Kepykla nr. 5

kai aš keliavau po londoną, ten sutikau dvi meno istorikes. tai buvo ugnė ir jia – dvi labai nemalonios ponios. jos gyvena marylebone rajone, kuriame yra pagarsėjos kaip senmergės, vakarais kankinančios šviesiaplaukes skandinaves bei kitus žmones, kurie gyvena su jomis. taip pat jos nemėgsta bendrauti ir labai šiurkščiai elgiasi, jei tu joms nepatinki, bei niekada nepasiūlo svečiams arbatos. kad tos mergaitės suminkštėtų, aš iškepiau joms šokoladininį burokėlių pyragą. tačiau tas butas buvo užkerėtas piktais burtais ir pyragas sudegė. aš labai liūdėjau, bet grįžusi į edinburgą pabandžiau vėl jį iškepti ir man pavyko beveik stebuklingai! ir čia viskas yra tiesa, išskyrus priešpaskutinį sakinį.

<This is a translation for you, Jia, so you wouldn’t get lost in google translation which is frequently quite inaccurate. >

While I was visiting London, I was lucky enough to be invited to Ugne and Jia’s home. They live in Marylebone which is a lovely area with little vintage shops and, of course,  Le Cordon Bleu in the middle of it. Jia made us stir fry noodles (well, acctually it was spaghetti,D) with ham, trimed beans and snap peas. Then we tried baking a chocolate beetroot cake which  was something I always wanted to try because it is so popular here in the UK. In Lithuania we are only using beetroot in savoury dishes like our famous cold beetroot soup. I have also come across a beetroot dish when I was dinning with my mother in a raw food restaurant in Vilnius; we ordered beetroot ravioli filled with cashew pâté and turned out to be amazing. However, I would never have thought of mixing beetroot and chocolate. But then again, neither did the rest of the world before Heston paired white chocolate with caviar,) So we gave it a try and, even though the top of the cake burnt a little, the rest of it was quite nice.

šokoladinis burokėlių pyragas su ricotta ir ganache glaistu

- – - – pyragui – - – -
75 g kakavos
180 g miltų, turinčių mažai glitimo
7 g kepimo miltelių
1 arb.š. meduolinių prieskonių
200 g cukraus
250 g virtų burokėlių
3 kiaušiniai
200 ml aliejaus arba margarino
- – - – ricotos sluoksniui – - – -
100 g ricotos
30 g cukraus
- – - – ganache glaistui – - – -
100 g juodo šokolado
70 g grietinėlės

! jei nusipirkote žalių burokėlių, prieš tai juos reikia išvirti.
1. į dubenėlius atskirkite kiaušinių trynius nuo baltymų. kepimo formą išklokite kepimo popieriumi. aš naudojau klasikinę 25 cm skermens apvalią torto formą.
2. sutarkuokite burokėlius arba per burokinę (jau seniai mąstau, kaip šitas terminas atsirado, – o gal tik mūsų šeimoje sako ‘burokinė tarka’?), arba per smulkesnę tarką. supilkite kiaušinių trynius ir cukrų, gerai pamaišykite, kol cukrus aptirps. supilkite aliejų.
3. kitame dubenyje sumaišykite miltus, kakavą ir kepimo miltelius. įdėkite kokių nors prieskonių, pavyzdžiui, cinamono. aš pribėriau prieskonių meduoliams. jei norite, galite naudoti tiesiog vanilę.
4. tik dabar išplakite baltymus iki purumo.
5. supilkite burokėlių masę į sausų ingridientų dubenį ir viską sumaišykite. tuomet įdėkite trečdalį išplaktų baltymų ir juos ‘įkapokite’. tuomet įdėkite dar trečdalį, vėl ‘įkapokite’. lygiai taip pat įmaišykite paskutinį trečdalį.
6. supilkite tešlą į formą ir pašaukite į 180 C temperatūros orkaitę. kepkite pyragą 30 minučių, tada sumažinkite temperatūrą iki 150 C ir kepkite dar 15 min. bent jau aš taip dariau savo orkaitėje, nes iš pradžių norėjau, kad visa ta masė su burokėliais gerai įkaistų ir apkeptų, bet po to sumažinau temperatūrą, kad nesudegtų viršus. patikrinkite mediniu pagaliuku, ar tortas iškepęs. tuomet išimkite jį ir palikite gerai valndai kambaryje, kad atauštų.
7. kai bus laikas dėti glaistą, sumaišykite ricottą su cukrumi ir užtepkite ant pyrago viršaus. tuomet išlydykite šokoladą: labai smulkiai sukapokite jį ir sudėkite į dubenį, tuomet supilkite pasišildytą (apie 70 C, aš jos neužverdu) grietinėlę ir maišykite. mano šokolado masė pradėjo trauktis ir aš išsigandau, kad grietinėlė buvo per karšta. tačiau patikrinau, kad ganache temperatūra tikrai nėra aukšta, todėl pagalvojau, kad tiesiog atsiskirinėja riebalai, ir tiesiog pastačiau dubenį virš puodo su karštu vandeniu ir permaišiau. šokoladas tiesiog susijungė į vientisą masę. kai kurios knygos tokiu atveju siūlo suversti tą šokoladinę masę į virtuvinį kombainą ir pasukti, kol grietinėlė ir tie riebalai susijungs į emulsiją. o gal jums ir taip viskas pavyks,) ganache tepti ant pyrago viršaus.

