Kepykla nr. 5

Tamsiai mindama per Žvėryną, kažkur aplink sklandant nugriautos Vilniaus pieninės dvasiai, — galvoju apie a. Nostalgiškai, šiltai ir gražiai.
Kartais ateina toks laikas, kai apie praėjusius gyvenimus pasigalvoja nostalgiškai, šiltai ir gražiai, ir tiesą sako, kad visa, kas nekažką, išsitrina, ir lieka tik — nostalgiška, šilta, gražu.

Tom ne-miego naktim skaitau ženklus, kuriuose manęs nė kvapo nebėr, ir tuos, kuriuose buvau,
ir žodžiai varva nelyg sirupas, ir šiek tiek užima kvėpavimo takus.

Tamsiai mindama per Žvėryną — ausinės, ir nebegalvoju; su ausinėm negalvoju beveik apie nieką, išmuša.
- – -

Old habits die hard, jie sako, tai šitą irgi tepliojau terliojau nepadoriom valandom. Va.
Ir išėjo dupliusgerai, nes padas toks beveik karamelizuoto sviesto, o karamelė sūdyta, ir mane tai meta pro balkoną iš džiaugsmo (o čia aukštai, tai gali būti beveik ir pavojinga). Išties norėtųs, kad šokoladinis musas būtų kiek standesnis, ne toks… Grietinėlinis, tad darsyk gamindama, manau, įmaišyčiau dar vos vos želatinos.
Gerai neatrodo, bet approved.

Milky Way pyragas (tart)
18 cm pyragas

Pieniško šokolado mousse
75 g pieniško šokolado
1 st. riebios (bent 35%) grietinėlės
1 1/2 arb. š. tirpios kavos
žiupsnis druskos

Karamelei
90 ml cukraus
40 ml vandens
90 ml riebios grietinėlės
1 valg. š. sviesto
žiupsnio druskos
1 arb. š. vanilės ekstrakto

Pyrago pagrindui
(pakaks dviems 18 cm pyragams!)
145 g sviesto
30 g cukraus
1/2 arb. š. druskos
140 g miltų
1 trynys

Pyragui papuošti
gabalioko pieniško šokolado

Pagrindui virtuviniame kombaine triname sviestą, cukrų ir druską, kol masė taps šviesi ir puri – apie 2-3 minutes. Rankomis įmaišome miltus ir triname tarp pirštų, kol sviestas vienodai apvels visus miltus (masė taps panaši į laaaaabai drėgną pajūrio smėlį). Supilame trynį ir greitai suminkome beveik vientisą tešlą. Padaliname ją į dvi dalis. Vieną užsišaldome – bus kitam kartui – o kitą padedme šaltai maždaug valandai.
Atšalusią tešlą iškočiojame iki maždaug 1/2 cm storio. Ja išklojame 18 cm pyrago formos dugną ir šonus. Paliekame šaltai pusvalandžiui. Uždengiame folija, pripilame pupelių ir kepame 180 oC 15-20 min “aklai”, ir dar 10 min, nuėmę svarelius. Atvėsiname.

Mousse‘ui šokoladą susmulkiname ir sudedame į karščiui atsparų indą. Prikaistuvyje užverdame grietinėlę su tirpios kavos milteliais, kol pakraščiuose ims kilti maži burbuliukai. Karštą grietinėlę supilame ant šokolado ir leidžiame pastovėti apie minutę. Maišome, kol šokoladas visiškai ištirpsta. Paliekame šaltai bent 8 valandoms (!!kitaip šokoladinė grietinėlė gali neišsiplakti) – šaldytuve galima laikyt iki 3 dienų.

