o monika laukia vyšnių žydėjimo, viso pasaulio susikalbėjimo

Balandis 13th, 2011 Posted in keksiukai | 10 Comments »

pas mus, edinburge, jau viskas žydi, primena sakuras prie univermago ir pavasarį žvėryne. linkėjimai visiems, kuriems užteko jėgų išgyventi žiemą, tiems, kurie traukia dviračius iš garažų, ir tiems, kurie įsimylėjo vėl (ir vėl!). linkėjimai visiems dvyliktokams, kurie daug mokosi egzaminams ir negali žaisti lauke, haha.

o aš kepiau keksiukus savo naujoj mini cupcake baker (durniausias pirkinys, bet apie jį vėliau) ir jie išėjo nuostabiai skanūs (dėl tešlos, ne dėl kepyklės). siūlau nepatingėti užsimaišyti to levandų pieno. jei neturite levandų, bet gyvenate uk, jų parduoda NAPIERS arba waitrose parduoda levandų cukrų,) jei gyvenate lietuvoje, man jūsų gaila. juokauju! halės turguje turėtų būti levandų žiedų.

levandų keksiukai

- – - – levandų pienui – - – -
100 g šilto pieno
1 valg. š. levandų žiedų

- – - – keksiukams – - – -
170 g nesūdyto sviesto
170 g cukraus
3 kiaušiniai, šakute pamaišyti
170 g miltų
1 1/2 arb. š. kepimo miltelių
4 valg. š. levandų pieno

- – - – glaistui – - – -
125 g nesūdyto sviesto
250 g cukraus pudros
2 valg. š. levandų pieno

1. į šiltą pieną suberkite levandas ir palaikykite pusvalandį. tuomet nukoškite ir štai – turite levandų pieno.
2. mikseriu ar mediniu šaukštu išplakite minkštą sviestą iki purumo, suberkite cukrų (per kelis kartus) ir plakite, kol masė taps puri ir balta. per kelis kartus supilkite kiaušinius, po kiekvieno suplakdami masę iki vientisumo.
3. sumaišykite miltus su kepimo milteliais. persijokite pusę miltų ir kep. miltelių mišinio į dubenį su sviesto mase ir ‘įkapokite’. įpilkite 2 valg. šaukštus levandų pieno ir vėl įkapokite. pakrtokite su likusiais miltais ir dar 2 šaukštais levandų pieno.
4. kepkite 180 C temperatūroje 15 – 18 minučių arba kol įkištas ir ištrauktas į keksiuką pagaliukas /dantų krapštukas lieka sausas. atvėsinkite.
5. glaistui vėl išplakite sviestą iki purumo, sudėkite cukraus pudrą. įplakite 2 šaukštus levandų pieno ir maistinių dažų.

buvo gražus kadras, bet katino galva užstojo objektyvą!

recepą radau žurnale foodies, o jame parašyta, kad čia kepyklos cuckoo’s receptas.

drifting and floating and fading away

Sausis 11th, 2011 Posted in emigrantų užrašai, ledai | 16 Comments »

vakar nuostabioji rimvydo, severijos ir agnės komanda suskipino tiek maisto (atleiskite už neelegantišką nuotrauką, nes fotkinta naktį):

o šiandien aš visą rytą, kol savanoriavau foreste, galvojau, ką daryti su 2 kg grietinėlės, kuri yra mūsų šaldytuve. kažkaip pradėjau sukti mintis (o gal liežuvį) aplink ledus, o grįžusi namo dėka julės ir lebovitz sužinojau, kad lengva pagaminti ledus namuose, net neturint ledų aparato. pagal mūsų mylimą ab, leduose cukraus ir vandens santykis turi būti toks: 7 uncijoms cukraus tenka 16 uncijų skysčio ( abu sverti), tačiau aš kažkodėl nusprendžiau išbandyti tokį receptą:

grietinėlės ledai su levandomis ir graikiniais riešutais

150 g cukraus
150 g konservavimo cukraus (nes jo turėjom labai daug ir aš prisiminiau, kad ab sakė, jog pektinas ledams tikrai labai patinka!)
1430 g 19 % riebumo (pouring cream) grietinėlės
1/4 šaukštelio levandų žiedų (nors rimvydas sako, kad dabar nejaučia levandų, tai galite daugiau įdėti jų. bet reikia atsargiai jų berti, kad nepadarytumėte muilo iš ledų,)
graikinių reišutų sukapotų

1. viską, išskyrus riešutus, supilame, suberiame į vieną puodą, pamaišydami pašildome, kol cukrus ištirps, tačiau nepaliekame ilgam be priežiūros, kad grietinėlė neužvirtų. pastatome šį skystį šaltai, kad atšaltų, jo paviršių padengiame plastikine plėvele, kad nesusidarytų pieno ‘plutelė’, kurią mėgsta tik freak’ai,) sakoma, kad gerai palaikyti tokią masę šaldytuve per naktį, bet aš manau, kad tai taikoma ledų gaminimo mašinoms. o gal aš klystu..
2. atšalusią masę supilame į indą, kuris tilptų į jūsų šaldiklį. jei ledams permaišyti naudosite blenderį, pilkite skystį į aukštesnį indą, jei šaukštu ar šakute krapštysite skardą, supilkite tai į plokčią skardą.
3. įdėkite ledus į šaldymo kamerą ir permaišykite ar sumalkite kas pusvalandį, tada vėl atgal pastatykite.
4. kai ta masė jau bus panašesnė į ledus, įberkite kapotų graikinių riešutų ar šokolado ar ko norite.