vakar nuostabioji rimvydo, severijos ir agnės komanda suskipino tiek maisto (atleiskite už neelegantišką nuotrauką, nes fotkinta naktį):

o šiandien aš visą rytą, kol savanoriavau foreste, galvojau, ką daryti su 2 kg grietinėlės, kuri yra mūsų šaldytuve. kažkaip pradėjau sukti mintis (o gal liežuvį) aplink ledus, o grįžusi namo dėka julės ir lebovitz sužinojau, kad lengva pagaminti ledus namuose, net neturint ledų aparato. pagal mūsų mylimą ab, leduose cukraus ir vandens santykis turi būti toks: 7 uncijoms cukraus tenka 16 uncijų skysčio ( abu sverti), tačiau aš kažkodėl nusprendžiau išbandyti tokį receptą:

grietinėlės ledai su levandomis ir graikiniais riešutais

150 g cukraus
150 g konservavimo cukraus (nes jo turėjom labai daug ir aš prisiminiau, kad ab sakė, jog pektinas ledams tikrai labai patinka!)
1430 g 19 % riebumo (pouring cream) grietinėlės
1/4 šaukštelio levandų žiedų (nors rimvydas sako, kad dabar nejaučia levandų, tai galite daugiau įdėti jų. bet reikia atsargiai jų berti, kad nepadarytumėte muilo iš ledų,)
graikinių reišutų sukapotų

1. viską, išskyrus riešutus, supilame, suberiame į vieną puodą, pamaišydami pašildome, kol cukrus ištirps, tačiau nepaliekame ilgam be priežiūros, kad grietinėlė neužvirtų. pastatome šį skystį šaltai, kad atšaltų, jo paviršių padengiame plastikine plėvele, kad nesusidarytų pieno ‘plutelė’, kurią mėgsta tik freak’ai,) sakoma, kad gerai palaikyti tokią masę šaldytuve per naktį, bet aš manau, kad tai taikoma ledų gaminimo mašinoms. o gal aš klystu..
2. atšalusią masę supilame į indą, kuris tilptų į jūsų šaldiklį. jei ledams permaišyti naudosite blenderį, pilkite skystį į aukštesnį indą, jei šaukštu ar šakute krapštysite skardą, supilkite tai į plokčią skardą.
3. įdėkite ledus į šaldymo kamerą ir permaišykite ar sumalkite kas pusvalandį, tada vėl atgal pastatykite.
4. kai ta masė jau bus panašesnė į ledus, įberkite kapotų graikinių riešutų ar šokolado ar ko norite.

man rodos, kad jie visai pavyko. kol kas visiems patiko, net milda sulaužė savo ‘diena be saldumynų’ pažadą.

vis dar ieškau darbo. dabar siuntinėju nedviprasmius pasiūlymus visiems restoranams, pub’ams, ar viešbučiams, kurie turi vieną AA, lietuviškai sakant, rozetę, Edinburge. žiūrėsim, ką jie atsakys į mano eiles. o kol kas užsirašiau savanoriauti į forestą: kavinę/ meno galeriją/ anarchistų/ aktyvistų/ -istų/ kairiųjų ir gražių šunų  susirinkimo vietą, kur man leidžia daryti valgyti ir kavą ir plauti indus labai įdomių žmonių apsuptyje, kurių pirmas klausimas būna ‘did you do drugs’, o tada jie pateikia išsamų kofeino ir speed’o palyginimą. tuomet už visą tavo trijų valandų darbą tau duoda pavalgyti maisto – nors ir veganiško, bet visai skanaus.

voila.