Karamelei cukrų su vandeniu supilame į prikaistuvį ir kaitiname ant vidutinės ugnies. Jei cukraus kristalai susikaupia ant sienelių, jas sudrėkiname drėgnu konditeriniu teptuku. Užverdame ir nemaišydami verdame, kol sirupas ims ruduoti. Kai karamelė tiek užruduoja, kiek mums norisi (spalva turėti būti tamsaus tamsaus gintaro, o cukrus gali imti beveik rūkti), supilame grietinėlę (atsargiai! – garuoja) ir greitai maišome. Jei susimetė į gumulėlius, ne bėda – pakaitiname, ir tai praeis, – juk cukrus privalo ištirpt! Galiausiai įmaišome sviestą, vanilę ir druską. Supilame į orui nepralaidų indą ir leidžiame atvėsti bent 4 valandas – nors šaldytuve galima laikyti iki 1 savaitės.

Surenkame. Į didelę lėkštę dedame iškeptą ir gerai atvėsintą pyrago padą. Supilame 3/4 paruoštos karamelės. Šokoladinę grietinėlę išplakame iki visiško standumo ir supilame ant viršaus, šiek tiek palyginame. Ant viršaus sutaškome likusį karamelinį padažą (jei per tirštas – šiek tiek pašildome vandens vonelėje ar mikrobangėje). Puošimui skirtą šokoladą vos pašildome (t.y., ne tirpiname, o, pvz., kelias sekundes palaikome virš dujinės ugnies). Daržovių skustuku ar neaštriu peiliu skutame šokoladą, kad gautume dailias drožles, ir jomis puošiam tortą.

Originale sako, kad reiktų suvalgyti per aštuonias valandas, bet nieko nenutiks, jei ir ilgiau palauksim. Tikrai.

Aš bandau suprast, kas su manimi vyksta ir kas galvoj dedasi. Mėginu paleisti senus įsitikinimus ir giliai įkvėpt – taip, kad plaučiai prisipildytų oro, po velnių, gal net tiek, kad išsipūstų per visą kambarį, kad ateitų mintys-idėjos-ar-veikiau-suvokimai, praskaidrėtų galva ir kitos tos fantastikos, apie kurias rašo Knygose (ar dienoraščiuose, ar sėkmės istorijose).
Bet kadangi galva turi tokią žiauriai šaunią savybę dalykus dėlioti keliais sluoksniais (trys realybės layeriai, ir t.t., ir pan.), ir kai kurios nelabos mintys užlenda priešais labesnes nelyg nepadorus vairuotojas, dalykai darosi per kruopą sudėtingesni. Tada reikia juos išrašyti, nes išrašant tris realybės layerius galima fiziškai atskirti vieną nuo kito. Pavyzdžiui, žvaigždutėmis ar punktyrinėmis linijomis.

Taip pat padeda ir šeštadienį pasikviesti įvairių draugų ant torto ir žiūrėti į šviesas pro langus, ir jaustis gerai.
Prieš tai minėtus tortus tereikia iškepti, ir tai turėtų būti šeimyninės pastangos.

—
Tortas gut gut. I. buvau žadėjusi, jog gaminsiu kokį gaivų, bet tada teip išėjo, kad Taryba išrinko šokoladiškai-kaviškai-grietinėlišką tortą. Tačiau! Ta pati I. sakė, jog torto būta tinkamo – ne per saldaus ir itin gardaus. Tai štai.
Man irgi patikę — tekstūros ir skoniai. Ir dar mąsčiau, jog labai tiktų, jei tas tamsus kremas būtų, na, traškus nelyg šitam superfantastiškam torte – su kokiais traškučiais, feletkėm ar dar kokiu džiaugsmu, žinote.

Kavos ir grietinėlės likerio tortas
20 cm skersmens tortas

Biskvitui
3 kiaušiniai
3 v.š. ledinio vandens
120 g cukraus
2 a.š. vanilinio cukraus
125 g miltų
25 g kakavos
1 a.š. kepimo miltelių
2 v.š. grietinėlės likerio

Pertepimui
400 ml grietinėlės
80 g tamsaus šokolado
3 lapeliai želatinos (arba 5 g birios)
50 ml stiprios kavos (espresso)
30 ml grietinėlės likerio
1 a.š. vanilinio cukraus
3 v.š. cukraus (2 + 1 v.š.)
1 v.š. kakavos

Biskvitui kiaušinio baltymus išplakane su vandeniu iki standumo. Toliau plakdami suberiame cukrų.
Kiaušinio trynius išsukame su vaniliniu cukrumi ir šią masę sujungiame su baltymais.
Miltus sumaišome su kepimo milteliais bei kakava ir įsijojame į kiaušinių masę, palengva išmaišome. Galiausiai supilame likerį. Gautą tešlą supilame į kepimo formą, išklotą kepimo popieriumi, ir pašauname į įkaitintą 180 oC orkaitę 30 minučių – tikriname dantų krapštuku, ar jau iškepęs. Ataušiname formoje.

