saulė jau ne tik šviečia, bet ir šildo nelyg netaupi elektros lempelė. ir dar — minant norisi nusispirti pirštines, įgrūsti jas giliausiuosna kišenių kampuosna (tik atsargiai – nepameskim). užsimerkti (juk taip plieskia į akis!), šypsotis vėjui.
šypsenos užkuria Pozityvumo varikliuką, o tada mašinėlė rieda iš inercijos. vakarais jos mechanizmą-organizmą stipriname bananiniu karštu šokoladu. įsivaizduojame, kad mylime visa aplinkui.

iš neįsivaizduojamų tolybių skrynios (du tūkstančiai septintieji!) traukiame lauk pyragėlius.
mama, pasiilgau virtuvės.

p.s. sapnavau lebovitz’o book-signing‘ą kažin kokioj kaimo turizmo stovykloj. deivis buvo labai malonus.

citrininės tartletės su morengu
pagrindui
200 g sausainių (selga, pėvėzė)
70 g tirpdyto sviesto
2 v.š. vandens

aguonų sluoksniui
1/2 st. aguonų (maltų)
1/4 st. cukraus
1 v.š. sviesto

citrininiam sluoksniui
3/4 st. cukraus
3 tryniai
1 kiaušinis
2 citrinų žievelės
3/4 st. citrinų suličių (iš maždaug 2-3 didelių citrinų)
3 v.š. sviesto

morengui
3 baltymų
1/2 st. cukraus
1/2 v.š. аguonų

pagrindui sumalame sausainius ligi miltų, įmaišome tirpintą sviestą. po truputėlį maišome vandenį. padaliname tarp tartlečių formelių ir gerai suspaudžiame.
aguonų sluoksniui puode sumaišome aguonas, cukrų ir 1/4 st. vandens. užverdame ir leidžiame pavirti 1-2 minutes, kol masė ims blizgėti. nukelti nuo ugnies, įmaišyti sviestą. aguoninį sluoksnį išdalinti tarp pyragėlių.
įkaitiname orkaitę iki 190oC. kepame tartletes 10 minučių.
tuo metu pasiruošiame citrininį įdarą: išplakame trynius, kiaušinį, cukrų ir nutarkuotą citrinos žievelę. įmaišome citrinos sultis. supilame į puodą ir kaitiname ant vidutinės ugnies, nuolat maišydami, kol kremas sutirštėja – pirštu perbraukus per mentele, ‘takelis’ turi nebesubėgti. ypač atidžiai maišome pakraščiuose! atvėsiname kremą penketą minučių. plakdami elektriniu maišytuvu, sudedame sviestą. paruoštą kremą išpilstome ant pravėsusių tartlečių ir pastatome šaldytuvan, kad apstingtų.
įkaitiname orkaitės grilį.
morengui baltymus išplakame iki minkštų ragelių. tuo metu verdame cukraus sirupą: cukrų sumaišome su 1/4 st. vandens ir kaitiname, kol pasieks 113oC temperatūrą, maždaug 5-6 minutes. nuolat plakdami supilame sirupą į baltymus – pilti reikėtų tarp šluotelių ir dubens krašto. baigiame plakti baltymus, kol jie atvėsta. atsargiai įmaišome aguonas. išdaliname morenginį viršų tarp tartlečių ir pakišame keletui sekundžių (ar, jei orkaitė nepaklusni kaip mūsiškė, kiek ilgiau), kol viršus paskrunda.
skanaujame atvėsusias.

receptas buvęs iš šito tinklaraščio, tik.. jo nebegalima pasiekti.

