Kepykla nr. 5

kiekviena anglų paskaita man suteikia vis daugiau džiaugsmo. rašome štai, pavyzdžiui, oficialų laišką – atsakymą į skundą, ir klausia dėstytojas – “vaikai vaikai, tai ką pirmiausia laiške reikia parašyti?” – “hello”.
ir kiekvieną sykį stuburu vis dar bėgioja šiurpuliukai, kai išgirstu [evy] (heavy) – tarsi savo drabužių spintoje turėčiau pasislėpusį eric ripert.
dėstytojas sako, “too bad so sad yo’ dad”, taip pat “goody goody” ir dar mums pasakoja, kaip windows nebuvo pirmoji operacinė sistema – tiesą, priešingą daugelio bendrakursių įsitikinimams: sako jie, kad kompiuteriai prasidėjo nuo windows 95, o prieš tai vyravo pirmykštis chaosas; dėstytojo paraginti mintyti, atkapsto, kad prieš windows buvo windows 3.1.
jis žiūri į mane ir klausia, “julie, o tu ar žiūri į monitorių, kai taipini tekstą?”-”nebežiūrėdavau,-sakau,-bet tada atvažiavau į prancūziją ir pradėjau painioti M ir kablelius, a ir q.”. jis užjaučiančiai palinguoja galva.

sunkiausia tačiau yra universitete: taip taip taip rinkti tekstą klak klak klak klak ir įgusti, per peniolika minučių pirštai persiorientuoja ir link a tiesiasi kiek aukščiau nei įprasta, tik su riestiniais skliaustais tenka truputį daugiau pavargti; o pargrįžus chez soi naujos bėdos, nes pirštai link a tiesiasi kiek aukščiau nei įprasta.

- – - penktadienio anime peržiūroje bandžiau įsivaizduoti šalia sėdinčiius du su ausytėm. – -

egliškos salotos
- nes jos man žiauriai priminė Eglę, ir tada atsiminiau – senų senovėje, kai rokforo ir kriaušių derinys dar galėjo pasirodyti mažumėlę keistas, jį atradau Žaidimų Aikštelėj.
salotų lapų
kriaušės
gabalioko stipresnio skonio balto (t.y., ne parmezano kokio – anas irgi puikiai tiktų, bet kita koncepcija) sūrio: išbandžiau ir su rokforu, ir su šviežiu avies sūriu su žalumynais
graikinių riešutų
aliejaus
citrinų sulčių
rudojo cukraus
žiupsnio druskos

kriaušę išdorojame: supjaustome skiltelėmis ir išimame sėklalizdžius. nepridegančioje (pavyzdžiui, teflonu dengtoje) keptuvėje apkepiname kriaušes iš abiejų pusių, kol truputį paskrunda (karamelizuojasi?), bet neištęžta – todėl geriausia tai daryti nustačius pačią kaitriausią ugnį.
padažui sumaišome aliejų, citrinos sultis (puikiai tiktų balzaminis actas, kaip kad naudoja Eglė, bet maniškis pasiliko namuose), rudąjį cukrų, druską. sumaišome plėšytus salotų lapus, kriaušes, graikinius riešutus ir sūrį – po truputėlį visko paliekame viršui apdėlioti.
valgome su traškia šviežia duonele (arba “duonele” – bagete, pavyzdžiui .)).

liko tiek mažai laiko iki kalėdų, kad aš pradėjau panikuoti dėl to, jog nei vienas mano draugų dar neturi dovanos — supakuotos ir paguldytos į mano spintą. gal todėl aš juos visus bandau papirkti meduoliais now, kad vėliau būtų mažiau ašarų, kai kalėdom jie gaus įrėmintas tų meduolių nuotraukas.

taip pat monika paprašė recepto ir aš pagalvojau

–pirmiausiai jums reikės deginto cukraus.1 kg deginto cukraus reikia maždaug 700 g cukraus ir 400 g vandens.aišku, kaip vėliau pamatysite, jums jo tiek nereikės, tai pasiskaičiuokit proporciją.degintas cukrus gaminamas taip: į puodą įpili cukraus ir ŠIEK TIEK (kad apsemtų cukrų maždaug) vandens ir kaitini, kol cukrus pradeda lydytis ir virsta ruda mase; jo nereikia pamiršt pamaišyti nuolat.sakoma, kad jis taip gaminamas apie 50 min, bet kiekvienu atveju juk skirtingai būna. kai ta masė būna tamsiai ruda, trumpam nukeliam puodą nuo ugnies, supilame likusį VERDANTĮ vandenį ir pamaišome vėl kaitindami, kol susijungs. to vandens reikia tam, kad degintas cukrus būtų sirupo konsistencijos o ne koks nors ledinukas ant pagaliuko (jis sukietėja ir viskas), o verdantis jis turi būti todėl, kad nepradėtų purkšti ir jūsų taškyti it koks vanduo supiltas į rūgštį (cukrus lydosi 160 C temp, o dega 190 C).gautą sirupą dar galima perkošti, bet jei jis gaunas vientisas ir gražus — tikrai nereikia. jo skonis yra saldžiai karstelėjęs – kaip tie tamsesnės spalvos saldainiai prie bažnyčios. gautą masę supili į indelį ir laikai spintukėje — gali bet kada panaudoti,nes jis nebekietėja,o rodosi kaip medus — tąsus. dar mėgstama sakyti, kad degdamas cukrus išskiria nuodingas dujas ir kad jį taip gaminti reikia gerai vedinamoje patalpoje. tiesa, toje pačioje knygoje rašoma, kad jį gaminant reikia dėvėti apsauginius akinius. paprašysiu rūtos, kad atvežtų man tokius iš uk laboratorijų.