man rodos, kad jie visai pavyko. kol kas visiems patiko, net milda sulaužė savo ‘diena be saldumynų’ pažadą.

vis dar ieškau darbo. dabar siuntinėju nedviprasmius pasiūlymus visiems restoranams, pub’ams, ar viešbučiams, kurie turi vieną AA, lietuviškai sakant, rozetę, Edinburge. žiūrėsim, ką jie atsakys į mano eiles. o kol kas užsirašiau savanoriauti į forestą: kavinę/ meno galeriją/ anarchistų/ aktyvistų/ -istų/ kairiųjų ir gražių šunų  susirinkimo vietą, kur man leidžia daryti valgyti ir kavą ir plauti indus labai įdomių žmonių apsuptyje, kurių pirmas klausimas būna ‘did you do drugs’, o tada jie pateikia išsamų kofeino ir speed’o palyginimą. tuomet už visą tavo trijų valandų darbą tau duoda pavalgyti maisto – nors ir veganiško, bet visai skanaus.

voila.

it was something in your eyes i wanted it for myself

Spalis 21st, 2009 Posted in emigrantų užrašai, sausainiai | 8 Comments »

mi

yra tokia gatvė. šalia mano buvusios mokyklos žvėryne. gatvės pavadinimo aš neprisimenu, o gal niekad ir nežinojau. ta gatvė eina nuo ‘iki’ iki sankryžos, kurios kampe stovi mokykla. sapnavau, kad einu ta gatve su ieva iš such’a'trip link parduotuvės. kalbu apie tai, kaip sunku edinburge, bet sapnas labai šviesus: atrodo, lyg būtų pavasaris ar ankstyvas ruduo, kai visi vaikšto su lengvais paltukais, nes orai gana šilti. einu ta gatve, o joje yra visi mano draugai. narbutis važiuoja dviračiu su feliksu ir kažką jam pasakoja (tikriausiai apie dviračius). susitinku dovilę ir dar kelias savo drauges ir suprantu, kad turiu butą žvėryne , šalia savo tėvų buto. sakau dovilei: ,,žinai, gal eime į mano butą išgerti vyno”, ir ji labai apsidžiaugia, iškart sutinka. visi toj gatvėj atrodė laimingi, visi ten buvo.

atrodo, man to labiausia ir trūksta čia: ne tik vyno, kurio neleidžiu sau pirkti, kol neturiu darbo, bet,  svarbiausia, visų.

sausainiai su levandų žiedais

levandų žiedų man parvežė iš prancūzijos, bet taip pat esu mačiusi jų halės turguje, tokioj prieskonių ir alyvuogių parduotuvėje. aš neradau ir neieškojau dar tikro prancūziško recepto, bet manau, kad viskas turėtų atrodyti maždaug taip:

390g miltų

1/2 šaukštelio druskos

125 g sviesto

15o g cukraus

1 kiaušinis

1 kiaušinio trynys

1/2 arbatinio šaukšelio kepimo miltelių

1 šaukštelis levandos žiedų (kokie 5 g,manau)

1.  dubenyje sumaišome miltus, kepimo miltelius ir druska.

2. kitame inde išplakame sviestą, kad būtų purus. tada dedame cukrų ir toliau plakame, kol cukrus ištirpsta (kas man retai pavyksta maišant šaukštu), masė tampa puri ir balta.

3. puodelyje sumaišome kiaušinį su tryniu ir po nedidelį kiekį puodelio turinio pilame į sviestą, po kiekvieno įpilimo pamaišydami, kol sviestas susijungia su kiaušiniu.

4. tada įdedame levandų žiedu ir viską permaišome.

5. galiausiai persijojame miltus į sviestą ir maišome labai trumpai – tik kol susijungia.

6. tešlą daliname į dvi dalis, suformuojam cilndrus (nieko tokio, jei tešla šiek tiek trupa – po to ji sulips), cilindrus vyniojame į plėvelę ar kokį maišelį ir dedame į šaldymo kamerą 2 valandom. galima taip laikyti iki trijų dienų.

7. ištraukę tešlą pjaustome pusės centimetro diskais ir kepame, pasitiesę kepimo popierių, 180 C laipsnių temperatūroje 9 – 11 min. dėmesio! čia netinka tas ‘sausainiai turi įgauti auksinę spalvą’ ar pan, nes iš tikrųjų jie tik pabalsta, jų pilvukai suminkštėja, na nebent dugnas kiek paruduoja – tada juos reikia traukti ir leisti atšalti, nes kitaip perlūš pusiau.

gaila, neturiu nuotraukos, bet sausainiai su levandų žiedais yra ypač skanūs, kvapnūs ir patys gražiausi!