Kepykla nr. 5

pre scriptum. būtina paklausyti. ačiū, mart.

visi metai – vienas didelis riebus palindromas. koridoriumi tuktuk-tuktuk-tuktuk lagaminų ratukai ima bildėti neįprasčiausiomis dienomis, o rudenį vienas po kito apgyvendinti kambariai tuštėja atbuline tvarka (pradedant nuo nykštukų). nelyg koks vilis vonka apsisuku ant kulno, šoktelėjusi į orą tris kartus sukaukšiu iš burtininkės gingemos panosės nukniauktom kurpaitėm, ant sienos palieku kyboti tik vieną kalendorių — gegužės. iš jo išbraukiu économie monétaire (uff!), paraštėje žymiuosi parsivežtinukus.
entre le vingt-cinq et le vingt-sept, sakau tetai pirmame aukšte.

viskas tvarkoj.

—

kai buvau dar truputį maža (tikriau, labiau maža nei dabar), virtuvėje sugadinau tūkstančių tūkstančius skanumynų. na, gal ne visai tiek, tačiau kepiau ledinius takelius, kuriuos po antro bandymo pati viena ir turėjau sutriaukšti; tris valandas (vietoje kempenkių minučių) džiovinau varškės pyragą; prigaminau morkų pyragų (kuriuos tėtis mandagiai pasiūlė naudoti namams statyti), šaukštu kabinamo paukščių pieno bei sviestu kvepiančių plytų à la brioche.

o štai per Atostogas prikepusi tortų ir pyragų ir žiedų ir plikytų sausainių ir kitokio bieso, vieną džiaugsmąją dieną, įnirtingai besiknisdama tarp aibės receptų (aš pažadu, Asta, tikrai pagaminsiu tą programą, kuri visas šitas bėdas išspręs), išgirdau tylų balselį iš dešinio kambario kampo — o gal.. obuolių pyrago?

palindromas: mano pirmasai gyvenime obuolių pyragas, keptas prieš, nežinau, bent šešetą metų, kai dar laidiniu telefonu skambindavau į darbą mą ir klausdavau, o kaip reikia ištrinti sviestą?. nuostabiai kvepiančios sviestu, tirpstančios ant liežuvio galiuko ir neįmanomai šlykščiai kočiojamos tešlos. nes rudenį manęs nebuvo, bet rudenį nebuvo ir obuolių (ne tie metai), taigi viskas tvarkoj. į dvi savaites sukondensavome visas metų šventes.

obuolių pyragas, pas kurį sugrįžtama
tešlai:
100 g sviesto
100 g cukraus
1 kiaušinio
180 g miltų
2 a.š. kepimo miltelių
1 a.š. vanilinio cukraus
geros saujos graikinių riešutų (nebūtinai)
įdarui:
prieskonių (cinamono, gvazdikėlių – na juk patys suprantate; obuoliai!)
2-3 didesnių obuolių

tešlai ištriname sviestą su cukrumi. įmaišome kiaušinį, galiausiai suberiame su kepimo milteliais ir vaniliniu cukrumi sumaišytus miltus ir viską sumakaluojame į ypačiai lipnią ir minkštą tešlą. paliekame pašalti bent pusvalandžiui.
tuo tarpu obuolius nulupame, pašaliname sėklalizdžius ir smulkiai supjaustome. suberiame prieskonius.
įkaitiname orkaitę iki 175 oC.
tešla pastingo ir atrodo tinkamesnė darbui? optinė apgaulė ,). 3/4 jos rankomis išspaudžiame į formą – aš naudoju universalią keptuvę be rankenos, kokių 20 cm skersmens. uždengiame folija ar kepimo popieriumi, priberiame pupelių ir kepame “aklai” 10-15 minučių, nuimame svorelius (atsargiai; gali būti, kad per tiek laiko tešla dar bus žalut žalutėlė – čia, regisi, nuo mėnulio fazės priklauso. tad jei po kepimo popieriumi pagrindas dar – matyti – žalias, paliekame tuos svorius ir leidžiame pakepti dar penketą minučių) ir pakepame 5 minutes. suberiame obuolius, o iš likusios tešlos…
a) iškočiojame juosteles ir iš jų suformuojame “tinklelį” – geriausia kočioti ant kokio nelipnaus paviršiaus, pvz., silikoninio kilimėlio; arba
b) pridėję pasmulkintų graikinių riešutų, prigaminame rutuliukų trupinukų ir juos atsitiktinai sumėtome ant obuolių.
kepame, kol.. iškepa, kokių 10 minučių.
valgome šiltą. arba ne. skanus visaip.

