Kepykla nr. 5

matanalizę išmainius į savianalizę santykiu 1:10 ir termometro žmogeliukui užsivožus skrybėlę nuo saulės, tinklaraštis susikiša rankas į šortų kišenes ir niūriai dūlindamas spardo dulkių ir kudlų kamuoliukus.
- kaip tu dėl to jautiesi?- klausiu jo.
- sunku,- sako.

et, bent po kol kas pakentėkime atostogas!

tartas su migdoliniu kremu ir serbentais
20 cm tartas
pagrindui
95 g sviesto (kambario temperatūros)
1/2 a.š. druskos
25 ml vandens ar pieno
125 g miltų
įdarui
50 g kambario temperatūros sviesto
50 g cukraus pudros
50 g maltų migdolų
1/2 a.š. krakmolo
1 kiaušinis
šlakelis migdolų esencijos (geriausia – karčiųjų migdolų)
62,5 g plikyto kremo
serbentų!! (tiktų ir su, pėvėzė, mėlynėmis)

kremui sviestą supjaustome mažučiais gabalėliais ir medine mentele dubenyje sutriname ligi vientisos masės – bet neplakime tiek, kad pasidarytų purus!! paeiliui supilame cukrų, maltus migdolus, krakmolą, kiaušinį ir esenciją, lėtai maišydami. įmaišome iš anksto pasiruoštą plikytą kremą. jei kaipmat nenaudojame, uždengiame maistine plėvele ir kyštelim šaldytuvan.
pagrindui sviestą supjaustome mažesniais gabalėliais ir medine mentele sutriname ligi vientisos masės. mažame indelyje piene irštirpdome druską, po truputį skystį supilame į sviestą, nuolat maišydami. miltus įsijojame ir staigiai sumaišome – atsargiai, nepermaišykime!! išverčiame tai, ką turime dubenyje, ant stalo ir greitai suminkome vientisą tešlą (vėlgi, geriau neperminkyti!). įvyniojame maistinėn plėvelėn ir leidžiame pailsėti šaldytuve porą valandų. iškočiojame nestoru sluoksniu (~2 mm), įklojame į tarto formą. supilame kremą, primėtome uogų, kepame 180-190 oC, kol kremas nebebus skystas – palei knygą, kokių 30 minučių. pravėsiname. skanaujame.

tešlos bei kremo receptai – iš p. hermé la larousse des desserts.

regisi, šią naktį jau buvo girdėti cikadų cik-cik-cik-kad-dų.
atbulom žingsniuojame link išvykimo, aš ir mano šešėlis. mindama mėginu jį kalbinti prancūziškai, bet anas tik papurto galvą, iš garbanų iškrato penkių centų monetą ir nekalbus nurūksta su vėju. šalta, susikūprinu, nesiveju.
- man ištraukė liežuvį,- galvoju; dienos blyksi paskiromis frazėmis apie nakčia pasivaidenusį platoną ir lyrinio subjekto išgyvenimus, o aš — stoviu ir žiūriu prie didelio kelio, ale nei bū, nei mė nebeišspaudžiu. gal tikrai internetas mane išdurnino, sumindė dėmesį ir išgaudė serpentinais nuo tiltų leidžiamas žodžių gyvates.

nieko tokio, užtat pasižadėjau vasarą po įsivaizduojamos akacijos šakom ir literatūros stirtom, palaidais plaukais ir atpalaiduotom smegenim. vūūūūū!
- – -
dabar nematau, kaip čia tolygiai (tolydžiai) nuo šalto pajūrio vėjo (nieko nežinau, vandenynas už pem kilometrų, tad šiandieną net vilnones pirštines išsitraukiau) pereiti prie torto, bet anas buvęs nenusakomai skanus, labai labai,
o fotografavo vėl tėtis. aš užtat sutvarkiau vonios kambarį, tiesioginiai mainai.

tortas “mėnulis”
tešlai
250 g sviesto
250 g cukraus
6 kiaušiniai
150 g miltų
100 g krakmolo
1 v.š. kakavos
1 1/2 a.š. kepimo miltelių
po kelis lašus romo ir apelsinų esencijos

kremui
500 g pertrintos varškės
100 g cukraus pudros
šliūksnis vanilės ekstrakto
400 ml plakamosios grietinėlės
citrinos sulčių ar rūgšties palei skonį (atsargiai!)

