Kepykla nr. 5

Manęs klausia, “kokiu judesiu išreikštum savo savijautą?”, aš nuo-iki apsuku galvą, kilsteliu pečius, pečius nuleidžiu, atsidūstu. Taip ir yra: visokie paklydimai, abejonės, perdaugperdaugperdaug, kuriuos išpurtau, keldama rankas aukštyn ir dėliodama kojas aplink su Bonobo, tik to negana, ir sykiais – nepatikėsite – nepadeda anei morkų kokletai nei fafliukai. Kyla milžiniškas noras kalbėti-kalbėti-kalbėti, garsiai mąstyt, tarytum tokiu metodu dalykai paaiškėtų, net jei šiandien saulėtekių nuo obuolių nebeatskiriam – o gal būtent dėl to, kažkokioj ketvirtoj dimensijoj, kur girdėti vienu balsu daugiau.

Įkvepiam-1-2-3-4-5-6-7-iškvepiam-1-2-3-4-5-6-7-8-9-10-11.

- – -
Priverstinis poilsis reiškia pora-savaičių-be-virtuvės, be kompo taip pat — žiū, ir Kepėjų dead line‘as praėjo!.

Man patiko, ypač tešla, – NUOSTABI, elastinga, tempiasi kiek-tik-tu-nori. Naudojau kreminę varškę, kurią palikau keletą valandų nusivarvėti. Tačiau man įdaras pasirodė per skystas – sukrautas ant tešlos, jis kėsinosi greit greit greit nuo jos pabėgti, todėl vyniodama skubėjau, giliai ir lėtai kvėpavau ir naudojau kitokias streso valdymo technikas; ir antra pora rankų būtų buvusi tikrai ne pro šalį! Kad ir kaip būtų, vyniotinis man pasirodė gausiai skanus (nors dėl skystoko įdaro ir plokštokas) – kaip ir dauguma kitų gaminusių, mielai išmėginčiau ir obuolinį, jei tik must bake sąrašas nebūtų toks… Neišbraukytas :) (o kur dar tie atspausdinti receptai ant palangės ar segtuvuose, ir nesibaigiantys e-lobynai). Bet tešla… Dievulėliau, fantastiška!!

Varškės štrudelis
1 kg kreminės varškės
100 g razinų
5-6 v.š. romo
50 g + 2 v.š. + 125 g sviesto
250 g + truputis miltų
žiupsnis druskos
1 v.š. aliejaus
vanilės ankštis
150 g cukraus
3 kiaušiniai
4-5 v.š. maltų džiūvėsių
cukraus pudros vyniotiniui apibarstyti

Į kiaurasamtį įdėti merlinį audinį, į jį sudėti varškę ir palikti nuvarvėti per naktį.
Razinas nuplauti ir pamerkti valandai į romą.
Išlydyti 50g sviesto. Pridėti miltus, 1/8 litro (1/2 st.) drungno vandens, žiupsnį druskos ir išminkyti viską, kol tešla bus elastinga. Tešlą rankom minkyti ir vis daužyti į stalą (5-10 min), kol ji pasidarys minkšta. Suformuoti rutulį, aptepti aliejumi. Tešlos rutulį įdėti į dubenį, nuplautą karštu vandeniu, uždengti ir palikti ilsėtis valandą.
Nuvarvinti razinas.
Išlydyti du šaukštus sviesto. Prapjauti vanilės ankštį ir nugramdyti viduj esančias vanilės sėklas. Nuvarvintą varškę sumaišyti su sviestu, vanile, cukrumi, kiaušiniais ir razinomis.
Stalą padengti švariu rankšluosčiu, jį apibarstyti miltais. Ant jo kiek įmanoma ploniau iškočioti tešlą. Stengtis iškočioti stačiakampę formą (30×40 cm). Iškočiojus tešlą, pakišti delnus po ja (delnai žiūri apačion) ir atsargiai tampyti tešlą išorine delnų dalimi.
Ištirpinti 125 g sviesto. Tešlą aptepti šiuo sviestu ir apibarstyti maltais džiūvėsėliais.
Varškės masę užtepti ant trumposios tešlos pusės paliekant 2 cm nuo krašto (nuotraukos). Tešlos kraštus užlenkti, kad jie uždengtų varškę ir aptepti sviestu. Tešlą suvynioti į štrudelį.
Įkaitinti orkaitę iki 200 oC (su ventiliatoriumi iki 175 oC). Į skardą įkloti kepimo popieriaus.
Štrudelį patiesti ant kepimo popieriaus, viršutinę jo pusę 5-6 kartus skersai įpjauti (tik tešlos sluoksnį). Aptepti išlydytu sviestu.
Štrudelį kepti 45-50 min.
Kepant retsykiais aptepti išlydytu sviestu.
Prieš patiekiant apibarstyti cukraus pudra. Valgyti dar šiltą.
Prie štrudelio labai tinka ledai arba plakta grietinėlė.

