Kepykla nr. 5

per lietuvos radijo pirmą programą šįryt grojo karma police, ir atgimė visos tos vasaros su visais tais kvapais ir patvoriais ir be buteliavimų, ir kaip mes šypsodamosi gulėdavom pievose, (taip, pievose, ne purvynuose!!!) klausydamos louis louis, only music is the answer // every living being is a dancer.

ir atrodo, it vėl mylėtume viena kitą, nū, nes pasiūlai man megztinį prieš praverdama langą ir nepyksti, kada vėl-vaikiškai-užsispiriu, kad ligi baltupių eisime pėstute. ir dar todėl, kad žiūrime kažin kokius paršiukiškus filmus su VisaisMūsųDraugais ir ypač – sedriku, kurį jie per anksti nužudė, ir paskiau miegame susikabinusios. labai gražu.

po visų tų atsiminimų aš toliau minkiau su močiute trapią tešlą. niekada nesupratau, kodėl ana (tešla) kvepia taip kažkaip kitaip nei kitos. ne ne, vis dar nesuprantu.

o kada tik pradėjau gaminti, močiutė porino, kaip išties nesunku esti pasigamint plikytą tešlą, kurią TaipMėgsta tėtis. tai va, todėl metas ją paskelbti. kad, žinot, kai išeisiu [išskrisiu], palikčiau vos pravertas duris, kad galėtute maitinti mano tėtį.

plikyti sausainėliai
200 g pieno ir/arba vandens
100 g sviesto
geras žiupsnis druskos
šaukštas cukraus
160 g miltų
4 kiaušiniai

perlinio cukraus sausainėms pabarstyti

užverdame pieną/vandenį su cukrumi, druska beigi sviestu, kol šis išsilydo. nukeliam nuo karščio, suberiam miltus ir grąžinam ant plytos (ugnį smarkiai sumažiname); nuplikome miltus – maišome, kol tešla sušoka į vieną gumuląm, o dugnas pasidaro toks drumzlinas (drumsti, bet grimzti), pasidengęs balta plėvele.
po vieną sumušame kiaušinius ir maišome (aš tai darau plaktuvu), kol iki galo įsimaišo; tik tada mušam kitą kiaušinį. beje, kiaušinių skaičius gali kisti (priklauso nuo kiaušinių dydžio ir panašių niekų). tešla turi būti daili, vientisa ir elastinga (va čia radau nuotraukų). beje, po keleto kartų imame suprasti, kokios konsistencijos turi būti tešla. svarbu: jei jau tešla per skysta, negalima jos ‘pataisyti’ tiesiog pridedant miltų: jei jau taip nutiko, nuplikom dar kiek tešlos (ir vėl nuo nuliaus — pienas, sviestas, verdam, plikom) ir įmaišom į per skystą tešlą.
konditeriniu švirkštu (arba tiesiog šaukšteliu) dedame tešlą į popieriumi išklotą arba riebalais išteptą skardą. jei norisi, pabarstom perliniu cukrumi. kepame 200-220oC, kol gražiai pageltonuoja, kokių 10 min.

receptas iš senų seniausių laikų rastai supermamose. autorė – bea.

savaitgalio odisėja: movies and popcorns.viskas galų gale baigėsi gerai: aš po truputį jaučiausi it sveika, mano mama atvažiavo ir atvežė kalakutienos sultinio ir buvo visai kaip namuos: su mama ir teofiliu sėdėjome virtuvėje ir valgėme,orkaitėje aušo šokoladiniai pyragėliai, o tėtis sėdėjo prie kompo (turbūt rašė man emailą).

kaip tik tuo metu vytas sutiko atleisti mano atšiaurų būdą ir nenorą su juo susitikti visą savaitę ir numetė man dar vieną galimybę — nueiti į kiną. ką mes ir padarėme,kai tik aš spėjau išstumti tėvus iš namų, persirengti ir nubėgti iki vyto mašinos (staigmenos dėlei paminėsiu, kad visad galvojau, kad viena rūta jų šeimoj yra graži,puiki, vairuoti moka ir mašina turi,-paaiškėjo,kad ir vytas toks pats). tiesa, jis buvo tylus ir mažai pasakojo apie savo užsieninį gyvenimą vokietijoje, bet tai netrukdė mums peržiūrėti burn after reading, saujom kemšant popkornus.

ir truely — tai tikrai dar vienas ir puikus brolių filmas. bet toks tragiškai tikslus ir be galo juokingas. viena mergina šalia manęs visą filmą juokėsi iš brędo pito ir kartojo ‘cha cha,čia vienintelis eva vaidmuo,kuris jam taip tinka’.tai buvau aš. ta prasme, viskas – to filmo neverta aptarinėti.jį reikia pamatyti.not in ‘haneke pianistė’ way pamatyti, bet in ‘no country for old men’ way.what goes round, comes around ,)

dar kol tūnojau namuose, spėjau pažiūrėti westside story – tas veikalas, kuriam muziką kūrė leonard bernstein ir kurio ištraukas grojo tivolis symfoniorkester roskildėj ,)dabar tai aišku yra daug modernesnių variacijų tema ‘robertas ir joana’ pagal šekspyrą (pvz visad modernus ponas oskaras k), bet i imagine tais laikais (1957 miuziklas, 1961 metais filmas) amerikoje ten turėjo wow būti, kad ir kaip dabar lengvai atrodytų. nors vis tiek gale apsiverkiau ,D gal dėl to, kad labai vėlus metas buvo jau.

kažkuriuo metu, pamenu, buvo atvažiavusi julė ir mes peržiūrėjom saują csi serijų, rankomis susikabinusios, kol julė kartojo, kad nemėgsta lervų arba kai kas nors baisaus be perspėjimo nutinka. dar abi paplėtojome idėja nufilmuoti csi seriją, kurioje visą seriją mažesniame langelyje apačioje kairėje rodytų, ką veikia gregas.man ta idėja patiko.nuėjome miegoti.

nepasimokiau prancūzų.neskaičiau knygų.žiūrėdama alleną užmigau.

Bet.Svarbiausia!gavau atvirutę iš rūtos iš Uk ir labai ja džiaugiausi, kol vytas vairavo mašiną iki vingio.