neapsigaukite! nors viktorijos sumuštinis ( victoria sandwich/sponge) ir yra tingių britų išmįslas ( kaip kitaip pavadinti du biskvitus, perteptus džemu ir pabarstytus cukraus pudra), škotai jį valgo ne ką mažiau. šis kepinys, sakoma, pavadintas karalienės viktorijos garbei, kadangi ji labai mėgo jo ragauti gerdama arbatėlę (afternoon tea), kuri turbūt yra populiariausias dienos metas visoje karalystėje,) be abejo, dažnai patys britai ar škotai torto nekepa: tiesiog tokį galima nusipirkti pigiai kiekviename prekybcentry. taip pat jų galima daug prisiskipinti po to, kai tos pačios parduotuvės užsidaro. tačiau po kelių kąsnių tu prisimeni, kad škotuose visi saldumynai yra SALDŪS, labai dažnai netgi per saldūs. ir čia ne mano vienos nuomonė, o viso mūsų buto. pamėginau iškepti namuose tokį sumuštinį pati, tik su saikingu cukraus kiekiu, ir štai kas išdygo. turiu taip pat paminėti, kad mano biskvitas yra daromas pagal man teisingai atrodančią procedūrą: išsuki sviestą su cukrumi, tada po truputį pili kiaušinius, tik tada ‘įkapoji’ miltus. daugelis video ar angliškų receptų siūlo sudėti visus ingridientus į vieną dubenį ir suplakti plakikliu. bet kodėl tuomet tokie receptai prašo įdėti papildomą šaukštelį kepimo miltelių ar riebalų. pagalvokime apie tai.

jau buvau bepradedanti kepti, bet supratau, kad teks eiti į parduotuvę pirkti dviejų mažesnių skardų, kuriose galima iškepti du biskvitus tam tortui. gal visgi jis ne toks ir paprastas. be abejo, šalia esančiose parduotuvėse aš jų neradau, todėl iškepiau vieną biskvitą didelėje torto formoje ir perpjoviau. be be be.

victoria sponge
225 g margarino/ sviesto
150 g smulkaus balto cukraus
——–
4 kiaušiniai, paplakti šakute stiklinėje
——–
225 g smulkių, mažą glitimo kiekį turinčių, miltų
4  šaukšteliai (15 g) kepimo miltelių
——
riebios grietinėlės plakimui
braškių ar aviečių džemo

1. margariną suplakti su cukrumi, kol gaunama puri balta masė. tai galite daryti mediniu šaukštu ar mikseriu.
2. po mažą kiekį kiaušinių pilti į purią masę, kiekvieną kartą iš naujo suplakant iki pradinės formos. taip supilti visus kiaušinius.
3. į purią masę supilti miltus ir ‘įkapoti’ juos į sviestą, t.y. ne maišyti šaukštu, o apvertinėti. manau, šitas video visai neblogai parodo, kaip tai padaryti.
4. masę padalinti tarp dviejų apvalių blėkučių arba supilti į vieną torto formą, kaip netyčia padariau aš. torto/blėkučių šonus prieš tai patepiau margarinu, o dugną paklojau kepimo popieriumi.
5. kepti 180 C laipsnių temperatūroje apie 20 min, jei kepate mažus biskvitus. didelį biskvitą aš kepiau 15 min 190 C laipsnių temperatūroje ir 25 minutes sumažinusi temperatūrą iki 170 C laipsnių. kepimo metu prašau nevarstyti orkaitės durelių,) iškepęs biskvitas yra rusvos spalvos, spūstelėjus pirštu paviršių, jis atsistato atgal, įkišus medinį pagaliuką į biskvitą, pagaliukas išlenda sausas. nepamirškite, kad mano ir jūsų orkaitė skiriasi, todėl biskvitas iškepti gali greičiau/lėčiau.
6. iškepusį biskvitą palikti ataušti skardose kokias 10 min, tik tada išimti ir nuplėšti kepimo popierių. kol biskvitas aušta toliau, išplakti grietinėlę. tada džemo sluoksniu patepti vieną biskvitą (jei iškepėte vieną didelį, teks jį perpjauti,), uždėti grietinėlės ir suvožti kitu biskvitu.
na štai! nors jis yra valgomas šviežias, aš jį palaikiau per naktį ir pusryčiams valgėm su skania kava, prieš pat kelionę į glasgow.

kartais norėtųsi, kad tam tikri dalykai niekada nesibaigtų. kad jie liktų, kaip pradėti, kad tęstųsi, kad nuolat snigtų sniegas ir bėgiotume aplink stalą, kad rūkytume vaikų žaidimų aikštelėje ir kad berniukai gyventų viena-stotelė-nuo manęs. begalybę laiko.