pirmą kalėdų dieną čia žada plius devynis ir saulę.
šaltukas smagiai kanda ausis-ir-žandus. jei mini šiaurės kryptimi, spinduliai krenta tiesiai į mentis ir šildo nelyg senelio infraraudonųjų spindulių lempa. prūde turškiasi (nelyg mikas) keturios gulbės ir po du keistų rūšių paukščius, ratais skraido balandžiai. vietinis SDFas (sprendžiant iš kvapo ir rausvai melsvos odos spalvos) pasakoja, kaip kassyk nusiperka šviežią bagetę ir sumaitina ją paukščiams. ‘nebeturiu daugiau,’-sako, kai keistieji paukščiai (it iš kokios alisos) ima klykti klykti klykti.
pirmą kalėdų dieną žmonės vis dėlto bėgioja – trumpomis kelnytėmis, ilgomis rankovėmis, tarp lūpų kylančiais garais.
juo arčiau bažnyčios, juo daugiau judėjimo – išsipuošusios kuopelės, juodi pilkšvi tik ką išlaidyti kostiumai, krakmolytos spindinčios labiau nei arieliaus reklamose apykaklės, skrybelaitės.
nuo la petite boulangerie sklinda koncentruočiausias sviesto-cukraus-miltų ar – paprasčiausiai – croissantų kvapas, kokį ligšiol esu uodusi. galvoje jį sugaudau buteliukan ir visą tokį jaukiai rusvą padūmavusį statau ant lentynos gūdiems vakarams papuošti.

mą sakė, dienos jau ilgyn.

švelniai aštri morkų ir kokoso pieno sriuba

šaukšto sviesto
svogūno
žiupsnio maltos kalendros
1/2 a.š. kumino
aitriųjų paprikų pastos arba aitriųjų pipirų (naudojau shichimi togarashi prieskonių mišinį)
žiupsnio cinamono
keturių-penkių nemažų morkų
dviejų nemažų bulvių
dviejų-trijų puodelių daržovių sultinio (priklausomai nuo norimo sriubos tirštumo)
pusės stiklinės kokosų pieno
DAUG (bent poros saujų) šviežios kapotos kalendros ar petražolių
druskos, pipirų pagal skonį
sūrio užbarstyti (jei norisi)

sviestą išlydome didokame puode. jame apkepiname prieskonius ir svogūnus, kol šie suminkštėja. suberiame nuplautas kubeliais supjaustytas morkas bei bulves, išmaišome. supilame sultinį. užverdame ir uždengtame puode verdame, kol daržovės suminkštėja (10-20 min.).
sriubą pertriname trintuvu (blenderiu), įmaišome kokosų pieną. jei ji regisi per tiršta – pridedame dar sultinio ar vandens. pagal skonį padruskiname ir papipiriname. suberiame kupinas rieškučias kalendros ar petražolių žalumynų. valgome su traškiausia duona ir, jei norisi, sūrio gabalėliais.

receptas – žiupsnelio druskos, tik mažumytę pakeistas.

tokiu metu pernai mon. į paskaitas ėmė nešiotis mandarinų. – penktadien’ koridorium pro šalį pralėkė tokio oranžinio kvapo debesėlis, ir aš tiesiog nebeatsilaikiau.
ir naktį prie pilies mačiau mergaitę – su akiniais, plazdančiu palteliu. ką jūs ką jūs. taip, mon., čia tau gyvas priekaištas ir meilės laiškas vienam’!

kopūstų ir kitų daržovių kotlečiukai
2 didelės bulvės
2 st. tarkuoto kopūsto,
1/2 st. tarkuotų morkų
1/4 st. lęšių -> užmerkiame nakčiai, o tada gerai išverdam
2 svogūnai
1/2 a.š. kumino
1/2 a.š. aitriosios paprikos pastos
1 raudonas saldusis pipiras
2/3-1 st. manų kruopų
aliejaus
druksos

bulves išverdame ir sutriname į košę.
aliejuje apkepame kuminą, kol pakvimpa. sudedame svogūnus, aitriosios paprikos pastą , pjaustytą saldųjį pipirą. pakepiname, kol svogūnai suminkštėja. sudedame likusias daržoves bei virtus ir trintus lęšius ir pakepiname, kol viskas pasidaro minkštai ir gražu – kokį septynetą minučių. suberiame manų kruopas, uždengiame ir paliekame šiltai.
sukrečiame trintas bulves, gerai padruskiname. formuojame kotlečiukus ir kepame aliejuky.
valgome su raudonu padažu, bulvių koše ir saločikėm.

