Your heart’s a messy place a giant garbage dump for all the feelings you can’t handle
Gegužė 9th, 2012 Posted in pyragai | 10 Comments »Ai ai ai! Nepraėjo nė savaitė, o rankos jau niežti makaluoti sausaines ar daugiaryžius maišyt. Bet dar mažne išgyvenama, tik keisti sapnai sapnuojas. (–> lengva priklausomybės forma)
Ai ai ai! Nepraėjo nė savaitė, o kojos jau dreba, kaip nori minti minti minti (žiauriai gera ledų vieta – tik už dvylikos kilometrų nuo namų). Šeštadienį dviračių blusturgis (ir, kchem kchem, palinkos festivalis ._o), kaip čia susilaikius?! Pirmą darbo dieną rimčiausias klausimas bendradarbiams buvo — labas, iš kur gaut dviratį? (o ne kas gero su Solvency II?) (–> vidutinio sunkumo priklausomybės forma)
Ką jau padarysi. (o dviratį man pažadėjo kitą savaitę)
Prieš išvažiuojant reikėjo padaryti keletą labai svarbių darbų: susikrauti lagaminą, pavakaroti paupiuose su I., palaistyti gėlę (vienaskaita), pamatyti M. ir R., pratuštinti šaldytuvą. Nors Džiugas, Parmigiano-Reggiano ar alyvuogės gal ir nesupyktų, paliktos tauriai vienatvei, ne visi produktai pasižymi tokiu puikiu temperamentu. Kadangi maisto išmesti nevalia, aptikau greitą ir gardų būdą pribaigti varškei beigi maskarponei. Ne, aš tikrai nežinau, iš kur atsiranda leftover mascarpone (a la taip), bet čia turbūt per vieną iš tų silpnumo akimirkų, dar vadinamų Akcijomis.
Taigi! Geras pyragas. Toks, na kreminis su žaviai traškiom drožlėm in’n'out. Ir, žinotės, mano širdelė labai linksta prie sausaininių padų. Be to, gaivut gaivutėlis, neužkemšantis ir toks truputį manij(ak)inis (t.y., ketvirtis pyrago ant karto yra visiškai norma).
Dar sykį ar gamintau? Na, gardus jis (o kam čia negardžiam būt, kaip tė sako); bet, jei jau nuoširdžiai, nėra kileris anei varškės gaminių, anei sūrpyragių kategorijoj. Kita vertus, riebus pliusas už tai, kad pasiruošia per menką pusvalanduką, ir nesiprašo šaldomas per visą naktį – juk mūsų giminė yra ta, kuri nuolat nusipliko lūpas bei liežuvius dar garuojančiais sausainiais ar šimtodvampenkių laipsnių karamele (kitaip tariant, su laukimu ir kantrybe ne kažką).
Nekeptas varškės/maskarponės/šokolado pyragas
Pagrindui
300 g airiško kremo skonio sausainių (tų paprastų, kvadratinių)
150 g nesūdyto ištirpyto sviesto
žiupsnis druskos
Įdarui
350 g pertrintos varškės
250 g maskarponės (kambario temp.)
50 g cukraus pudros
1 v.š. vanilės ekstrakto
2 a.š. tirpios kavos miltelių
70 g smulkiai sukapoto juodojo šokolado
80 g smulkiai sukapoto pieniško šokolado
Pyragui papuošti
100 g juodojo šokolado
22 cm kepimo formą išklojame kepimo popieriumi. Pagrindui kombainėlyje sumalame sausinius beveik iki miltų, suberiame druską. Supilame tirpintą sviestą, gerai išmaišome ir išdrėbiame į kepimo formą. Spausdami pirštais, suformuojame pyrago dugną ir šonus. Pašauname šaldytuvan ar šaldiklin, kol pasiruošime įdarą.
Įdarui paplakame maskarponę, kol taps vientisa. Sudedame varškę, cukraus pudrą, vanilę, kavą ir gerai išplakame. Galiausiai suberiame kapotą šokoladą ir išmaišome. Supilame masę į paruoštą pyrago formą ir paliekame šaldytuve bent valandai.
Pasiruošiame drožles. Šokoladą ištirpdome vandens vonelėje arba mikrobangėje ir plonu sluoksniu paskleidžiame ant kepimo skardos. Paliekame šaldytuve kokioms 10 minučių, kad sukietėtų. Jei pernelyg sušalo, ne bėda – kambario temperatūroje šokoladas netrukus vėl suminkštės. Peiliu drožiame šokolado juosteles ir jomis prieš patiekdami apibarstome pyrago viršų.
Receptas – čia. Beje, post factum pastebėjau, jog ir Asta šitą patį kepė.











