Kepykla nr. 5

Neįtikėtina – kai atrodo, kad rankose laiko turėtų būtų kaip minimum trigubai daugiau nei anksčiau, penktoj kepykloj net kaktusai džiūsta (ką jau apie bazilikus bekalbėt).
Bet realiam gyvenime – vis dar tokie spalvoti lapai, žvelgimai į šviesas virš miesto. Eilėraščių tomai ar seni ir nauji įtraukiantys-ir-nepaleidžiantys (prašyčiau daugiau pasiūlymų, bet bijau nepritariančių žvilgsnių). Užmesti skaitiniai ir keisčiausios įmanomos konsultacijos. Su baimėm, apatijom ir ne(pa)(si)tikėjimais maišomi planai ir gaiviu pavasario vėju kvepiantys susitikimai.
Aksčiau ar vėliau viskas suguls į savo vietas (vienam žirgas, kitam tiktai kamanos).

Kitose naujienose — peržvelgusi savo žalingųjų įpročių sąrašą, pasiryžau savaitei be kavos. Juk 4 x 220 / d. kelia vis mažiau juoko, vis daugiau drebančių rankučių/kojyčių/širdučių.
Antra diena, ir rankos nevalingai tiesiasi prie kavos aparato mygtukų, o akys prisipildo sūrių sūrių ašarų. Lomkės?
- – -

Su šiuo pyragu dar sykelį nusižengiau išsigalvotiems konditerijos dievams — kitaip tariant, gaminau jį DAR KARTĄ. Pirmusyk – kai dar iš truputį aukščiau žvelgdavau į Nerį, Žvėryną ir Seimą (ak tie mitingai!), ir, A. atnešusi pusryčių, pasižadėjau, kad nu tikrai jau tikrai tikrai įdėsiu receptą. O dabar – antrukart, kai norėjosi greitai greitai, gardžiai ir nevienamatiškai. Ir jokių didelių lakstynių parduotuvėn.
Žiauriai drėgnas pyragas (tikrai, toks net ganašiškai tirpstąs burnoj) – nė nepasakytum, kad pagrinde tik kakava, nė gramo šokolado! O varškė + kakava/šokoladas + uogos man glosto širdelę nuo pat darbo ceche laiku.
Palyginus su originalu, kiek sumažinau cukraus kakaviniame sluoksnyje ir dvigubinau varškės sluoksnį. Man taip labiau. Žvaigždutė (* – ne teip kaip pas Vonnegutą, o teip, kaip tarp ingredientų) reiškia, kad prekybos centre anapus gatvės buvo akcija atrakcija jo vardo [vanilinei] varškės masei, parduodamai po 130 g. Todėl aš tiesiog griebiau du indelius, ir iš recepto išbraukiau cukrų. Pagal tikrąjį receptą galima dėti 220 g grietinėlės sūrio (ar pertrintos varškės) ir kokių 50 g cukraus.

Kakavinis pyragas su varškės kremu ir avietėmis
Kakaviniam sluoksniui
110 g sviesto
2 dideli kiaušiniai
150 ml cukraus
75 ml miltų
žiupsnis druskos
100 ml kakavos
1 arb. š. vanilės ekstrakto

Varškės masei
260 g vanilinio varškės kremo*
1 kiaušinis + 1 trynys*
3 valg. š. miltų

