Kepykla nr. 5

chez nous pavasaris. oficialiai! – patyliukais mintijau šią savaitę.
patyliukais, stengdamasi nežiūrėti į gismeteo, vėl grasantį minusinėmis naktimis.
taip negalima, taip tikrai negalima. juk saulė,

saulė jau ne tik šviečia, bet ir šildo nelyg netaupi elektros lempelė. ir dar — minant norisi nusispirti pirštines, įgrūsti jas giliausiuosna kišenių kampuosna (tik atsargiai – nepameskim). užsimerkti (juk taip plieskia į akis!), šypsotis vėjui.
šypsenos užkuria Pozityvumo varikliuką, o tada mašinėlė rieda iš inercijos. vakarais jos mechanizmą-organizmą stipriname bananiniu karštu šokoladu. įsivaizduojame, kad mylime visa aplinkui.

iš neįsivaizduojamų tolybių skrynios (du tūkstančiai septintieji!) traukiame lauk pyragėlius.
mama, pasiilgau virtuvės.

p.s. sapnavau lebovitz’o book-signing‘ą kažin kokioj kaimo turizmo stovykloj. deivis buvo labai malonus.

citrininės tartletės su morengu
pagrindui
200 g sausainių (selga, pėvėzė)
70 g tirpdyto sviesto
2 v.š. vandens

aguonų sluoksniui
1/2 st. aguonų (maltų)
1/4 st. cukraus
1 v.š. sviesto

citrininiam sluoksniui
3/4 st. cukraus
3 tryniai
1 kiaušinis
2 citrinų žievelės
3/4 st. citrinų suličių (iš maždaug 2-3 didelių citrinų)
3 v.š. sviesto

morengui
3 baltymų
1/2 st. cukraus
1/2 v.š. аguonų

pagrindui sumalame sausainius ligi miltų, įmaišome tirpintą sviestą. po truputėlį maišome vandenį. padaliname tarp tartlečių formelių ir gerai suspaudžiame.
aguonų sluoksniui puode sumaišome aguonas, cukrų ir 1/4 st. vandens. užverdame ir leidžiame pavirti 1-2 minutes, kol masė ims blizgėti. nukelti nuo ugnies, įmaišyti sviestą. aguoninį sluoksnį išdalinti tarp pyragėlių.
įkaitiname orkaitę iki 190oC. kepame tartletes 10 minučių.
tuo metu pasiruošiame citrininį įdarą: išplakame trynius, kiaušinį, cukrų ir nutarkuotą citrinos žievelę. įmaišome citrinos sultis. supilame į puodą ir kaitiname ant vidutinės ugnies, nuolat maišydami, kol kremas sutirštėja – pirštu perbraukus per mentele, ‘takelis’ turi nebesubėgti. ypač atidžiai maišome pakraščiuose! atvėsiname kremą penketą minučių. plakdami elektriniu maišytuvu, sudedame sviestą. paruoštą kremą išpilstome ant pravėsusių tartlečių ir pastatome šaldytuvan, kad apstingtų.
įkaitiname orkaitės grilį.
morengui baltymus išplakame iki minkštų ragelių. tuo metu verdame cukraus sirupą: cukrų sumaišome su 1/4 st. vandens ir kaitiname, kol pasieks 113oC temperatūrą, maždaug 5-6 minutes. nuolat plakdami supilame sirupą į baltymus – pilti reikėtų tarp šluotelių ir dubens krašto. baigiame plakti baltymus, kol jie atvėsta. atsargiai įmaišome aguonas. išdaliname morenginį viršų tarp tartlečių ir pakišame keletui sekundžių (ar, jei orkaitė nepaklusni kaip mūsiškė, kiek ilgiau), kol viršus paskrunda.
skanaujame atvėsusias.

receptas buvęs iš šito tinklaraščio, tik.. jo nebegalima pasiekti.

