Kepykla nr. 5

kiek naktų aš tave sapnuose regėjau, o manasai prince, kiek naktų.
o dabar — stovi ant šaldytuvo, visas raudonas ir metalinis, murki į ausį.

mano didelis storas morkų pyragas
fotografavo vis dar tėtis

pyragui
2 st. miltų
2 a.š. kepimo miltelių
2 a.š. sodos
2 a.š. malto cinamono
3/4 a.š. druskos
3 st. tarkuotų morkų (naudojome išspaudas, likusias nuo sulčių; vietoj jų tešlon šliūkštelėjau šiek tiek vandens)
1 st. stambiai kapotų graikinių riešutų
1 st. kokoso drožlių
1/2 st. razinų (pamirkiau jas juodoje arbatoje)
2 st. cukraus
1 st. saulėgrąžų aliejaus
4 dideli kiaušiniai

pertepimui - spjoviau į dorie greenspan siūlymą (cream cheese plius sviestas plius cukrus plius citrina plius, jei norisi, kokosas) ir gaminau “mėnulio” kremą, mat jis mums labai patikęs
500 g pertrintos varškės
100 g cukraus pudros
šliūksnis vanilės ekstrakto
400 ml plakamosios grietinėlės
citrinos sulčių ar rūgšties palei skonį (atsargiai!)

tortui papuošti
stambiai kapotų graikinių riešutų
arba
didelių gražių kokoso drožlių – dailu būtų jas pakepinti

pasiruošiame: įkaitiname orkaitę iki 160oC, tris 22,5 cm pyrago formas ištepame sviestu ir pabarstome miltais; jei baisu, dugnan įklojame kepimo popieriaus.
pyragui sumaišome miltus, kepimo miltelius, sodą, cinamoną bei druską. kitame dubenyje sumakaluojame morkas, riešutus, kokosą ir nusunktas razinas. aliejų išplakame su cukrumi ligi vientisos masės, po vieną sumušame kiaušinius – po kiekvieno paplakame dar minutėlę. masė turi būti visiškai vientisa. lėtai įmaišome miltus (svarbu nepermaišyti ir neplakti tešlos – miltai turi tik tik dingti), paskiau – morkų masę. išdalijame tešlą tarp trijų skardelių ir kepame 40-50 minučių; pačiame kepimo įkarštyje skardas sukeičiame vietomis ir apsukame, kad keptų tolygiai. kadangi mano orkaitė šiek tiek spyriojasi, vienu metu kepu tik vieną skardą; kita vertus, agnės orkaitė yra puiki, tad visus biskvitukus galima būtų kepti išsyk. ar pyragas iškepęs, tikriname peiliu – įsmeigtas centran, jis turėtų likti švarus. tuo pačiu metu pyragas ims magiškai atšokinėti nuo skardelės šonų. pyragus išimame, pravėsiname penketą minučių ir išimame iš skardelių. paliekame atvėsti.

kremui varškę išplakame su cukraus pudra ir vanile. atskirai ligi standumo išplakame grietinėlę ir atsargiai įmaišome į varškę. nuolat skanaudami, pridedame citrinos sulčių ar rūgšties.

lipdome tortą. ant pirmojo pyrago aukšto negailėdami tėškiame kremo ligi pat šonų. dedame antrąjį sluoksnį (aukštyn kojomis) ir šiek tiek paspaudžiame, kad pertepimas kėsintųsi išlįsti pro kraštus. kartojame dar sykelį, galiausiai uždengiame trečiuoju pyrago lakštu. viršų gausiai aptepliojame kremu ir nubarstome riešutais. jei norisi, galima ir visus šonus paslėpti po kremu, tačiau tada veikiausiai reiktų jo pasigaminti kiek daugiau.

pyragą galima patiekti iškart – na, galbūt palaukus kokį pusvalanduką. mes gi jį transportavome šimtą-su-pliusu kilometrų ir kramsnojome po keleto valandų. gardumynas net Asmeniui, Tvirtinusiam, Kad Nemėgsta Morkų Pyragų. cha!

morkvinis biskvitas – palei Dorie Greenspan. Baking: From my home to yours. kremo šaltiniai – žr. čia.

net nepastebėjau, kaip atėjo pavasaris – didelis, žalias, šelmiškai šnibždantis mesti striukutes į orą, bėgti, verstis kūlio nuo kalnų, nelyg daglui spoldingui ieškoti naujų sportinių batelių (juk tie, iš pernai metų, nebegyvi!),
išsiveržti iš savęs iš popierių iš kuprinių
dviejų antklodžių ir elektrinio radiatoriaus vergijos

susiradus aukščiausią apylinkių kalvą, virvute apsirišti krūtinę, prie kito galo pritvirtinti aitvarą, atsispirti, pašokti, šypsotis, atsukus veidą vėjui,
kad pro vieną ausį įeitų, pro kitą išpūstų visa, kas užsistovėję,

sugaudyti tą naują lėkimo pažadą į stiklainėlius, apsukti stora drobe, užtvirtinti gumelėmis.

skaityti binkio eilėraščius.

