Kepykla nr. 5

regisi, šią naktį jau buvo girdėti cikadų cik-cik-cik-kad-dų.
atbulom žingsniuojame link išvykimo, aš ir mano šešėlis. mindama mėginu jį kalbinti prancūziškai, bet anas tik papurto galvą, iš garbanų iškrato penkių centų monetą ir nekalbus nurūksta su vėju. šalta, susikūprinu, nesiveju.
- man ištraukė liežuvį,- galvoju; dienos blyksi paskiromis frazėmis apie nakčia pasivaidenusį platoną ir lyrinio subjekto išgyvenimus, o aš — stoviu ir žiūriu prie didelio kelio, ale nei bū, nei mė nebeišspaudžiu. gal tikrai internetas mane išdurnino, sumindė dėmesį ir išgaudė serpentinais nuo tiltų leidžiamas žodžių gyvates.

nieko tokio, užtat pasižadėjau vasarą po įsivaizduojamos akacijos šakom ir literatūros stirtom, palaidais plaukais ir atpalaiduotom smegenim. vūūūūū!
- – -
dabar nematau, kaip čia tolygiai (tolydžiai) nuo šalto pajūrio vėjo (nieko nežinau, vandenynas už pem kilometrų, tad šiandieną net vilnones pirštines išsitraukiau) pereiti prie torto, bet anas buvęs nenusakomai skanus, labai labai,
o fotografavo vėl tėtis. aš užtat sutvarkiau vonios kambarį, tiesioginiai mainai.

tortas “mėnulis”
tešlai
250 g sviesto
250 g cukraus
6 kiaušiniai
150 g miltų
100 g krakmolo
1 v.š. kakavos
1 1/2 a.š. kepimo miltelių
po kelis lašus romo ir apelsinų esencijos

kremui
500 g pertrintos varškės
100 g cukraus pudros
šliūksnis vanilės ekstrakto
400 ml plakamosios grietinėlės
citrinos sulčių ar rūgšties palei skonį (atsargiai!)

tortui papuošti
200 ml plakamosios grietinėlės
1 v.š. cukraus
1 pakelis grietinėlės standiklio
100 g pieniško šokolado
50 g balto šokolado

lakštams kambario temperatūros sviestą plakame su cukrumi ligi purumo (apie 5 minutes). po vieną sumušame kiaušinius, po kiekvieno gerai išmaišome – bent po minutę. įsijojame miltus, sumaišytus su kepimo milteliais, kakava, krakmolu. supilame esencijas ir palengva (geriausia – rankomis, t.y., mentele) išmaišome. ant kepimo popieriaus prisipiešiame 26 cm skersmens apskritimų. alternatyviai galima tiesiog po popieriumi pakišti tokio didumo torto formos dugnelį ir tešlos apskritimus formuoti palei jį, o dugnelį, prieš šaunant lakštelius orkaitėn, ištraukti. kad ir kuriuo būdu darytume, pasiruoštą tešlą paskleidžiame ant šių apskritimų plonu sluoksniu, kiekvienam lakšteliui prireiks kokių 3 v.š. – manieji išėjo storoki, jūs tik pažiūrėkit, kokie plonučiai lygučiai gražučiai Astos lakšteliai! kepame 180oC 5-7 min, nuo atvėsusių lakštelių nulupame popierių.

kremui varškę išplakame su cukraus pudra ir vanile. atskirai ligi standumo išplakame grietinėlę ir atsargiai įmaišome į varškę. nuolat skanaudami, pridedame citrinos sulčių ar rūgšties.

formuojame tortą: po vieną dedame lakštelius ir pertepame kremu. viršutinio netepame.

greitutėlaičiui papuošimui smulkiai sutarkuojame šokoladus (atskirai — drožlių nemaišome). išplakame grietinėlę su cukrumi bei standikliu (standiklį pilame – kaip parašyta ant pakuotės – grietinėlei imus tirštėti), apmarmaliuojame ja torto šonus ir viršų. aplipdome pieniško šokolado drožlėmis, ant viršaus pribarstome baltojo šokolado. jei yra noro, galime išbarstyti figūras, ženklus ar simbolius su trafaretu – irgi greita ir šiek tiek įspūdingiau, antrąsyk gamindama torčiuką taip ir dariau, ale įamžintas likęs šis.

skanaujame su arbata. nerealiai gardu.

recepto kelias ligi mano virtualaus stalčiaus: Kepimo paslaptys Nr. 6 -> Sonatina -> Asta. truputį kaip sugedęs telefonas: truputį pakeičiam šen, papildom ten, bet vis viena.

net nepastebėjau, kaip atėjo pavasaris – didelis, žalias, šelmiškai šnibždantis mesti striukutes į orą, bėgti, verstis kūlio nuo kalnų, nelyg daglui spoldingui ieškoti naujų sportinių batelių (juk tie, iš pernai metų, nebegyvi!),
išsiveržti iš savęs iš popierių iš kuprinių
dviejų antklodžių ir elektrinio radiatoriaus vergijos

susiradus aukščiausią apylinkių kalvą, virvute apsirišti krūtinę, prie kito galo pritvirtinti aitvarą, atsispirti, pašokti, šypsotis, atsukus veidą vėjui,
kad pro vieną ausį įeitų, pro kitą išpūstų visa, kas užsistovėję,

sugaudyti tą naują lėkimo pažadą į stiklainėlius, apsukti stora drobe, užtvirtinti gumelėmis.

skaityti binkio eilėraščius.