pirmą kalėdų dieną čia žada plius devynis ir saulę.
šaltukas smagiai kanda ausis-ir-žandus. jei mini šiaurės kryptimi, spinduliai krenta tiesiai į mentis ir šildo nelyg senelio infraraudonųjų spindulių lempa. prūde turškiasi (nelyg mikas) keturios gulbės ir po du keistų rūšių paukščius, ratais skraido balandžiai. vietinis SDFas (sprendžiant iš kvapo ir rausvai melsvos odos spalvos) pasakoja, kaip kassyk nusiperka šviežią bagetę ir sumaitina ją paukščiams. ‘nebeturiu daugiau,’-sako, kai keistieji paukščiai (it iš kokios alisos) ima klykti klykti klykti.
pirmą kalėdų dieną žmonės vis dėlto bėgioja – trumpomis kelnytėmis, ilgomis rankovėmis, tarp lūpų kylančiais garais.
juo arčiau bažnyčios, juo daugiau judėjimo – išsipuošusios kuopelės, juodi pilkšvi tik ką išlaidyti kostiumai, krakmolytos spindinčios labiau nei arieliaus reklamose apykaklės, skrybelaitės.
nuo la petite boulangerie sklinda koncentruočiausias sviesto-cukraus-miltų ar – paprasčiausiai – croissantų kvapas, kokį ligšiol esu uodusi. galvoje jį sugaudau buteliukan ir visą tokį jaukiai rusvą padūmavusį statau ant lentynos gūdiems vakarams papuošti.

mą sakė, dienos jau ilgyn.

švelniai aštri morkų ir kokoso pieno sriuba

šaukšto sviesto
svogūno
žiupsnio maltos kalendros
1/2 a.š. kumino
aitriųjų paprikų pastos arba aitriųjų pipirų (naudojau shichimi togarashi prieskonių mišinį)
žiupsnio cinamono
keturių-penkių nemažų morkų
dviejų nemažų bulvių
dviejų-trijų puodelių daržovių sultinio (priklausomai nuo norimo sriubos tirštumo)
pusės stiklinės kokosų pieno
DAUG (bent poros saujų) šviežios kapotos kalendros ar petražolių
druskos, pipirų pagal skonį
sūrio užbarstyti (jei norisi)

sviestą išlydome didokame puode. jame apkepiname prieskonius ir svogūnus, kol šie suminkštėja. suberiame nuplautas kubeliais supjaustytas morkas bei bulves, išmaišome. supilame sultinį. užverdame ir uždengtame puode verdame, kol daržovės suminkštėja (10-20 min.).
sriubą pertriname trintuvu (blenderiu), įmaišome kokosų pieną. jei ji regisi per tiršta – pridedame dar sultinio ar vandens. pagal skonį padruskiname ir papipiriname. suberiame kupinas rieškučias kalendros ar petražolių žalumynų. valgome su traškiausia duona ir, jei norisi, sūrio gabalėliais.

receptas – žiupsnelio druskos, tik mažumytę pakeistas.

dictaphone yra mano naktys ir mano naktys yra dictaphone.
ir klausydama nebeatskiriu – ar čia lietus, ar vėjas, ar ausinės,
ar mano traškantys pedalai,
ar koks persekiotojas iš už medžio.

tokiu metu pernai mon. į paskaitas ėmė nešiotis mandarinų. – penktadien’ koridorium pro šalį pralėkė tokio oranžinio kvapo debesėlis, ir aš tiesiog nebeatsilaikiau.
ir naktį prie pilies mačiau mergaitę – su akiniais, plazdančiu palteliu. ką jūs ką jūs. taip, mon., čia tau gyvas priekaištas ir meilės laiškas vienam’!

kopūstų ir kitų daržovių kotlečiukai
2 didelės bulvės
2 st. tarkuoto kopūsto,
1/2 st. tarkuotų morkų
1/4 st. lęšių -> užmerkiame nakčiai, o tada gerai išverdam
2 svogūnai
1/2 a.š. kumino
1/2 a.š. aitriosios paprikos pastos
1 raudonas saldusis pipiras
2/3-1 st. manų kruopų
aliejaus
druksos

bulves išverdame ir sutriname į košę.
aliejuje apkepame kuminą, kol pakvimpa. sudedame svogūnus, aitriosios paprikos pastą , pjaustytą saldųjį pipirą. pakepiname, kol svogūnai suminkštėja. sudedame likusias daržoves bei virtus ir trintus lęšius ir pakepiname, kol viskas pasidaro minkštai ir gražu – kokį septynetą minučių. suberiame manų kruopas, uždengiame ir paliekame šiltai.
sukrečiame trintas bulves, gerai padruskiname. formuojame kotlečiukus ir kepame aliejuky.
valgome su raudonu padažu, bulvių koše ir saločikėm.

