Kepykla nr. 5

Net nepastebėjau, kaip egzaminai – po vieną, po vieną – iškrito tarsi musės, ir ketvirti metai burtų ir kerėjimų mokykloje mif’e persivertė į savo, klišai tariant, finišo tiesiąją. Todėl atbulai skaičiuoju dienas, kai kasdienes (ar, būkim nuoširdūs, kiek retesnės) keliones AntKalniuko išmainysiu į pėškojimą darban; juk darbas žmogų puošia, ir aš būsiu gražiausia mergaitė kvartale, va! (Tol, kol Monika neatsikraustys į kaimynystę)

Ir kai suvoki, kad sensti, nes laikas taip greit bėga, nes tikrai, tas paskutinis semestras – tik pora klik ir ūūūūūū, nepastebėtai, o dabar dar pora klik klik, pykšt pokšt, praktika, bakalaurinis, puf puf puf, pamaišiui su gražiu laiku, tekšt tekšt, graži suknelė, išleistuvės, šauk(š)tukas.

O kelionėn į naują didelę neodinę rankinę įsimesime dribsniukų batonėlių.
Beje, jie su džiovintas vaisiais, bet tokie skanūs, kad net Monika valgė. Ir man patys skaniausi iš visų tų n^k mėgintų – traput traputėliai, traškut traškutėliai, ir truputį karamelės skonio pasigavę.

Granola batonėliai

45 g karijų riešutų (galima keisti graikiniais)
45 g stambiai kapotų džiovintų abrikosų
45 g džiovintų spanguolių
45 g lukštentų moliūgų sėklų
30 g sezamo sėklų
30 g maltų migdolų
190 g stambių avižų dribsnių
2 a.š. malto cinamono
95 g sviesto
80 g rudojo cukraus
1 a.š. dirbtinio medaus

Riešutus pakepiname sausoje keptuvėje. Atsargiai – gali greitai sudegti, todėl verčiau kepinti ilgai ilgai (kokį pusvalandį) vos karštoje keptuvėje (1-2 padala). Arba galima juos iš anksto pakepinti orkaitėje, kol ims fantastiškai beprotiškai kvepėti. Knygoje patariama kepinti 140oC 8 minutes.

Orkaitę įkaitiname iki 160oC. 20 cm kvadratinę formą išklojame kepimo popieriumi – pasirinkime tokį, kuris, žinome, neprilimpa prie kepinių, mat kitaip teks su visu pergamentu ir valgyti.

Abrikosus ir spanguoles užpilame verdančiu vandeniu ir paliekame kokioms 10 minučių. Nusunkiame.

Dideliame dubenyje sumaišome visus produktus, išskyrus cukrų, dirbtinį medų ir sviestą. Šiuos tris kaitiname mažame prikaistuvyje nuolat maišydami, kol ims lengvai virduliuoti. Verdame, kol skystis tampa šviesiai rudos spalvos – nevalia leisti jam išsipilti per viršų (ooo, siaube, kai norėsime atkrapštyti nuo kaitlentės!!!11!) ar pernelyg nutamsėti. Išvirusią karamelę (tiesa, ji gali atsiskirti į cukrų ir sviestą – neišsigąskime, toliau maišykime, o iš bėdos supilkime tai, ką turėsime – ką jau čia…) supilame į didįjį dubenį ir viską gerai išmakaluojame. Suverčiame į kepimo formą ir paspaudžiame.

Kepame maždaug 22 minutes, kol viršus kiek paruduos. Tik ką išėmus iš orkaitės, batonėliai bus minkštučiai, bet vėsdami kietės. Atvėsusius išverčiame iš formos ir supjaustome į 8 batonėlius. Valgome išsyk, arba (jei liks…) laikome sandariame inde. Mmmmm.

Adaptuota iš Y. Ottolenghi, S. Tamimi – Ottolenghi: The Cookbook

aš dabar sėdžiu foreste ir rašau. dienos metu čia užsuka daug studentų, kurie skaito knygas ir kramsnoja veganišką maistą. iš tikrųjų pastaruoju metu aš labai nusivyliau forestu. pirmiausia nustebino skurdus čia esančio maisto pasirinkimas, antriausiai pasipiktinau tuo, kad veganai yra labai užsispyrę žmonės (nežinau, ar čia siurprizas, thou) ir sunkiai taikosi prie mano pasiūlymų ką nors keisti. pavyzdžiui, aš sužinojau, kad veganiško torto, kurį mes gauname iš kepyklos, didmeninė kaina yra 13 svarų. pamišimas, right? todėl pabandžiau iškepti namuose veganišką morkų pyragą už daug mažiau centų ir išėjo štai kas:

veganiškas morkų pyragas su citrinos glaistu

pyragui:
225 g smulkiai tarkuotų morkų
150 g razinų
240 g baltų miltų
40 g kviečių ar avižų sėlenų (ARBA tiesiog dėkite
140 g baltų miltų ir 140 g rupių miltų – žiūrėkite, ko turite)
170 g cukraus
1 šaukštelis cinamono
1šaukštelis imbiero
šiek tiek muskato
(ar panašių prieskonių)
200 g rafinuoto augalinės kilmės aliejaus
200 g vandens
žiupsnelis druskos
šlakelis balto acto
1/4 šaukštelio geriamosios sodos
1 šaukštelis kepimo miltelių
gal riešutukų? aš dėjau riešutų mišinį.

glaistui:
115 g veganiško margarino (t.y. padaryto ne iš pieno)
apie 170 g cukraus pudros
1 citrinos žievelė ir sultys, jei norėsite suskystinti glaistą

1. sumaišykite visus sausus ingridientus, tada ant viršaus supilkite skysčius ir sumaišykite viską kartu.
2. supilkite į riebalais pateptą skardą ir kepkite 190 C temperatūroje 45 min, tada sumažinkite temp iki 160 laipsnių ir kepkite dar 30 min. ištraukite ir atvėsinkite pyragą formoje. jis vėsta gana ilgai.
3. kol jis vėsta, padarykite glaistą: mediniu šaukštu dubenyje išsukite margariną su šiek tiek cukraus pudros, kol pasidarys balta masė. įdėkite citrinos žieveles, vėl išsukite. galite įpilti citrinos sulčių. tuomet įberkite dar cukraus pudraus, išsukite. taip galite suberti tiek cukraus pudros, kiek norite, – tiesiog paragaukite nuolat. glaistykite tortą ir pastatykite į šaldytuvą trumpam, tegul apstingsta.

veganiškas bananinis pyragas su avižėlėmis

450 g sunokusių bananų, sutrintų
50 g riešutų, man patinka lazdyno, bet jūs kaip norite,)
90 g augalinės kilmės aliejaus
60 g vandens
115 g razinų
115 g avižėlių
115 g rupių miltų
1/2 šaukštelio vanilės esencijos

veganai nelabai mėgsta taisykles, todėl tiesiog sumaišykite visus ingridientus kartu, supilkite į 900 ml talpos formą, išklotą kepimo popieriumi. kepkite 50 – 60 min 190 C temperatūroje, kol pyragas parus ir į jį įkištas pagaliukas nebebus aplipęs tešla. atvėsinkite keliolika minučių prieš išversdami.

aš nunešiau savo pyragus į forestą ir, be abejo, jiems labai patiko, tačiau kai užsiminiau, kad galėčiau kepti tokius pyragus ir pardavinėti, jie pradėjo sukti kalbą apie virtuves su licenzijomis, NORS kiekvieną savaitę iš kažkokios moters perka suši veganišką, tai kitaip tariant, jaučiasi, jog truputį tingi mūsų vadovai ką nors per daug keisti, hahaha. šiknos.

tokie lapai matosi, jei nuvažiuoji aplankyti jurgio į warwicką.

kiek naktų aš tave sapnuose regėjau, o manasai prince, kiek naktų.
o dabar — stovi ant šaldytuvo, visas raudonas ir metalinis, murki į ausį.

mano didelis storas morkų pyragas
fotografavo vis dar tėtis

pyragui
2 st. miltų
2 a.š. kepimo miltelių
2 a.š. sodos
2 a.š. malto cinamono
3/4 a.š. druskos
3 st. tarkuotų morkų (naudojome išspaudas, likusias nuo sulčių; vietoj jų tešlon šliūkštelėjau šiek tiek vandens)
1 st. stambiai kapotų graikinių riešutų
1 st. kokoso drožlių
1/2 st. razinų (pamirkiau jas juodoje arbatoje)
2 st. cukraus
1 st. saulėgrąžų aliejaus
4 dideli kiaušiniai

pertepimui - spjoviau į dorie greenspan siūlymą (cream cheese plius sviestas plius cukrus plius citrina plius, jei norisi, kokosas) ir gaminau “mėnulio” kremą, mat jis mums labai patikęs
500 g pertrintos varškės
100 g cukraus pudros
šliūksnis vanilės ekstrakto
400 ml plakamosios grietinėlės
citrinos sulčių ar rūgšties palei skonį (atsargiai!)