šaltibarščiai, pritaikyti prancūziškiems produktams
skiriama Jurgitai, Rūtai L. ir kitiems šaltibarščių nemylėtojams

1 virtas burokėlis
1-2 st. rūgpienio, pasukų ar jogurto (aš naudoju lait ribot – tradicinį bretonišką pieno produktą; pagal gaminimo būdą – pasukos; pagal skonį – kefyras)
šliūksnio pieno
ketvirtis labai ilgo agurko
2 virti kiaušiniai
puokštelė šviežių krapų
svogūnų laiškų arba, iš bėdos, baltosios poro dalies
žiupsnis druskos

bulvių

.) taigi taigi taigi.
kietai išverdame kiaušinį (galbūt reikėtų iškepti įrašą apie mano olternatyvius gamybos būdus? – bulves mikrobangėje, visada pavykstantį kiaušinį neverdančiame vandenyje..), supjaustome gabalėliais. panašiais gabalėliais susmulkiname agurką. susmulkiname krapus. burokėlius supjaustome kaip įmanoma plonesniais šiaudeliais. viską sumaišome, užpilame kefyru/pasukomis/jogurtu, įberiame druskos. pamakaluojame, praskiedžiame pienu, ragaujame. jei per tiršta – įpilame dar pieno; jei per tiršta ir per švelnu – kefyro; ir panašiai: nedidelis čia mokslas! prieš patiekdami apibarstome smulkintais svogūnų laiškais ar porais.*

bulves verdu mikrobangėje; galiausiai kad būtų gardžiau, apkepu keptuvėje.

* jei valgysime ne iš karto, kiaušinius ir agurkus supjaustome ir paliekame atskiruose indeliuose; į sriubą įmaišome tik prieš pat valgydami.

kaip atrodo julė, kai iš ryto išgeria kavos? – vieną puodelį (kokie 330ml), pastebėčiau, du kupini šaukšteliai kavos, jokio-pieno-jokio-cukraus.
ogi pusę penkių vakaro jinai neturi kur dėtis, laksto iš kampo į kampą savo labai kampuotame kambaryje, dėsto daiktus iš vietos į vietą, beveik kramto nagus (tai reiškia – gal ir kramtytų, bet pasako, nu nu nu, kas čia dabar), vienu metu atsidaro bent penkiasdešimt ugninės lapės langų, įgudusiais judesiais saugo virtualiose kraičio skryniose ReceptusKuriuosIšbandysGrįžusi, dar palaksto iš kampo į kampą, pasimatuoja pulsą.

dievulėliau!

dar dievulėliau: mūsų virtuvėje rūkoma. bandau iššifruoti, kokia kalba kalbama, kai rūkoma, panašu į kažką slaviško, bet su itališkom intonacijom. rumunų?

dar dar dievulėliau: pjeras iš anžero šildosi oranžinę pertrintą sriubą. beveik galėčiau jį įsižiūrėti, be to, jis klauso calvin harris’o.

dar dar dar dievulėliau: seku vaikino, verdančio makaronus ir greta pasidėjusi šnicelį iš maišelio, minčių eigą: ‘štai, įpilsiu šių smulkių makaronų į vandenį.. o.. praėjo penkios minutės.. hm.. bet kad tam pakely teliko sauja makaronų.. tai davaj ir tą supilsiu..’ <– talk about food science.

vu kaip laisvąjį pasiėmiau biochemijos įvadą, bet kol kas tokia esu vienintelė. be to, tikiuosi kitam semestrui negrįžti, tai čia toks beveik ir juokas bus.

mieliniai blynai
3 st. miltų
2 st. pieno
2 kiaušiniai
7 g sausų mielių
5 v.š. cukraus
žiupsnis druskos
8 v.š. lydyto sviesto

miltus persijam į dubenį. pieną pašildome bent iki kambario temperatūros (aš šildžiau truputėlį daugiau), supilam kiaušinius, cukrų, druską, mieles ir gerai išplakam. plakinį supilam į miltus ir gerai išmaišom. galiausiai supilam lydytą sviestą. uždengiam ir leidžiam pakilti 1 – 2 valandas (aš palikau ant smarkiai įkaitusio radiatoriaus, be to, buvau jau gerokai išalkusi per valandžiukę nuo pabudimo, tai laikiau, kol sugalvojau, kad ‘gana’). kepam.. kaip norisi – ant sviestuko ar aliejuko. valgom irgi su kuo norisi, aš štai skanavau su jogurtu ir greitai mikrobangėj virta obuoliene.

