką aš čia? Apie meilę, tiesa. Paskaitykite dar ir šitą Deivio istoriją , o man jau metas miegoti pietų gaminti, bet šnipštelėsiu (nuo žodžių junginio kalbėti šnipštėliškai), kad šitas pyragas/kepinys/gaminys/.. yra Oho. Bandžiau aš tų bemilčių – net žymųjį tinklaraščius praskriejusį Ottolenghi pyragą, bet ką jūs, galvojau sau, nemėgstu braunių-ar-kaip-čia-juos-pavadinus.

Ir tada tinklaraštininkų grupse Aušra pasiūlė išmėginti šitą (tarpe kitų dvidešimties pasiūlymų, kurie irgi nugulė į bandysimų sąrašus).
(!), ir kelio atgal nebebuvo.

Šokoladinis Racines pyragas

200 g tamsaus šokolado
80 g sviesto
1 a.š. tirpios kavos, praskiestos trupučiu karšto vandens
šliūksnis vanilės ekstrakto
4 kiaušiniai
25 g + 1 v.š. cukraus
60 g pieniško šokolado
sauja lazdyno riešutų

18 cm skersmens kepimo formą išimamu dugnu gerai ištepame sviestu ir pabarstome kakava. Lazdyno riešutus bei pienišką šokoladą sukapojame ir padedame juodu šalin – tačiau nesumaišome!

Juodąjį šokoladą ir sviestą susmulkiname ir suberiame į karščiui atsparų dubenį, įtaisytą virš puodo su vandeniu. Maišome, kol šokoladas ir sviestas ištirpsta. Dubenį nukeliame nuo garų ir įmaišome vanilę.

Atskiriame trynius nuo baltymų. Dubenyje trynius ištriname su 25 g cukraus, kol masė taps šviesi. Gerai nuplauname šluoteles ir kitame inde baltymus išplakame iki standžių putų – baltymai apverstame aukštyn kojomis (pageidautina, virš plakančiojo galvos) dubenyje turėtų laikyyyyytis.

Į šokolado masę supilame plaktus trynius ir atsargiai išmaišome; sudedame pusę baltymų ir vėl palengva maišome (foldiname), kol tešloje nelieka baltymų ruoželių. Bebaigdami maišyti, suberiame pieniško šokolado gabalėlius.

Tešlą supilame į paruoštą formą, viršų apibarstome kapotais riešutėliais. Kepame apie 20 minučių, arba kol viršus bus sausas, o vidus – nė velnio. Dantų krapštukas, žo, turėtų išlįsti laaaaaabai drėgnas irgi tešla apsivėlęs – tik ta tešla neturėtų būti tokia žalia, kokią supylėme skardon.

Pyragą vėsiname skardoje.

Om nom nom.

Pagal Deivio Ready for dessert.

Pam param pam
Pam param
Pam
Pam
Pam
Pam.

Baltojo šokolado triufeliai su mėlynėmis
100 g baltojo šokolado
20 ml (taip taip, praktiškai šaukštas – tikrai reik nedaug!) riebios grietinėlės
saujelė džiovintų mėlynių
sauja anakardžio riešutų

Šokoladą susmulkiname ir atsargiai tirpiname vandens vonelėje (arba prikaistuvyje, įtaisytame virš kito puodo). Supilame užvirtą grietinėlę. Svarbu neperkaitinti – baltas šokoladas daug jautresnis temperatūrai (t.y., daug greičiau užsitraukia arba atsiskiria riebalai) nei pieniškas ir juo labiau juodas! Gerai išmaišome, suberiame mėlynes ir paliekame pravėsti.
Anakardes sumalame maisto kombainėliu.
Šaukšteliu kabiname šokolado masę, rankomis suformuojame dailius rutuliukus ir apvoliojame juos smulkiai maltuose riešutukuose.

Ate ate, mojuoju šventėms nelyg koks teletabis ar vienas iš tų baisių baisių personažų knygelėse, parduodamose prie maksimos kasų. Čiūrikai už sniegą beveik suveikė, tik — jokio voliojimosi pusnyse (nors iš gniūžtės Naująnakt gavau), jokių angelų (su I. žadėjome anuos daryti Sniego Arenoje, bet pamiršome – matyt, buvom pernelyg užsiėmusios kritinėjimais ant kelių ar užpakalių). Christmas greetings kompaktą grotuve pakeitė mokyklinis Lietuvių muzikos rinkinys su visokiomis gedulingomis giesmėmis prie Barboros Radvilaitės kapo, simfonine poema “Miške”, Juzeliūno “Telefonika” ir psalme “Šlovinkit žmonės”.