receptas seniai seniai rastas dansukker.com, bet dabar iš ten išnykęs; na, tik aš dar tų riešutukų primėčiau. kažkas panašaus į šitą, bet ne ligi galo.

kadangi aš tariau sau, jog esu Pakankamai Suaugusi, prie pyrago prigaminau ir ledų. menka čia paslaptis apie obuolių pyrago ir ledų santykius, šypt šypt.
o šiti – nuostabūs. visai tokie, kokie patinka mą – neriebūs ir pieniški – ne grietininiai. be to, be kiaušinių! paprasčiau ir būti negali. (gerai, gali.)

fleur de lait, arba tiesiog pieniški (pieniniai?) ledai
2 st. riebaus pieno
1/2 st. cukraus
žiupsnis druskos
3 v.š. krakmolo
1 st. riebios grietinėlės

cukrų ir pieną kaitiname ant vidutinės ugnies. grietinėlę maišome su krakmolu ligi vientisos masės. supilame į pieno-cukraus tirpalą ir maišome maišome maišome, kol užvirs. nukeliame nuo ugnies, maišome dar keletą minučių; masė turėtų pastebimai sutirštėti (jei ne – pakaitiname dar, nuolat maišydami). perpilame į kitą indą (geriausia – per sietelį), leidžiame atvėsti ir pašaldome šaldytuve. šaldome ledų mašinėlėje.

receptas iš david lebovitz the perfect scoop, tik šiek tiek sumažinau cukraus.

norisi ledų be aparato?

chez nous pavasaris. oficialiai! – patyliukais mintijau šią savaitę.
patyliukais, stengdamasi nežiūrėti į gismeteo, vėl grasantį minusinėmis naktimis.
taip negalima, taip tikrai negalima. juk saulė,

saulė jau ne tik šviečia, bet ir šildo nelyg netaupi elektros lempelė. ir dar — minant norisi nusispirti pirštines, įgrūsti jas giliausiuosna kišenių kampuosna (tik atsargiai – nepameskim). užsimerkti (juk taip plieskia į akis!), šypsotis vėjui.
šypsenos užkuria Pozityvumo varikliuką, o tada mašinėlė rieda iš inercijos. vakarais jos mechanizmą-organizmą stipriname bananiniu karštu šokoladu. įsivaizduojame, kad mylime visa aplinkui.

iš neįsivaizduojamų tolybių skrynios (du tūkstančiai septintieji!) traukiame lauk pyragėlius.
mama, pasiilgau virtuvės.

p.s. sapnavau lebovitz’o book-signing‘ą kažin kokioj kaimo turizmo stovykloj. deivis buvo labai malonus.

citrininės tartletės su morengu
pagrindui
200 g sausainių (selga, pėvėzė)
70 g tirpdyto sviesto
2 v.š. vandens

aguonų sluoksniui
1/2 st. aguonų (maltų)
1/4 st. cukraus
1 v.š. sviesto

citrininiam sluoksniui
3/4 st. cukraus
3 tryniai
1 kiaušinis
2 citrinų žievelės
3/4 st. citrinų suličių (iš maždaug 2-3 didelių citrinų)
3 v.š. sviesto

morengui
3 baltymų
1/2 st. cukraus
1/2 v.š. аguonų

pagrindui sumalame sausainius ligi miltų, įmaišome tirpintą sviestą. po truputėlį maišome vandenį. padaliname tarp tartlečių formelių ir gerai suspaudžiame.
aguonų sluoksniui puode sumaišome aguonas, cukrų ir 1/4 st. vandens. užverdame ir leidžiame pavirti 1-2 minutes, kol masė ims blizgėti. nukelti nuo ugnies, įmaišyti sviestą. aguoninį sluoksnį išdalinti tarp pyragėlių.
įkaitiname orkaitę iki 190oC. kepame tartletes 10 minučių.
tuo metu pasiruošiame citrininį įdarą: išplakame trynius, kiaušinį, cukrų ir nutarkuotą citrinos žievelę. įmaišome citrinos sultis. supilame į puodą ir kaitiname ant vidutinės ugnies, nuolat maišydami, kol kremas sutirštėja – pirštu perbraukus per mentele, ‘takelis’ turi nebesubėgti. ypač atidžiai maišome pakraščiuose! atvėsiname kremą penketą minučių. plakdami elektriniu maišytuvu, sudedame sviestą. paruoštą kremą išpilstome ant pravėsusių tartlečių ir pastatome šaldytuvan, kad apstingtų.
įkaitiname orkaitės grilį.
morengui baltymus išplakame iki minkštų ragelių. tuo metu verdame cukraus sirupą: cukrų sumaišome su 1/4 st. vandens ir kaitiname, kol pasieks 113oC temperatūrą, maždaug 5-6 minutes. nuolat plakdami supilame sirupą į baltymus – pilti reikėtų tarp šluotelių ir dubens krašto. baigiame plakti baltymus, kol jie atvėsta. atsargiai įmaišome aguonas. išdaliname morenginį viršų tarp tartlečių ir pakišame keletui sekundžių (ar, jei orkaitė nepaklusni kaip mūsiškė, kiek ilgiau), kol viršus paskrunda.
skanaujame atvėsusias.