tortui papuošti
stambiai kapotų graikinių riešutų
arba
didelių gražių kokoso drožlių – dailu būtų jas pakepinti

pasiruošiame: įkaitiname orkaitę iki 160oC, tris 22,5 cm pyrago formas ištepame sviestu ir pabarstome miltais; jei baisu, dugnan įklojame kepimo popieriaus.
pyragui sumaišome miltus, kepimo miltelius, sodą, cinamoną bei druską. kitame dubenyje sumakaluojame morkas, riešutus, kokosą ir nusunktas razinas. aliejų išplakame su cukrumi ligi vientisos masės, po vieną sumušame kiaušinius – po kiekvieno paplakame dar minutėlę. masė turi būti visiškai vientisa. lėtai įmaišome miltus (svarbu nepermaišyti ir neplakti tešlos – miltai turi tik tik dingti), paskiau – morkų masę. išdalijame tešlą tarp trijų skardelių ir kepame 40-50 minučių; pačiame kepimo įkarštyje skardas sukeičiame vietomis ir apsukame, kad keptų tolygiai. kadangi mano orkaitė šiek tiek spyriojasi, vienu metu kepu tik vieną skardą; kita vertus, agnės orkaitė yra puiki, tad visus biskvitukus galima būtų kepti išsyk. ar pyragas iškepęs, tikriname peiliu – įsmeigtas centran, jis turėtų likti švarus. tuo pačiu metu pyragas ims magiškai atšokinėti nuo skardelės šonų. pyragus išimame, pravėsiname penketą minučių ir išimame iš skardelių. paliekame atvėsti.

kremui varškę išplakame su cukraus pudra ir vanile. atskirai ligi standumo išplakame grietinėlę ir atsargiai įmaišome į varškę. nuolat skanaudami, pridedame citrinos sulčių ar rūgšties.

lipdome tortą. ant pirmojo pyrago aukšto negailėdami tėškiame kremo ligi pat šonų. dedame antrąjį sluoksnį (aukštyn kojomis) ir šiek tiek paspaudžiame, kad pertepimas kėsintųsi išlįsti pro kraštus. kartojame dar sykelį, galiausiai uždengiame trečiuoju pyrago lakštu. viršų gausiai aptepliojame kremu ir nubarstome riešutais. jei norisi, galima ir visus šonus paslėpti po kremu, tačiau tada veikiausiai reiktų jo pasigaminti kiek daugiau.

pyragą galima patiekti iškart – na, galbūt palaukus kokį pusvalanduką. mes gi jį transportavome šimtą-su-pliusu kilometrų ir kramsnojome po keleto valandų. gardumynas net Asmeniui, Tvirtinusiam, Kad Nemėgsta Morkų Pyragų. cha!

morkvinis biskvitas – palei Dorie Greenspan. Baking: From my home to yours. kremo šaltiniai – žr. čia.

Praėjo jau nemažai dienų nuo tada, kai dovilė buvo atvykusi. Iki šiol dar nebuvo tokios šaltos dienos, kaip tada, kai mudvi išėjom pasivaikščioti po miestą. Dangus buvo giedras, baltais debesėliais ir jame švietė mėnulis. Dovilė pakaitomis naudodamasi savo telefonu ar fotiku, fotografavo viską aplinkui – kaip tikra turistė,) O ir išties – edinburgas buvo nepaprastai gražus tą dieną. Vyko St.Andrews festivalis ir, jei neklystu, visą savaitgalį įėjimas į pilį buvo nemokamas. Užlipus ant jos bokštų, edinburgas prieš mūsų akis leidosi kalva pro nacionalinę galeriją ir tolo gatvėmis nuostabiais stogais su kaminėliais į priekį, iki jūros. TAIP, už valandos kelio nuo pilies matėsi jūra. Koks nuostabus tas edinburgas vis dėlto yra, pagalvojau aš. Bet dar lig šiol jis man negali pakeisti buvusio mylimojo – kasdien aš Vilniaus ilgiuosi, net jei jis vietoj pilies turi tik bokštą.

,, Aš lauksiu prie Vilniaus, prie pasakų miesto, su meile perpus mašinų smalkėm atskiesta…”

čia yra senas ofisų pastatas priešais mano darbą, kuris man primena dailės akademiją ir sandrutės salotinį švarkelį, akademijos stogą.

Kai dovilė buvo čia, mes darėme fish’n'chips vakarienę, kurios metu aš susipažinau mindaugu. Mindaugas dar to nežino, bet jis yra būsimas mano geriausias draugas. Bet apie jį vėliau. Deja, nei žuvies, nei bulvyčių nufotkinti nepavyko, nes juos mes suvalgėme ir panašiai,) Dėl to aš čia jų dabar neaprašinėsiu, bet tikriausiai apie žuvies voliojimą miltuose, kaip ir apie Mindaugą, papasakosiu vėliau.

