Kepykla nr. 5

kiekvieną rytą ties ausimi skamba so weit.
žadina maždaug tiek pat kiek suki dakara. bet nuteikia pačioms ramiausioms dienoms.
dienomis tuo ir gyvenu – ramumu. jokio skubėjimo. nuolaidžiavimai sau. ramus sėdėjimas be darbų. ilsė–

dar kartais laukimu:

pieštukais a4 lapuose brėžiant Būsimo Kalendoriaus linijas, viskas atrodo taip greitai! – žiū, vasaris jau visai ant nosies, trys savaitės betmeno peržiūrų, strykt, o dabar ir balandis, rožinėm-violetinėm-rausvom kreidukėm spalviname pasirinktus kvadračiukus, o kas tada telieka, ogi nieko, tik sesija per savaitę, ir vasa–

žemės kvapas, žemės kvapas. vasarą skaitysime kokį nors granauską, skaitysime jį iš vilnijančių lietuviškų rugių palei kelią, iš lietuviškų debesų, užvertus galvą sodo pievoje, iš lietuviškos jūros bangavimo ir smilčių, pribyrančių į batus; nuraškysime su pirmaisiais pomidorais, drauge su mėlynėmis gainiosime po saldų pieną.

nes reikia tiek nedaug, kad imtų blizgėti akys ir iš toli toli, ant pilko lauko, užuostum donelaičio girios alsavimą. ir tada –
žiupsnis tikrumo,
žingsnis pa(si)tikėjimo,
pakylėjimo trupiniai.

kepto baklažano salotos su ožkos sūriu
salotos (smagiausia – kelių spalvų!)
pusės šviežio pomidoro
kelių riekelių baklažano
gabalioko ožkos sūrio (naudojau šį)
aliejaus
džiovintų bazilikų, raudonėlių, čiobrelių

salotas nuplauname, nusausiname ir sudedame lėkštėn. pomidorą nuplauname, supjaustome ir sudedame ant salotų. truputukyje aliejaus apkepiname baklažano riekutes ir dar šiltas išdėliojame greta. užbarstome smulkinto ožkų sūrio, apibarstome prieskoninėmis žolelėmis ir apšlakstome aliejumi. nusigriebiame gabalioką traškios duonos, valgome sparčiai (kol baklažanas neatšalo!), bet baisiai mėgaudamiesi (mat nežmoniškai skanu). mintyse dėkojame bri.

pagal tastyart receptą.

pre-scriptum.
< --- nepatingim paspausti mygtuko ten kairėj, tada nubyra penki pinigėliai dėlionėms pirkti. matematiniam protui lavinti, t'sakant. ir jį maigyt kas valandą galim!

prisipažinimas, apsikabinus histoire des idées économiques de Platon à Marx ir histoire des pensées économiques. les fondateurs.

ar atsimeni tuos rytus prieš a.s. kontrolinius, kada slėpdavomės tarp trečio ir ketvirto aukšto, kaip tu gerdavai tirpią nescafe, nors r. to neleisdavo, galiausiai tau iš nosies vėl imdavo bėgti kraujas, mes vėluodavom į matematiką, kartais iki penkiolikos minučių, ir dar, ir dar rūbinėje virdavomės vandenį knorr pomidoriniams makaronams iš maišelio, taigi, tuos rytus, kai spengiančiom galvom pamišusiais pirštais versdavom knygeles su visų buvusių istorijos egzaminų užduotimis, karštligiškai perskaitydavom klausimus, versdavom atsakymus, nesustok negalvok baigsis laikas,

ir po pusvalandžio tą patį pratimą tik truputį atvirkščiai kartodavom popieriuj, nesustok negalvok baigsis laikas,

nemiegok per kontrolinius irgi.

l’offre crée sa propre demande, man kartoja j. b. say, ir aš tikiuosi, kad čia viskas, ką man reikia žinoti pakeliui į Laimę, Gėrį ir Grožį. dar gal tai, kad Engelsas – < ..>, K. Markso kelio draugas. (compagnon de route de Marx)

// atsakymas: ne, to nepakako, teko dar žinoti, ką keynes’as sakė apie palūkanas ir taupymus, ir ką apie tai manė klasikai, ir dar apie viduramžius visokių pokštų ir la ligne typique dėdės marxo, ir dar, ir dar, ką gi padarė du kertiniai žmonės ekonominės minties istorijoje???
(ankstesniame neišprususiame savo gyvenime kvailai mąsčiau, jog tai yra koks smithas-keynesas-marxas, blogiausiu atveju tomas akvinietis, bet ne — boisguilbert ir cantillon, pasirodo. koks sutapimas, prancūzai.)

dabar turėčiau tėkšti savo konspektams į akis – rankraščiai nedega, ane? – ir paleisti viską pelenais, tačiau kambariuose uždraustos net žvakės, ką gi jie tartų, laužą išvydę.

