I never lied, I just didn’t belive the truth I told you

Rugsėjis 16, 2009 parašė rusvaplaukė temoje emigrantų užrašai, ir bendrabutyje galima gaminti, nesaldumynai | komentarų jau yra (3) »

tik iš minkštos auksinės valandos šviesos gali spėti, kad
rudenėja.

dabar papasakosiu apie keistus prancūzų maitinimosi įpročius.
jei išrikiuotume visas šalis durnių laiptais pagal tai, kiek McDo jose gauna pelno, prancūzija būtu antra.
kai tai paminiu, manimi netiki.

krantas

teisybės dėlei tarsiu, jog čia tiesiog aklai žinomas faktas. taip sakant, su žvake prie lovos nestovėjau – o gal tik dar viena sąmokslo teorija?

nors savaitgaliais, kai vagiu mcdo internetą savo skaipiniams pokalbiams (man patinka prancūziškas žodis, kurį vartoju šiam savo veiksmui nusakyti: le samedi, je viendrai chez mcdo pour profiter d’internet, profiter, pasipelnyti), matau daug laimingų šeimų it iš lankstinukų: jų penketas, jie džiaugiasi, krykštauja ir vartoja mėsainius su bulvytėmis, visi visi, neišskiriant nė kokių metukų amžiaus dukters. tiesa – suaugusieji geria evian, ne kolą – nesveika! ką jau ką, o sveiką maistą prancūzai mėgsta – artimiausia biocoop yra didesnė už dviejų iksų bičiulę m.

bet ne šitokį triušį traukiu lauk iš magiško cilindro. dienomis, kol šviečia(-tė) saulė, visos luaros krantinės sėste nusėstos prancūzų, studentų prancūzų, vidutinio amžiaus prancūzų, prancūzų su kostiumėliais, prancūzų, šalia numetusių dviračius, prancūzų ant suolelių, prancūzų po vieną, du ir tris – prancūzų su les sandwichs. le sandwich čia tarsi koks kultūrinis fenomenas. palei brasserie, boulangerie ir patisserie standartus turime ir sandwicherie. ir jie vartojami net riedant gatve.

čia greitas maistas populiarus.
nors prekybcentrių lentynose nerasi padorių avižinių dribsnių, maisto, paruošiamo per trejetą minučių, – nors vežimu vežk. tradicinio. meksikietiško. košer. francūziško. vegetariško. sveiko. skardinėse, stiklainiuose, popieriuje, plastike.
jo lentynas tikriausiai pralenkia tik jogurtų skyrius, taip taip. ir dar sūrių, sūrių. (beje, pirmąsyk pavyko nusipirkti neskanų sūrį, oh my!)

toks pasirinkimas! todėl -
mačiau studentų, kepančių prekybcentryje formuotus maltinukus.
mačiau studentų, mikrobangėje šildančių plastikinius indelius “praplėšk-dangtelį-pašildyk-penkias-minutes-ir-šiltas-maistas-ant-stalo”.
mačiau studentų, beriančių makaronus į kokių šešiasdešimties laipsnių vandenį. (jis studijuoja maisto technologijas)

norėjau nusikirpti kasas ir tapti žana d’ark, su peiliu ir žiupsniu druskos gelbėjančia studentus nuo tamsiųjų jėgų.
tada mane užbūrė julian mcmahon, ir mano naktinėjimai pasidarė ilgesni nei priderėtų mergaitei, penktą ryto kepančiai kalnus blynų.

troškintos cukinijos

kepintos-troškintos daržovės
daržovių (man patinka cukinijos arba morkytės taip ruoštos, dar bulvytės būtų labai gerai ar kokie žirneliai pamaišiui su morkytėm)
svogūnų
druskos
pipirų
aliejaus
grietinėlės
prieskonių (prie morkyčių mėgstu kalendrą ir kmynus, prie cukinijų – cinamoną ir ožragę)

daržoves supjaustome nestorais skridinėliais (cukinijų gabalėliai gali būti ir storesni, jos greitai kepa, o morkytes reikėtų pjaustyti kuo plonesnėmis monetėlėmis). įkaitiname aliejų, suberiame pjaustytus svogūnus (kaip patinka – pusmėnuliais arba kubeliais), žiupsnelį druskos. kepiname, kol sminkštėja, ir suberiame kitas daržoves. paprieskoniname.
kepiname (sykiais pamaišydami, kad iš visų pusių apkeptų), kol daržovės pasidaro norimo iškeptumo – man patinka minkštos minkštos, veikiau pervirusios nei al dente. šliūkštelime grietinėlės, dar truputėlį patroškiname.
džiaugiamės šiltu garnyru (morkytes dar mėgstu pagardinti šviežiom petražolėm ir išspausti šlakelį citrinos sulčių). arba valgome su ryžiais, kynva ar kuskusu – lengvai greitai vakarienei.