receptas buvęs iš šito tinklaraščio, tik.. jo nebegalima pasiekti.

kartais per makroekonomiką julei ima darytis nejauku: kai kalbama apie valstybės skolą ir biudžeto deficitą, jai atrodo, it paslapčiom knistųsi po svetimus baltinius.

r. l. sakė, jog užsienine kalba galime efektyviai perteikti – ar priimti – tik šešiasdešimtį procentų žinių. kada trečią kartą aiškinant, kodėl, padidėjus palūkanų normai, gali sumažėti taupymas, julei vis dar nedašyla, ima juo tikėti. — vis dėlto kontrolinis poryt, egzaminas po-savaitės-ir-poryt,

ir turint omeny, kad konspektų, vadovėlių ir vikipedijos straipsnių kalnai vis auga ir auga,

metas peržiūrėti senas seniausias nuotraukas ir rudeniškai paliūdėti. nesakiau? pas mum’ dar ruduo, pro langą regisi, kad, vėlių vėliausiai, spalis – pats tas metas melankolijoms, termosams kakavos ir ilgesingiems sriūbčiojimams ausyse (šitoj vietoj ir sumelavau — dabar gi klausausi vietinės radijo stoties laidos apie dubstep’ą. nelabai įsipaišo į virkavimus, ar ne?).

tada suprantu, kad taip ir nepriklijavau čia jokių nupyškinimų iš lyono. o juk lyonas,
lyonas miestas gražus, lyonas kaip paryžius, tik mažesnis, truputį kaip nantas, tik didesnis. lyone labai daug laiptų ir kalnų. ir spalvotų namų, ir pačių siauriausių koridorių.
lyone yra bernachon, kuriam giesmes giedojo Mano Potencialus Sutuoktinis. su, aišku, kalouga – kalouga yra skanu (ieva, kiek vienetų tempsiesi lietuvon?), bet neapleidžia mintis, kad ir aš taip galiu, pfff.
aišku, ne dabar man savo spintoje pasigaminti šokolado nuo kakavos pupelių iki plytelės, bet tokią karamelę — pfffffff. užtat jau kurpiu planus, ką Iš Ten parsivežti kitąsyk. kaskart, kai prieš naktį skaitinėju jų lankstinukus.

dar lyone yra dvi upės. ir st marcellin*, kuris per mano šokčiojimus trypčiojimus (nuo hôtel de ville iki part dieu su kuprine ir miegmaišiu yra _daugiau_ nei trisdešimt minučių kelio lėtu pasivaikščiojimo žingsniu, užtat pasibėgiojau taip smagiai, kad dar kitądien kojas jaučiau) rankinėje susimalė ir aplinkiniams traukinio keleiviams skleidė malonų sūrinį aromatą.
dabar dar kartą pavėluotai padėkosiu ievai, kad mane tenais priėmė – slapčiomis! – ir apvedžiojo ir maitino ir viską. ir davė pakepti, ir dar filmų rodė.

kalbant apie, šį savaitgalį šelmiškai susimirkčiojome su kaimyne linda, dar pasigriebėm už parankės uli ir kepėme sausaines – pasirodo, kažin koks vaikinas iš mūsų bendrabučio turi orkaitę, kuri švyst ir atsirado penkiolikos metrų atstumu nuo manęs. tad taip ir buvo: toks visiškai mergaitiškas pasisėdėjimas, kada šiaurės rytuose – imbieriniai, šiaurės vakaruose – avižiniai, vakaruose ir rytuose mergaitės, centre chai termosas, o prieš akis – mirgantis ekranas, žiūrėjom ensemble, c’est tout.

visiškai mergaitiškas pasisėdėjimas, tada julės mintys susijaukia, galvoje dar didesnis bordel, ir kaip išsigelbėjimas boluoja atostogos-po-dviejų-savaičių, gerai-po-pusantros.

* – jei nesilaikyčiau griežtų pavadinimo reglamentų, šis juodraštis vadintųsi “kiek nuorodų į deivio tinklaraštį galima sutalpinti viename įraše”. gal taip ir pavadinsiu.

