In love, not limbo

Spalis 23rd, 2011 Posted in pyragai | 12 Comments »

Šią savaitę grįžau pas senus mylimuosius, ir vakarą iš vakaro skaičiau Deivio pasakojimus apie gyvenimą Paryje, keliones ir klajones po amerikas bei australijas, ir turgus, ir sūrius, ir kavines. Ir žmones. Gniaužia kvapą, tikrai, kai su tokiu atsipūtimu ir užtikrintu žinojimu eini-darai-daliniesi tuo, ką žinai ir ką patyręs esi. No nonsense, jokių garbanotų frazių ar (ne)suslėptų simbolizmų.
Kalbant apie simbolizmus, šiandieną peržvelgiau Tree of Life, visiškai kiaurai šizovas neaiškus palyginus su tuo, kas pastaruoju metu mano filmotekoje dominuoja. Labai labai garso takelis (vėl mieloji Vltava), vaizdas ir garsas, einantis nuo kulnų per visą stuburą ligi pakaušio, net iki švelnaus drebulio krūtinėj ir gerklėj (o gal čia tik miego stygius?). Žiauriai paveikus. Patiko-nepatiko/supratau-nesupratau paliksime kitai serijai (žinau tik kad namuose jo peržiūrėjusi nebūčiau – nelemtas self-proclaimed ADD), bet reginys – paprasčiausiai VAU.
Per vidurį filmo tačiau užsinorėjau sušių. Man regisi, darbas mane tuojau sugadins! Kita vertus, G. pažadėjo maišą žieminių obuolių. Mat praėjusią savaitę ofise vykdėme tokius natūrinius mainus: tu man obuolių – aš tau pyragą. Atrodo, pasiteisino. :)

Šitas pyragas yra *truputį* kitoks nei stiklinė cukraus, stiklinė miltų, stiklinė aliejaus, keturi kiaušiniai, plakt plakt plakt, penki obuoliai, kept kept kept, nom nom nom – reikalaują *truputį* daugiau darbo ir skirtas *truputį* labiau suaugusiems. Jei norisi jo iškepti mažajam sūnenui, karamelėn nepilkime brendžio arba jį nuvirkime, kad alkoholis išgaruotų, o džiovintus vaisius mirkykime stiprioje juodoje arbatoje.

Sticky apple pie with brandy caramel sauce

Lipnus obuolių pyragas su karameliniu brendžio padažu
Pyragui
1/2 st. razinų
1/4 st. brendžio
1/2 st. džiovintų obuolių
1/2 st. cukraus
1 st. miltų
1 a.š. kepimo miltelių
žiupsnis druskos
1 a.š. cinamono
1/4 a.š. šviežiai tarkuoto muskato
žiupsnis maltų gvazdikėlių
1/4 st. tamsiai rudo cukraus
1 kiaušinis
113 g tirpinto sviesto
1/3 kepintų lazdyno riešutų
2 obuoliai
šiek tiek pieno

Karameliniam padažui
75 g sviesto
1/2 st. tamsiai rudo cukraus
1/2 st. + 1 v.š. cukraus
2/3 st. riebios grietin4l4s
2 1/2 v.š. brendžio