kopūstinės salotos, kokias valgydavom ant mifo laiptų pavasariais
kopūsto
morkos
saldžiųjų pipirų
druskos
pipirų
aliejaus
acto

kopūstą supjaustome smulkiais šiaudeliais, sutarkuojame morką, smulkiai supjaustome saldųjį pipirą. užberiame druskos. viską gerai pamaigome, kad imtų skirtis kopūsto sultys. paliekame pastovėti kokį dešimtį minučių. užberiame kiek pipirų, įpilame aliejaus, acto, išmaišome, skanaujame.

kokletukus nusižiūrėjau iš vegio.

prancūzai – žmonės labai teisingi: sekmadienio priešpietę gatvės vis dar tuščios, tik į la petite boulangerie prasibrauti neįmanoma; ir, žinoma, neįmanoma rasti vietos dviračiui priparkuoti.

prancūzai – žmonės labai teisingi: trumpomis sportinėmis timpėmis, marškinėliais be rankovių (aš jau išsitraukiau pirštines!), plaukus surišę į arklio uodegas, įraudusiais žandais bėgioja gatvėmis.
baigę rytinius sportus, pakeliui užlekia pasistumdyti į tą pačią boulangerie (kuri iš tiesų yra ir pâtisserie, tik pavadinimas toks – nuo senų laikų užsilikęs).

prancūzai – žmonės labai teisingi: man keturias bagetes, avec ceci?, dar tartą su kriaušėmis ir šokoladu, ir dar porą eklerų ir karamelių, fait maison. jie į boulangerie siunčia vaikus, nesiekiančius man nė iki juosmens, ir tada gatvėje jaustumeis it iš willy ronis nuotraukos, tik kad ką tik baigėsi pamaldos ir bažnyčios kiemas – kiemas, kurį ji dalijasi su la petite boulangerie – pilnutėlis prigužėjęs žmonių, jie išsičiustę, vaikai krakmolytomis apykaklėmis ir gėlėtais marškinaičiais, jie šypsosi, tauškia, la france est une république indivisible, laïque, démocratique et sociale.

prancūzijoje ir ruduo teisingas, žvelk, jau novembre ant nosies, o pievos parkai dar žaliuoja, ir medžiai medžiai iš paveikslų auksiniais rėmais nužengę, saulė, nėr balų, nors ketvirtadienį dviratininkų kuopelėje man sakė, kad ‘paprastai tokiu metu tai labai jau lyja, ir, žinok, žiemą labai lis, bet aš čia negąsdinu’.

ir jei tartume, jog aš kartkartėmis gebu tiesti emocinius tiltus, jei padarytume tokią prielaidą (prielaidos gelbėja: mano prielaida, kad egzistuoja work exchange program francijoje; matanalizės dėstytojo prielaida, jog galime apibrėžti tokią sąlygą, kad tolydžių funkcijų sekos riba būtų tolydi funkcija) – sakyčiau, kad nantas ima mane saistyti savo rudeniniais vortinklių šilkais. kada tupi mediatekoje (ten girdėjau net kažką knarkiant!), saujomis kabini dūmus (ūkininkai pyksta, kad negauna paramos), paprastais pieštukais (hb; kitaip nei konspektams – h) braižai GG (gražaus gyvenimo) vizijas.

pertrinta žiedinių kopūstų sriuba
morka
pora bulvių
pusė galvos žiedinio kopūsto
svogūnas
pieno (iki norimo sriubos tirštumo)
2 a.š. mėgstamo sultinio (žinoma, namuose virtas sultinys – puikiau, bet..)
druskos (jei sultinys be druskos), pipirų (pagal skonį)
aštriosios paprikos miltelių arba pastos (pagal skonį; aš dėjau apie pusę arbatinio šaukštelio pastos)
aliejaus