žvilgantys imbieriniai sausainiai
4 šaukštų stambaus rudojo cukraus sausainiams apvolioti
2 st. miltų
1 a.š. kepimo miltelių
1/4 a.š. druskos
3 a.š. malto imbiero
2 a.š. malto cinamono
1/2 – 1 a.š. quatre épices
1/2 st. neutralaus aliejaus
1/4 st. melasos ar dirbtinio medaus
1/4 st. sojos pieno
1/2 st. cukraus (gal šiek tiek daugiau – originaliame recepte siūlo naudoti stiklinę, bet oi oi NE)
1 a.š. vanilinio cukraus

įkaitiname orkaitę iki 180oC, kepimo skardelę išklojame sviestiniu popieriumi, o rudąjį cukrų suberiame į lėkštę.
dideliame subenyje sumaišome miltus, kepimo miltelius, druską ir prieskonius. kitame dubenėlyje gerai išmaišome aliejų, sojos pieną, melasą, cukrų bei vanilinį cukrų. gerai išmaišome miltų mišinį su skysčiais, išminkome. formuojame sausainius, juos apvoliojame cukruje ir paplokštiname, dedame ant skardelės didokais atstumais (šitie sausainiai mėgsta plėėėėstis!) ir kepame kokias dešimtį minučių – tiesa, viskas priklauso nuo sausainių dydžio. išimti reikėtų tada, kai sausainiai jau bus pasiformavę, viršus gal šiek tiek suskilinėjęs, tačiau paliesti bus vis dar minkštučiai, mat išėmus iš orkaitės, sausainiai nepaliauja kepę dėl karščio, sklindančio nuo skardelės.
nuo popieriaus nuimame visai ataušusius. teoriškai. praktiškai tai ne ,)

adaptuota iš vegan with a vengeance.

sveikuoliški avižiniai sausainiai
250 g avižinių dribsnių
125 g rupių miltų
150 g cukraus
50 g razinų
50 g džiovintų slyvų
50 g džiovintų kokoso drožlių
50 g kepintų žemės riešutų
žiupsnio druskos
1 1/2 a.š. cinamono
1 1/2 šaukštelio malto imbiero
1/2 a.š. kepimo milltelių;
200 ml aliejaus (geriausia – kokio nerafinuoto saulėgrąžų, bet mes naudojome rapsų)
150 ml vandens

orkaitę įkaitiname iki 190oC, išklojame skardeles kepimo popieriumi.
sumaišome visus ingriedientus, išskyrus aliejų ir vandenį. supilame aliejų ir gerai išmaišome. po truputį pilame vandenį, kol gauname tirštą, standžią tešlą – mums prireikė truputį daugiau nei tiek, kiek parašyta recepte. paliekame pastovėti 10-15 minučių (tada ištirpsta cukrus, druska ir išbrinksta miltai). išmaišome, formuojame norimo dydžio sausainėlius, dėliojame skardose ir kepame.. priklausomai nuo sausainių dydžio – jei didesni, prireiks ir 20 minučių, bet mūsiškiai buvo gatavi jau po 10.
geriausia išiminėti ataušusius – šilti labai birūs. tačiau.. taip.

pagal jogos mitybą.

pastebėjimai iš pirmosios savaitės universitete.
* paprašyti prisistatyti, prancūzai savo pavardę iškart sako paraidžiui. talk about ortography.
* lietuvių tautosaka turi begalę posakių mano padėčiai apibūdinti: bėgo nuo vilko, užšoko ant meškos; gerais norais ir kelias į pragarą grįstas; juokiasi tas, kas juokiasi paskutinis; kiekvienąsyk iš mac os persijungęs į vindausus, prarandi po karmos tašką. – turiu 10 matanalizės paskaitų per savaitę.
* ne, prancūziškai matanalizė nesidaro nei suprantamesnė, nei romantiškesnė,…
* … užtat “integralas” yra moteriškosios giminės žodis.
* studentai visur yra studentai, ir “neinam į pirmą anglų, sakysim, kad tvarkaraštis neaiškus”.
* vadovėliai skolinami dviem savaitėm. kabailos neradau.
* mano grupėje yra mathias. dar yra vaikinas, kurio vardo tarimo net neįsivaizduoju, nes jame yra raidžių junginys “[o su umliautu]e”.
* “gera naujiena: vadovėlį galima nemokamai parsisiųsti. bloga naujiena: jis anglų kalba.”
* pietų pertraukos trunka bent pusantros valandos, ir tai yra bene nuostabiausias išradimas…
* … išskyrus tai, kad paskaitos vyksta nuo 9 iki 18H20.