80 g šaldytų aviečių

20 x 20 cm kepimo formą išklojame kepimo popieriumi. Įkaitiname orkaitę iki 175 oC.
Kakaviniam pagrindui ištirpiname sviestą. Kiaušinius plakame su cukrumi, kol masė tampa šviesi ir puri – apie 4-5 minutes. Kitame dubenyje sumaišome miltus, druską ir kakavos miltelius. Įplakame sviestą ir vanilės ekstraktą į kiaušinių masę. Galiausiai suberiame miltų mišinį ir rankomis (ar, tiksliau, mentele) išmaišome, kol masė taps vientisa.
Varškės masei visus ingredientus sumaišome.
Maždaug 3/4 kakavinės tešlos supilame į kepimo formą ir išlyginame. Ant viršaus supilame varškės masę. Likusią kakavinę masę išmėtome ant viršaus ir šakute, smailiu pagaliuku ar dar kuo pamakaluojame (atseit kaip marmuriniam keksui). Ant viršaus pamėtome aviečių. Šauname orkaitėn 35-45 minutėms, kol paviršius vos judės (varškė, žinote). Leidžiame atvėsti, pjaustome ir om-nom-nom‘iname.

Aš bandau suprast, kas su manimi vyksta ir kas galvoj dedasi. Mėginu paleisti senus įsitikinimus ir giliai įkvėpt – taip, kad plaučiai prisipildytų oro, po velnių, gal net tiek, kad išsipūstų per visą kambarį, kad ateitų mintys-idėjos-ar-veikiau-suvokimai, praskaidrėtų galva ir kitos tos fantastikos, apie kurias rašo Knygose (ar dienoraščiuose, ar sėkmės istorijose).
Bet kadangi galva turi tokią žiauriai šaunią savybę dalykus dėlioti keliais sluoksniais (trys realybės layeriai, ir t.t., ir pan.), ir kai kurios nelabos mintys užlenda priešais labesnes nelyg nepadorus vairuotojas, dalykai darosi per kruopą sudėtingesni. Tada reikia juos išrašyti, nes išrašant tris realybės layerius galima fiziškai atskirti vieną nuo kito. Pavyzdžiui, žvaigždutėmis ar punktyrinėmis linijomis.

Taip pat padeda ir šeštadienį pasikviesti įvairių draugų ant torto ir žiūrėti į šviesas pro langus, ir jaustis gerai.
Prieš tai minėtus tortus tereikia iškepti, ir tai turėtų būti šeimyninės pastangos.

—
Tortas gut gut. I. buvau žadėjusi, jog gaminsiu kokį gaivų, bet tada teip išėjo, kad Taryba išrinko šokoladiškai-kaviškai-grietinėlišką tortą. Tačiau! Ta pati I. sakė, jog torto būta tinkamo – ne per saldaus ir itin gardaus. Tai štai.
Man irgi patikę — tekstūros ir skoniai. Ir dar mąsčiau, jog labai tiktų, jei tas tamsus kremas būtų, na, traškus nelyg šitam superfantastiškam torte – su kokiais traškučiais, feletkėm ar dar kokiu džiaugsmu, žinote.

Kavos ir grietinėlės likerio tortas
20 cm skersmens tortas

Biskvitui
3 kiaušiniai
3 v.š. ledinio vandens
120 g cukraus
2 a.š. vanilinio cukraus
125 g miltų
25 g kakavos
1 a.š. kepimo miltelių
2 v.š. grietinėlės likerio

Pertepimui
400 ml grietinėlės
80 g tamsaus šokolado
3 lapeliai želatinos (arba 5 g birios)
50 ml stiprios kavos (espresso)
30 ml grietinėlės likerio
1 a.š. vanilinio cukraus
3 v.š. cukraus (2 + 1 v.š.)
1 v.š. kakavos

Biskvitui kiaušinio baltymus išplakane su vandeniu iki standumo. Toliau plakdami suberiame cukrų.
Kiaušinio trynius išsukame su vaniliniu cukrumi ir šią masę sujungiame su baltymais.
Miltus sumaišome su kepimo milteliais bei kakava ir įsijojame į kiaušinių masę, palengva išmaišome. Galiausiai supilame likerį. Gautą tešlą supilame į kepimo formą, išklotą kepimo popieriumi, ir pašauname į įkaitintą 180 oC orkaitę 30 minučių – tikriname dantų krapštuku, ar jau iškepęs. Ataušiname formoje.