Receptas – kepėjų be stabdžių liepos mėnesio iššūkis.

Ir ateina kovas|balandis, ir atrodo, kad viskas tik iki čia ir važiavo – va taip va atrodo, kai pirmadienis, kai be septynių keturios, kai penkios Einšteino minutės daveda, ir nuotraukos ant sienų, ir kalendoriai, ir darbaknygės, ir Paryžius-ŽanasPolis-, ir viskas tiesiog (A. nekenčia, kai šitą vartoju) grasina
Gal

Vą

Su

Sprog

Din

Ti—

get some gazoline, sako Einšteinas, two three four,

I. žadėjo padovanoti katiną ir kaktusą,

Five six seven eight.

— — —
Nerealiai gardūs sausainiai, tokie subtiliai žemiški – nuo grikių ir graikų – ir trapūs – nuo grikių ir sviesto.
Žo, puikuoliški.
PLIUS, BE KIAUŠINIŲ. Čia naujosios [karinės] psichozės proga paminėjau, va.

//nuotraukos Viktorijos

Grikių sausainiai su spanguolėmis ir graikiniais riešutais
1 1/4 st. kvietinių miltų
3/4 st. grikių miltų
230 g sviesto
2/3 st. rudojo cukraus
1 a.š. vanilinio cukraus
žiupsnis druskos
1/3 st. kepintų graikinių riešutų

Dubenyje sumaišome kvietinius ir grikių miltus.
Kambario temperatūros sviestą išplakame su cukrumi, vaniliniu cukrumi ir druska. Įmaišome kepintus graikinius riešutus ir spanguoles. Suberiame miltus ir lengvai paminkome, kol tešla daugmaž sulips į vientą gabalą – ji bus biresnė nei paprastai.
Tešlą suberiame/sudedame ant maistinės plėvelės ir suformuojame į ritinį (diaaaašrąąą). Bent 2 valandoms paliekame šaldytuve.
Orkaitę įkaitiname iki 180 oC. Iš šaldytuvo ištrauktą tešlą aštriu peiliu supjaustome maždaug 1 cm storio riekelėmis. Kepame kepimo popieriumi išklotoje skardoje apie 12-14 minučių. Ištrauktus iš orkaitės geroookai pravėsiname (karšti neįmanomai birūs!) ir kapojame abiem žandais.

Gaminom drauge su Viktorija, ir skelbėm oC pavasario numery.

“Regisi,”-pagalvoju, prie parduotuvės kasos gėdingai imdama rausvą loterijos bilietą (I., čia jau kitą, ne tą iš penktadienio), “regisi, prasti įpročiai labai greitai susiformuoja.”

Juk tikrai, kokiom tik nesąmonėm nepradėjau užsiiminėti, ėmusi dirbti. Kasrytiniai horoskopai, kurių vis viena nepaisau (LRytas ir Respublika, Stilius antradieniais, Laisvalaikis ketvirtadieniais; taip pat retrospektyvi įvertinių peržvalga); keturi-kavos-per-dieną, ir čia ne riba; loterijos bilietai (???); kmon, net sušius pradėjau valgyti.

Dar prisnigo, o aš kaip niekad džiaugiuosi dviratukiškėmis.

Tuo pačiu dėkoju Pasauliui už aipodus, GPS’ą ir nestiliovas šviečiančias liemenes; Pitchforkui – už laikiną atgaivą ausims; o Teisingų Mergiočių Sąjungos įkūrėjai – už risotto ir tūkstančius kitų dalykų. Kažkur tarp tų padrikų nieko nepadarysi ir rekoncilijacė atrodo, kad viskas eina į gera – tiek atrodo, kad net V. rašau įsimylėjimo kupinas žinutes.