O šiam kartui parašysiu, kiap kepiau avižinius sausainius. Man jie visuomet labai patikdavo, bet aš parduotuvėje niekad labai skanių nerasdavau. Prisimenu, kartą net liepiau draugei susikrauti savo sausainius į kokią lėkštę ir atiduoti man sausainių pakelį su pavadinimu, nes ji buvo nusipirkusi visai neblogų jųjų.Vėliau užaugau ir supratau, kad avižinius sausainius gi taip lengva išsikepti, ir kartą, kai mūsų butuky nebuvo nieko skanaus, o tik likučiai cukraus ir panašiai, aš radau ‘poridge oats’ spintelėj (čia britijoj/škotijoj populiarus dalykas – aš manau,tai tik smulkiai sumaltos avižėlės, nieko stebuklingiau). Tai čia toks labiau ne receptas, o padrąsinimas, kad kartais galima pasikliauti savo kulinarine galva ir iš nieko sukurti ką nors kramtomo.

avižiniai sausainiai iš edinburgo

60 g avižėlių (aš naudojau smulkintas, ne tokias stambias, kaip kad lt perku)

260 g miltų

160 g rudojo cukraus

1 kiaušinis

60 g pieno

šaukštas sviesto

sauja migdolų ar kokių riešutukų ar net kokių džiovintų spanguolių, pasmulkintų

1 arbatinis š. kepimo miltelių

kadangi šitie sausainiai ne kokie makaronai (nu ką, čia toks lietuviškas vertimas,D), t.y. ne kaprizingi, tai aš tiesiog viską taip ir suverčiau į dubenį: avižėles, miltus, cukrų, riešutėlius, kepimo miltelius, pamaišiau. Puodely pašildžiau sviesto, įplakiau į jį kiaušinį, užpyliau pieno ir viską pamaišiusi supyliau ant sausų produktų. Viskas,) tada padariau rutuliukų ant skardos ir juos šiek tiek paspaudžiau, kad labiau išsiplotų ir būtų panašesni į sausainius,) ŧiesa, mano skarda tai tokia nelimpanti, o jei kas ant paprastos skardos daro, tai geriau pakloti kepimo popieriaus, nes kai tas cukrus pradės lydytis, tai po to sausainių niekaip neatkabinsit nuo skardos. Pašoviau į 180 C orkaitę 20 minučių.man užteko,)

                                                                                                                                                                                                    iki*

jie sugrįžta.
ir garsiai kalbasi koridoriuose, juokiasi, paryčiais tranko kambarių duris. palieka paskui save kokosų kvapą dušuose.

kai jie sugrįžta, virtuvėje vėl įsiviešpatauja chaosas, nukirpti pusgaminių pakuočių kampeliai, svilėsių arba perkaitinto rapsų aliejaus kvapas.

o mes? ką mes – išsiplauname indus ir nuo rytojaus pradedame gyvenimą iš naujo.

avižiniai blynai

2 kiaušiniai
1 1/2 st. miltų
1/2 st. avižų dribsnių
3 v.š. rudojo cukraus
3 a.š. kepimo miltelių
1 a.š. druskos
3/4 a.š. cinamono
žiupsnis imbiero
1/2 st. grietinės + 1 1/2 st vandens/pieno
4 v.š. tirpinto atvėsinto sviesto
1 a.š. vanilinio cukraus
1/2 st. razinų

paplakame kiaušinius, supilame praskiestą grietinę, sviestą, cukrų ir gerai išmaišome. supilame miltus, avižas kepimo miltelius, prieskonius ir druską. išmaišome, kol masė pasidaro *beveik* vientisa. atsargiai įmaišome razinas ir leidžiame pastovėti keletą minučių.
keptuvėje įkaitiname šiek tiek aliejaus arba sviesto. pradėję kepti, ugnį kiek sumažiname, kad blynai nedegtų. kiekvienam blynui skiriame po porą kupinų šaukštų tešlos. kepame, kol pakraščiukai atrodo sausoki, o iškilę burbuliukai nebesprogsta. apverčiam, pakepam dar minutėlę.
valgome kiek įmanoma karštesnius – mano atveju, su grietine ir ruduoju cukrumi ir karamelizuotais obuoliais. arba nuskandiname juos klevų sirupo baloj. arba arba.

iš JoyTheBaker.