tortui papuošti
200 ml plakamosios grietinėlės
1 v.š. cukraus
1 pakelis grietinėlės standiklio
100 g pieniško šokolado
50 g balto šokolado

lakštams kambario temperatūros sviestą plakame su cukrumi ligi purumo (apie 5 minutes). po vieną sumušame kiaušinius, po kiekvieno gerai išmaišome – bent po minutę. įsijojame miltus, sumaišytus su kepimo milteliais, kakava, krakmolu. supilame esencijas ir palengva (geriausia – rankomis, t.y., mentele) išmaišome. ant kepimo popieriaus prisipiešiame 26 cm skersmens apskritimų. alternatyviai galima tiesiog po popieriumi pakišti tokio didumo torto formos dugnelį ir tešlos apskritimus formuoti palei jį, o dugnelį, prieš šaunant lakštelius orkaitėn, ištraukti. kad ir kuriuo būdu darytume, pasiruoštą tešlą paskleidžiame ant šių apskritimų plonu sluoksniu, kiekvienam lakšteliui prireiks kokių 3 v.š. – manieji išėjo storoki, jūs tik pažiūrėkit, kokie plonučiai lygučiai gražučiai Astos lakšteliai! kepame 180oC 5-7 min, nuo atvėsusių lakštelių nulupame popierių.

kremui varškę išplakame su cukraus pudra ir vanile. atskirai ligi standumo išplakame grietinėlę ir atsargiai įmaišome į varškę. nuolat skanaudami, pridedame citrinos sulčių ar rūgšties.

formuojame tortą: po vieną dedame lakštelius ir pertepame kremu. viršutinio netepame.

greitutėlaičiui papuošimui smulkiai sutarkuojame šokoladus (atskirai — drožlių nemaišome). išplakame grietinėlę su cukrumi bei standikliu (standiklį pilame – kaip parašyta ant pakuotės – grietinėlei imus tirštėti), apmarmaliuojame ja torto šonus ir viršų. aplipdome pieniško šokolado drožlėmis, ant viršaus pribarstome baltojo šokolado. jei yra noro, galime išbarstyti figūras, ženklus ar simbolius su trafaretu – irgi greita ir šiek tiek įspūdingiau, antrąsyk gamindama torčiuką taip ir dariau, ale įamžintas likęs šis.

skanaujame su arbata. nerealiai gardu.

recepto kelias ligi mano virtualaus stalčiaus: Kepimo paslaptys Nr. 6 -> Sonatina -> Asta. truputį kaip sugedęs telefonas: truputį pakeičiam šen, papildom ten, bet vis viena.

pre-scriptum. per langus šeštadienį smarkiai sklido dūdmaišių garsai, iškišusi galvą pamačiau štai ką.

su kiekvienu rytu ir kiekvienu vakaru Grįžimai vis artimesni, ir prasideda prieškelioniniai nerimai, prieškelioninės nemigos, prieškelioniniai.. rūpesčiai, va. ką parvežti, ką parsivežti, ką palikti, ko nepamiršti, kur nueiti, ką padaryti, ką paragauti, su kuo sus’matyti, šimtas dūzgiančių bičių! — vieni turi proto, o kiti neturi, ir viskas; vienų galvose tylu ramu, o kitų ne, ir viskas.

keista dabar gi manoji būklė; viena koja jau mindant lietuvišką žemę ir širdukėje šokčiojant džiaugsmams, ima kilti visokiausi keisti jausmai, sakytai, ilgesiai tai kitai žemei – dar nepažintai, neatrastai, nepamatytai. ilgesiai dar nepaliktai žemei, išsiduodantys per vasaras be sūrių, per vaikštynes be Kalbos (juk jos klausant, vis dar užpuola atradimo džiaugsmas), per bibliotekas be anime peržiūrų.

ir tik kai paliudiji sau — aš čia sugrįšiu — tik tada nebereik lėkti skubėti mėginti aprėpti visa: praeitį, dabartį, ateitį; sūrius, meduolius, makaronus; neperskaitytas knygas, neatlankytus renginius, neišmoktus taisyti dviračius.
išsidrėbti ant sopkelės su savo egzistenciniu nuovargiu; skaityti joyce’ą.

beveik falafeliai
vieną dieną lietuvoje juos pagaminsiu kaip reikiant ir įmesiu padorią nuotrauką, tikrai – šitą metu tik pasiteirauta apie tahini gamybą

