dar kartais laukimu:

pieštukais a4 lapuose brėžiant Būsimo Kalendoriaus linijas, viskas atrodo taip greitai! – žiū, vasaris jau visai ant nosies, trys savaitės betmeno peržiūrų, strykt, o dabar ir balandis, rožinėm-violetinėm-rausvom kreidukėm spalviname pasirinktus kvadračiukus, o kas tada telieka, ogi nieko, tik sesija per savaitę, ir vasa–

žemės kvapas, žemės kvapas. vasarą skaitysime kokį nors granauską, skaitysime jį iš vilnijančių lietuviškų rugių palei kelią, iš lietuviškų debesų, užvertus galvą sodo pievoje, iš lietuviškos jūros bangavimo ir smilčių, pribyrančių į batus; nuraškysime su pirmaisiais pomidorais, drauge su mėlynėmis gainiosime po saldų pieną.

nes reikia tiek nedaug, kad imtų blizgėti akys ir iš toli toli, ant pilko lauko, užuostum donelaičio girios alsavimą. ir tada –
žiupsnis tikrumo,
žingsnis pa(si)tikėjimo,
pakylėjimo trupiniai.

kepto baklažano salotos su ožkos sūriu
salotos (smagiausia – kelių spalvų!)
pusės šviežio pomidoro
kelių riekelių baklažano
gabalioko ožkos sūrio (naudojau šį)
aliejaus
džiovintų bazilikų, raudonėlių, čiobrelių

salotas nuplauname, nusausiname ir sudedame lėkštėn. pomidorą nuplauname, supjaustome ir sudedame ant salotų. truputukyje aliejaus apkepiname baklažano riekutes ir dar šiltas išdėliojame greta. užbarstome smulkinto ožkų sūrio, apibarstome prieskoninėmis žolelėmis ir apšlakstome aliejumi. nusigriebiame gabalioką traškios duonos, valgome sparčiai (kol baklažanas neatšalo!), bet baisiai mėgaudamiesi (mat nežmoniškai skanu). mintyse dėkojame bri.

pagal tastyart receptą.