keptas sūrio pyragas

labai juokingai skamba lietuviškai

23 cm torto forma, nors aš turėjau 22,5 cm ,D geriausia būtų, jei išmestumėt visas tas ‘užrakinamas’ formas su išsiimančiu dugnu ir nuspirktumėt vieną gerą kepimo žiedą, kuris neturi dugno, todėl jį po to lengva nuimti ir kadangi jis sunkus, tai, padėjus jį ant skardos, nepaliekama jokių tarpų tarp dugno ir skardos, sudaromas 90 laipsnių kampas tarp pyrago sienelių ir dugno.

375 g paprastų sausainių kaip gaidelis (leituvoje) ar digestive (uk). Lietuvoje m&s tikrai tokių būtų galimą rasti pigiai.

175 g sviesto

500 g grietinėlės sūrio (mascarponės ar philadelphia)

200g cukraus

4 kiaušiniai

300 ml grietinėlės (riebios)

2 šaukštai paprastų miltų

1 šaukštelis cinamono

1/4 šaukštelio muskato

1 šaukštas citrinos sulčių

2 šaukšteliai vanilės ekstrakto

dariau pirmą kartą,tai viską dariau pagal knygą, kurią man kažkada paštu iš anglijos atsiuntė rūtelė.

1. maisto procesoriumi sutrinti sausainius į mažus gabaliukus, sausainių kruopas, tarkim,) aš manau,kad tai galima ir rankomis padaryti. užpilti sausainius išlydytu sviestu, pamaišyti. gautą masę įspausti į lengvai pariebaluotą formą, tolygiai padengiant jos dugną ir kraštus. tai bus pyrago pagrindas, kurį įdedame į šaldytuvą 1 valandai. nebandykit sukčiauti,D

2. Mikseriu išplakti sūrį ir cukrų, kad cukrus ištirptų. Tada supilti kiaušinius ir grietinėlę, plakti dar 4min, rašo jie, bet aš tai plakiau plakiau, kol kiek galima sutirštėjo masė, o kitą kartą iš viso viską atskirai plaksiu,) tada lengvai įmaišyti cinamoną, muskatą, citrinos sultis, vanilę, miltus. supilti į atšalusį pyrago pagrindą ir kepti 1 valandą 180 C temperatūroje arba kol pyragas pasidarys skaniai apskrudęs. išjungti orkaitę ir leisti jam ten pastovėti 3 valandas. tada dėti į šaldytuvą ir šaldyti per naktį.

tik ryte galima ištraukti pyragą iš šaldytuvo, pjaustyti ir vaišinti draugus juo. labai tinka su šviežiomis braškėmis, bet ne tada, kai jos vidury žiemos pirktos tesco ir jų kilmės šalis – egiptas.skanaus.

nusprendžiau, kad mano emigracinės duonos metas paragauti ir blogo lankytojams. literally. todėl pradėjau mintyse naują temą ‘ką valgo škotuos’?’. galbūt visi ir žino, kad škotai vaikšto su kiltais (tikra tiesa;ypač penktadienio/šeštadienio vakarais centre galima matyti sijonuotus škotus, einančius su gražiom damom į kokį iškilmingą priėmimą), po kuriais nedėvi apatinių (nežinau, ar tiesa – kažkaip nepatogu tikrinti), tačiau ar kuris žemaitis pasakys, kad pačių skaniausių kraujinių vėdarų galima gauti ne tik kretingoj, bet ir BET KURIAM škotų supermarkete (ir taip, jie tokie pat skanūs, kaip mūsiškiai – patikrinau). tiesa, gal aš kiaulių neskersiu ir žarnų nekimšiu, bet nors truputį jums parodysiu, kas man dar pasirodė skanu ir gardu čia, ediburgyje.edinburge,ty.

šitą receptą gavau bežiūrėdama alton’ą browną – man labai nepatinka jo būdas, bet jis visuomet kalba tiesą apie maistą.

scones arba pusryčių bandelės

su džemu ar sviestu ar abiem

Žinot tas dovanas, kurias vaikinai perka ‘merginom’, bet iš tikrųjų nusiperka sau. Gyčiui net nereikėjo apsimetinėti. Jis atsistojo prie indų ir įrankių lentynos parduotuvėje ir zyzė, kol jam leidau nusipirkti matavimo puodelius ir šaukštelius. Tiesa, aš niekad nesuprasiu ir nepritarsiu tam amerikietiškam būdui viską matuoti cups ir spoons, nes man tai atrodo labai netikslu. Bet kadangi jau turėjau visus įrankius, pasinaudojau jais ir iškepiau scones tiksliai pagal šitą receptą. Pažadu tačiau, kad kurį rytą juos kepsiu vėl ir pamatuosiu viską gramais.