250 g avinžirnių, užmerktų nakčiai
riekelė baltos duonos – pamerkti
1 vidutinis svogūnas
pora skiltelių česnako
aitriosios paprikos gabalėlis
ryšelis petražolių
žiupsnis maltos kalendros
žiupsnis džiovinto baziliko
1 a.š. druskos
žiupsnis pipirų
šaukštelis kepimo miltelių
aliejus kepimui

avinžirnius, svogūną, česnaką, nuspaustą duoną, aitriąją papriką, žalumynus sumalame mėsmale arba virtuviniu kombainėliu (pastaruoju atveju, nesumalkime avinžirnių iki piltų – turi likti gabalėlių!). suberiame kepimo miltelius, druską, pipirus; išmaišome. formuoti nedidelius apvalius kotletukus (o geriausia – apvalius rutuliukus), kepam aliejuje (būtinai! jokios orkaitės ar tefoninės keptuvės neišgauna to paties skonio; geriausia kepti skrudintuvėje, mmm, fritiūrinėje).
iškeptus nusausiname popierine servetėle, jei netyč’ prisigėrė daugokai aliejaus.
skaniausia – patiekti pita duonoje su kalnu daržovių ir padažų.

receptas Elžbietos, aptiktas senų seniausiai supermamose.

trys padažai prie falafelių

tahini
sezamo sėklų
aliejaus (geriausia – sezamų, tačiau aš naudojau kepintų graikinių riešutų)

sezamų sėklas švelniai pakepiname sausoje keptuvėje arba orkaitėje – jos neturi parusti! sumalame virtuviniu kombainėliu, kol pavirsta į miltus. pilame aliejų (stiklinei sėklų – 1/8-1/4 st., priklauso nuo konsistencijos), kol gauname vienalytę tirštą (tačiau takią) masę.

hummus
1 st. virtų avinžirnių
pora šaukštų tahini
1 v.š. alyvuogių aliejaus
šlakelis citrinos sulčių
žiupsnis druskos
priedų – palei pageidavimą; aš įbėriau šiek tiek kumino

avinžirnius, tahini, aliejų sumalame virtuviniame kombainėlyje (trintuvėje) iki vientisos masės; jei ji per tiršta ar net sausoka – įpilame šiek tiek skysčio, kuriame virė avinžirniai, ar.. vandens. galiausiai šliūkštelime citrinos sulčių (atsargiai – labai lengva jų padauginti) bei įberiame druskos pagal skonį.
čia – visiškai basic receptas. jį galime gardinti česnakais, aitriaisiais pipirais, alyvuogėmis ar actu; o mano mėgstamiausias – su špinatais ir saulėje džiovintas aliejuje mirkytais pomidorais.

tzatziki
340 g (sojos) jogurto
160 g smulkiai kapoto agurko
1 v.š. šviežių krapų
1 v.š. smulkinto česnako
1 v.š. citrinos sulčių
1 v.š. alyvuogių aliejaus
druskos ir pipirų pagal skonį

nuvarviname jogurtą: aš jį supyliau į kelis sluoksnius marlės ir pakabinau nusivarvėti virš dubens porai valandų. sutirštėjusį jogurtą (kitas variantas: vartojame taip vadinamą graikišką jogurtą) sumaišome su kitais produktais, laikome šaldytuve iki patiekimo.
iš 500 vegan recipes

net nepastebėjau, kaip atėjo pavasaris – didelis, žalias, šelmiškai šnibždantis mesti striukutes į orą, bėgti, verstis kūlio nuo kalnų, nelyg daglui spoldingui ieškoti naujų sportinių batelių (juk tie, iš pernai metų, nebegyvi!),
išsiveržti iš savęs iš popierių iš kuprinių
dviejų antklodžių ir elektrinio radiatoriaus vergijos

susiradus aukščiausią apylinkių kalvą, virvute apsirišti krūtinę, prie kito galo pritvirtinti aitvarą, atsispirti, pašokti, šypsotis, atsukus veidą vėjui,
kad pro vieną ausį įeitų, pro kitą išpūstų visa, kas užsistovėję,

sugaudyti tą naują lėkimo pažadą į stiklainėlius, apsukti stora drobe, užtvirtinti gumelėmis.

skaityti binkio eilėraščius.

