Kepykla nr. 5

‘buvo agnė atgrubnagė, tinginė, rėksnė, melagė,’- taip man mama sakydavo vaikystėje.

bet kadangi mano mama nemoka nei bandelės iškepti, tai juokiasi tas, kas yra agnė. todėl aš jai pažadėjau įdėti receptų bandelių, kurių galima pasidaryti iš anksto, užšaldyti ir kepti kas rytą savo vaikams į mokyklą, arba sekmadieniais, jei sužinai, kad greitai į svečius atvažiuos pusryčiauti severija. tiesa, man kol kas tik šiek tiek sekasi sugalvoti tikrai gerą būdą, kaip jas tobulai iškepti iš užšaldytų. galbūt taip yra dėl to, jog švieži produktai yra švieži produktai ir kai bandai ką nors užšaldyti ir vėl atšildyti po to, nieko gero nebus. na, bet žiūrėsim, gal ką dar sugalvosim…

bandelės su cinamonu (a.k.a. žievelės)
gana didelė gauja jų (pusę iškepi – pusę užšaldai)

570 g miltų (didelis glitimo kiekis, ty kokie A, angl. ’strong flour’ bus)
30 g gyvų/ 7 g instant mielių (aišku, galite su manim diskutuoti, kad ne tokią proporciją skaitėt ar pan: tiesiog man tai suveikė (sainsburio mielės,D), o jūs galite naudoti kokias norite mieles, kokias norite kiekiais,)
85 g cukraus
100 g margarino
290 g pieno
—–
pabarstymui
30 g margarino
50 g cukraus
6 g cinamono arba pagal skonį

1. jei darote su gyvom mielėm, pieną reikia vos vos pašildyti (optimali temperatūra – apie 30 C laipsnių), dalį jo įpilti į puodelį, įdėti šaukštą cukraus, ištirptinti mieles, palikti pastovėti kambario temperatūtoje kokias 15 min. turiu prisipažinti, kad nežinau, ką daryti su dried mielėm: ar jas reikia kildinti? nes aš naudojau instant mieles – jas tik suberi į miltus, užmaišai ir jos *pokšt* ir suveikia.

2. į miltus įdėti sausas mieles, cukrų, žiupsnelį druskos, pamaišyti, supilti  gyvas mieles, jei naudojat, ir ištirpintą margariną. pamaišyti ir pradėti pilti (likusį) pieną. beminkant bus matyti, ar reikia visą pieną supilti, ar ne, bet mielinė tešla pasidaro minšta ir tąsi ne dėl skysčio, o dėl ilgo minkymo, todėl nepatingėkite ir paminkykite ją, kol ji taps minkšta kaip pagalvėlė ir tąsi. tikriausiai sunaudosite visą pieną, o gal šlakelis liks, o gal reiks lašelio daugiau – bus matyti. uždenkite tešlos kauburėlį plėvele ir leiskite tešlai pailsėti kokias 15 – 20 min.

3. tuo tarpu išsilydikite dar margarino patepimui, sumaišykite cukrų su cinamonu, pasiruoškite skardą, pabarstytą miltais, bandelėmis. kepimo popierius irgi tiks,)

4. iškočiokite tešlą į 0,5 cm storio stačiakampį, patepkite jį ištirpusiu margarinu, pabarstykite cukrum ir cinamonu. suvyniokite tešlą į ritinį, vėl patepkite margarinu, vėl pabarstykite cukrais ir cinamonais. supjaustykite norimo dydžio bandelėmis, sudėkite ant skardos ir leiskite joms pakilti kokį pusvalandį. prieš kepant, pirštu įspauskite veritkalią duobutė bandelės viduryje, jos šonai dėl to šiek tiek išlįs į išorę. kepkite 190 – 200 laipsnių C temperatūroje, kol skaniai apskrus, kokias 15 min. vėlgi turiu įspėti, kad temperatūra ir laikas priklauso nuo individualios orkaitės, nepalikite bandelių be priežiūros.

——

5. likusias bandeles sudėkite ant miltais pabarstytos pjaustymo lentelės, kiškite į šaldiklį. užšalusias perkelkite nuo lenteles į plastikinį maišelį. kaip ir minėjau, dar neradau tobulo būdo jas iškepti, bandžiau taip: vakare ištraukite bandeles iš šaldiklio, sudėkite ant miltais pabarstytos skardos, palikite šaldytuve per naktį. ryte ištraukite iš šaldytuvo, leiskite joms pakilti šiltoje orkaitėje (30 laipsnių C) kokias 15 min. ištraukite, įkaitinkite orkaitę ir kepkite kaip paprastai.