šaltibarščiai, pritaikyti prancūziškiems produktams
skiriama Jurgitai, Rūtai L. ir kitiems šaltibarščių nemylėtojams

1 virtas burokėlis
1-2 st. rūgpienio, pasukų ar jogurto (aš naudoju lait ribot – tradicinį bretonišką pieno produktą; pagal gaminimo būdą – pasukos; pagal skonį – kefyras)
šliūksnio pieno
ketvirtis labai ilgo agurko
2 virti kiaušiniai
puokštelė šviežių krapų
svogūnų laiškų arba, iš bėdos, baltosios poro dalies
žiupsnis druskos

bulvių

.) taigi taigi taigi.
kietai išverdame kiaušinį (galbūt reikėtų iškepti įrašą apie mano olternatyvius gamybos būdus? – bulves mikrobangėje, visada pavykstantį kiaušinį neverdančiame vandenyje..), supjaustome gabalėliais. panašiais gabalėliais susmulkiname agurką. susmulkiname krapus. burokėlius supjaustome kaip įmanoma plonesniais šiaudeliais. viską sumaišome, užpilame kefyru/pasukomis/jogurtu, įberiame druskos. pamakaluojame, praskiedžiame pienu, ragaujame. jei per tiršta – įpilame dar pieno; jei per tiršta ir per švelnu – kefyro; ir panašiai: nedidelis čia mokslas! prieš patiekdami apibarstome smulkintais svogūnų laiškais ar porais.*

bulves verdu mikrobangėje; galiausiai kad būtų gardžiau, apkepu keptuvėje.

* jei valgysime ne iš karto, kiaušinius ir agurkus supjaustome ir paliekame atskiruose indeliuose; į sriubą įmaišome tik prieš pat valgydami.

trūkt už vadžių.
vėl iš pradžių.

tie skausmingi murkimai į savąsias auseles, tie dar skausmingesni pažadai, suglamžyti ir išmesti kartu su visais déchets. bet mes faisons le bon tri, kaip prašo visos pakuotės, mes išrūšiuojame kartonines šokolado dėželes atskirai nuo murzinų jogurto indelių; tokia čia mada.

ta proga,
spjovusi į veidą šitam putain de samedi
– nes nuo dabar j’adore les dimanches, šypt –
išeinu savaitei atostogų.
grįšiu puikiai pailsėjusi, žaviai nusiteikusi ir su pluoštu į(si)kvėpimo!.
ir jėgų, i guess.
pavasariai visgi.

aštrus pomidorų-lęšių troškinys nuo etiopijos krantų
6-8 porcijos

1 st. rudųjų lęšių
1 didelis svogūnas (smulkiai supjaustyti)
2 morkos (nulupti, supjaustyti kubeliais)
4 skiltelės česnako (susmulkinti)
2 v.š. šviežio imbiero (sutarkuoti)
1/4 st. aliejaus (geriausia – žemės riešutų)
10 vidutinių pomidorų (supjaustyti gabalėliais; žiemą, jei neturime Kvapnių Tikrų pomidorų, galime vatoti iš skardinės)
1 v.š. koncentruotos pomidorų pastos
1 st. daržovių sultinio
1 st. šaldytų žaliųjų žirnelių

prieskonių mišinys
2 a.š. malto kmyninio kumino
2 a.š. maltos saldžiosios paprikos
1 a.š. maltos ožragės
1/2 a.š. džiovinto čiobrelio
1/4 a.š. malto kardamono
1/4 a.š. maltos kalendros
1/8 a.š. maltų kvapiųjų pipirų
1/8 a.š. maltų gvazdikėlių
1/8 a.š. malto cinamono
1/8 a.š. malto kajeno
1/2 a.š. druskos (arba — pagal skonį)

lęšius verdame, kol suminkštėja – apie 45 minutes. jei iš vakaro užmerkiame, išvirs ir greičiau.
dideliame puode ant vidutinės ugnies aliejuje pakepiname svogūnus ir morkas kokią dešimtį minučių. sumetame česnaką, imbierą ir prieskonių mišinį, makaluodami pakepiname dar penketą minučių. sudedame kapotus pomidorus (jei naudojame skardinintus, neišpilame skysčio! supilame jį paskiau.), paverdame penkias minutes. galiausiai supilame pomidorų pastą, ir, ją gerai išmaišę,- sultinį. padidiname ugnį ir kaitiname, kol ims burbuliuoti. suberiame virtus lęšius ir žirnelius, paverdame ant mažos ugnies dar 15 minučių.
valgome su plokščiosiomis duonelėmis, ryžiais, kukurūzų koše (polenta) ar.. bulvėmis.