morkų blyneliai
1 st. smulkiai tarkuotų morkų
3/4 st. miltų (tinka ir rupesni)
1 v.š. cukraus
1/2 st. pasukų (arba – mano atveju – pora didelių šaukštų grietinės, atskiestos vandeniu ir pienu)
1 kiaušinis
4-5 v.š. kepintų kokoso drožlių

kiaušinį išplakame su pasukomis. suberiame cukrų, miltus, morkas, kokosą ir gerai išmaišome. tešla turėtų būti it tiršta grietinė. jei ne – pridedame dar miltų ar pieno. kepame sviestuky ar aliejuje.
kokoso drožlių galime ir nedėti (tada reiks visos stiklinės miltų) arba keisti kepintais riešučiukais, džiovintom slyvom, razinom, spanguolėm – belenkuo!
gardu būtų su rūgštėlesne uogiene, aš gi valgiau su jogurtu, trintomis kriaušėmis ir ruduoju cukrumi.

truputį pakeistas forelles receptas.

mano draugai gyvena filmuose.
mano širdelė maitinasi laiškais.

vakarai tokie kaip visada, galvojant apie rudenis (net nuobodu!) – iš vidurio gaudydama godard’o le mépris kvapą, imu ašaroti nuo pirmo prancūziško žodžio, bet kaip mat praeina.
‘tikriausiai tai tik gripas,’- atsidūstu.
‘je t’aime plus,’- atitaria brigitte bardot.
drauge palinguojame galva. ‘šviesus liūdesys,’- žodžiai iš vidurinės mokyklos.

naktimis sapnuoju lord henry gyvenimą. ‘henry ['henri:],- sakė mano anglų k. dėstytojas,- henry ['henri:] potter.’ – ‘harry.. [ar'i:]‘- pataisė maxim.

—

bendrabutis absoliučiai ištuštėjęs. jau nuo penktadienio buvo matyti apsčiai žmonių su milžiniškais lagaminais. tim iš bristolio išsikraustė savaitei į viešbutį miesto centre, nes šeima atvažiavo. marcheU mačiau toby su dviem vidutinio amžiaus britais. pas lindą savaitei atvyko anne, ir juodvi važiuos pasitraukiniauti/pasicovoiturage’auti po bretanę. celine irgi kažką kambarin priėmė, todėl vokiečių čiauškėjimas už sienos dar džiaugsmingesnis.

regisi, šiame aukšte nebėra vietos senukams, tad pasiliksime tik aš ir pjeras iš anžero; jis klausosi calvin harris, vaikšto taip, it po kiekviena pažastimi turėtų po arbūzą (bet čia turbūt dėl to, kad jis yra mec le plus cool de l’étage), bet gamina daug gardžiai kvepiančio maisto.

dar labai labai noriu kepti ir klausau lietuviškos muzikos.

crème à la dubarry
1/4 galvos smulkinto žiedinio kopūsto
1 didelio smulkinto svogūno
1/2 didelio smulkinto poro (baltos dalies)
poros gerų šaukštų sviesto
potos šaukštų miltų

1 1/2 stiklinės sultinio
pieno (iki norimo tirštumo)

druskos, pipirų

žaliosios poro dalies sriubai pabarstyti

puode išlydome sviestą. sumetame svogūną ir porą, užberiame druskos, kepiname 10 minučių – kol suminkštėja ir patampa skaidresni/šiek tiek auksiniai. sumetame žiedinį kopūstą, pamakaluojame, suberiame miltus, pamakaluojame dar keletą minučių. pamalame pipirų. supilame sultinį ir verdame, kol kopūstas suminkštėja – sakykime, kokių 10-20 minučių.
išvirtą sriubą pertriname trintuvu (blenderiu), supilame pieną ir dar pakaitiname – aš mėgstu pakaitinti, kol atrodo kaip plikytas kremas, gamintas ‘elguvoj’ – kol pasidaro tiršta, o paviršius pradeda sproginėti. tada įsivaizduoju, kad pienas jau užviręs, ir – nežinau – nesidaugins bakterijos ar dar kas. ask alton.
valgome su traškiausia skaniausia duona ir gausiai užbarstome svogūnų arba česnakų laiškais ar tiesiog porais.!

pagal manovirtuve.com

[ne apie franciją dar įrašas - nors tik ką sugebėjau beieškodama McDo išeiti už miesto ribų ir paėjėti palei greitkelį -- šešetą kilometrų, auksinių arkų beieškant.]