receptas seniai seniai nukneckintas iš sonatinos.

lėtos it medaus varvėjimas dienos, ir rEpas-repAs ant senos krantinės, naktį, paskutiniams laivams mus paliekant. traukiniai ir metro. sekmadieninės krautuvės, žydų kvartalai, falafeliai skersgatviuose.
žinojimas, kad sugrįši, nes paris, j’y suis allée une fois skamba neteisingai.
scrubs vakarais ir realybės šou apie mamas ir dukras rytais, beveik-lietuviška-duona ir tikrai lietuviškos bulvės-morkos.
paryžius, labiausiai užsispyręs miestas, kokį man yra tekę matyti.* 2 ou 3 choses que je sais d’elle, bet netgi tiek dabar nesuskaityčiau, po vieną lenkdama pirštus. juk ji viksteli rusva uodega ir pasislepia minioj prie šventosširdiesbazilikos laiptų, ten, po jaunojozidano kojomis.
city of lights, trečios metro zonos pradžioje tampanti lights of the city.
per didelė, per neaprėpiama, per išprotėjusi.

manų kruopų chalva
6-8 porcijos

650 ml vandens
250 g manų kruopų
250 g rudojo cukraus
140 g sviesto
75 g graikinių riešutų (pasmulkinti)
75 g razinų
1,5 šaukštelio malto kardamono (naudojau cinamoną)

į puodą supilam vandenį, cukrų, suberiam razinas ir užverdame. išmaišom, uždengiam sunkiu-sandariu dangčiu, sumažinam ugnį ir palikam virti. man to vandens labai jau daug nuvirė, tai paskiau jo kiek pridėjau. sirupui verdant, keptuvėje ant labai mažos ugnies išlydom sviestą, į jį suberiam manų kruopas. išmaišykite, kad sviestas susigertų. manų kruopas kepiname ant mažos ugnies, kol jos paruduoja ir ima kvepėti – man tai užėmė apie 30-40 minučių (taip taip!). nepamirštame nuolat maišyti! kai paskrudiname dešimtį minučių, suberiame graikinius riešutus. baigdami skrudinti, suberiame kardamoną. patikriname, ar kruopos tikrai kvepia – niekur čia nepaskubėsi. jei taip, keptuvę nukaičiam ir lėtai maišydami supilame sirupą. dar paverdame ant lėčiausios ugnies 5 minutes – kruopos sugers skystį. išjungiame ugnį, chalvą paliekame brinkti uždengtą 5 minutes. patiekiame šiltą (arba pašildytą – išeina juk jos daug.)

viską dariau tiksliai pagal Jogos Mitybos receptą.

bėgti nuo savęs į didelius miestus ir į dar didesnius.
naktimis nemiegoti ir stebėti, kaip visas kūnas už tai pyksta.
vos bepastovint ant kojų žiūrėti į šviesą ir tikėti, jog tai išgydys ausų uždegimą.

mano garbanoms patinka nanto saulė. jos patiki, kad vasara, ir dažosi sruogomis.

juodojo šokolado triufeliai su romu
240 g juodojo šokolado (naudojau 64% kakavos)
120 ml riebios grietinėlės
gero šliūksnio romo
kakavos triufeliams apvolioti

pieniško šokolado triufeliai su karamelizuotais sūdytais riešutais
240 g pieniško šokolado (naudojau 40% kakavos; galima maišyti “paprastą” pienišką šokoladą su “nesmarkiai” juodu)
100 ml riebios grietinėlės
poros saujų riešutų (žemės ar migdolų ar lazdyno)
cukraus (pagal masę – maždaug tiek pat kiek riešutų)
gero žiupsnio druskos
saujos kepintų riešutų (tokių pačių kaip ir įmaišalui); sumalti iki smulkių miltų

karamelizuotiems riešutams viską dariau taip pat kaip čia, tik karamelizuodama dar įbėriau sveiką žiupsnį druskos.

triufeliams šokoladą smulkiai sukapojame. grietinėlę pakaitiname (beveik) iki virimo. užpilame ant šokolado, leidžiame kiek pastovėti, išmaišome šluotele. įmaišome priedus – šiuo atveju, arba romą, arba riešutėlius. leidžiame atvėsti (o atvėsusią masę galime kišti šaldytuvan).
kitą rytą formuojame triufelius – masę paliekame kambario temperatūroje, o tada kabiname ją šaukštu, voliojame rutuliukus (arba ne – kad būtų kaip tikri neformingi triufeliai), metame juos į kakavą arba riešutų miltus. apvoliojame ir, jei norisi, papuošiame kokiais riešutais ar kavos pupelėmis.