Pyragui razinas ir gabalėliais kapotus džiovintus obuolius pamirkome brendyje apie pusvalandį. Vieną obuolį nulupame, kito ne, ir abu sukapojame maždaug 1,5 cm kubeliais.
Orkaitę įkaitiname iki 180oC. 20 cm kepimo formą išklojame kepimo popieriumi, o kraštus ištepame sviestu.
Didesniame dubenyje išsijojame miltus, kepimo miltelius, druską ir prieskonius.
Kitame dubenyje sumaišome abiejų rūšių cukrų. Įkuliame kiaušinį ir plakame, kol masė taps tiršta ir šviesi – kokias 5 minutes. Supilame atvėsintą sviestą ir išmaišome. Per keletą kartų įmaišome miltų mišinį. Pasistengiame nepermaišyti – vis dar gali matytis ir sausų miltų.
Supilame riešutus, obuolius ir džiovintus vaisius su visu brendžiu, jei šis dar nesusigėrė. Atsargiai įmaišome. Jei masė atrodo labai tiršta, šiek tiek praskiedžiame ją pienu. Neišsigąstame: atrodo, kad yra žiauriai daug priedų, bet iš tiesų viskas tvarkoj, pyragas tikrai išeis.
Tešlą supilame į paruoštą kepimo skardą. Kepame apie valandą, bet iš tiesų reikėtų tikrinti mediniu pagaliuku – įsmeigtas į pyragą, jis turėtų išlėsti švarus. Be to, pyragas turėtų imti atšokinėti nuo kraštų.
Iškepusį pyragą išimame iš orkaitės ir leidžiame atvėsti. Gardus, sako, būna penketą dienų, nors mūsiškis tiek nesulaukė!
Tiekiame su ledais (jei nebijom šalčio) ir šiltu karameliniu padažu.

Padažui mažame prikaistuvyje ant silpnos ugnies ištirpiname sviestą, cukrų ir grietinėlę. Maišome, kol cukrus ištirpsta, o tada padidiname kaitrą iki vidutinės ir palengva užverdame padažą. Nuolat maišydami verdame penketą minučių, kol jis kiek sutirštėja. Nuimame nuo ugnies, įmaišome brendį. Galima tiekti iškart, o galima ir vėliau pašildyti (net mikrobangėje, jei ją naudojame). Padažą galima laikyti šaldytuve kokias 3 dienas.

Brandy caramel sauce

Recepčiokas adaptuotas iš thekitchn.

Jigsaw falling into place

Rugsėjis 3rd, 2011 Posted in pyragai | 10 Comments »

Kai užaugsiu, noriu būti bent truputį Alice Waters.

Ne ne, ką jūs,- aš nesu jokia eko-mamytė, ir valgau persikus ne tik nuo mūsų medžio sode. Žiemomis susilaikau nuo braškių ir pomidorų, bet ne todėl, kad skaičiuočiau maisto mylias — paprasčiausiai vašką man labiau patinka žvakėse deginti, o ne kramsnoti. Parduotuvėn dažniausiai nešuosi savo maišelį, bet jei jį pamirštu, tai megztinio nuo pečių nesirengiu, ir to butelio pieno improvizuotame krepšyje nesitempiu, — perku polietileninį už penkiolika centų prie kasos. Vartoju baltą cukrų ir kartais tingiu eiti į turgų, nes maksės darbo valandos labiau suderinamos su manosiomis. Pasibaisėjusi perskaitau, kiek EEE yra mano mėgstamuose leduose, ir toliau juos kabinu šaukštais.

Todėl ir sakau – kai užaugsiu, noriu būti bent truputį Alice Waters. O be to, pas ją keliolika metų dirbo mano didžioji miaijlė, tai kaipgi nenorėti.

Ir taip jau išėjo, kad visai neseniai Chez Panisse sukako keturiasdešimt metų. Taip pat išėjo, kad namuose turėjome mažučių saldinių obuolių, kurių niekas ne(be)valgė, ir į juos tuoj būtų ėmęsi kėsintis kitokie padarėliai – gerokai mažesni ir skraidantys. Pykšt! smegenėlėse. Juk šimtą metų turiu atsispausdinusi Alice Waters obuolių pyrago receptą, aptiktą smitten kitchen (žvilgterėkite į įrašą – 2007-ieji. Tikrai kad šimtą metų.). Viskas sukrito į savo vietas, ar ne tiesa?