kopūstinės salotos, kokias valgydavom ant mifo laiptų pavasariais
kopūsto
morkos
saldžiųjų pipirų
druskos
pipirų
aliejaus
acto

kopūstą supjaustome smulkiais šiaudeliais, sutarkuojame morką, smulkiai supjaustome saldųjį pipirą. užberiame druskos. viską gerai pamaigome, kad imtų skirtis kopūsto sultys. paliekame pastovėti kokį dešimtį minučių. užberiame kiek pipirų, įpilame aliejaus, acto, išmaišome, skanaujame.

kokletukus nusižiūrėjau iš vegio.

prancūzai – žmonės labai teisingi: trumpomis sportinėmis timpėmis, marškinėliais be rankovių (aš jau išsitraukiau pirštines!), plaukus surišę į arklio uodegas, įraudusiais žandais bėgioja gatvėmis.
baigę rytinius sportus, pakeliui užlekia pasistumdyti į tą pačią boulangerie (kuri iš tiesų yra ir pâtisserie, tik pavadinimas toks – nuo senų laikų užsilikęs).

prancūzai – žmonės labai teisingi: man keturias bagetes, avec ceci?, dar tartą su kriaušėmis ir šokoladu, ir dar porą eklerų ir karamelių, fait maison. jie į boulangerie siunčia vaikus, nesiekiančius man nė iki juosmens, ir tada gatvėje jaustumeis it iš willy ronis nuotraukos, tik kad ką tik baigėsi pamaldos ir bažnyčios kiemas – kiemas, kurį ji dalijasi su la petite boulangerie – pilnutėlis prigužėjęs žmonių, jie išsičiustę, vaikai krakmolytomis apykaklėmis ir gėlėtais marškinaičiais, jie šypsosi, tauškia, la france est une république indivisible, laïque, démocratique et sociale.

prancūzijoje ir ruduo teisingas, žvelk, jau novembre ant nosies, o pievos parkai dar žaliuoja, ir medžiai medžiai iš paveikslų auksiniais rėmais nužengę, saulė, nėr balų, nors ketvirtadienį dviratininkų kuopelėje man sakė, kad ‘paprastai tokiu metu tai labai jau lyja, ir, žinok, žiemą labai lis, bet aš čia negąsdinu’.

ir jei tartume, jog aš kartkartėmis gebu tiesti emocinius tiltus, jei padarytume tokią prielaidą (prielaidos gelbėja: mano prielaida, kad egzistuoja work exchange program francijoje; matanalizės dėstytojo prielaida, jog galime apibrėžti tokią sąlygą, kad tolydžių funkcijų sekos riba būtų tolydi funkcija) – sakyčiau, kad nantas ima mane saistyti savo rudeniniais vortinklių šilkais. kada tupi mediatekoje (ten girdėjau net kažką knarkiant!), saujomis kabini dūmus (ūkininkai pyksta, kad negauna paramos), paprastais pieštukais (hb; kitaip nei konspektams – h) braižai GG (gražaus gyvenimo) vizijas.

pertrinta žiedinių kopūstų sriuba
morka
pora bulvių
pusė galvos žiedinio kopūsto
svogūnas
pieno (iki norimo sriubos tirštumo)
2 a.š. mėgstamo sultinio (žinoma, namuose virtas sultinys – puikiau, bet..)
druskos (jei sultinys be druskos), pipirų (pagal skonį)
aštriosios paprikos miltelių arba pastos (pagal skonį; aš dėjau apie pusę arbatinio šaukštelio pastos)
aliejaus

