Kepykla nr. 5

matanalizę išmainius į savianalizę santykiu 1:10 ir termometro žmogeliukui užsivožus skrybėlę nuo saulės, tinklaraštis susikiša rankas į šortų kišenes ir niūriai dūlindamas spardo dulkių ir kudlų kamuoliukus.
- kaip tu dėl to jautiesi?- klausiu jo.
- sunku,- sako.

et, bent po kol kas pakentėkime atostogas!

tartas su migdoliniu kremu ir serbentais
20 cm tartas
pagrindui
95 g sviesto (kambario temperatūros)
1/2 a.š. druskos
25 ml vandens ar pieno
125 g miltų
įdarui
50 g kambario temperatūros sviesto
50 g cukraus pudros
50 g maltų migdolų
1/2 a.š. krakmolo
1 kiaušinis
šlakelis migdolų esencijos (geriausia – karčiųjų migdolų)
62,5 g plikyto kremo
serbentų!! (tiktų ir su, pėvėzė, mėlynėmis)

kremui sviestą supjaustome mažučiais gabalėliais ir medine mentele dubenyje sutriname ligi vientisos masės – bet neplakime tiek, kad pasidarytų purus!! paeiliui supilame cukrų, maltus migdolus, krakmolą, kiaušinį ir esenciją, lėtai maišydami. įmaišome iš anksto pasiruoštą plikytą kremą. jei kaipmat nenaudojame, uždengiame maistine plėvele ir kyštelim šaldytuvan.
pagrindui sviestą supjaustome mažesniais gabalėliais ir medine mentele sutriname ligi vientisos masės. mažame indelyje piene irštirpdome druską, po truputį skystį supilame į sviestą, nuolat maišydami. miltus įsijojame ir staigiai sumaišome – atsargiai, nepermaišykime!! išverčiame tai, ką turime dubenyje, ant stalo ir greitai suminkome vientisą tešlą (vėlgi, geriau neperminkyti!). įvyniojame maistinėn plėvelėn ir leidžiame pailsėti šaldytuve porą valandų. iškočiojame nestoru sluoksniu (~2 mm), įklojame į tarto formą. supilame kremą, primėtome uogų, kepame 180-190 oC, kol kremas nebebus skystas – palei knygą, kokių 30 minučių. pravėsiname. skanaujame.

tešlos bei kremo receptai – iš p. hermé la larousse des desserts.

aš pabėgsiu į rytojų, nes jis niekados nuo manęs nepasprunka. net tada, kai mėginu jį vyti lauk pikčiausiais grasinimais; kai šiepiu dantis ir urzgiu nelyg prastai sušukuotas meškutis ; kai eilinįkart jį išduodu su kitais – gražesniais, jaunesniais, Gyvenimo nesužalotais ir woodoo lėlėm nepaverstais.

ši savaitė mane totaliai išdūrė: paerzinusi lietuviškas mergaites savo mėnesio senumo pavasariais, ketvirtadienio rytą už žaliuzių aptikau minkštais kąsniais besileidžiantį sniegą. taip taip – vidur’ vasario! čionais! –> le réchauffement de la planète s’est perdu, tariau. ta proga apsimečiau mergaite: apsirengiau gražiausią miniaką, lengvus suvarstomus bačiukus ir dailų pusvilnės švarkelį; klaikiai sustirusi, mažutes kietas gniūžtes paverčiau taškeliais ant i — taip dailu nė per kalėdas nebuvo.

nes juk sniegas gurgždėjo po kojom.
lietuva lietuvėle, balta pieno puta atplauk(siu).

prancūziškas citrinų pyragas
pyragui
240 g sojos jogurto (natūralaus arba vanilinio; jei dedame saldintą, galime kiek sumažinti cukraus kiekį)
120 g cukraus pudros
120 ml nestipraus skonio aliejaus (pėvėzė, rafinuoto saulėgrąžų)
1 a.š. vanilės ekstrakto
2 a.š. citrinų ekstrakto
1 citrinos žievelė (tarkuota)
185 g miltų
2 a.š. kepimo miltelių
keleto šaukštų aguonų

paprastam glajui
90 g cukraus pudros
15 ml citrinos sulčių

iškepame pyragą:
orkaitę įkaitiname iki 180oC.
kepimo formą ištepame aliejumi, pabarstome miltais.
dubenyje sumaišome jogurtą, aliejų, cukrų, ekstraktus, aguonas ir citrinos žievelę. kitame dubenyje persijojame miltus su kepimo milteliais. suberiame ant aliejaus-jogurto mišinio ir išmaišome. atsargiai – nepermaišome: viskas turi tik tik išsimaišyti, nesistengiame suplakti vientisos lietinių tešlos (blendinio)!
kepame, kol į pyrago vidurį įsmeigtas medinis pagalėlis tampa švarus – gali užtrukti tarp 35-50 minučių: tai priklauso ir nuo formos, ir nuo orkaitės.
leidžiame pyragui atvėsti prieš išimdami iš formos.
valgome – kaip keista! – jau ‘pastovėjusį’, geriausia – kitą dieną. jei norisi, aptepame

paprastu glajumi.
cukraus pudrą sumaišome su citrinos sultimi: sultis lašiname po keletą lašelių ir vis maišome. glajus turi būti tokio tirštumo, kad padengtų šaukšto nugarėlę.
glajų patartina ruošti prieš pat juo tepant pyragą, kad nesustingtų.

iš 500 vegan recipes, tik — pribėriau aguonų.