kepintos morkos

this will be on my video tape

Rugpjūtis 3, 2009 parašė rusvaplaukė temoje nesaldumynai | komentarų jau yra (5) »

[10. juillet, 2009]
lauktuvėms jums parvežčiau.. kvapus. ir saulę, ir šilumą (32,5 oC!). ir šypsenas, ir pokalbius autobuse. minėjau kvapus? figmedžio. arba ‘tą’ (duodu ranką nukirsti – tai turbūt cikadų kvapas!). ramybę. plazdančius sijonus. strazdanas nuo pečių, druskingai lipnų vandenį – vandenį? – ne ne, juk nežinai, ar jūra čia, ar dangūs.

rudas akis. akmenukus šlepetėse. stoteles pagal pareikalavimą. knygynus. pusryčius atsitiktinėje aikštelėje.

tą jų šauniąją kalbą.

plytą iš babelio bokšto (italų!! mon dieu.).

< ..>

po to grįžtame – tokie patys, pasikeitę – pas saviškius (nebe?) – tokius pačius, pasikeitusius. ir iš[v/n]ykstam. ir vėl.

lengvumas. ramybė.

apkabink mane ir laikyk.

quiche

quiche su daržovėmis
tešlai (2 nedidukam quiche)
1 1/2 st. miltų
didelis žiupsnis druskos
75-100 g sviesto
6-7 v.š. šalto vandens
įdarui
gabalioko jaunos cukinijos
1/4 raudonojo saldžiojo pipiro
1/2 svogūno
2 kiaušinių
1/2 st. pieno
1/4 st. riebios grietinėlės
alyvuogių aliejaus
druskos
pipirų
maltos kalendros
maltos ožragės

tešlai miltus sumaišome su druska; susmulkiname sviestą ir triname su miltais tarp pirštų, kol visa patampa trupiniais. įpilame pieno, greitai užminkome tešlą ir paliekame pastovėti šaldytuve nors pusvalandį.
nestorai iškočiojame (kokio 2-3 mm storio lakštu), įklojame į kepimo formą, subadome šakute. įtiesiame folijos, įberiame pupelių, kepame 10 min 180 oC, tada atidengiame ir pakepame dar kokias 5 minutes – na, kol.. iškepa.
kol pagrindas kepa, įdarui supjaustome daržoves: svogūnus pjaustome pusmėnuliais (ar ketvirtmėnuliais), cukiniją – pusskrituliais (ar, jei didelė, smulkiau; jei cukinija jaunutė, odos lupti nereikia), saldųjį pipirą – kvadratėliais. apkepiname aliejuje: pirmiausia svogūnus (įberiame šiek tiek druskos!), tada cukiniją (iš abiejų pusių), galiausiai saldžiuosius pipirus. kiaušinius paplakame su druska bei prieskoniais, supilame grietinėlę ir pieną.
ant iškepusio pagrindo išverčiame daržoves, supilame kiaušinių plakinį. kepame kokių 15 minučių (kol įdaras vos vos tejuda). palaukiame penketą minučių ir skanaujame.
gardus ir šiltas, ir šaltas.

quiche

garnyrui – apkepti mangoldai
aliejaus
česnako
gal svogūno
druskos
pipirų
cukraus
cinamono

atskiriame kietesnius lapkočius nuo lapų; lapus suplėšome, o kotelius supjaustome gabalėliais. įkaitintame aliejuje apkepiname česnaką (jei norisi – ir svogūną), tada suberiame kotelius. kepiname, kol tampa minkštoki, tada suberiame lapus. pagardiname druska, pipirais, cukrumi (mat patys mangoldai kiek kartoki) bei, jei norisi, cinamonu – visąlaik skanaujame ir po truputį pridedame ŠioBeiTo, kol būna skanu. kepiname, kol lapai sukrinta.

quiche