Obuoliu pyragas

Alice Waters obuolių pyragas
20 cm pyragas
Tešlai:
1 st. miltų
1/2 a.š. cukraus (tikrai tikrai, čia ne klaida – pusė arbatinio šaukštelio)
1/8 a.š. druskos
85 g sviesto
3 1/2 v.š. šalto vandens

Įdarui:
600 g obuolių
2 v.š. tirpinto sviesto
3 v.š. cukraus

Sirupui:
1/4 st. cukraus

Dideliame dubenyje sumaišome miltus, cukrų ir druską. Įdedame 2 v.š. sviesto ir smulkintuvu malame, kol masė taps panaši į stambiai maltas kukurūzų kruopas. Sudedame likusį sviestą ir maišome, kol didžiausi sviesto gabalėliai bus žirnio dydžio.

Po truputį įvarviname vandenį. Pamaišome, dar įvarviname tol, kol tešla taps vientisoka – joje gali matytis ir sausų plėmų, tačiau jei jie sudaro abosliučią daugumą paviršiaus, pridedame dar šaukštą vandens. Žinome, kad svarbu neperminkyti, o šitoks nuolatinis vandens pripilstymas-priminkymas tuo ir grasine. Bet norite tikėkite, norite ne, iškepta tešla atrodė puikiai – sluoksniuota, trapi, tirpstanti burnoj. Bet nešokime įvykiams už akių — dabar dar tešlą suformuojame į storoką blyną, įvyniojame į maistinę plėvelę ir kišame šaldytuvan bent jau pusvalandžiui.

Išimtą iš šaldytuvo tešlą paglostome, kad kiek atšiltų. Palyginame kraščiukus. Ant vos miltuoto paviršiaus (arba silikoninio kilimėlio) iškočiojame tešlą į maždaug 25 cm skersmens apskritimą (maždaug 3 mm storio). Nuvalome miltų perteklių.

Tešlą perkeliame į kepimo formą. Aš ją vos vos pamiltavau ir palengva, nespausdama užvyniojau ant kočėlo, o tada nuo jo perkėliau į kepimo formą – maždaug taip. Tešlos krašteliai turi kabėti per formos kraštus. Įkaitiname orkaitę iki 200oC.

Obuolius nulupame, išimame sėklalizdžius (SVARBU: šitų atliekėlių neišmetame, jų prireiks sirupui),supjaustome skiltelėmis – kuo plonesnėmis, tuo dailiau; kita vertus, jei mūsų obuoliai orkaitėje linkę minkštėti, o obuolienės valgyti nesinori – gal visgi palikime juos kiek storesnius. Obuolius dailiai suguldome koncentriniais apskritimais, pradėdami nuo pakraščiukų. Kabančius tešlos kraštus užlenkiame ant obuolių.

Tešlos kraštus ir obuolius aptepame tirpintu sviestu. Kraščiukus apibarstome šaukštu cukraus, o ant obuolių suberiame kitus du šaukštus.

Kepame kol obuoliai suminkštėja, o tešla paruduoja, apie 40 minučių. Kas 15 minučių pyragą apsukame, kad keptų tolygiai.

Kol anas kepa, pasigaminame sirupą pyragui aptepti. Likusias obuolių žieveles ir graužtukus sumetame į didelį puodą, suberiam cukrų. Užpilame tiek vandens, kad vos vos apsemtų, ir ant mažos ugnies verdame apie pusvalandį. Nukošiame.

Iškepusį pyragą išimame iš orkaitės ir paliekame nors 15 minučių atvėsti. Pravėsusį pyragą aptepame sirupu. Skanaujame su ledais.

Obuoliu pyragas

O žinote ką? Šitas sirupas labai įdomus dalykas. Verdamos skūrelės ir graužtukai atiduoda daug daug daug obuoliško skonio, ir išeina toks gardus gėrimėlis. Nejuokauju – gėrimėlis, ne visai kompotas, bet beveik :}

O pyragas? Puikus. Mieliau būtų naudoti ne saldinius obuolius – norėtųs kažko sultingesnio ir kiek saldžiarūgščio, mat patiems obuoliams trūko skonio. Bet tešla – o dievai! – nuostabi, tokia nuostabi, kad net tešlos minkymo stadijoje ją privalėjau aprašyti. Traputėlė iki negaliu, gardi, sluoksniuota, sviestinė — geriau nebūna. Must try, nors segtuvas lūžta nuo neišmėgintų trapių tešlų recepčiokų.