Kremams grietinėlę išplakame iki standumo. Želatiną išbrinkiname šaltame vandenyje. Stiprią kavą kartu su likeriu pašildome ir joje ištirpiname nuspaustus želatinos lapelius. Į šią masę dedame šiek tiek grietinėlės, kad temperatūra supanašėtų. Galiausiai sumaišome su visa grietinėle. Pusę grietinėlės masės sumaišome su kakava, tarkuotu šokoladu ir 2 valgomaisiais šaukštais cukraus, o kitą su vaniliniu cukrumi ir šaukštu cukraus.

Jei biskvitas nelygiai iškilo, nupjauname viršų – trupinukai liks puošimui. Biskvitą perpjauname į 2 dalis. Dedame vieną pusę į kepimo formą, gerai apšlakstome stipria kava su cukrumi, dedame pirma vieną pertepimą, tada antrą sudrėkintą biskvitą ir tada kitą pertepimą. Jei norisi, puošiame. Padedame mažiausiai porai valandų šaltai.

Receptas – Aguonėlės su šiokiais tokiais pakoregavimais pagal skonį.

Pavasario saulė nušvito taip meiliai, kad net galva paskaudo, pečiai irgi truputį – ryžaplaukių bėdos.
Užtat miegu atvirais langais ir visokiausiais metodais mėginu susikurti skersvėjį (ko pasekoje ką tik miegamojo durys trinktelėjo taip galingai, kad čiut kava kompjūterio neapliejau). Dar šildausi balkone, minėtąjį kompjūterį pasidėjusi ant kelių. Tereik kokių tais užuolaidėlių, kad dar ir ekraną matyčiau.
Įkurtuvės jau atšvęstos (*skaičiuoja*) keturis kartus – su macaronais, tortilijom, šokoladais ar kugeliais. Taip ir rieda — gyvenimai.

Darbo dienomis apie ketvirtą valandą popiet kyla toks urge, kad vai vai vai grįšiu į [kuriuos nors] namus ir kad jau kepsiu, tai kepsiu, o tada po kojų pasimaišo visokie universitetai ir a-pa-ti-jos, ir it can be fresh and clean aplankas, kuriame pagal idėją kaupiasi nepublikuotos nuotraukos — nepilnėja, nors tu ką. Kažkokie ciklai pirmyn atgal pirmyn, ne kitaip.

Dar norėčiau sakyt, kad kai toks oras, tai nuodėmė sėdėt viduj, tad kraunamės greitai krepšius ir pintines, sėdam ant dviračių ir važiuojam lauk. Gal taip ir padarom, a?

- – -

Kepiau Kempinę Velykoms – ir visi aikčiojo, koks gardus tortas. Man irgi patiko. Tiesa, jei jau patinka šitas derinys, gausiai siūlyčiau elementarų Juodąjį mišką, kur biskvitai dar ir suliejami vyšnių sultimis ir šiaip plonesni. Aišku, planuose ir PH versija, apie kurią rašė Sonatina, arba HB SuperUltraMegaKūl variantas.
Taigi taigi. Apie receptą. Man eilinį kartą biskvito tešla išėjo per sausa (Asta sako, kad gal kiaušiniai mažoki), tad skiedžiau pienu ir jogurtu. Nepaisant to, biskvitas išėjo žiauriai drėgnas ir begaliniai gardus, toks keksinis. Ir tada dar švelni grietinėlė, ir intensyviai saldžiarūgštės vyšnios (DĖMESIO: nebūkit žiopliai kaip aš ir patikrinkit, ar jūsų vyšnios tikrai be kauliukų. Just sayin’.) – šeimynai itin patiko. Tiek šokoladiniams, tiek ir nešokoladiniams žmonėms.
Iš nupjautų biskvito viršūnėlių, likusios grietinėlės ir vyšnių susluoksniavau sluoksniuočius stiklinaitėse. Irgi gerai gerai!