Gerai jau gerai. Viskas. Metas grįžti prie darbo – kepti kotletų, t.y., ne tai kad ką nors kito galima pagalvoti, fun fun fun pusę septyyyynių.

Arba miegot.

Ir dar. Kai jau galvoju nebeišeiti iš namų be miegmaišio, visokiems užkandėliams sveika (sveikiau nei VPU bandutės) būtų pasigaminti žvirblių maisto ar avižinių batonėlių. Na, granolos k5 kol kas neaprašiau (nors šiandieną, errrrm, vakar jos visą sloiką prisikepinau), bet štai dar vieni batonėliai. Šitie gerokai mažiau saldūs (visgi be cukraus anei medaus), tad, jei norisi saldžiau, galima kokį šaukštą kitą rudojo cukraus įmesti. Ir dar – čia vieni iš tų minkštųjų. Norisi traški dribsnių batonėlių? Žr. čia.

Pusryčių batonėliai

½ st. greitai paruošiamų avižų dribsnių
1 st. stambių avižų dribsnių
1 st. mėgstamų džiovintų vaisių (spanguolių, razinų, kriaušių, slyvų)
1 ½ arb. š. cinamono
½ arb. š. druskos
1 ¼ st. pieno
1 arb. š. vanilės

Orkaitę įkaitiname iki 180 oC. Didesnius džiovintus vaisius susmulkiname. Sumaišome visus sausus ingriedientus ir juos užpilame pieno ir vanilės ekstrakto mišiniu. Paliekame pabrinkti 10-15 minučių. Supilame į kepimo popieriumi išklotą 20×20 cm dydžio kepimo formą ir kepame uždengę folija 20 minučių. Tada foliją nuimame ir dar kepame 15-20 minučių, kol gražiai paruduoja. Supjaustome dar šiltus – vėliau bus sunku! – ir paliekame atvėsti.

Receptas spausdintas antrajame oC numeryje.

Pam param pam
Pam param
Pam
Pam
Pam
Pam.

Baltojo šokolado triufeliai su mėlynėmis
100 g baltojo šokolado
20 ml (taip taip, praktiškai šaukštas – tikrai reik nedaug!) riebios grietinėlės
saujelė džiovintų mėlynių
sauja anakardžio riešutų

Šokoladą susmulkiname ir atsargiai tirpiname vandens vonelėje (arba prikaistuvyje, įtaisytame virš kito puodo). Supilame užvirtą grietinėlę. Svarbu neperkaitinti – baltas šokoladas daug jautresnis temperatūrai (t.y., daug greičiau užsitraukia arba atsiskiria riebalai) nei pieniškas ir juo labiau juodas! Gerai išmaišome, suberiame mėlynes ir paliekame pravėsti.
Anakardes sumalame maisto kombainėliu.
Šaukšteliu kabiname šokolado masę, rankomis suformuojame dailius rutuliukus ir apvoliojame juos smulkiai maltuose riešutukuose.

Taip taip taip – šiąnakt nebūsiu jokia baisiai originali, ir pasidžiaugsiu pirmuoju rimtu sniegu. Taip taip. Mat šiandien tik pirma diena, kai jis iškrito-ir-neištirpo, pirma diena, kai dviratuką tik pabučiavau į kaktą išlėkdama iš namų (bet čia dar ne sezono pabaiga!). Žiemiškų dainų, kurias dar aštuntoj klasėj įrašė buvęs bendraklasis Povilas, klausytis pradėjau prieš pat Kokono mugę – žinote, nuotaikai sukurti. Artimiausiomis naktimis ją reikėtų įsimesti ir į grotuvėlį – žinote, nuotaikai sukurti. Nes kai siužetas silpnas, sako, jį maskuoja muzika.

Kažin kur skaičiau, kad su amžiumi burbėjimą dėl prekybcentrių šventinės psichozės (beveik žodžių junginys iš Alias, ar ne?) pakeičia Liudo Vasario rezignacija ir net menkas džiugesys. Nežinau, kaip likusi liaudis, bet aš visai šypteliu į ūsą, vartydama jų lankstinukus ir žiūrėdama į bumbulus eglutei puošti. Nu gražu, nu, ir man itin patinka šviečiančios lempelės.