įkaitiname aliejų, apkepiname aitriąją papriką, suberiame pusžiedžiais supjaustytus svogūnus ir užberiame gerą žiupsnį druskos. pakepiname, kol suminkštėja. suberiame smulkiai pjaustytą morką ir bulves, pakepiname penketą minučių. galiausiai suberiame žiedynėliais pjaustytus žiedinius kopūstus (kotelius supjaustome smulkiau, mat jie verda lėčiau nei žiedynai). užberiame sultinio miltelių, gerai išmaišome, pabardiname pipirais. užpilame stiklinę dvi vandens – kad ne ligi galo semtų daržoves – užverdame ir verdame ant silpnos ugnies, kol daržovės visiškai suminkštėja. sutriname trintuve (blenderiu), praskiedžiame pienu ligi norimo tirštumo (beje, vėsdama sriuba labai tirštėja!), dar truputėlį pašildome, jei pienas buvęs iš šaldytuvo, ir tiekiame su petražolėmis bei šviežiausia duona.

recepto idėja – jolitos.

dvigubai brokoliška kynva
3 st išvirtos kynvos
5 st smulkiais žiedynėliais pjaustytų brokolių

3 skiltelės česnako
2/3 st smulkintų kepintų migdolų
1/3 st tarkuoto Parmigiano-Reggiano (arba, lietuviškai, “džiugo”)
2 geri žiupsniai druskos
2 v.š. citrinos sulčių
1/4 st alyvuogių aliejaus
1/4 st grietinėlės

priedų: šviežio baziliko arba pjaustyto avokado arba ožkos sūrio arba fetos

į verdantį [puode] vandenį suberiame brokolius ir apverdame kokią minutę – jie neturi išvirti! nukošiame, perplauname šaltu vandeniu (juk žinome, jog jie net ne vandenyje būdami vis dar verda!).
pagaminame brokolių pesto: smulkintuvu sutrinam 2 st apvirtų brokolių, česnaką, 1/2 st migdolų, sūrį, druską, citrinos sultis. įvarviname alyvuogių aliejaus, grietinėlės ir maišome iki vientisos masės. aš gi padariau štai taip: į pusę masės supyliau alyvuogių aliejų ir grietinėlę, o likusią pusę pasilikau tiesiog pakramsnojimui, ne salotoms: nagi nerealiai skanu!, tikrai tikrai, po pirmo šaukštelio teliko taip numatytai užsimerkti, atsilošti ir viską užmiršti.
prieš pat patiekiant sumaišome kynvą, likusius brokolius ir pusę pesto. pagal skonį pridedame ŠioBeiTo: druskos, citrinos sulčių, pesto. ant viršaus užbarstome likusius migdolus ir – jei norisi – kitų priedų.

pagal 101 cookbooks.

savaitė praėjo ramiai, labai greitai ir labai ramiai.
tos kalbos vis dar bijau. per paskaitas sykiais imu ir atsijungiu, ir tik klausau klausau, kaip jie greitai ir gražiai [dažniausiai] kalba-kalba-kalba, pačios kalbos klausau, kalbėjimo. ir man net ausys linksta: kaip jie lengvai vartoją subjonctif’ą, ir kaip tarsi balto pieno puta nuo liežuvių nusiridena pRakeiktoji R; arba kaip jie juokiasi ir erzina ir kalba it nužengę iš devynioliktojo amžiaus – neišnarpliojamomis gramatinėmis formomis, literatūriniais posakiais – ir prie gėrimų automato per pertrauką aš pavirstu aleks mak, pavirstančia balute.

per paskaitą bendrakursis sušnabžda į pašonę: ‘čia buvo žodžių žaismas’.
kartais per paskaitas miegu. labai nuoširdžiai, bet rūpestingai – kaip senais laikais licėjuje, kai per istorinius filmus (arba dailės istoriją) užmigdavai, bet beveik neišsiduodavai, išskyrus tuos sykius, kai galva neatsiklaususi krisdavo atbulom.
camille miega užsikniaubęs ant sulenktų rankų, pirmame suole.
kas dar. dar šią savaitę got some bicycle love, kai pirmadienį ištraukusi dviratį iš garažo radau pradurtą padangą (vėliau paaiškėjo — stiklas. huh???), užtat dabar jau moku susiklijuoti kamerą – o tėtis sakė, kad darbas nemergiotiškas. ir tada labai smarkiai savimi didžiavausi ir net martynui pasigyriau, ir tėčiui pasigyriau, ir mamai,- visam pasauliui.