Kremams grietinėlę išplakame iki standumo. Želatiną išbrinkiname šaltame vandenyje. Stiprią kavą kartu su likeriu pašildome ir joje ištirpiname nuspaustus želatinos lapelius. Į šią masę dedame šiek tiek grietinėlės, kad temperatūra supanašėtų. Galiausiai sumaišome su visa grietinėle. Pusę grietinėlės masės sumaišome su kakava, tarkuotu šokoladu ir 2 valgomaisiais šaukštais cukraus, o kitą su vaniliniu cukrumi ir šaukštu cukraus.

Jei biskvitas nelygiai iškilo, nupjauname viršų – trupinukai liks puošimui. Biskvitą perpjauname į 2 dalis. Dedame vieną pusę į kepimo formą, gerai apšlakstome stipria kava su cukrumi, dedame pirma vieną pertepimą, tada antrą sudrėkintą biskvitą ir tada kitą pertepimą. Jei norisi, puošiame. Padedame mažiausiai porai valandų šaltai.

Receptas – Aguonėlės su šiokiais tokiais pakoregavimais pagal skonį.

Dalykai labai susispaudė, visokie ten pargrįžimai-išvykimai-septyniolikos valandų kelionės autobusuose-ir kitokie džiaugsmai. Jau turbūt visam pasauliui išūžiau ausis, jog su K. buvom festevaly, ir kad ten buvo dupliusgerai, ir anas vis dar mano galvoje sykiais, arba jūtūbėj, arba dar kur.
Kaip senais gerais laikais – su botais ir lietstriukėm, tik šį kartą vakarėliai truko ilgiau, o muzikos buvo daugiau. Be to, kasdien eidavome miestan šilto maisto pietums, o tai rodo itin aukštą mūsų brandos lygį.
Ir kaip senais gerais laikais – sunku atsigauti Po, nes mintys dar ten, kur realiai pilnu etatu laikai rankas virš galvos, ir kur su kiekvienu nauju prožektorių švystelėjimu ar Marshall‘ų sukeltu drebuliu galvoji, kad nu po šito tai jau kojų nepakelsiu,kur rytais maudžia pėdas (tik pėdas!), bet kitądien vėl pasiimi savo vėjus ir eini.

O dabar, praslinkus trims mėnesiams, reikia pamažu pratintis prie Gyvenimų. Kitaip tariant, nus’valyti dulkes (check), išsiplauti grindis bute (check) bei laiptinėje (check). Giliai kvėpuoti ir morališkai ruoštis grįžimui į virtuvę (in progress). Kad maža nepasirodytų, per savaitgalį peržiūrėjau keturis superherojų filmus (kad pasitikėčiau savo jėgomis), o virtuvėj sumakalavau kai ką žurnalui, cinamoninius ledus (apie tai – kitąsyk), poros rūšių uogienių (ir abi puikuoliškos)

ir tortą.

Nes jei yra mėlynių, ir yra [dar vienas] mėlyninio torto receptas segtuve, tai kodėl gi ne?

- – -

Tiesą sakant, anas tortas man gausiau patiko; o gal čia tik istorija ir atsiminimai, kur viską taip truputį labiau blizgančiai ir rūžavai padaro. Kad ir kaip — tortas gausiai gausiai gaivus, toli gražu ne [per] saldus (tau, Ievukai, tiktų) ir VasaraVasara. Dargi fioletinis, bet nežinau, ar čia minėtinas faktas. (Tiesa, TC išmintis: gamtoje nėra mėlynų maisto produktų, net ir mėlynės išties fioletinės! Tai štai.)