Hide in the suitcase if you have to

Rugpjūtis 22nd, 2011 Posted in pyragai | 5 Comments »

Namuose man nepatinka tas metas, kai jau nebe taip šviesu, kad sėdėtumei be lempelės (ar balanos), bet dar ir ne taip tamsu, kad ją įžiebtum (nes jau ne šabas, jau galima), ir kurį kelią bepasirinktum, vis viena bus nesmagu. Net jei yra trečias – uždengti užuolaidas ir apsimesti, kad jau naktis, ir drąsiai degti šviesą. Bet pro langą matyti balkonas, iš balkono pasiekiame lapus, ir regim Šnipiškių stogus, ir aš jų nenoriu uždengti,

ir, trumpai tariant, padėtis be išeities, o gyvenimas pilnas problemų,

ir, be to, vasara baigiasi. Pastarieji du savaitgaliai buvo dviračiuoti spjūviai rudeniui į veidą, bet čia tik paskutiniai pasispardymai – laikymasis įsikibus minties, kad dar vasara, dar vasara,
ir, mielieji dirbantieji, pasakykite man, ar visada taip, kad metų laikai SUVIENODĖJA, nes ofise kaip buvo vasario mėnesį dvidešimt-keli, taip ir liko, ir visa, kas pasikeičia – tik transporto priemonė važiuoti į darbą; ar visada taip, kad nebejauti žemės, ir supranti primiršęs Granauską ir visus kitus dėdes iš mokyklos-ir-ne-tik, kurie mokė ja alsuoti?

Maskarponės ir obuolių pyragas

Trupininis pyragas su maskarpone ir obuoliais

Pagrindui
190 g miltų
150 g rupiai maltų lazdyno riešutų*
90 g cukraus
150 g sviesto
1 a.š. vanilinio cukraus

Įdarui
250 g maskarponės
180 g varškės
2 kiaušinių
1/4 st. cukraus
1 a.š. vanilinio cukraus
4-5 didelių obuolių
2 a.š. cinamono
1 v.š. rupaus rudojo cukraus

Pagrindui minkštą sviestą sutriname su miltais, cukrumi ir riešutais, kol masė taps panaši į trupinius. Į kepimo formą beriame 2/3 trupinių ir apkepame 10 minučių 180oC orkaitėje.
Įdarui maskarponę sumaišome su varške, kiaušiniais, cukrumi bei vaniliniu cukrumi. Obuolius nulupame, išpjauname sėklalizdžius ir supjaustome skiltelėmis.
Ant iškepusio ir vos pravėsusio pagrindo sukrečiame varškės masę, o ant viršaus sudedame obuolius. Apibarstome ruduoju cukrumi ir cinamonu. Galiausiai suberiame likusius trupinius, kiek paspaudžiame ir kepame 30-40 minučių, kol viršus paskrus. Jei ima degti – manoji orkaitė mėgsta tokius pokštus – uždengiame folija.

* būna super smagu, kai pataikai ant nesukapoto riešuto!!

Receptas keistas keistas pakeistas pagal Aušrą, o jį pernai metais man užrodė Rūta L., miela grupiokė.

Just a minute while I reinvent myself

Kovas 23rd, 2011 Posted in pyragai | 10 Comments »

Kai kaukšiu per ofisą , visada prisimenu važiavimą riedučiais, kur būdavo — kelius sulenkt, svorį permesti veikiau priekin, o ne loštis atgal. Atsipalaiduot, ir tada viskas labai paprasta.

Riedučiais riedėti mane mokė Julytė; kai pagalvoji (pajauti?), tai buvusios tokios šiltos dienos ir rytai; o kai anuos iš sklepuko išsitraukiau prieš porą metų, jau po trejeto dienų pėda ties keltimi nusitrynė-iki-negaliu, ir batukus ant ratukų sugrūdau atgal į toliausią kampą.