[10. juillet, 2009]
lauktuvėms jums parvežčiau.. kvapus. ir saulę, ir šilumą (32,5 oC!). ir šypsenas, ir pokalbius autobuse. minėjau kvapus? figmedžio. arba ‘tą’ (duodu ranką nukirsti – tai turbūt cikadų kvapas!). ramybę. plazdančius sijonus. strazdanas nuo pečių, druskingai lipnų vandenį – vandenį? – ne ne, juk nežinai, ar jūra čia, ar dangūs.

rudas akis. akmenukus šlepetėse. stoteles pagal pareikalavimą. knygynus. pusryčius atsitiktinėje aikštelėje.

tą jų šauniąją kalbą.

plytą iš babelio bokšto (italų!! mon dieu.).

< ..>

po to grįžtame – tokie patys, pasikeitę – pas saviškius (nebe?) – tokius pačius, pasikeitusius. ir iš[v/n]ykstam. ir vėl.

lengvumas. ramybė.

apkabink mane ir laikyk.

quiche su daržovėmis
tešlai (2 nedidukam quiche)
1 1/2 st. miltų
didelis žiupsnis druskos
75-100 g sviesto
6-7 v.š. šalto vandens
įdarui
gabalioko jaunos cukinijos
1/4 raudonojo saldžiojo pipiro
1/2 svogūno
2 kiaušinių
1/2 st. pieno
1/4 st. riebios grietinėlės
alyvuogių aliejaus
druskos
pipirų
maltos kalendros
maltos ožragės

tešlai miltus sumaišome su druska; susmulkiname sviestą ir triname su miltais tarp pirštų, kol visa patampa trupiniais. įpilame pieno, greitai užminkome tešlą ir paliekame pastovėti šaldytuve nors pusvalandį.
nestorai iškočiojame (kokio 2-3 mm storio lakštu), įklojame į kepimo formą, subadome šakute. įtiesiame folijos, įberiame pupelių, kepame 10 min 180 oC, tada atidengiame ir pakepame dar kokias 5 minutes – na, kol.. iškepa.
kol pagrindas kepa, įdarui supjaustome daržoves: svogūnus pjaustome pusmėnuliais (ar ketvirtmėnuliais), cukiniją – pusskrituliais (ar, jei didelė, smulkiau; jei cukinija jaunutė, odos lupti nereikia), saldųjį pipirą – kvadratėliais. apkepiname aliejuje: pirmiausia svogūnus (įberiame šiek tiek druskos!), tada cukiniją (iš abiejų pusių), galiausiai saldžiuosius pipirus. kiaušinius paplakame su druska bei prieskoniais, supilame grietinėlę ir pieną.
ant iškepusio pagrindo išverčiame daržoves, supilame kiaušinių plakinį. kepame kokių 15 minučių (kol įdaras vos vos tejuda). palaukiame penketą minučių ir skanaujame.
gardus ir šiltas, ir šaltas.

garnyrui – apkepti mangoldai
aliejaus
česnako
gal svogūno
druskos
pipirų
cukraus
cinamono

atskiriame kietesnius lapkočius nuo lapų; lapus suplėšome, o kotelius supjaustome gabalėliais. įkaitintame aliejuje apkepiname česnaką (jei norisi – ir svogūną), tada suberiame kotelius. kepiname, kol tampa minkštoki, tada suberiame lapus. pagardiname druska, pipirais, cukrumi (mat patys mangoldai kiek kartoki) bei, jei norisi, cinamonu – visąlaik skanaujame ir po truputį pridedame ŠioBeiTo, kol būna skanu. kepiname, kol lapai sukrinta.

moters gyvenime (sakė r.k., kad sakė ivanauskaitė), yra du etapai – jaunystė ir sodas.
- – -
-oi.
-ką išrovei?
-nieko, jau nieko.
-ką pasodinai?
-ridikėlį…

tartas su braškėmis – va taip dėkojame žmonėms už paslaugas, nors jiems ir neskauda*)
tešlą gaminau – šimtąjį kartą – pagal šį receptą.
plikytam kremui (pakanka vienam 20cm tartui pripildyti)
1 st. riebaus pieno
3 tryniai
1/4 st. cukraus
1/6 st. krakmolo*
1 a.š. vanilės ekstrakto
1-2 v.š. kambario temperatūros sviesto*
vaisiams
uogų (braškių, mėlynių, gervuogių, aviečių, ar – dievaži, žemuogių!; truputį apvirtų (? – poached) persikų, nektarinų, abrikosų ar slyvų. ar dar ko!)
kad gražiau blizgėtų, naudojau želė tortams