kaipgi galima nemylėti krašto, kur rudenys Tokie – tikri. iš filmų. švelnūs, ilgi, po truputį. prie fakulteto auga figos medis, po paskaitų slapčia jų prisirinkau ir grįždama namo gliaudžiau po vieną.
kaipgi galima nemylėti krašto, kur – sako david lebovitz – nuostabi sveikatos apsaugos sistema, valstybinis draudimas ir kitką. ir dar – jogurtų eilės, prilygstančios kinų sienai (taip taip, čia tik jogurtai. dar turime tokio paties ilgio-pločio lentyną pieniškiems desertams; ir pienui tokią pačią. ir iš anksto pakuotiems sūriams.).

be to, mūsų aukšte vyko lietinių vakarėlis. atėjusi pamačiau penkialitrį dubenį blendinio. ‘kas kepa?’-naiviai paklausiau. ‘tu,’-choru atsakė mergaitės vokietaitės. trimis keptuvėmis vienu metu. dusyk sulaukusi blendinio papildymo.
o pierre burbėjo, kad ‘čia niekas maisto negamina. kada tik ateinu į virtuvę, ji vis tuščia ir tuščia’.

brokolių tra(o)škutis
(4 porcijos, sako. nealkanos, sakau.)
4-5 st. brokolio žiedynų

1 smulkiai sukapotos česnako skiltelės
1/2 a.š. druskos
1/4 st. migdolų (arba ž. riešutų – mano atvejis) sviesto
3 v.š. šviežių citrinos sulčių
1 a.š. medaus
2 v.š. alyvuogių aliejaus
2 v.š. karšto vandens

2 traškių obuolių (juos supjaustome kąsnio dydžio gabalėliais)

1/2 mažo svogūnėlio (plonai supjaustome)
1/2 st. kepintų migdolų (arba daugiau, aha .))
1/3 st. aliejuje keptų (sakyčiau, karamelizuotų, bet… [žvaigždutė])

dideliame puode užverdame padruskintą vandenį. apverdame brokolius (pasak recepto, pakanka kokių 15 sekundžių, kad būtų tik tik tik nežali (t.y., žalios spalvos, bet neišvirę). man patinka minkštesni, todėl paviriau ketvertą penketą minučių. keletą kartų perpilame šaltu vandeniu, kad sustabdytume virimą, gerai nupurtome vandens perteklių.

padažui česnaką sutriname su druska iki košelės. ją sumaišome su kitais ingriedientais, išskyrus vandenį, o galiausiai įmaišome ir jį.

sumaišome brokolius, obuolius, didžiąją dalį skrudintų svogūnų ir kapotų migdolų su padažu. lėkštėje apibarstome likusiais svogūnais bei riešutais.

iš 101 cookbooks

[žvaigždutė] man atrodo, kad ten maillard’o reakcija. primenu, chemiją mečiau 10 klasėje – kai tik pradėjome organiką – tad galiu klysti, o ir on food and cooking atidėjau iki ilgų žiemos vakarų. be to, sunkiai įsivaizduoju, kaip toks žodžių junginys skambėtų sakinyje: ’sudedame svogūnus po maillard’o reakcijos’, ne ne.
žo, o kaip juos paruošti? keptuvėje sumaišome porą šaukštų sviesto, pusmėnuliais pjaustytus svogūnus, nešykštų žiupsnį druskos. ant lėtos-vidutinės ugnies kaitiname, kol įgyja gražų tamsiai rudą atspalvį, kokių 15 minučių. kartkarčiais pamaišome. išverčiame ant popierinio rankšluosčio, leidžiame pravėsti ir patapti traškesniems. patarimas: darome daug daug daug, nes nenusakomai skanūs .)