Dar riedučiai man primena Londrę drauge su Rita nebeatsimenu-kurioj-vietoj, kada išsižiojusios žiūrėjome, kaip žmonės mokina(si).

Termose nešiodavomės avižų košės, sykį valgėm puikaus indiško maisto pievelėj Soho square. Buvo pavasaris, kažkur aplink balandžio pirmą, turėjom mažai laiko ir pinigų, bet dideles akis.

spust!

Obuolių pyragas su alyvuogių aliejumi, vanile ir cinamonu

1/3 st. graikinių riešutų
2 v.š. sviesto (ir dar šiek tiek skardai)
3-4 vidutiniai obuoliai
1 a.š. cinamono
1/2 st. + 2 v.š. cukraus
1/2 st. jogurto
vanilės ankštis (ją perpjaunam ir iškrapštom sėklikes)
3 kiaušiniai
1/2 st. alyvuogių aliejaus
žiupsnis druskos
1 a.š. sodos
2 a.š. kepimo miltelių
1 st. miltų
1/3 st. krakmolo
4 v.š. migdolų miltų

Orkaitę įkaitinam iki 180oC. Ištepam sviestu 22 cm kepimo formą.
Riešutus pakepiname 5-7 minutes, kol gardžiai pakvips. Stambiai sukapojame.
Obuolius nuplauname ir plonai supjaustome. Beje, jei neišimsime graužtuko, bus gražu. Bet nelabai patogu. Tad nuspręskite, kaip norisi ,}
Prikaistuvėlyje išlydome sviestą ant vidutinės ugnies, sudedame obuolius su 2 šaukštais cukraus ir cinamonu. Sumaišome ir pakepiname ketvertą minučių, ar kol vos vos suminkštės.
Obuolius sudedame į kepimo formą.
Dideliam dubeny sumaišom jogurtą, cukrų, vanilės sėklas ir gerai išmaišom. Sumušame kiaušinius ir supilam aliejų, gerai gerai išmaišom. Galiausiai supilame miltus, krakmolą, druską, kepimo miltelius ir sodą bei riešutus.
Tešlą supilame ant obuolių ir kepame 30-35 minutes, ar kol dantų krapštukas paliudys pyragą esant iškepusį. Leidžiam pravėsti ir išverčiame. Niam!

Receptą nugvelbiau iš La Tartine Gourmand.

How many times have I been here before

Sausis 11th, 2011 Posted in dideli įvykiai, pyragai | 9 Comments »

Tikra tiesa – susitikusios su Agne, draugiškai apspardome viena kitai užpakalius už tylą tinklarašty. Jei neklystu – o Agnė neleis meluoti! – nė nežadame, kad “nuo šiol viskas bus kitaip, brangioji, aš pasitaisysiu, tai paskutinis kartas”. Tikriausiai tai reiškia viena – susigyvenimą ir nurimusius paaugliškus passive aggressive šabakštynus.

Viskas paprasta, zuikeliai, šie metai tiesiog kažkaip kitaip. Kitokiomis nuotaikomis linksniuojami Aukštojo Mokslo koridoriai, ramesniais žvilgsniais pasitinkamos nežinomybės, atokvėpio minutės-valandos-ir-dienos. (Ne)šventinės nuolaidos sau, kai praleistų paskaitų skaitiklis persisuka per viršutinę atžymą, nes “šalta ir šlapia”. Gilesnis kvėpavimas ir pamažėle garuojantis perfekcionizmas.