šaltibarščiai, pritaikyti prancūziškiems produktams
skiriama Jurgitai, Rūtai L. ir kitiems šaltibarščių nemylėtojams

1 virtas burokėlis
1-2 st. rūgpienio, pasukų ar jogurto (aš naudoju lait ribot – tradicinį bretonišką pieno produktą; pagal gaminimo būdą – pasukos; pagal skonį – kefyras)
šliūksnio pieno
ketvirtis labai ilgo agurko
2 virti kiaušiniai
puokštelė šviežių krapų
svogūnų laiškų arba, iš bėdos, baltosios poro dalies
žiupsnis druskos

bulvių

.) taigi taigi taigi.
kietai išverdame kiaušinį (galbūt reikėtų iškepti įrašą apie mano olternatyvius gamybos būdus? – bulves mikrobangėje, visada pavykstantį kiaušinį neverdančiame vandenyje..), supjaustome gabalėliais. panašiais gabalėliais susmulkiname agurką. susmulkiname krapus. burokėlius supjaustome kaip įmanoma plonesniais šiaudeliais. viską sumaišome, užpilame kefyru/pasukomis/jogurtu, įberiame druskos. pamakaluojame, praskiedžiame pienu, ragaujame. jei per tiršta – įpilame dar pieno; jei per tiršta ir per švelnu – kefyro; ir panašiai: nedidelis čia mokslas! prieš patiekdami apibarstome smulkintais svogūnų laiškais ar porais.*

bulves verdu mikrobangėje; galiausiai kad būtų gardžiau, apkepu keptuvėje.

* jei valgysime ne iš karto, kiaušinius ir agurkus supjaustome ir paliekame atskiruose indeliuose; į sriubą įmaišome tik prieš pat valgydami.

aš pabėgsiu į rytojų, nes jis niekados nuo manęs nepasprunka. net tada, kai mėginu jį vyti lauk pikčiausiais grasinimais; kai šiepiu dantis ir urzgiu nelyg prastai sušukuotas meškutis ; kai eilinįkart jį išduodu su kitais – gražesniais, jaunesniais, Gyvenimo nesužalotais ir woodoo lėlėm nepaverstais.

ši savaitė mane totaliai išdūrė: paerzinusi lietuviškas mergaites savo mėnesio senumo pavasariais, ketvirtadienio rytą už žaliuzių aptikau minkštais kąsniais besileidžiantį sniegą. taip taip – vidur’ vasario! čionais! –> le réchauffement de la planète s’est perdu, tariau. ta proga apsimečiau mergaite: apsirengiau gražiausią miniaką, lengvus suvarstomus bačiukus ir dailų pusvilnės švarkelį; klaikiai sustirusi, mažutes kietas gniūžtes paverčiau taškeliais ant i — taip dailu nė per kalėdas nebuvo.

nes juk sniegas gurgždėjo po kojom.
lietuva lietuvėle, balta pieno puta atplauk(siu).

prancūziškas citrinų pyragas
pyragui
240 g sojos jogurto (natūralaus arba vanilinio; jei dedame saldintą, galime kiek sumažinti cukraus kiekį)
120 g cukraus pudros
120 ml nestipraus skonio aliejaus (pėvėzė, rafinuoto saulėgrąžų)
1 a.š. vanilės ekstrakto
2 a.š. citrinų ekstrakto
1 citrinos žievelė (tarkuota)
185 g miltų
2 a.š. kepimo miltelių
keleto šaukštų aguonų

paprastam glajui
90 g cukraus pudros
15 ml citrinos sulčių

iškepame pyragą:
orkaitę įkaitiname iki 180oC.
kepimo formą ištepame aliejumi, pabarstome miltais.
dubenyje sumaišome jogurtą, aliejų, cukrų, ekstraktus, aguonas ir citrinos žievelę. kitame dubenyje persijojame miltus su kepimo milteliais. suberiame ant aliejaus-jogurto mišinio ir išmaišome. atsargiai – nepermaišome: viskas turi tik tik išsimaišyti, nesistengiame suplakti vientisos lietinių tešlos (blendinio)!
kepame, kol į pyrago vidurį įsmeigtas medinis pagalėlis tampa švarus – gali užtrukti tarp 35-50 minučių: tai priklauso ir nuo formos, ir nuo orkaitės.
leidžiame pyragui atvėsti prieš išimdami iš formos.
valgome – kaip keista! – jau ‘pastovėjusį’, geriausia – kitą dieną. jei norisi, aptepame

paprastu glajumi.
cukraus pudrą sumaišome su citrinos sultimi: sultis lašiname po keletą lašelių ir vis maišome. glajus turi būti tokio tirštumo, kad padengtų šaukšto nugarėlę.
glajų patartina ruošti prieš pat juo tepant pyragą, kad nesustingtų.

iš 500 vegan recipes, tik — pribėriau aguonų.