mikrobangėje kepti obuoliai
obuolių (geriau tinka tokie, kurie kepami neištyžta)
avižų dribsnių
cinamono, imbiero, gvazdikėlių ar kitų mėgstamų prieskonių
rudojo cukraus arba medaus
kepintų riešutų
razinų ar džiovintų abrikosų ar spanguolių ar… (jei vaisiai saldūs it kokios datulės – verčiau nedėkime cukraus ar jo dėkime mažiau)
gabalioko sviesto/margarino

obuolį truputį pabadome šakute, iškabiname sėklalizdžius. atsargiai, neprakiurdiname dugno! įdarui sumaišome dribsnius su prieskoniais, cukrumi, džiovintais vaisiais ir riešutais. sugrūūūdame į obuolį, užmetame šaukščioką sviesto ir kišame į mikrobangę. kaip visada su tuo Nesuprantamu Objektu, laikas priklausys nuo nustatymų – aš mikrobanginau 2 minutes 80% galingumu, o tada tikrinau, ar jau pakankamai minkštas ir pridėdinėjau po kokią minutę.
šalia skanu prisidėti kokių ledųųų ar grietinėlės.

čia juk IšprotėjiškaiDviratiškasMiestas. su bicloo, su velocampus, su visais kitais – grakščiai išriestais pilveliais, U-spynomis, skambučiais ir krepšeliais. lengvam megztukui priekyje ir pirkiniams – gale,- paaiškino mergina iš velocampus. su takais, nusidriekusiais kiekvienos platesnės gatvės dešinėje (arba centre, jei greta atsiskiria juosta sukantiems į dešinę, – genialu!, ir jokių bėdų, jei dviračiaudamas nori pasukti į kairę arba apsisukti. o kartais atrodo, kad mašinėlių juostos tik šliejasi prie mūsų takų – juk jie platesni!). ir žinot kąąąąą? – dviračių takai ne tik iki mano pašilaičių, bet ir ligi pat pat vandenyno veda!

beje – čia galioja kairės rankos pirmenybė gatvėse, nors vairas ir teisingoj pusėj. taip išeina dėl to, kad žiedas turi pirmenybę įvažiuojančių į žiedą atžvilgiu – o kadangi žiedai čia kas penketą metrų (ar tankiau), pripranti pirmiausia žvelgti į kairę ir tik paskiau – į dešinę ir/arba įgundi Labai Prancūziškai įsipaišyti. iš tiesų, kas dieną po naujieną išmoksti. vakar, pavyzdžiui, išmokau žodį “paštu siunčiamas paketas” dviem kalbom – anglų ir prancūzų. o iš biuro darbuotojos mokiausi važiuoti kamštyje: jei neįmanoma pravažiuoti dviračių/autobusų juosta, važiuoji tarp jos ir mašinėlių, o jei ir ten vietos nėr – priešpriešiniu eismu! labai patogu.

greta netolimo bendrabučio mačiau obelį, nukabinėtą obuoliais. ir ne tik nukabinėtą – dargi žolėje aplinkui jų apstu; kada gi eisime obuoliauti??

obuoliai obuoliais, o pas mus vis dar vasara kvepia, bent jau tomis akimirkomis, kai gali užuosti – užvakar, pavyzdžiui, radijas skelbė 30oC. tiesa, kitą savaitę žada lietų-lietų-ir-lietų. teks taikytis: julija vakar sakė, jog nieko baisaus, lyja maždaug tiek kiek lietuvoj. išties nieko baisaus: teks ieškotis kaliošų.