Ir žiauriai smagu, kai pus-devynių jau pra-švi-tę. Ryto, ta’sme. Eikit sau, dienos jau taip konkrečiai ilgyn — nepraeis nė pusė metų, ir iš darbo grįšime su šviesa. Fontastika, atsakau, fontastika.

Ir dar šiandieną klausiau šitos dainos, nepavyksta neniūniuot ir neprisiminti V. šalčio nuotykių Frankrikėje ir šiaip, žinote, all I want for Christmas is you cost-effective heating. Taip ir rašysiu kitąmet Seniui Šalčiui.

Keksiukai su kriaušėmis ir imbieru
280 g miltų
2 a.š. kepimo miltelių
1/2 a.š. sodos
1 1/2 a.š. malto imbiero
2 a.š. malto cinamono
1/4 a.š. malto muskato
85 g cukraus
1 kiaušinis
180 ml pieno
170 g kriaušės
3 v.š. miadaus
90 g bekvapio aliejaus
60 g kapotų kepintų graikinių riešutų

Keksiukų kepimo formą išklojame popierėliais . Orkaitę įkaitiname iki 180oC.
Dideliame inde išsijojame miltus, kepimo miltelius, sodą, druską, maltus prieskonius ir cukrų. Kitame inde išmaišome kiaušinį, pieną, smulkokai kapotą kriaušę, medų ir aliejų.
Skysčius supilame į miltų mišinį. Maišome, kol vos-vos teišsimaišo – sausų miltų neturėtų būti regėti, bet arti to.
Į keksiukų formeles supilstome tešlą. Kepame apie 20 minučių, arba kol į vudų įsmeigtas dantų krapštukas išlįs sausas.
Jei norisi, viršų apmarmaliuojame pienišku šokoladu.

Man regisi, dabar jau suprantu, kodėl Vygantas sakė ginkdie nedirbti darbo, kurį dirbu. Tas suvokimas ateina tada, kai naujame Justice albume vietoj civilization girdisi zillmerisation, o vietoj newlands – units.

Juokauju, aišku, viskas gerai su tuo darbu. Ne, rimtai, viskas tvarkoj — man tik patinka primėtyti daug daug daug atsitiktinių nuorodų viename įraše, ir tiek. O tos dainos – juokas juokais, bet tokius savo išsigalvotus žodžius, mindama gatvėmis, ir niūniuoju po nosimi (ar ne visai niūniuoju).

Keksiukus, beje, irgi darban nešiausi, A. sakė, skanūs. Man irgi patiko, o dabar dar pirmoji mano gyvenimo A. papasakojo, kaip iš tiesų reikia gaminti cream cheese frosting, ir kitą kartą jis man nebebus tokis nepatvarus kaip šįsyk! Todėl jei netyčiom pasiryšite šiuos keksiukus išbandyti — o verta, mat jie išeina gausiai drėgni, gardūs ir šokoladiniai, be to, ir mėtos puikiai tinka — , turėkite omenyje – kremas pagal apačioj esantį receptą išeina skystokokas (ne skystas, ne ne, bet tikrai ne toks, kurio susukti bokšteliai stovėtų. Pizos bokštas, geriausiu atveju.), bet gardus — ir gerklės neužklijuoja, mat cukraus ne puskilis. Tad siūlytau du variantus – arba gaminti pagal jūsų patį pačiausią geriausią grietinėlės sūrio glaisto receptą, arba iš anksto nusiteikti, kad, deja, kringeliuotų papuošimų nebus, ir nerašyti piktų komentarų, kad kremas nevykęs. Gi neteisingai nusistatyti lūkesčiai – tiesus kelias į nusivylimą.