Mėlynių tortas su jogurtu

Biskvitui
3 kiaušiniai
100 g cukraus
1/2 a.š. vanilės ekstrakto
50 g miltų
2 v.š. krakmolo

Biskvitams sulaistyti
50 g mėlynių
3 v.š. vandens
40 g cukraus
50 g degtienės + 1 v.š. mėlynių uogienės

Mėlynių – jogurto kremui
180 g mėlynių
100 g cukraus
2 v.š. citrinų sulčių
3 a.š. želatinos miltelių
3 v.š. vandens
200 g natūralaus jogurto
250 g riebios grietinėlės

Mėlynių želė
40 g želė cukraus
2 v.š. vandens
20 g [šaldytų] aviečių
100 g mėlynių

22 cm skersmens torto formos dugną išklojam kepimo popieriumi.
Baltymus nedideliu greičiu plakame, kol suputos, tada nenustodami plakti palaipsniui suberiame pusę cukraus. Padidiname greitį ir plakame iki standumo. Trynius išplakame su likusiu cukrumi iki beveik baltos purios masės, įmaišome vanilę. Miltus ir krakmolą persijojame į trynius, sudedame 1/3 baltymų ir atsargiai išmaišome, kad masė kiek suskystėtų. Įmaišome likusius baltymus. Dedame masę į paruoštą formą ir kepame iki 170 oС įkaitintoje orkaitėje 20 – 30 min; tikriname, ar iškepė, mediniu pagaliuku. Biskvitą ataušiname ant grotelių ir perpjauname į du sluoksnius.

Biskvitams sulaistyti užverdame vandenį su cukrumi ir mėlynėmis. Išmaišome ir ataušiname. Įmaišyti degtinę ir uogienę.

Kremui įkaitiname mėlynes su cukrumi ir citrinų sultimis. Kad nesusitrintų uogos, maišome sukiodami puodą.

Želatiną išbrinkinane vandenyje, išleidžiame (mikrobangėje arba vandens vonelėje). Įpilame šiek tiek karštos uogų masės, išmaišome (panašiai kaip ruošdami plikytą kremą: pripratiname jautrią želatiną prie aukštesnės temperatūros. Sumaišome su likusia uogų mase.

Biskvitus sulaistome. Vieną biskvitą apjuosiame torto formos kraštu. Jogurtą išmaišome ir sumaišome su uogų mase. Prieš kremui sustingstant (kurį laiką palaikiau jį šaldiklyje, kad imtų tirštėti), įmaišome išplaktą grietinėlę. Pusę kremo užpilame ant biskvito, palyginame, dedame kitą biskvitą ir supilame likusį kremą. Atšaldome.

Želė cukrų suberiame į vandenį ir užverdame. Suberiame uogas ir kaitiname, kol užvirs. Maišome sukiodami puodą. Želė supilame ant torto ir vėl atšaldome. Pjaustome karštame vandenyje palaikytu ir nusausintu peiliu.

Receptas – Sonatinos.

Ir viskas tuo pasakyta.

Gerai; dar skaitau eilėraščius visokius. Iš senų laikų, kur mes mirę grįšime, iš naujų laikų, į kuriuos gal-kada-nors. Kolekcionuoju ženklus.
Ir vėl noriu maskatuot kojom virš miesto ar išklykt savo baimę, kaip I. išmokė; to adrenalino pulsavimo iš antinksčių — į pilvą — į kojų pirštų galiukus tiek, kad jie pasiriečia po kėde (kad batai nenukristų).
Po n-to pasivažinėjimo net liaujasi atrodę, kad numirsi – sprogs širdis – ištiks epilepsijos priepuolis trisdešimties metrų aukšty plaukiančiam pusiau atviram laively.

- – -

O dienomis plius daug, todėl labai labai norisi ledų.

Man šiti buvo labai. Tokie subtilūs, švelniai grikiniai – tūkstančiai kilometrų nuo kokio in-your-face avietinio šliurbeto – pliombyras su pliusu.