atsisveikinant su vasara, atsisveikinant su lietuviško maisto likučiais, atsisveikinant su harde užsigulėjusiom nuotraukom (gerai, čia melas, dar jų ten yra — vienam receptui):

slyvukių pyragas
150 g kambario temperatūros sviesto
150 g cukraus ir dar kelių v.š. pyragui pabarstyti
150 g miltų
1 1/2 a.š. kepimo miltelių
2 dideli kiaušiniai
truputis migdolų esencijos
geltonųjų slyvučių
migdolų plokštelių

sviestą išplakame su cukrumi. plakdami po vieną sudedame kiaušinius – masė turi būti vientisa ir puri. įvarviname esencijos, dar paplakame ir supilame su kepimo milteliais sumaišytus miltus – šitoj vietoj nuo plaktuvo persijungiau į rankinį maišymą šaukštu. masę supilame į sviestu išteptą ir miltais išbarstytą kepimo formą – aš naudojau 20×20 cm. ant viršaus susmaigstome nuplautas ir pusiau perpjautas slyvukes – be kauliukų, bien sûr. apibarstome likusiu cukrumi ir migdolų plokštelėmis. kepame 180oC apie 30 minučių – kol dailiai paskrunda ir, patikrinus pagaliuku, jis lieka sausas.

receptas iš neringos tinklaraščio.

p.s. kaip apeiti universiteto uždėtą blokadą skaipui???

rabarbarų pyragas
pyragui
3-4 st. smulkiai pjastytų rabarbarų
2 š. miltų
1 st. cukraus
70 g minkšto sviesto
2 dideli kiaušiniai
1 st. grietinės
1 a.š. tarkuotos apelsino žievelės
2 a.š. vanilės ekstrakto
1 1/2 st.miltų
1 st. rupių kvietinių miltų
1 a.š sodos
1 a.š cinamono
1/2 a.š. druskos

viršui:
1/4 st. demerara cukraus
1/2 a.š cinamono
30g sviesto
1/4 st. smulkintų žemės riešutų

rabarbarus sumaišome su dviem šaukštais miltų. cukrų išsuktame su sviestu iki purios vientisos masės. po vieną sumušame kiaušinius, sudedame grietinę, tarkuotą apelsino žievelę, vaninės ekstraktą ir viską gerai gerai išmaišome. atskirame inde sumaišome miltus, sodą, cinamoną, druską. per kelis sykius įmaišome į kiaušinių ir sviesto plakinį. supilame į sviestu pateptą formą, apibarstyome cukraus ir riešutų trupiniais* ir kepame 180 laipsnių orkaitėje 40-50 minučių.

*pyrago viršui cukrų, cinamoną ir sviestą triname tarp pirštų, kol visa tai patampa trupiniais. įmaišome žemės riešutus.

gaminau pagal forelle, su minimaliais pakeitimais.

citrininis morengų pyragas

pagrindui
200g miltų
1 a.š. kepimo miltelių
50g cukraus
1 a.š. cinamono
100g minkšto sviesto
1 didelio kiaušinio

citrininiam įdarui
180g cukraus
60g (6 v.š.) kukurūzų krakmolo (naudojau bulvių)
4 didelių kiaušinių trynių (baltymus palikti morengams)
150ml šviežiai spaustų citrinos sulčių
vienos tarkuotos citrinos žievelės
200ml vandens (pyliau kokių 100 ml tokiam kiekiui įdaro)
50-60g sviesto (kambario temperatūros)

morenginiam viršui
4 kiaušinių baltymų
120g cukraus
žiupsnelis vanilinio cukraus ar maltos vanilės
1/2 a.š. citrinos esensijos

