Kepykla nr. 5

Ate ate, mojuoju šventėms nelyg koks teletabis ar vienas iš tų baisių baisių personažų knygelėse, parduodamose prie maksimos kasų. Čiūrikai už sniegą beveik suveikė, tik — jokio voliojimosi pusnyse (nors iš gniūžtės Naująnakt gavau), jokių angelų (su I. žadėjome anuos daryti Sniego Arenoje, bet pamiršome – matyt, buvom pernelyg užsiėmusios kritinėjimais ant kelių ar užpakalių). Christmas greetings kompaktą grotuve pakeitė mokyklinis Lietuvių muzikos rinkinys su visokiomis gedulingomis giesmėmis prie Barboros Radvilaitės kapo, simfonine poema “Miške”, Juzeliūno “Telefonika” ir psalme “Šlovinkit žmonės”.

Ir žiauriai smagu, kai pus-devynių jau pra-švi-tę. Ryto, ta’sme. Eikit sau, dienos jau taip konkrečiai ilgyn — nepraeis nė pusė metų, ir iš darbo grįšime su šviesa. Fontastika, atsakau, fontastika.

Ir dar šiandieną klausiau šitos dainos, nepavyksta neniūniuot ir neprisiminti V. šalčio nuotykių Frankrikėje ir šiaip, žinote, all I want for Christmas is you cost-effective heating. Taip ir rašysiu kitąmet Seniui Šalčiui.

Keksiukai su kriaušėmis ir imbieru
280 g miltų
2 a.š. kepimo miltelių
1/2 a.š. sodos
1 1/2 a.š. malto imbiero
2 a.š. malto cinamono
1/4 a.š. malto muskato
85 g cukraus
1 kiaušinis
180 ml pieno
170 g kriaušės
3 v.š. miadaus
90 g bekvapio aliejaus
60 g kapotų kepintų graikinių riešutų

Keksiukų kepimo formą išklojame popierėliais . Orkaitę įkaitiname iki 180oC.
Dideliame inde išsijojame miltus, kepimo miltelius, sodą, druską, maltus prieskonius ir cukrų. Kitame inde išmaišome kiaušinį, pieną, smulkokai kapotą kriaušę, medų ir aliejų.
Skysčius supilame į miltų mišinį. Maišome, kol vos-vos teišsimaišo – sausų miltų neturėtų būti regėti, bet arti to.
Į keksiukų formeles supilstome tešlą. Kepame apie 20 minučių, arba kol į vudų įsmeigtas dantų krapštukas išlįs sausas.
Jei norisi, viršų apmarmaliuojame pienišku šokoladu.

kiekviena anglų paskaita man suteikia vis daugiau džiaugsmo. rašome štai, pavyzdžiui, oficialų laišką – atsakymą į skundą, ir klausia dėstytojas – “vaikai vaikai, tai ką pirmiausia laiške reikia parašyti?” – “hello”.
ir kiekvieną sykį stuburu vis dar bėgioja šiurpuliukai, kai išgirstu [evy] (heavy) – tarsi savo drabužių spintoje turėčiau pasislėpusį eric ripert.
dėstytojas sako, “too bad so sad yo’ dad”, taip pat “goody goody” ir dar mums pasakoja, kaip windows nebuvo pirmoji operacinė sistema – tiesą, priešingą daugelio bendrakursių įsitikinimams: sako jie, kad kompiuteriai prasidėjo nuo windows 95, o prieš tai vyravo pirmykštis chaosas; dėstytojo paraginti mintyti, atkapsto, kad prieš windows buvo windows 3.1.
jis žiūri į mane ir klausia, “julie, o tu ar žiūri į monitorių, kai taipini tekstą?”-”nebežiūrėdavau,-sakau,-bet tada atvažiavau į prancūziją ir pradėjau painioti M ir kablelius, a ir q.”. jis užjaučiančiai palinguoja galva.

sunkiausia tačiau yra universitete: taip taip taip rinkti tekstą klak klak klak klak ir įgusti, per peniolika minučių pirštai persiorientuoja ir link a tiesiasi kiek aukščiau nei įprasta, tik su riestiniais skliaustais tenka truputį daugiau pavargti; o pargrįžus chez soi naujos bėdos, nes pirštai link a tiesiasi kiek aukščiau nei įprasta.

- – - penktadienio anime peržiūroje bandžiau įsivaizduoti šalia sėdinčiius du su ausytėm. – -

egliškos salotos
- nes jos man žiauriai priminė Eglę, ir tada atsiminiau – senų senovėje, kai rokforo ir kriaušių derinys dar galėjo pasirodyti mažumėlę keistas, jį atradau Žaidimų Aikštelėj.
salotų lapų
kriaušės
gabalioko stipresnio skonio balto (t.y., ne parmezano kokio – anas irgi puikiai tiktų, bet kita koncepcija) sūrio: išbandžiau ir su rokforu, ir su šviežiu avies sūriu su žalumynais
graikinių riešutų
aliejaus
citrinų sulčių
rudojo cukraus
žiupsnio druskos

kriaušę išdorojame: supjaustome skiltelėmis ir išimame sėklalizdžius. nepridegančioje (pavyzdžiui, teflonu dengtoje) keptuvėje apkepiname kriaušes iš abiejų pusių, kol truputį paskrunda (karamelizuojasi?), bet neištęžta – todėl geriausia tai daryti nustačius pačią kaitriausią ugnį.
padažui sumaišome aliejų, citrinos sultis (puikiai tiktų balzaminis actas, kaip kad naudoja Eglė, bet maniškis pasiliko namuose), rudąjį cukrų, druską. sumaišome plėšytus salotų lapus, kriaušes, graikinius riešutus ir sūrį – po truputėlį visko paliekame viršui apdėlioti.
valgome su traškia šviežia duonele (arba “duonele” – bagete, pavyzdžiui .)).