Beje, apie tuos perfekcionizmus galime leistis ilgosna kalbosna, bet žinote.. Praėjusį penktadienį (pšššššš, rašau tai paskutiniąnakt prieš egzaminą – seni įpročiai lengvai nemiršta, sako; ir tikiuosi, kad ant dienų spustelsiu “skelbti”) su Egle, Jurga bei Laura su Alvydu dalyvavome tokiam wow reikale – t&v Creep mums (pa)pasakojo apie maisto fotografijos džiaugsmus. Savo, taip sakant (Vika, mosuoju tau!!), konspektus, pastabas bei įžvalgas rišliai išdėstė Jurga bei Eglė, o aš tik palinksėsiu į taktą ir pasakysiu – buvo žiauriai įdomu, klapsėjau ausimis ir akimis, ir dar nosimi šiek tiek, kai visa studija pakvipo Lauros keksiukų kokosu. Klapsėjau, nes, pripažinsiu, man fotografija esti gūdžiausias miškas, šimtamylė giria, kupina visokio plauko grybų. Kur labai labai labai norisi užsukti, bet kartu ir baugu. Tiesą sakant, net neaišku, kur įėjimas į tą mišką. Aplinkui gėrybių medžiotojai (kiba nuo Dzūkijos?), regisi, pasišvilpiniuodami krauna baravykus ir raudonviršius į pintines, o aš stoviu šalikelėj, vis pasižadėdama sau nors samanas paspardyti (biologijos mokytoja turbūt galvą už tokius pažadus nurautų?), bet atidedu. Geresniems laikams ar ką, šypt.

O kuo čia dėtas perfekcionizmas? Nagi jis reiškiasi melejonais būdų, tačiau pasakysiu taip – savų maisto nuotraukų kritika galvoje dar niekada nebuvo tokia arši.

Bendruoju atveju tai reikštų, kad iš mano pusės penktoj kepykloj dar metų metus – na, žinote, kol nebūsiu tobula ,} – tvyrotų tyla bei voratinkliai. O Agnė jau visai nešvelniai galėtų kumštelti man į sėdimąją. Tačiau, dėkuidie, mano padėtis kiek džiugesnė – vis dar atiminėju nuotraukas iš tėčio, kurio akis bei technika geresnė.

Taigi taigi, po ilgų įžangų ir dar ilgesnių tylų —

spust!

Obuolių pyragas su migdolais

4-5 dideli obuoliai
60 g sviesto
160 g miltų
125 g cukraus
3 kiaušiniai
50 g migdolų plokštelių
geras žiupsnis malto cinamono
90 g grietinės

Obuolius nulupame, išimame sėklikes, supjaustome kubeliais. Suverčiame į didelę keptuvę, nepagailim cinamono ir pakepinam kokias 3 minutes – atsargiai, obuoliai turi likti kiek kietoki, mat dar suminkštės orkaitėje! (Originaliam recepte siūloma obuolius kepinti ant 100 g sviesto, tačiau man taip buvo perrrr riebu, tad kitąsyk darydama jį tiesiog praleidau, ir viskas liko puiiiikuuuu. Tiesa, jei obuoliai rūgštūs, galima įberti kokį šaukštą-du cukraus.)

20 cm skersmens kepimo formą patepame sviestu. Suberiame pusę migdolų, jais padengiam formos dugną ir kraštus – nors sunkiai, bet prie sviesto prilimpa. Tada suberiame obuolius.

Sviestą ištirpiname, kiaušinius išplakame su cukrumi iki baltos, purios, tirštos masės – atsimenu, kai Agnė pirmąsyk pasakojo apie biskvito gaminimą, plakant kiaušinius su baltymais drauge, ir kad juos įmanoma išplakti ligi TOKIO standumo (ne, ne tokio, o dar didesnio), man atvipo žandikaulis. Tai va, žinokite, ne tiesiog ištriname kiaušinius su cukrumi, o nuo širdies išplakam. Plakdami supilame tirpdytą sviestą (gerai būtų kiek pravėsintą) bei grietinę. Įsijojame miltus ir išmaišome iki vientisos masės.

Tešlą supilam ant obuolių ir kepame 180oC apie 25-30 minučių. Patikriname pagaliuku. Iškepusį pyragą išverčiam į dailią lėkštę.

Likusius migdolus pakepiname sausoje keptuvėje bei suberiame ant pyrago. Valgome šiltą arbą šaltą, su ledais ar be jų, užsimerkę ar susinervinę.

spust!

Receptas Sonatinos, tik trupinėlį pakeistas.