Šokoladiniai keksiukai su mėtiniu grietinėlės sūrio glaistu
Keksiukams
2 kiaušiniai
115 ml netiršto jogurto
80 ml bekvapio aliejaus
20 ml (dirbtinio) medaus
20 g tirpinto sviesto
30 g cukraus
30 g šviesiai rudo cukraus
120 g miltų
35 g kakavos
1 a.š. kepimo miltelių
1/2 a.š. sodos
1/4 a.š. druskos
40 g maltų migdolų
200 g smulkiai kapoto šokolado

Glaistui
120 g grietinėlės sūrio
4 v.š. sviesto
1 st. cukraus
1/2 st. mėtų ekstrakto

Keksiukams įkaitiname orkaitę iki 170oC. Keksiukų formą išklojame popierėliais.
Sumaišome kiaušinius, jogurtą, aliejų, medų, sviestą ir abiejų rūšių cukrų. Kitame dubenyje išsijojame miltus, kepimo miltelius, sodą ir kakavą, suberiame maltus migdolus. Įmaišome šį mišinį į skystąją masę ir palengva išmaišome – tik nereikia permaišyti, dar gali matytis miltų brūkšnelių. Suberiame šokolado gabalėlius ir dar keletą sykių pamaišome.
Tešlą padaliname tarp formelių – pripildome jas ligi viršaus. Kepame 20-25 minutes; ar keksiukai gatavi, patikriname mediniu pagaliuku. Iškepusius keksiukus išimame iš formos ir paliekame vėsti ant grotelių.
Glaistui sviestą išplakame iki purumo (be to, jis dar turėtų ir pabalti). Sudedame grietinėlės sūrį ir mėtų ekstraktą, ir plakame iki vientisos masės. Pamažu beriame cukrų — jei viską darytume teisingai, tai masė turėtų būti tokia tiršta, kad nebekristų nuo peilio… Na, jei kada pirkote žavioj keksiukinėj pyragėlį, žinote, ką turiu omeny.
Papuošiam (ar apsimetam, kad puošiam) ir skanaujam.

Keksiukų receptas – iš Ottolenghi: The Cookbook. O glaistą šiaip kažkur užmačiau ir… Va.

Man regisi, kai žmonės pamato, kaip dėlioju prekes ant maksimos važiuojančio takelio, jie galvoja, kad turiu OCD ar kažką panašaus.
Bet sutikite, tvarka turi savo žavesio. Daug.

Sausainiai su žaliosiomis citrinomis ir baltuoju šokoladu
112 g sviesto
72 g cukraus
smulkiai tarkuotos dviejų žaliųjų citrinų žievelės
2 a.š. šviežių žaliųjų citrinų sulčių
1 a.š. vanilės ekstrakto
1 1/2 st. miltų
1/2 a.š. sodos
1/2 a.š. kepimo miltelių
1/4 a.š. smulkios druskos
šiek tiek pieno
75 g baltojo šokolado

Orkaitę įkaitiname iki 180oC. Dvi kepimo skardas išklojame kepimo popieriumi.
Elektriniu maišytuvu plakame cukrų ir sviestą, kol masė taps vientisa. Įmaišome žievelę, sultis ir vanilę.
Kitame dubenyje sumaišome miltus, sodą, kepimo miltelius ir druską. Pamažu įmaišome miltų mišinį į sviestą. Įpilame tiek pieno, kad tešla nebūtų per sausa (t.y., nebūtų pavienių besivoliojančių miltų), bet ir ne per skysta (na… tokia sausainiška turi būti ,)). Įmaišome apysmulkiai sukapotą baltąjį šokoladą.
Padalijame tešlą į 20 gabalėlių ir išdėliojame į skardas. Šiek tiek paplokštiname, mat kepdami sausainiai bevek nesiplės.
Kepame 14 minučių — bet čia toks orientacinis laikas! Išties juos reiktų traukti lauk, kai sausainių pakraščiukai taps auksiniai. O jei norisi kramtesnių sausainėkų, tereiks kepti keletu minučių trumpėliau.
Palaukiame keletą minučių, kol pravės, ir perkeliame visiškai atvėsti ant grotelių. Arba nelaukiame, kol visiškai atvės, ir ir, ir džiaugiamės kiekviena nugyventa minute, ypač ten, kur baltas šokoladas atrodo pridegęs, o iš tiesų – karamelizavęsis.

Recepto idėją pasiskolinau iš 500 vegan recipes ir, cha cha, de-veganizavau (dar decukrizavau ir pliusšokoladinau), nes nemyliu margarino. Beveik epic fail, tik kad ne, mat sausainėkai nerealiai gardūs, ir vanilė+žaliosios citrinos+baltasis šokoladas yra mano naujas citrinos+aguonos.