tiesa, ką tik supratau, kad tokį įrašą jau esu dariusi ir aptikau jį receptų stalčiuje net, todėl dabar iš savęs juokiuosi, bet gal čia tik reiškia, kad šitos bandelės tikrai skanios ar kažką pan…

2oo7 o5 18

aš nesijaučiu apgailėtina.
kai vis lūkuriuoju namuos ir bandau sumąstyti pretekstą aplankyti tave ar kaip nors pro šalį važiuojant užsukti ir tuomet švelniai priglusti ir paklausti mielas mielas kaip laikaisi mielas ar pasiilgai manęs aš tavęs ne,- šelmiškai nusišypsoti,- nors tu žinai tiesą ji pernelyg akivaizdi nors aš žinau tiesą mes abu vis tiek vaidinam tolimus atskirtus tarp mūsų būriai trečiokų būriai antrokų ir pirmokai būrai ir mes kartais priešingai mes vaidinam artimus nors tarp mūsų ištisa praraja skirtingo požiūrio skirtingos muzikos tu su savo nuodėmėm ir aš su savo prasižengimais tu su savo papeikimais ir nesąmonėm į kurias aš žiūriu atlaidžiai.
aš visai nesijaučiu silpna.
kai tave susitinku ir pasijuntu maža visame kame tavyje paskendusi ir nuo viso pasaulio paslėpta ir tokia saugi kad ojoj kas norit pabandykit mane nuskriausti gi ne ne jie net nebandys nes tu nuo viso ko mane apsaugosi ir dar po vieną akį jiems išdursi ir dėlto aš vis grįžtu kaip kokia kiaunė ar kitas švelniakailis gyvūnėlis pas tave kur visai negalioja iškrypusio pasaulio kreivos taisyklės kur gali pasijusti besėdįs ir geriantis arbatą ir vėlgi – globojamas apglėbtas.
aš neaukštinu mūsų meilės.
nerėkiu kad ji virš visko ir metafizinė nešūkalioju laukuose kad dėl tavęs nors iki žvėryno galo nueičiau ir kitaip nebandau įrodyti kad tarp mūs kažkas švento gi abu gerai žinom kad meilė tokia buitinio lygio kad nėra čia ko slėpti kad aš su tavim dėl vienų priežasčių o tu su manimi dėl to kad parneščiau dešros iš parduotuvės ir palikčiau šaldytuve ar kad padaryčiau arbatos ir palikčiau puodelį ant palangės neva nerūpestingai bet iš tikrųjų iš visų jėgų bandydama priminti apie savo egzistavimą.
aš neslepiu kad tave sapnuoju.
dienom naktim prabundu kur savo lovoj ar eidama per perėją ar troleibuse pro purviną langą žvelgdama ar važiuodama su tėčiu į parduotuvę ir vis kaži kokie prisiminimai išnyra iš bendro bendriausio mūsų gyvenimo išties ar galima dalykus tiek dalykų pamiršti net jei dažnai atrodo kad prisapnavai jų dieną naktį ar nėra neįmanoma pamiršti kiek man tu davęs kiek aš tau davusi net jei tas mano davimas tik nuolatinis pietų gaminimas ir stalo dengimas aš jau bijausi prisipažinti bet regis kad vis dažniau aš prabundu ir vis rečiau sapnuoju ir jau tik gyvenu prisiminimu viso to ką sapnavau ir ėj ėj ar nebus vieną rytą tokio prabudimo kai vargiai tavo veidą prisiminsiu.

VAkaR ar užvaKar

žiūrėjau į gabrielių per visus international pusryčius ir galvojau, ar jis bent mato išdavikiškame mano žvilgsnyje, kad jį pasikviečiau pusryčiauti vien tam, kad galėčiau dabar nužvelgti, ištirt,i išnarplioti veide ir rankų mostuose, kaip atrodo išeinantis licėistas (o gal feliksas man sakė, kad reikia jau sakyti licėjininkas,ką?), bet visas dar tikras ir gyvas priminimas apie tą vaiduoklišką pastatą kitapus zymenso. sekundėmis atrodo, visam tūkstanty žodžių kartais netelpa, kas yra licėjus. buvo. bus.

bandelės su cinamonu

o,285 kg miltų

o.o42 kg cukraus

o,o5o kg margarino

o,145 kg pienO

o,o15kg mielių

o,oo1 kg druskos

dar margarino kokių 30 g patepimui ir cinamono bei cukraus pabarstymui

1. mielinė tešla: mieles užpilame trupučiu pieno, ištirpiname. likusį pieną pilame į cukrų su druska.

margariną ištirpiname

į miltus pilame mieles, margariną, cukrų, likusį pieną, užmaišome tešlą; paliekame kambaryje 20 min.