Grikių ledai

1/2 st. grikių kruopų
1/2 st. pieno
žiupsnis druskos
1/4 st. cukraus
1/2 st. grietinėlės
1 arbat. š. mėgstamo medaus (geriausia – intensyvaus skonio: grikių, viržių,..)
2 tryniai

Prikaistuvyje nuolat maišydami kepiname grikius, kol jie šiek tiek paruduos ir ims kvepėti – 5-10 minučių. Nukeliame nuo karščio. Porą šaukštų grikių grūstuvėlėje susmulkiname – juos įmaišysime į ledus jų gaminimo pabaigoje.
Į prikaistuvį supilame pieną ir druską. Pakaitiname, kol skystis vos užvirs, ir paliekame pastovėti maždaug valandai, kad pienas perimtų grikių skonį. Prabėgus valandai, mišinį nukošiame į kitą prikaistuvį ir gerai nuspaudžiame kruopas. Jų šiame recepte nebeprireiks, tačiau kruopas galima naudoti kaip paprastai [links].
Į pieną įmaišome cukrų ir mišinį pakaitiname kol beveik užvirs.
Trynius sudedame į kitą dubenį. Nuolat maišydami šluotele, po truputį pilame karštą pieną. Atsargiai – jei pieną pilsime per greitai, tryniai gali suvirti!
Pieno-kiaušinių masę supilame atgal į prikaistuvį ir kaitiname ant mažos-vidutinės ugnies nuolat maišydami, kol masė sutirštės (jokiu būdu jos neužvierdame). Patikrinti galima taip: pirštu perbraukus per šaukšto ar mentelės nugarėlę, takelis neturi iškart subėgti.
Įmaišome medų ir masę atvėsiname.
Kai masė bus šalta, šiek tiek paplakame grietinėlę (nepersistengiame – nereikia formą laikančių putų; pakaks įplakti tik šiek tiek oro, kad ledai būtų puresni).
Šaldome ledų gaminimo aparate pagal gamintojo instrukciją; prieš pat išimdami ledus iš aparato, suberiame grūstas kepintas grikių kruopas.

Iš vasarinio oC numerio.

Iš to, ką aš jums, mielieji, pasakoju per komunikatorius ir skaipus, ir emeilus, galite susidaryti nuomonę, kad aš čia tik tortus ir tevalgau. Kas (ce qui) iš tiesų nėra taip jau toli nuo teisybės – man atrodo, jei jūs atsisakytute Dobos ([š] paskutinė) pas-Gerbeaud-ar-kur-kitur, aš rimtai apsvarstyčiau tolesnio bendr(adarbi)avimo galimybes.
Bet iš tiesų tai bent devynias valandas per dieną dirbu – kartais džiaugiuosi, kai plius-tram, o pas mus gera ir vėsu, nors kava ir mokama (ir dar kai skaitau apie NoJobs, tai tikrai nekyla liežuvis nė puse žodžio dėl gyvenimo burbėt); kartais truputį liūdžiu, kai tiek daug cukraszdų užsiėmimų, tiek mažai laiko. Ypač kai, pasirodo, too many choices may be debilitating.
Taigi tortams lieka vakarai (ar, apskritai imant, 14 valandų per parą; dar čia neblogas indiškas maistas, ir man labai patinka valgykliniai fozelekai su pora papildomų diakritinių ženklų, ir šiaip čia LIABAI SKANŪ, tai dar porą valandų atmesti reiktų).

Tų keturiolikos valandų pasekoje mano kalba pasipildė naujais esminiais žodžiais (priminsiu, po pirmos viešnagės mokėjau teip, labukas, ačiū, draudimas): nesuprantu vengriškai; kviečiai; teisingai (helyes!, rašome kartu, su viena “l”); penktadienis; ledai. Matosi, t’sakant, kas galvoj.

Labai liūdna, kad čia sutinku žmonių, kuriems nepatinka vonios (baths) arba tortai. Čia maždaug kaip gyventi Lietuvoje ir krepšinio ir vėdarų nemėgti, o tai, patikėkite žodžiais iš žinančio žmogaus lūpų, yra maždaug nusispjaut.