įkaitiname aliejų, apkepiname aitriąją papriką, suberiame pusžiedžiais supjaustytus svogūnus ir užberiame gerą žiupsnį druskos. pakepiname, kol suminkštėja. suberiame smulkiai pjaustytą morką ir bulves, pakepiname penketą minučių. galiausiai suberiame žiedynėliais pjaustytus žiedinius kopūstus (kotelius supjaustome smulkiau, mat jie verda lėčiau nei žiedynai). užberiame sultinio miltelių, gerai išmaišome, pabardiname pipirais. užpilame stiklinę dvi vandens – kad ne ligi galo semtų daržoves – užverdame ir verdame ant silpnos ugnies, kol daržovės visiškai suminkštėja. sutriname trintuve (blenderiu), praskiedžiame pienu ligi norimo tirštumo (beje, vėsdama sriuba labai tirštėja!), dar truputėlį pašildome, jei pienas buvęs iš šaldytuvo, ir tiekiame su petražolėmis bei šviežiausia duona.

recepto idėja – jolitos.

kitaip nei įpratusi, ant vokų tvarkingai užrašau atgalinį adresą. naktimis nemiegu. naktimis rašau laiškus, laiškus pasiunčiu į keturias pasaulio puses, laukiu sugrįžtančių paukščiais.
pas mus jau šalnos ateina, šiandieną teko timptelėti atraitotas rankoves ir apsimuturiuoti skara ligi ausų galiukų, ir temsta anksti – aštuntą valandą prieblandos zona, grįžti namo verčiau nebe per parką, o gatve, nors palei gatvę nėra žibintų, palei gatvę kelias kiek ilgesnis ir ten nekvepia šviežiai prikritusiais lapais.
šiandieną regėjau moteriškę, prie MifoMedžio prisirinkusią maišelį vaisių ir juos godžiai valgančią, ak, galvojau, gal pasiprašyti kokio, ir grįždama namo mačiau, kaip jau tamsėja figos.
dokumentinis studentų filmas apie nantą rodė jo turgų žiemą, kone kalvarijos, ‘ponia, čia tikras krištolas, pigiau negausit, parduotuvėje už tokią penkioliką eurų paklotumėte, o čia gi tik sentimai, penki eurai, ponia’, bet išgąsdino mane tie žieminiai paltai ir vilnonės pirštinės, mane, atsivežusią tik tris poras sportukų, baskečių, ta prasme, dar gąsdina lietus, pirmadieniui antradieniui žadamas, ir dar tikimybių kontrolinis – visi pasaulio liūdesiukai.
juk žinome: rudeniop aš darausi be galo melancholiška, rudeniop ir dar praėjus pusantro mėnesio nuo paskutinių tikrų Kalbėjimų, ir dar ta vidurio amžiaus krizė, dievaži. ir tik nantas, nantas, nantas toks nuostabus miestas, galvoju kas vakarą grįždama namo, mama, help me to live.

dvigubai brokoliška kynva
3 st išvirtos kynvos
5 st smulkiais žiedynėliais pjaustytų brokolių

3 skiltelės česnako
2/3 st smulkintų kepintų migdolų
1/3 st tarkuoto Parmigiano-Reggiano (arba, lietuviškai, “džiugo”)
2 geri žiupsniai druskos
2 v.š. citrinos sulčių
1/4 st alyvuogių aliejaus
1/4 st grietinėlės

priedų: šviežio baziliko arba pjaustyto avokado arba ožkos sūrio arba fetos

į verdantį [puode] vandenį suberiame brokolius ir apverdame kokią minutę – jie neturi išvirti! nukošiame, perplauname šaltu vandeniu (juk žinome, jog jie net ne vandenyje būdami vis dar verda!).
pagaminame brokolių pesto: smulkintuvu sutrinam 2 st apvirtų brokolių, česnaką, 1/2 st migdolų, sūrį, druską, citrinos sultis. įvarviname alyvuogių aliejaus, grietinėlės ir maišome iki vientisos masės. aš gi padariau štai taip: į pusę masės supyliau alyvuogių aliejų ir grietinėlę, o likusią pusę pasilikau tiesiog pakramsnojimui, ne salotoms: nagi nerealiai skanu!, tikrai tikrai, po pirmo šaukštelio teliko taip numatytai užsimerkti, atsilošti ir viską užmiršti.
prieš pat patiekiant sumaišome kynvą, likusius brokolius ir pusę pesto. pagal skonį pridedame ŠioBeiTo: druskos, citrinos sulčių, pesto. ant viršaus užbarstome likusius migdolus ir – jei norisi – kitų priedų.

pagal 101 cookbooks.