Viktorijos biskvitas (Victoria sponge)

Biskvitams
225 g sviesto (kambario temperatūros)
225 g cukraus
4 kiaušiniai (L dydžio)
210 g miltų
1 1/2 a.š. kepimo miltelių
žiupsnis druskos
2 kupini v.š. kakavos (karčios)
~1/2 – 1 st. jogurto

Įdarui
Vyšnių džemui
1 1/2 st. šaldytų vyšnių be kauliukų
2 v.š. citrinos sulčių
1/2 st. cukraus
4 v.š. kukurūzų krakmolo
70 ml vandens

Grietinėlei
450 ml riebios grietinėlės
3 v.š. cukraus
2 a.š. vanilės ekstrakto

Biskvitams sviestą išsukame su cukrumi iki purumo. Mušame po vieną kiaušinį ir gerai išsukame.
Miltus sumaišome su kepimo milteliais, druska ir kakava. Įmaišome juos į sviesto masę. Jei tešla per tiršta, skiedžiame jogurtu/pienu iki tirštos tirštos grietinės konsistencijos.
Ištepame dviejų 18 cm skersmens atsegamų kepimo formų dugnus sviestu arba i6klojame kepimo popieriumi. Sukrečiame tešlą ir išlyginame. Kepame 25-30 minučių iki 180 oC laipsnių įkaitintoje orkaitėje, naudodami ir ventiliatoriaus funkciją, jei įmanoma.
Iškepusius papločius 5 minutes atvėsame skardoje, o vėliau paliekame atvėsti ant grotelių. Jei viršus per daug išsipūtė – nupjauname. Kadangi biskvitai laaabai stori, šitas žingsnis gausiai patartinas :).

Uogienei į nesvylantį puodą sudedame vyšnias, citrinos sultis, cukrų, krakmolą ir vandenį. Gerai išmaišome. Kai užverda, verdamee apie 7 minutes, nuolat maišydami, kol sutirštės. Jei vyšnios labai rūgščios – galime įberti dal cukraus pagal skonį.

Grietinėlę išplakame su cukrumi ir vanilės ekstraktu. Jei planuojame tortą tiekti kitą dieną, reikėtų įdėti ir grietinėlės standiklio, kad ji neišskystų po sąlyčio su uogiene.

Torto surinkimas. Į lėkštę dedame pirmąjį paplotį, ant viršaus kečiame vyšnių uogienės ir uždedame pusę grietinėlės. Užvožiame antrąjį paplotį ir papuošiame likusia grietinėle ir vyšniomis.

Receptas – Kepėjų be stabdžių.

Kadaise dainų lyricsus sugaudydavau tušinuku ir popieriaus lapu, ir begaliniais pause/play/pause/play – čia tais laikais, kai gaudomosios būdavo spice girls ir bsb (žmonės, beje, vis dar netiki, kai sakau, jog lankiausi jų koncerte. Kaip kad netiki ir tuo, kad eisiu į tetaneką super 3d).
Dabar gi viskas daug paprasčiau.
Dabar gi net iš savo fotelio kėdės galiu būti užatlantėj ir einamuoju laiku, jei pakankamai anksti atsikeliu (o tai savaitgaliais visiškai ne problema), klausyt m83 ar – ir tam net anksti kelt nereikėjo – radiohead’ų. Nes ir po tų dviejų gyvų-gyvų koncertų, kuriuose mindžiukavom paskutinėse eilėse prie sienos; arba kažkur prie pat tvoros tarp susimokėjusių daugiau ir biednų lietuvių studentų; net ir po tų dviejų gyvų-gyvų koncertų, net žiūrint gyvą-bet-tik-pusiau-nes-per-kompjūterį — šiurpai bėgioja.
Tai būdavo vasaros, kai trypčiodavom ne tik palei tūkstantįsyk apdainuotus RHCP, bet ir belenką kitą, kai vėlavom ir bėgom į The Fashion (dėl tos vienos dainos) ar MGMT (dėl saujos), ar Beastie Boys, ar belenkur, kur galima numest užpakalį ant suolo ir pailsėti nuo saulės-arba-lietaus (nelygu metai).