- – - Kitose naujienose – - -

Aš nežinau, kodėl žmonės taip su manimi elgiasi, bet I. man atsiuntė House M.D. seriją (dvi!), ir aš tikriausiai pirmąsyk džiaugiuos, kad čia neturiu pilnaverčio interneto. Na, tokio, kuriuo naudodamasi šiandienpat susisiųsčiau visus tuos šešis (?) sezonus ir praleisčiau keletą labai labai bemiegių naktų ar, veikiau, savaitgalių, mat kažkur tarp tų oh look, she’s scratched through her skull and that’s brain tissue coming out, per kuriuos truputį susigūžiu (nes jautrios natūros), kažkur kažkas tarp tų eilučių (ne šitų) truputį kabina.

Aišku, aš dabar viešai prisipažinau, kad ligšiol buvau mačiusi tik apytiksliai vieną šito reikalo seriją. Pasitaiko.

Ir dar nežinau, kodėl aš šiandien taip piktai rašau, ir be šypsniukų. Gal tas lietuviškas-per-brūkšnelį-rudeniškas lynojimas?

- – -

Tokiam orui šitokie pirštukėliai vis dar labai pritinka. Man jie gausiai patiko, mat nors ką tik pakritikavau vėdarus, šiaip bulves mėgstu. Ypač – bulvinius paplotėlius su varške iš vidurinės (o gal ir gimnazijos). Tai štai, apkepti sviestuky piršteliai tampa labai smagiai traškūs išorėje ir minkšti bei purūs viduje. Špinatai šiaip priduoda spalvos (ir geležies duoda atseit!), o padažas, mano kuklia nuomone, irgi labai tinka – pakaitalas jau truputį įgrisusiam grietinės ir sviesto padažėliui, su kuriuo tuos bulvinius paplotėlius ir reikėtų valgyt.
Tiesa, skaičiau, kad vokiečiai tuos Schupfnudeln‘us valgo ir su saldžiais padažais – pavyzdžiui, aguonomis. Kadangi aš vis dar laikausi įsikibusi tiesos, kad pirmenybę teikiu nesaldžiam maistui (pirmas rašinėlio pastraipas pageidauju praleisti), šito neišmėginau – kol kas pakaks man bulvių desertuose…

Bulviniai piršteliai su špinatais ir garstyčių padažu
2 porcijos
Piršteliams
500 g bulvių
1 trynys
1 v.š. miltų
žiupsnis druskos
žiupsnis malto muskato
sviesto piršteliams kepti

Padažui
1/4 st. daržovių sultinio
1/2 st. riebios grietinėlės
1 a.š. raudonėlio
2 a.š. grūdėtų garstyčių
Špinatams
200 g špinatų (tinka ir šaldyti – keptuvėj kubikėliai ištirps)
1 svogūnas
1 v.š. aliejaus
žiupsnis druskos

Piršteliams nepjaustytas bulves išverdame su lupena arba iškepame orkaitėje. Pravėsusias nulupame, sutriname bulvių trintuve. Suberiame kitus ingriedientus ir truputį paminkome – svarbu neperminkyti!!
Iš masės formuojame ilgus maždaug rodomojo piršto (jei pirštai kūdi, tai nykščio) storio pailgas lazdeles.
Keptuvėje išlydome sviestą (galima šliūkštelėti ir vos vos aliejaus, kad sviestas nesviltų) ir apkepiname pirštelius, kol iš visų pusių dailiai apskrunda.

Špinatams svogūną smulkiai supjaustome ir apkepiname aliejuje su žiupsniu druskos, kol suminkštėja. Suberiame plėšytus špinatus arba šaldytų špinatų kubelius, uždengiame ir troškiname, kol viskas suminkštėja arba, alternatyviai, kol baigiame gaminti pirštelius ir padažą.

Padažui užverdame sultinį ir supilame grietinėlę. Nukeliame nuo ugnies, suberiame raudonėlį ir garstyčias. Išmaišome.

Tiekiame pirštelius su dar šiltais špinatais ir padažu.

Iš oC pavasario numerio.