iškepame tarto dugnelį ir leidžiame jam visai atvėsti.
kremui pieną užverdame; tuo metu dubenėlyje ar – dar geriau – mažame prikaistuvyje sumaišome trynius su cukrumi beigi krakmolu iki vientisos šviesios masės. po truputį supilame pieną (būtina nuolat gerai maišyti), grąžiname ant plytos ir maišydami (!) paverdame ant vidutinės ugnies, kol gerokai sutirštės. labai labai gerokai – nemaišant paviršius ima net sproginėti ir taškyti kremą aplink.
nukeliame nuo ugnies, leidžiame porą minučių pravėsti, įmaišome vanilės ekstraktą. palaukiame penketą minučių, įmaišome sviestą, kruopščiai uždengiame maistine plėvele (prispaudžiame ją prie kremo paviršiaus, kad nesusidarytų nejauki plutelė), leidžiame visiškai atvėsti (geriausia – pernakt).
į tarto dugną sudrėbiame kremą, aplyginame, dėliojame uogas ar vaisiu ir dar belenkaip puošiame. jei norisi, aptepame želė tortams – tada uogos blyyyyyyyyzga.

* man, įdėjus sviestą, kažkodėl kremas nesustingo – gal todėl, kad nepakankamai palaukiau, kol jis pravės prieš maišydama sviestą; todėl tiesiog jį iš naujo pakaitinau ir įmaišiau dar šaukštą krakmolo, prieš tai ištirpinusi jį šaltame vandenyje; dar paviriau, kol sutirštėjo.

plikyto kremo receptas iš dorie greenspan. baking: from my home to yours

p.s. o taip. jis juk man kalba – ar ne?

per lietuvos radijo pirmą programą šįryt grojo karma police, ir atgimė visos tos vasaros su visais tais kvapais ir patvoriais ir be buteliavimų, ir kaip mes šypsodamosi gulėdavom pievose, (taip, pievose, ne purvynuose!!!) klausydamos louis louis, only music is the answer // every living being is a dancer.

ir atrodo, it vėl mylėtume viena kitą, nū, nes pasiūlai man megztinį prieš praverdama langą ir nepyksti, kada vėl-vaikiškai-užsispiriu, kad ligi baltupių eisime pėstute. ir dar todėl, kad žiūrime kažin kokius paršiukiškus filmus su VisaisMūsųDraugais ir ypač – sedriku, kurį jie per anksti nužudė, ir paskiau miegame susikabinusios. labai gražu.

po visų tų atsiminimų aš toliau minkiau su močiute trapią tešlą. niekada nesupratau, kodėl ana (tešla) kvepia taip kažkaip kitaip nei kitos. ne ne, vis dar nesuprantu.

o kada tik pradėjau gaminti, močiutė porino, kaip išties nesunku esti pasigamint plikytą tešlą, kurią TaipMėgsta tėtis. tai va, todėl metas ją paskelbti. kad, žinot, kai išeisiu [išskrisiu], palikčiau vos pravertas duris, kad galėtute maitinti mano tėtį.

plikyti sausainėliai
200 g pieno ir/arba vandens
100 g sviesto
geras žiupsnis druskos
šaukštas cukraus
160 g miltų
4 kiaušiniai

perlinio cukraus sausainėms pabarstyti

užverdame pieną/vandenį su cukrumi, druska beigi sviestu, kol šis išsilydo. nukeliam nuo karščio, suberiam miltus ir grąžinam ant plytos (ugnį smarkiai sumažiname); nuplikome miltus – maišome, kol tešla sušoka į vieną gumuląm, o dugnas pasidaro toks drumzlinas (drumsti, bet grimzti), pasidengęs balta plėvele.
po vieną sumušame kiaušinius ir maišome (aš tai darau plaktuvu), kol iki galo įsimaišo; tik tada mušam kitą kiaušinį. beje, kiaušinių skaičius gali kisti (priklauso nuo kiaušinių dydžio ir panašių niekų). tešla turi būti daili, vientisa ir elastinga (va čia radau nuotraukų). beje, po keleto kartų imame suprasti, kokios konsistencijos turi būti tešla. svarbu: jei jau tešla per skysta, negalima jos ‘pataisyti’ tiesiog pridedant miltų: jei jau taip nutiko, nuplikom dar kiek tešlos (ir vėl nuo nuliaus — pienas, sviestas, verdam, plikom) ir įmaišom į per skystą tešlą.
konditeriniu švirkštu (arba tiesiog šaukšteliu) dedame tešlą į popieriumi išklotą arba riebalais išteptą skardą. jei norisi, pabarstom perliniu cukrumi. kepame 200-220oC, kol gražiai pageltonuoja, kokių 10 min.

receptas iš senų seniausių laikų rastai supermamose. autorė – bea.