2. bandelės: iškočiojame iš tešlos maždaug 5 mm storio stačiakampį lankštą, jį patepame margarinu ir pabarstome cukrumi ir cinamonu. suvyniojame į ritinį ir darkart patepame margarinu ir apibarstome cukrumi ir cinamonu.pjaustom norimo dydžio bandelėmis, dedame ant skardos ir įspaudžiame nykčiu statmenai bandelės ilgiui ruoželius – tada jos geriau pakyla. kildinam gal 20 min kur nors šiltai, apdengę sufrėkintu rankšluosčiu, tada kepam

200 – 22o C temperatūroje apie 15 – 20 min.

man patinka rytai po.
kūčių, gimtadienių, baliavonių.
pusryčiams legaliai valgome tortą (tortus), įdienojus – užsilikusius kūčiukus* ir aguonpienį.

man nepatinka mobilieji telefonai. beveik visi (t.y., visi, išskyrus galbūt nulinio mato aibę).
nuo jų jaučiuosi klaikiai vieniša.

naktį, kai kalbėjo gyvuliukai, sapnavau kitchen aid‘ą, šiąnakt – monogram‘ą. kuris gi iš jų bus mano vyras?

nė vienas, atsako tėtis. nė vienas.

* pernelyg mėgstu kūčiukus. todėl sykiais norisi juos kepti ir vasarą – užvadintus prėskais sausainėliais su aguonomis. aguonpieniui eufemizmą sugalvoti sunkiau.
tiesa, juo rečiau kūčiukus valgai, juo jie gardesni.

kūčiukai

500g miltų
1 st. vandens
50 g aliejaus
žiupsnis druskos
20-30 g mielių
1/4 st. aguonų
100 g cukraus

2/3 miltų suberiame į dubenį, vidury padarome duobutę. į ją supilame truputyje (ne visame šimte gramų) cukraus išleistas mieles ir pašildytą (ne karštą! kokių 40-45 oC, mat aukštesnėje nei 50 laipsnių temperatūroj mielės pasimiršta) vandenį. gerai išmaišome, apsijojame trupučiu miltų (ne, ne likusiu trečdaliu) ir pastatome šiltai šiltai – į orėkaitę ar po radatoriumi – kad pakiltų. kartais žvilgterime ir meiliai kalbiname – sako, taip geriau pūūūūūčiasi.
tešlai padvigubėjus, pilame aliejų, cukrų, druską, aguonas ir likusius miltus. intensyviai minkome bent 20 minučių*, kol tešla t tampa lygi ir blizganti. paliekame pakilti.
iš tešlos vyniojame volelius ir juos pjaustome norimo dydžio gabalėliais – bus arba kūčiukai, arba šlyyžikai.
kepame 180 laipsnių temperatūroje, kol pagelsta.
* tą laiką valia skirti meditavimui. arba porcijai žiūrimo serialo, maką atitempus į virtuvę.

Šiandien buvo viena pamoka – tikyba. Tikyba mums veda vienas iš juanitų vienuolių (jų vienuolynas yra antakalny už antakalnio vid nugaros) – brolis Thomas. Kai jis ateina į klasę, visos mergaitės daro mirkt mirkt ir joms tįsta seilės iš burnos, kai jis kalba prancūziškai apie tikrą meilę; o aš žiūriu iš šono iš šypsau. Po to prisišypsojau iki to, kad pradėjau jo klausyti ir prisiklausiau visokių įdomių dalykų, dar man į galvą nešovusių. Brolis Thomas yra šiek tiek kaip jankauskas: jis kalba labai įtaigiai, tik jam neriekia spjaudytis ir gestikuliuot tavo dėmesiui palaikyti ,} Aš jau seniai įtariau, kad tikri vienuoliai ir tikri kunigai, kurie yra gerai paruošti, gali tave įtikinti bet kuo. Man niekad nepatiko sekmadienės mišios žvėryno bažnyčioje, į kurias tempdavo močiutė,- labai negražūs buvo pamokslai ir nuobodūs too. Tikras vargas, bet reikėdavo kęsti iki pabaigos, nes po to galėdau eiti pirkti angliarūgštės saldainių iš cukraus, kuriuos pardavinėjo vietinės bobutės. Kas ant tokių saldainių neužaugo ,)

Beje, buvo verta laukti iš šios pamokos pabaigos, nes po jos mes visi konditeriai susėdome į autobusiuką ir išvažiavome į eskursiją,weee ,) Buvo visai kaip iš amrikietiškų filmų – kai visa klasė (tai čia 7 žmonės) važiuoja ir dainuoja kelio dainą. Tik kelio dainą buvo rihanna ‘take a bow’ iš kažkurios merginų telefono. Kai muziką leidžia iš telefono, man po kelių minučių pradeda skaudėti kaktą ties nosimi. Labai. Mes taip važinėjom nuo 11 iki 16. How ’bout a round of applause?