šįmet danijos nemačiau, ji manęs irgi ne. o juk begalybė buvo mūsų akyse ir lūpose, kai paskutinįsyk išsiskyrėme: -parvažiuosiu, apkabinsiu,- tikėdama kiekvienu žodžiu šnabždėjau, o ji, paleistuvė, nusisukusi spjaudė mano pėdų įspauduosna.
anie metai ir buvo tie, kai mudvi kūrėme vaikams pasakas apie savo gyvenimą mieste N, metai, kai nelenkėme nugarų dirbdamos ir metai, kai – tarsi chroniai už kiosko žirmūnuose – valgėme Pringles su BenAndJerry’s. chocolate chip cookie dough. so wrong, so good.
žinote tuos apvalainus laikrodėlius, nešiojamus ant kaklo, kuriuose mergaitės savo karalaičių nuotraukas slepia? mano alter-ego ten kadų kadais įpaišė pipirmėčių ledus su šokolado gabalėliais (‘vau’, 400 ml, vasara su rūta, kai daug skaitėme ir tūsinomės jos štabe! ir alytuj.). tik (psssst!) naktimis [su didžiausiu šaukštu] išsiropštusi – it Maironis! – iš dramblio kaulo bokšto pabėgu pas meilužį – tvirtai suręstą, byškį būrišką ir murkiantį į ausį tai, ką noriu girdėti. legendas iš Anderseno šalies.

ledai su sausainių tešlos gabalėliais
sausainių tešlos gabalėliams
5 v.š. sūdyto sviesto – arba paprasto sviesto plius žiupsnis druskos
1/3 st. stipriai sugrūsto rudojo cukraus
1/4 st. miltų
1/2 a.š. vanilės ekstrakto
1/2 st. kapoto šokolado

sviestą ištirpiname, truputį pravėsiname. inde sumaišome sviestą su cukrumi ligi vientisos masės. įmaišome likusius ingriedientus, išskyrus šokolado gabalėlius, o paskiausiai įmaišome ir juos. masę suformuojame į diską, įvyniojame į plėvelę ir padedame šaldytuvan bent valandikei. prieš naudodami, supjaustome centimetro dydžio kubeliais.

ledams
2 st. riebios grietinėlės
1 st. pieno
3/4 st. cukraus
1 vanilės ankštis
3/4 a.š. vanilės ekstrakto
6 kiaušinio tryniai
žiupsnis druskos

į pieną supilame cukrų. vanilės ankšti perpjauname išilgai, išskobiame sėklikes ir jas – kartu su visa ankštimi – sumetame į pieną, įberiame druskos. šildome ant ugnies, kol cukrus ištirpsta. paliekame bent pusvalandžiui, kad pritrauktų.
trynius išmaišome iki vientisos masės. pieną pašildome ir po truputį supilame į trynius – nuolat maišome, kad nesutrauktų. supilame pašildytus trynius atgal į prikaistuvį.
kaitiname ant lėtos ugnies, kol masė sutirštėja tiek, kad perbraukus per mentelės nugarėlę pirštu, takelis nesubėga. perkošiame skystį ir sumaišome su grietinėle. gerai atvėsiname ir šaldome mašinėlėje. prieš išimdami, įmaišome tešlos gabalėlius.

receptas iš david lebovitz the perfect scoop.

norisi ledų be aparato?

mūsų vasaros išskrido pro pravirus traukinio langus, kažkur atkarpoje šeštokai-kalvarija. so i’ll pack my knives and go,-tariau,-jei jau jūs tokie.

paskutinės dienos čionais vat tokios vat. kai paskutinįsyk [gyvenime] sutinki žmones, tai regisi taip desperate: it amžinybė galėtų būti trimis dienomis trumpesnė. sakom, rašysim laiškus, leisim balandžius nuo eifelio bokštų, gaudysime toliau skriejančias radiobangas – ar atsimeni, kaip mums pasakojo apie kubmetriais išparduotą orą?

ir ir ir kaipgi mes taip išbirome? – su viduvasario lietumis, vilnele leistais laiveliais, nuo tavo lūpų kylančiais dūmais. – po visus pasaulius. su savo Teisingo Gyvenimo vizijom, kuriosna susivyniojau meilę, muziką, matematiką ir melancholiją. visai kaip sumuštinius – į žemėlapius, kad vėliau iš sviesto dėmelių ornamentų skaityčiau pranašystes.

- – -
road-trip‘ui turėjau išsikepti duoniukų, bet visos tos margaritos ir nesukrauti krepšiai taip padarė, kad liko tik žavi jųjų vizija.
bet poznanėj duoniukus valgė ir ignas! – o berniukai, kaip jūs, kur jūs, ar bent RedVaitu jus kas pavaišina?.

- – -
myliu bučiuoju.

grūdėti duoniukai
240 g rupių miltų
60 g saulėgrąžų arba moliūgų sėklų
60 g sezamo sėklų
30 g linų sėmenų
1/4 a.š. druskos
150 ml vandens
30 g medaus arba rudojo cukraus
30 g aliejaus

viską sumaišome ir minkome kokias 3 minutes, kol masė pasidarys vientisa – kaip plastilinas. leidžiame pailsėti bent 20 minučių. iškočiojame 1/2 cm storumu, leidžiame pailsėti, ir paploniname iki kokių 3 mm storio. kepame 180oC, kol pasidaro sausoki ir gal net šiek tiek parunda – bet tik labai šiek tiek!!

įkvėpta Reinhart’o Whole Grain Breads – tik tiek, kad jo recepte sėklas siūloma sumalti į miltus. o man gi patinka krumšt-krumšt kai būna.