Dar man patinka Kūčių laisvadieniai (nors ei, juk jos šįmet šeštadienį išpuola) – per metus spėjau pasiilgti rieškučiomis žarstomų kūčiukų ir pagaliau pamėgto aguonpienio. Sykį turėjau tokią šventvagišką mintį kepti kūčiukus vidurvasaryje ir pavadinti, na, mini mieliniais aguoniniais trapučiais – juk parduotuvinių tešla tokia pati kaip senų gerų barankų. Bet tada supratau, jog po tokio žingsnio žemė prasivertų, aš krisčiau giliai ir ilgai ir galų gale turėčiau visokiais šokiais, dainomis ir žongliravimu linksminti kokį raguotą dėdę su uodega viename iš devynių ratų — tad ne, nusprendžiau, vasara bus šviežių uogų metas.

Beje, šįmet vėl neišsikepiau džiovintų vaisių pyrago Kalėdoms. Praeitametis jų nesulaukė (liūdna istorija su pūkuota pabaiga), o šįmet – pamiršau. Vadinasi, keliaus į 12-12-12 iššūkį. Čia toks simbolinis – 12 knygų, 12 filmų (lengva? Šitas tai tikrai lengvas, sakė A., bet čia bus nuoširdžiai neprisiruošiami pažiūrėti filmai. T.y., ne Friends with benefits), 12 receptų; arba 12 dalykų-12 mėnesių-’12 metais. Tokią puikią idėją pametėjo Asta – nors, kai pagalvoji, įrašyti super džiovintų vaisių pyragą į Astos sugalvotą sąrašą turėtų būti mažų mažiausiai tokia pati nuodėmė kaip ir vidurvasario kūčiukai.

Bet kad jau pradėjome eiti šitokiu keliu, …

Moliūginis meduolis

2 st. įvairių džiovintų vaisių (spanguolių, slyvų, obuolių, abrikosų,…)
2 st. stiprios pravėsusios arbatos
2 v.š. krakmolo
2 st. miltų
3 a.š. kepimo miltelių
3 a.š. malto cinamono
1 a.š. maltų gvazdikėlių
1 1/2 a.š. malto imbiero
¼ a.š. druskos
~400 g moliūgo
¼ st. aliejaus (geriausiai tinka nerafinuotas saulėgrąžų aliejus)
4 vidutiniai obuoliai
2/3 st. cukraus
2 a.š. vanilės ekstrakto
2/3 st. graikinių riešutų

Moliūgą nulupame ir sutarkuojame smulkia burokine tarka. Džiovintus vaisius pamirkome arbatoje apie pusvalandį. Riešutus pakepiname sausoje keptuvėje, kol ima švelniai kvepėti.
Neluptus obuolius supjaustome gabalėliais ir sudedame į nedidelį prikaistuvį. Įpilame šiek tiek vandens ir troškiname, kol obuoliai pavirs į vientisą košę. Pamatuojame – pyragui reikėtų ½ st. trintų obuolių masės.
Sudedame ją į tarkuotus moliūgus, supilame aliejų bei vanilės ekstraktą, cukrų ir gerai išmaišome.
Kitame dubenyje sumaišome miltus, krakmolą, prieskonius, kepimo miltelius ir druską. Suberiame šį mišinį į moliūgų-obuolių masę ir maišome. Jei masė atrodo per tiršta, įpilame šiek tiek vandens, arbatos arba sulčių – turėtų išeiti kiek tirštesnė už grietinę tešla.
Galiausiai suberiame riešutus ir pasmulkintus džiovintus vaisius, išmaišome. Tešlą dedame į kepimo popieriumi išklotą 25 cm formą ir kepame 30 min 200 oC temperatūroje. Vėliau karštį sumažiname iki 180 oC ir kepame, kol į pyrago vidurį įsmeigtas pagaliukas išlįs švarus – 30 – 60 minučių.
Prieš patiekdami apibarstome cukraus pudra.

Skelbtas oC žiemos numeryje.