Apie ką aš čia?
Turbūt apie tai, kad vasara arti ir metas rinktis festivalius beigi šaudyti bilietus pas M ir D ir M ir R (MDMR, ne juokas), mažų mažiausiai.

Dar labai noriu nuvažiuot čia. Labai labai, ir tuo metu net rajn’ieras siūlo skrist pirmynatgal už pemketuris. Va.

Vėžliški kakaviniai sausainiai su karamele ir riešutėliais
Sausainiams
1 st. miltų
1/3 st. nesaldžios kakavos miltelių
žiupsnis druskos
125 g sviesto (kambario t.)
1/2 st. cukraus
1 kiaušinis
1 baltymas
2 v.š. pieno
1 a.š. vanilės
1 1/4 st. kapotų žemės riešutų

Įdarui
45 ml riebios grietinėlės
šiek tiek vanilės ekstrakto
žiupsnis druskos
50 g cukraus
15 g sviesto

Sumaišome miltus, kakavą ir druską. Kitame dubenyje plakame sviestą su cukrumi, kol taps purus. Supilame trynį, pieną ir vanilę ir maišome, kol masė taps vientisa. Lėtai maišydami, suberiame miltų mišinį ir palengva maišome, kol nebeliks sausų miltų.
Tešlą suberiame ant maistinės plėvelės, suformuojame blyną ir paliekame šaltai apie valandą.
Orkaitę įkaitiname iki 180 oC ir dvi kepimo skardas išklojame kepimo popieriumi.
Mažame dubenėlyje paplakame baltymus, kol vos vos suputos. Seklian dubenėlin suberiame kapotus riešutukus.
Imame po mažą gumulėlį tešlos ir iš jos formuojame maždaug graikinio riešuto dydžio kamuoliukus. Juos apvoliojame baltymuose, o paskiau,- riešutėliuose — iš visų pusių.
Sausainėlius sudėliojame ant kepimo skardos, palikdame tarpelius. Nedideliu šaukšteliu arba pirštu kiekviename įspaudžiame duobutę.
Kepame apie 12 minučių. Išėmę sausainius iš orkaitės, kol jie minkšti, dar sykį įspaudžiame duobutes – kadangi tešla šiek tiek pučiasi, mūsų padarytosios jau galėjo ir užaugti. Leidžiame sausainiams visiškai atvėsti.
Tuo metu pasiruošiame įdarą.
Cukrų nemaišydami kaitiname, kol jis pradės iš apačios lydytis ir ruduoti. Tada imame palnegva maišyti. Kai karamelė tiek užruduoja, kiek mums norisi – gali beveiki pradėt rūkt! – supilame grietinėlę (atsargiai!) ir greitai maišome. Jei susimetė į gumulėlius, ne bėda – pakaitiname, ir tai praeis – juk cukrus privalo ištirpt! Kaitiname, kol karamelė pasiekia maždaug 120 oC (į šaltą vandenį įmestas gabalėlis masės pavirsta į minkomą, bet formą jau išlaikantį gumulėlį). Nukeliame nuo ugnies, įmaišome vanilę ir sviestą ir paliekame pravėsti.
Į atvėsusius sausainius įpilame po truputėlį karamelės. Palaukiame, kol pravės/atvės/.., ir skanaujam.

Receptas gausokai adaptuotas iš America’s Test Kitchen. Karamelė, bien sur, adaptuota iš Deivio.

Jei būčiau knygos herojus, tai — daktaras Džekilas ir misteris Haidas; gal dar truputį Dorianas Grėjus, bet čia jau kita istorija – ne eteriui.
Dienomis klebenčiau klaviatūromis, trankyčiau galvą sienon ir žiūrėčiau į skaičiukus, o naktimis kepčiau tortus. Fo sho.