tada: 500 g miltų

150 g cukraus

5 g sodos

5o g deginto cukraus

100 g margarino

15o g kiaušinių (vienas kiaušinis dažnai būna 50g)

30 g acto

50 g medaus

prieskonių meduolinei tešlai: imbieras,cinamonas,kardemonas,juodieji pipirai ir pan.dažnai parduotuvėse netgi būna pakelių ‘prieskonių mišinys meduolinei tešlai for dummies’.

smagiausia dalis: galima pasiimti kartono lakštų ir nusipiešti trafaretus meduoliams, kaip tai mes darėme mokykloj.

kaip ruošiama tešla:

1.margarinas + cukrus + degintas cukrus + medus >> puode kaitinam, kol ištirpsta cukrus;

2.atvėsiname ir supilam kiaušinius,pamaišom,}

3.sodą nugesiname actu, supilam į mišinį;

4.supilam miltus, sumaišytus su prieskoniais, užmaišom tešlą.

tešla iškočiojama kokio nori storio — svarbiausia, aišku, kad toj pačioj skardoj esantys meduoliai būtų vienodo storio ir kartu vienodai iškeptų.pjaustom tešlą palei savo trafaretus arba spaudžiam formelėmis.

šią savaitę parsisiunčiau visą batmaną, įskaitant catwoman;gal dėlto.

dar galima tuose meduoliuose padaryti visokių skylučių ir panašiai, bet nereikia pamiršti,kad tešla kils šiek tiek, tai super mažos skylutės gali užsitraukti ir pan.

nana nana nana nana nana nana nana nana -- batman batman

tada aišku dedam meduolius ant riebalais teptos skardos ar kepimo popieriaus ir pašaunam į krosnį 180 – 200 C temp. kepam, kol atrodo kaip iškepę meduoliai,)

tada pats svarbiausias ! dalykas tai yra — ištrauktus iš orkaitės juos iškart pajudint,ty atlipinti nuo skardos, nes kitaip jie ten prilips forever.juos užtenka tik pajudint ir galite toliau palikti vėsti ant tos pačios skardos.

smagioji dalis (vėl).glaistymas šokoladu.

na,kaip visi žinome,šokoladas lydomas inde, kuris yra padėtas virš puodo su vandeniu ir tas vanduo virinamas. taip galite išsilydyti bet kokį juodą šokoladą iš pard,o baltą — nu turbūt tiks ir iš parduotuvės koks nors irgi. taip pat belydant galima į šokoladą įmesti šaukštelį kokoso sviesto pvz,kad šokoladas tamptų skystesnis ar įpilti šaukštelį aliejaus ar dar kartais aš skiedžiu šokoladą tiesiog sviestu. tada mirkome meduolių kojas ir rankas į šokoladą ir dedame ant kepimo popieriaus snausti.

snaudžia.

tada pasigaminame glaistą įvairių spalvų.mokykloje mes jį gaminame iš tokios jau paruoštos baltos cukraus masės, kurią reikia pakaitinti ir įpilti į ją maistinių dažų, bet tai juk tas pats išeis, jei sumaišysit cukraus pudrą su šlakeliu vandens ir įpilsite maistinių dažų (julė sako, jų parduota maximoj ir paprastiems mirtingiesiems). glaisto esminė ir mėgstama (sarcasm) savybė ta, kad jis greitai stingsta, todėl vėl jį tenka šiek tiek pašildyti ir vėl įpilti šiek tiek vandens. iš kepimo popieriaus padorama tūtelė ir į ją įpilama glaisto, užsukamas viršus ir prakerpama skylutė apačioje. tada tepliojami meduoliai!

viskas.

glaistas

tiesa, jau nunešiau nuotraukas įrėminti. pažiūrėsim, ar vaizdais sotūs būsite.

rodos, šis teko berniukui dominykui.

kęstas čia ,}

piktieji broliai dvyniai.

25 kadras.marilyn

ir panašiai.