Iš esmės mus nuvežė į keturias skirtingas vietas, kur dirba konditeriai. Gerai, pirma vieta buvo ne visai tai, nes išties mus išvežė į margarino fabriką. Kas buvo turiningiausia šios dienos išvyka, nes mums truly pasakojo ir rodė, kaip viskas gaminama bei davė ragauti sojų lecitino, kuris yra absoliučiai šlykštoko skonio. Maždaug tada ir susiginčijau su kęstu smsais apie tai, ar aliejuje yra baltymų ir ar sveika valgyti margariną. That was fun.

Po to važiavome į vieną įmonę, kuri turi mažą kavinukę, aišku išties gamina daug užsakomų tortų – maždaug tai didžioji dalis pelno. Visai jaukus ir mažas verslas, aišku pati kavinė nė trupučio nėra tiek graži kaip mano ir julės. Būsimoji ,)

Vėliau mus nutįso į Viloną – tiesa, jis dabar prabangiau vadinasi kažkaip, bet vidus nė kiek nepakitęs. Tas pastatas statytas maždaug 96 metais ir yra toks vou monumentalus, kaip pasakytų gerb.markeliūnas. Betonine – marmurine laiptine nusileidom į rūsį, kur yra kulinarų ir konditerių virtuvė. Ten darbo yra daug mažiau nei kokioj iki bandeles kepant ir daug malonesnio – ten gali lėtai dėlioti obuolius ant sluoksniutos tešlos ir apipilti karamele arba kepti gražiausius sausainukus. Ten daugiausia darbo rytais per pusryčius ir tuomet, kai reikia ruošti coffee breakus.

Labiausiai man patikusi vieta buvo žaliavų pardavimo įmonė, įsikūrusi vienam iš loftų gatvėje išvažiuojant link trakų. Tenai yra galybė visokių duonų ir tešlų mišinių milteliais, papuošimų pavyzdžių, šokolado tablečių ir geriausios kakavos, bet svarbiausia – toje erdvioje šviesioje patalpoje dirba technologai – žmonės, kurie kuria naujus receptus iš kokių nors neseniai atrastų ir importuotų produktų ir po to pristatinėja klientams. Tiesa, dabar jie ruošėsi būsimai BaltShop.BaltHotel.BaltGastro parodai, kurioje bus konditerių ir kulinarų konkursas.lookin forward.

Kai grįžau namo, kokius penkis kartus vos nesudeginau šitų bandelių:

500g miltų (stipraus glitumo – tai ne D, o geriau A B ar bent C;dar būna ant pačių miltų užrašyta ‘ė,blė,čia mieliniams gaminiams’ – tai šitie)

250g pieno

30g mielių

2 kiaušinių tryniai

120g riebalų (margarinas kepimui)

1.mielės + keli šaukštai cukraus + šiltas (tik nenužudykite mielių per šiltu pienu) pienas>> išsukti,palikti pastovėti šiltai.

2.ištirpinti sviestą, supilti trynius>>pamaišyt.

3.sviestas su tryniais į mieles su pienu >> pamaišom ir beriam į tai miltus.

4.susirandam didesnį dubenį, patepam aliejum ir įdedam tešlos gumulėlį ten bei pridengiam maistine plėvele>> kildinam šiltoj vietoj apie 1 – 2 val (na kol padidės maždaug dvigubai).

TOBULAS ĮDARAS:

¼ puodelio cukraus

¼ puodelio rudo cukraus

cinamono

¾ puodelio razinų, pakapotų

1 puodelis kapotų graikinių riešutų

½ puodelio abrikosų puselių, taip pat *chop chop chop*

aišku įdaras gali būti koks nori kitas;dabar dar kepa bandelės su obuoliais ir abrikosais,bet be riešutų.žodžiu,sugalvokit ką nors.

Galiausiai:

5.tešlą perpjauni pusiau (mano stalas mažas ,},iškočioji iki kokių 4mm storio, sudedi įdarą, susuki ir supjaustai žiedais kokio nori storio.

6.kildini bandeles nežinau nu gal kokias 20 – 30 min.patepi kiaušinio baltymas + keli šaukštai vandens plakiniu.

7.kepi maždaug 180 – 200 C temperatūroje.kai užauga,jos tampa rusvos.Valgai.

*band band*

Galų gale, tik po trijų dienų iš eilės, kai keliuosi 6tą ir einu miegoti apie 12, aš jaučiuosi labai pavargusi. Mano galva dūzgia, akys merkiasi prieš prancūzų kalbos konspektus, nes ryt atsiskaitymas, o dešinė ranka tvinksi, nes ką tik nuplikiau ja kakava.

je suis.