pagrindui sumaišome sausus produktus ir į juos įtriname sviestą; kai tešla tampa panaši į trupinius, įmaišome kiaušinį (na iš esmės eilinį kartą ruošiame trapią tešlą). paliekame pašalti šaldytuve.
įdarui gilesniame puodelyje sumaišome cukrų, citrinos sultis, krakmolą, vandenį. maišydami (būtinai!) kaitiname ant vidutinės ugnies, kol užverda; tada sumažiname ugnį ir dar kiek paverdame, kol masė tampa tiršta ir vientisa (aš kaitinau kiek ilgiau nei recepte minėtą pusę minutės).
nuimame nuo ugnies, sudedame trynius, sviestą, žievelę ir gerai sumaišome. įdarą uždengiame plėvele ar supilame į sandarų indą ir paliekame šaltai.
pasiruošiame 28cm formą (aš kepiau iš pusės porcijos 18-20cm formoje), orkaitę įkaitiname iki 180 laipsnių (dujinę – iki 160). tešlą iškočiojame ir įklojame į formą. subadome šakute, įklojame į formą kepimo popieriaus ar folijos ir priberiame pupelių ar kepimo svarelių. kepame 10-15 min (kol kiek pagelsta), išimame ir leidžiame atvėsti.
viršui baltymus plakame, kol suputoja. po truputį beriame cukrų, sumaišytą su vanile. kai gauname gražų blizgantį morengą, įplakame citrinos esenciją.
į ataušusį pagrindą supilame apstingusį citrininį įdarą ir sudrebiame (e ar ė?) morengus. pamakaluojame rankomis, kad gautume dailias bangeles. kišame orkaitėn ir kepame, kol baltymai pasausėja ir dailiai paskrunda (maniškis buvo pamirštas orkaitėje kiek per ilgai; pagal originalų receptą, reikėtų laikyti 10-12 min, tačiau man tiek laiko pasirodė PER DAUG).
pyragą aušiname 20 minučių. tada dedame šaldytuvan porai valandų ir tik tada tiekiame.

pastebėjimai. įdarą reikėtų ruošti dar tirštesnį – ar daugiau trynių, ar krakmolo, ar menkiau vandens dėti; pagrindui cinamonas tinka tobulai; kitąsyk morengus ruoščiau kaip itališką morengą (bezė), mat maniškis truputėlį paleido kažin kokio skysčio.
beje, skonis labai intensyvus. labai!

receptas – kovo mėnesio kepėjų be stabdžių iššūkis. tune in next month, kad savo akimis pamatytumei – o taip! – julė kepa kruasanus ir iš nervų susitranko galvą į virtuvės sieną ,).

pi-diena, o aš turiu py-rago. ir gilių kavos, gilių kavos!!

šokoladinis tartas
trapiai tešlai (pakaks porai 20cm skersmens tartų)
282 g sviesto
180 g cukraus pudros
112 g kiaušinių
450 g miltų

įdarui (vienam tartui; aš dariau 24 cm skersmens, ir šitiek įdaro pakako)
175 g vandens
cukraus (sakyčiau, pagal skonį – aš dedu apie 50 gramų)
140 g šokolado (juodo. arba pieniško. arba maišyto.)
100 g kiaušinių
100 g sviesto

tešlai sviestą sutriname su cukraus pudra ir miltais, kol gauname trupinėlius. sudedame kiaušinius, užminkome tešlą (juo greičiau, juo geriau) ir padedame šaldytuvan pašalti kokią valandą. galima įkišti šaldiklin ir ten laikyti porą savaičių ar net kokį mėnesį.
tarto formą išklojame tešla (kokių 3 mm storio), gerai subadome šakute, įklojame folijos ir prislegiame svareliais (pupelėmis ar akmenėliais). kepame 180oC, kol pabąla-pagelsta. aš po kokių 15 minučių nuimu foliją ir pakepu dar 5 minutes.
kol dugnas kepa, pasiruošiame įdarą: užverdame vandenį, įmaišome cukrų ir supilame sukapotą šokoladą. gerai išmaišome, įmaišome sviestą ir galiausiai – kai masė jau bus vos pravėsusi – kiaušinius. supilame į tarto formą ir kepame 170oC kokių 10-15 min – kol viduriukas nebedaug tejudės.

valgome gerai atvėsusį ar, veikiau. atšalusį.

receptą gavome pernai rūdiškėse vykusiuose tartų gaminimo kursuose.