baltojo šokolado ledai
230 g baltojo šokolado (supjaustyti mažais gabalėliais)
250 ml riebaus pieno
100 g cukraus
žiupsnis druskos
5 dideli kiaušinių tryniai
500 ml plakamosios grietinėlės

pašildome pieną, cukrų, druską. atskirai sumaišome trynius. pamažu nuolatos maišydami supilame pieno mišinį į trynius. šitą masę perpilame atgal į prikaistuvį, kaitiname ant vidutinės ugnies (būtina gerai pakrapštyti dugną ir pakraščiukus), kol masė sutirštėja tiek, kad pamakalavus šaukštu ir perbraukus pirštu per jo nugarėlę, takelis nesubėga.
šią masę (geriausia – per sietelį) supilame į dubenį su kapotu baltuoju šokoladu. gerai gerai gerai išmaišome, galiausiai įmaišome grietinėlę. paliekame atvėsti, nuolat pamaišome. gerai atšaldome šaldytuve, šaldome ledų aparate.

žaliosios arbatos ledai
250 ml riebaus pieno
150 g cukraus
žiupsnis druskos
500 ml plakamosios grietinėlės
4 a.š. matcha miltelių (savuosius pirkau čia)
6 dideli kiaušinių tryniai

kopi-peist, beveik – paruošimas labai panašus į pirmųjų ledų.
pašildome pieną, cukrų, druską. kitame inde grietinėlę sumaišome su matcha milteliais. atskirai sumaišome trynius. pamažu nuolatos maišydami supilame pieno mišinį į trynius. šitą masę perpilame atgal į prikaistuvį, kaitiname ant vidutinės ugnies (būtina gerai pakrapštyti dugną ir pakraščiukus), kol masė sutirštėja tiek, kad pamakalavus šaukštu ir perbraukus pirštu per jo nugarėlę, takelis nesubėga.
šią masę (geriausia – per sietelį) supilame į dubenį su grietinėle ir matcha. gerai gerai gerai išmaišome, net paplakame – masė turėtų truputį suputoti, o matcha būti visiškai ištirpusi. paliekame atvėsti, nuolat pamaišome. gerai atšaldome šaldytuve, šaldome ledų aparate.

baltojo šokolado-žaliosios arbatos ledai
sumaišome abiejų ledų mases, netilpusias į pirmąjį šaldymo ciklą .)
beje, šitie man buvo Patys Pačiausi iš visų trijų.

receptas iš david lebovitz the perfect scoop.

norisi ledų be aparato? (beje, ypač baltojo šokolado ledai puikiai pavyktų ir be aparato)

o jausmas toks, it viso gyvenimo meilę iš manęs begėdiškai atimtų. ir iš naujo, ir iš naujo. kaip tos merginos – atsimeni, a., pasakojai – tos, kurioms berniūkščio nereik tol, kol jo draugė neįsižiūri. vajei, kokios peripetijos!

in other news, matanalizės nebebus, ne ne ne, niekada nebebus. nuteikia pozityviai. todėl kiauras dienas žiūrime filmus ir skaitome knygas (tas kiauras dienas, kurias nesėdime poliklinikoje), o rytais basom braidžiojame po rasą (kol kas po menamą, bet poryt, oo, jau poryt!). mieste sutinkame e., ir iš tiesų tai aš jos pasiilgau, ir ji labai graži. tokios tokelės.

vietnamietiškos kavos ledai

400 g kondensuoto pieno
1 1/2 st. vandens
1/2 st. maltos kavos
1/3 st. riebaus pieno

užplikome labai labai LABAI stiprios kavos. sumaišome kavą (labai smagu, jei košiant ją lieka šiek tiek tirščių, jie dailiai atrodo ir šiaip — gardūs), kondenspienį ir pieną. atšaldome šaldytuve, o tada šaldome ledų aparate.

receptas iš david lebovitz the perfect scoop.

fafliai ledams
3 kiaušiniai
3/4 st. cukraus (visai pakaktų ir 1/2 st.)
1/2 st. tirpinto sviesto
1 a.š. migdolų ekstrakto
1 1/2 st. miltų
1 a.š. kepimo miltelių
2 a.š. tirpios kavos

kiaušinius plakame pamažu pildami cukrų, kol visa gerai išsimaišo; supilame sviestą ir ekstraktą. atskirai sumaišome miltus, kepimo miltelius bei tirpią kavą. įmaišome į kiaušinių masę. maišome, kol masė pasidaro nuostabiai vientisa.
kepame vaflinėje ir dar karštus susukame į kūgio ar kokią kitokią formą.

pagal BakingAtMidnight

norisi ledų be aparato?