Kepykla nr. 5

ankstų rytą norfėje groja kažkuri iš amelie melodijų, o aš prisimenu, koks virpuliukas kadaise bėgiodavo rankom ir nugara, kai Artėdavo Rugsėjis ir Reikėdavo Prekintis Mokyklai; ir tą naujos kuprinės ir dar neatverstų sąsiuvinių kvapą, jauduliuką, pradedant Naują Užrašų Knygutę ir viltis Šiemet Rašyti Tvarkingai, ir – dar kai mokiaus Tuskulėnuose – neramų laukimą, gal bus naujokų.

o tada mes užaugame, ir mokslo metams pasiruošti pakanka tik pakelio spalvotų tušinukų, ir tai — tik todėl, kad šiemet tikrai turėsiu tvarkingus užrašus, va.

dar, kol buvo Vasaros Vidurys, kepiau pyragą su slyvomis, ir visai nebeturiu ūpo fotkinti, todėl nuotraukas vagiu iš tėčio.

dubtelėjusių slyvų pyragas su meduoliais kvepiančia tešla

1,5 st. miltų
2 a.š. kepimo miltelių
1/4 a.š. druskos
1/4 a.š. malto kardamono
70 g kambario temperatūros sviesto
1/4 st. tamsiai rudo cukraus
1/4 st. baltojo cukraus (arba vietoj šitų abiejų beriame 1/2 st. šviesiai rudo cukraus!)
2 dideli kiaušiniai
1/3 švelnaus skonio aliejaus
tarkuota apelsino žievelė
1,5 a.š. vanilės ekstrakto
slyvų — priklauso nuo dydžio! jei didziulės, pakaks 8

slyvas perpjauname pusiau, išimame kaulą.
įkaitiname orkaitę iki 180oC, pasiruošiame 20x20cm kepimo formą: ją ištepame sviestu, išbarstome miltais, o jų perteklių išpurtome.
sumaišome miltus, kepimo miltelius, druską ir kardamoną.
išplakame (KA, aš tave myliu) sviestą, kol jis taps minkštas ir kreminis – teks plakti kokias 3 minutes. suberiame cukrų ir plakame dar porą minučių. po vieną įkuliame kiaušinius, po kiekvieno paplakame po minutę. vidutiniu greičiu įplakame aliejų, vanilę ir apelsino žievelę – masė turėtų atrodyti lengvutė ir vientisa. lėtai įmaišome sausąjį mišinį, nepermaišome!
tešlą supilame į kepimo formą, ant viršaus perpjautąja puse į viršų sudėliojame slyvukes. jas spustelime, kad įsipatogintų.
kepame apie 40 min, kol viršus taps medaus rudumo (taip taip, pripažįstų — perkepiau!), ir dantų krapštuko testas patvirtins: gatavas!. išimame iš orkaitės, tačiau paliekame skardoje 15 minučių; išimame ir leidžiame atvėsti.

pyragas elgiasi taip gana įdomiai: pirmąją dieną rodo dantukus ir trupa trupa nelyg koks be glitimo būtų (melagis!), o pernakvojęs sandariame maišelyje, tampa minkštesnis ir drėgnesnis.

valgėme, aišku, su liOdais, kuriuos dabar ruošiame kitaip: naudojame pusę skardinės sladinto ir pusę stiklinės nesaldinto kondensuoto. ir dar šliūkštelime degtinytės, kad nesustingtų į kaulą!

p.s. cukraus kiekį mažinau! originale siūloma naudoti 3/4 st. šviesiai rudo cukraus, tad, jei mėgstame saldžiau (mirkt mirkt), atkreipkime dėmesį!

Nusižiūrėta iš: Dorie Greenspan. Baking: From my home to yours.

nante dažnai galvoju apie vieną berniuką ekonometrą. jis vardu mantas n. ir visi žmonės su dviračiais – jo draugai, taip man sakė. va ir išsidaviau, kodėl galvoju — vis dėl tų dviračių!

čia juk IšprotėjiškaiDviratiškasMiestas. su bicloo, su velocampus, su visais kitais – grakščiai išriestais pilveliais, U-spynomis, skambučiais ir krepšeliais. lengvam megztukui priekyje ir pirkiniams – gale,- paaiškino mergina iš velocampus. su takais, nusidriekusiais kiekvienos platesnės gatvės dešinėje (arba centre, jei greta atsiskiria juosta sukantiems į dešinę, – genialu!, ir jokių bėdų, jei dviračiaudamas nori pasukti į kairę arba apsisukti. o kartais atrodo, kad mašinėlių juostos tik šliejasi prie mūsų takų – juk jie platesni!). ir žinot kąąąąą? – dviračių takai ne tik iki mano pašilaičių, bet ir ligi pat pat vandenyno veda!

beje – čia galioja kairės rankos pirmenybė gatvėse, nors vairas ir teisingoj pusėj. taip išeina dėl to, kad žiedas turi pirmenybę įvažiuojančių į žiedą atžvilgiu – o kadangi žiedai čia kas penketą metrų (ar tankiau), pripranti pirmiausia žvelgti į kairę ir tik paskiau – į dešinę ir/arba įgundi Labai Prancūziškai įsipaišyti. iš tiesų, kas dieną po naujieną išmoksti. vakar, pavyzdžiui, išmokau žodį “paštu siunčiamas paketas” dviem kalbom – anglų ir prancūzų. o iš biuro darbuotojos mokiausi važiuoti kamštyje: jei neįmanoma pravažiuoti dviračių/autobusų juosta, važiuoji tarp jos ir mašinėlių, o jei ir ten vietos nėr – priešpriešiniu eismu! labai patogu.

greta netolimo bendrabučio mačiau obelį, nukabinėtą obuoliais. ir ne tik nukabinėtą – dargi žolėje aplinkui jų apstu; kada gi eisime obuoliauti??

obuoliai obuoliais, o pas mus vis dar vasara kvepia, bent jau tomis akimirkomis, kai gali užuosti – užvakar, pavyzdžiui, radijas skelbė 30oC. tiesa, kitą savaitę žada lietų-lietų-ir-lietų. teks taikytis: julija vakar sakė, jog nieko baisaus, lyja maždaug tiek kiek lietuvoj. išties nieko baisaus: teks ieškotis kaliošų.

atsisveikinant su vasara, atsisveikinant su lietuviško maisto likučiais, atsisveikinant su harde užsigulėjusiom nuotraukom (gerai, čia melas, dar jų ten yra — vienam receptui):

slyvukių pyragas
150 g kambario temperatūros sviesto
150 g cukraus ir dar kelių v.š. pyragui pabarstyti
150 g miltų
1 1/2 a.š. kepimo miltelių
2 dideli kiaušiniai
truputis migdolų esencijos
geltonųjų slyvučių
migdolų plokštelių

sviestą išplakame su cukrumi. plakdami po vieną sudedame kiaušinius – masė turi būti vientisa ir puri. įvarviname esencijos, dar paplakame ir supilame su kepimo milteliais sumaišytus miltus – šitoj vietoj nuo plaktuvo persijungiau į rankinį maišymą šaukštu. masę supilame į sviestu išteptą ir miltais išbarstytą kepimo formą – aš naudojau 20×20 cm. ant viršaus susmaigstome nuplautas ir pusiau perpjautas slyvukes – be kauliukų, bien sûr. apibarstome likusiu cukrumi ir migdolų plokštelėmis. kepame 180oC apie 30 minučių – kol dailiai paskrunda ir, patikrinus pagaliuku, jis lieka sausas.

receptas iš neringos tinklaraščio.

p.s. kaip apeiti universiteto uždėtą blokadą skaipui???