Neatsimenu, kaip ta istorija baigėsi, bet tikiuosi, kad gerai. Juk blogiausia, kas gali nutikti – patupdys Ant Kalniuko, ir žiūrėsiu pro langus į Vilniaus miškus.

Tai apie tuos tortus, va. Viena ketvirtadienio naktį prieš keletą savaičių tarp visokių ten skaičiavimų ir visokių kitokių ten ataskaitų bendradarbei I. iškepiau Tortą. Sakė – noriu sunkauuuus ir šokolaaaadinio. Dar I. labai mėgsta karamelę ir griliažą. “Kažkur tai mačiau,” – švystelėjo.
Taigi.

Nuotraukavo irgi gerbiamoji I., sėdinti priešais-mane-tik-dešinėj, ir sunkumo akimirkomis maitinanti mane ratais (vitamino C žirniukais, žinoma). Melejonas ačiū.

Tortas “Juodasis princas”
Tešlai
2 kiaušiniai
2/3 st. cukraus
1 st. miltų
3 v.š. kakavos
1 a.š. sodos (nugesintos grietine)
150 g grietinės
50 g natūralaus jogurto
40 g kepintų žemės riešutų, smulkintų

Kremui
150 g sviesto, kambario temperatūros
300 g virto kondensuoto pieno (“Rududu”), kambario temperatūros

Biskvitams sulaistyti
1 st. stiprios kavos
1 v.š. cukraus

Tortui papuošti
150 g kepintų žemės riešutų

Karamelei
1 st. cukraus
1/3 st. grietinės
1 v.š. sviesto
žiupsnio druskos

Biskvitams kiaušinius gerai išplakame su cukrumi, kol cukrus ištirpsta, o kiaušinių masė padvigubėja-patrigubėja. Atskirame inde sumaišome grietinę, jogurtą ir kakavą.
Grietinės masę supilame į išplaktus kiaušinius, suberiame miltus, supilame nugesintą sodą ir smulkintus riešutus.
Tešlą padaliname į dvi lygias dalis ir kepame dviejose 18 cm skersmens formose, ištiestose kepimo popieriumi, 180 oC temperatūroje apie 10 min – lengvai spustelėtas biskvitas turėtų “atšokti”, o į vidų įkištas medinis pagaliukas – išlįsti švarus.
Iškeptus ir atvėsusius biskvitus perpjauname į 2 dalis, kad turėtume 4 biskvito lakštus. Taip pat nulyginame ir viršų, o nuopjovas padžioviname orkaitėje – bus trupinukų šonams puošti.
Kremui išplakame kampario temperatūros sviestą su tokios pačios temperatūros “Rududu”.
Klijuojam. Į kepimo formą dedame biskvito lakštą, jį suliejame saldinta kava. Aptepame 1/5 kremo. Dar biskvitas, 1/5 kremo, dar biskvitas, dar 1/5 kremo, dar biskvitas. Gausiai suliejame kava ir paliekame pastovėti šaldytuve balkone, kol darsyk sutikrinsim ataskaitas, biški paskaičiuosim ir pasigirsim FB, kad karamelinis kremas pats skaniausias antrą nakties.
Trečią nakties nuimame formos kraštus, šonus ir viršų aptepame likusiu kremu. Ant viršaus pribarstome riešutų, o šonus aplipdome trupiniais. Ar belenkaip kitaip puošiam.
Išsiverdame karamelę – sausame nesvylančiame puode maišydami kaitiname cukrų, kol gerokai paruduos ir bus berūkstąs. Supilame grietinę, atsargiai maišome (nes garuoja). Įmaišom sviestą ir druską. Šilta karamele apšlakstome riešutus.
Ketvirtą einam miegot, ryte pristatome tortą I.

Receptą radau pas Astą, tortų karalienę mano akimis :).