10 oz (dauguma svarstyklių rodo ir gramus ir uncijas) (283 g) miltų (nu paprasčiausių – svarbu, ne duonai kepti;galima tokius,kur pyragams,biskvitams,bandelėms kepti)

4 šaukšteliai (16 g) kepimo miltelių

¼ šaukštelio (2 g) sodos

1 šaukštelis (6 g) druskos

2 valgomieji šaukštai cukraus

¾ puodelio (150g) grietinėlės

3 oz ir 2 valgomieji šaukštai sviesto (bandžiau ir su margarinu, nes pats receptas sako,kad reikia dėti 2oz margarino ir tada likusią dalį sviesto, kad jis suteiktų sviesto skonį. taip ir buvo: išėjo tokie patys skanūs, tik ne tokie riebūs. gramais paskaičiavau taip: 45 g sviesto ir 57 g margarino).

1 kiaušinis

taip pat galima įdėti džiovintų razinų ar spanguolių.dar kartais jie prieš kepdami ant viršaus užtarkuoja sūrio – tada būna cheese scones,)

1. Dubenyje sumaišome miltus (galima persijoti, bet aš taip nedariau), kepimo miltelius, sodą, cukrų ir druską.
2. Į miltus sumesti papjaustytą šaltą sviestą, pirštais jį sutrinti su miltais, kol tampa kaip kukurūzų kruopos (net nežinau,kaip apibūdinti). Gali matytis mažų sviesto gumuliukų – nieko tokio.
3. Kiaušinį sumaišyti su grietinėle ir supilti į miltus su sviestu. Maišyti ŠAUKŠTU KUO TRUMPIAU, tik kol nebesimato sausų miltų ir tešla yra daugmaž vienam gabale.
4. Išversti tešlą ant miltuoto paviršiaus ir RANKOMIS, ne kokiu kočėlu paspaudžioti ją, kol ji suplonės iki kokių 2 cm. Tada paimti apvalią formelę ir išpjauti apskritimus, bet pjaunant negalima sukti formelės, nes tada kraštai kepinio bus sulipę ir nepakils. Ją reikia spausti iki galo,) Tešlos likutį suminkyti atgal, bet taip pat stengiantis kuo mažiau minkyti tešlą, ir pakartoti pjaustymą. Tiesą sakant, tai kitą kartą aš planuoju tiesiog padalinti tešlą kvadratėliais, nes taip mažiau atliekų būna. Šį kartą norėjau labai tradicinių, ty apvalių scones,)
5. Dėti ant pariebaluotos ar nelimpančios skardos ar kepimo popieriaus, vieną šalia kito, nepaliekant tarpo, nes tai jiems padės kilti ne į plotį, o į aukštį.
6. Kepti 200 C temperatūroje, kol taps auksiniai. Priklausomai nuo orkaitės. Jurgos orkaitėje – gal 10 min tai truko,)
7. Leisti scones šiek tiek atvėsti, pjauti juos išilgai per pusiaują ir tempti sviestu ar džemu. Taip pat jie mėgsta tepti savo scones tokiu clotted cream: kaip paaiškino vienas škotas, tai yra nuo grietinėlės nugriebta grietinėlė. Dar pasiskaitysiu, ar taip iš tikrųjų yra, bet skamba labai įtikinamai, nes tai tikrai yra gal 40g pakutis su tokiu gelsvu, labai riebiu, bet tirpstančiu burnoj užtepu. Taip pat jie tiesiog suplaka grietinėlę ir, aptepę scone pjūvį džemu, tepa grietinėle.mmmm…labai skanūs pusryčiai tokie,)

juos mes ir valgėme vieną sekmadienį nuostabiam jurgos bute edinburgo centre. taip pat kirtome kiaušinienę su pievagrybiais, kurią aš beveik sudeginau ir bacon rolls su pašildytom pupelėm – irgi škotų/anglų sugalvota. pakeptą bekoną, kiši į badelę su sviestu ir užsidedi pupelių pomidorų padaže. gal naujokaitis ir juokėsi iš tokio maisto, bet man jie labai patinka…mmmm.

fotografas ir stilistas mindaugas.