iš theppk.com

ketvirtadienį bendrakursis manęs klausinėjo įvairių dalykų:
- ar aš žaidžiu krepšinį, nes lietuva – šalis, kur daugiausia jaunuolių tuo užsiima
- kodėl pas mus tiek savižudybių
- koks mūsų bvp, palyginus su rumunijos

todėl tokiom dienom kaip ši julė prisimena, jog vu jai žada statistikos diplomą ir dalinasi *įdomiais* faktais.
apie tėvynę visada geriausia sužinoti iš vikipedijos – čia kaip gūglinti savo vardą!

* lietuvoje dvigubai daugiau žmonių su aukštuoju išsilavinimu nei ES-15 vidurkis
* palei interneto upload greitį lietuva – sparčiausia šalis pasaulyje. pagal download – ketvirta eilėje.
* lietuvos regionai – aukštaitija (“highlands”), žemaitija (“lowlands”), …
* < ..> baltic tiger. anatolian tigers. carpat tiger. celtic tiger. nordic tiger. gulf tiger. tatra tiger. man regisi, mano bendras išsilavinimas apie didelius kačiukus negali to paaiškint.
* matyt, neteisingai mus matematiškai moko: “.. šiemet beveik nesiplėtėme – atidarėme 1 < ..>, o uždarėme 2. ” . mano nuomone, ‘beveik nesiplėtėme’ != -1.

ir dar vartant visokius skaičiukus smarkiai prisimenasi praėjusių metų makroekonomiką. makroekonomikos paskaitų tai pasiilgau. to sunkaus egzamino ir blanchard’o per savaitgalį gal ne (vis viena nepamenu visų tų užprieš fiksuoto kurso ir ko ten dar per paskutinį vakarą galvon prikišau), bet paskaitos dupliusgeros. kai vartai praėjusių metų skaičiukus, nuoširdžiai linksminiesi su beveik dviženkliu augimu ir mažėjančiais mokesčiais.
šįmet ekonomika irgi visai nieko. kartais darydavome penkių minučių pertraukas tik tam, kad visi galėtų išsijuokti ligi galo. ir, kaip kadaise minėjau, jaučiausi it po nešvarius skalbinius knisdamasi – fra skola tokia štai tokia, ir su ja mes elgiamės šitaip šitaip va ir va kaip.

dar šiandien išmokau, kad verčiau visada sakyti, kad turi sužadėtinį lietuvoj. dėl ramesnės širdies ir ramesnio vakaro.

šilkinė rausvųjų lęšių ir moliūgų sriuba
200 g rausvųjų lęšių
300 g nulupto, išsėklinto ir kubeliais supjaustyto oranžinio moliūgo*
1 1/2 l vandens
gabaliuko nulupto ir smulkia tarka sutarkuoto imbiero
1 laurų lapo
1/2 a.š. ciberžolės
2 v.š. sviesto
1 a.š. druskos
aštriosios paprikos pastos (pagal skonį – aš dėjau gal net pusę šaukščioko. žiema!)
pusės citrinos sulčių
1 a.š. garstyčių sėklų
1 a.š. kmyninio kumino
1/4 a.š. maltos ožragės
1/4 a.š. asafetidos
1/2 v.š. rudojo cukraus
šluotelės smulkiai sukapotos petražolės

* kitąsyk pakeisčiau lęšių ir moliūgų santykį pastarojo naudai – man trūko to moliūgiškumo

lęšius perplauname. sudedame į puodą, užpilame vandeniu, užkaičiame. sumetame lauro lapus, imbierą, aštriąją papriką, ciberžolę, vieną šaukštą sviesto. verdame 25 min. sudedame smulkintą moliūgą, verdame uždengę dar 10 min. išimame lauro lapą, sutriname trintuve.
supilame citrinos sultis, pasūdome.
kitame inde ištirpiname likusį sviestą, suberiame garstyčias. atsargiai – ims šokinėti. kai liausis, suberiame likusius prieskonius, truputėlį pakepiname ir supilame į sriubą. gerai išmaišom. suberiame cukrų, dar pamaišome. suberiame kapotus žalumynus, leidžiame sriubai *šiek tiek* pastovėti ir valgome dar karštą.

palei jogos mitybą.

pre-scriptum.
< --- nepatingim paspausti mygtuko ten kairėj, tada nubyra penki pinigėliai dėlionėms pirkti. matematiniam protui lavinti, t'sakant. ir jį maigyt kas valandą galim!

prisipažinimas, apsikabinus histoire des idées économiques de Platon à Marx ir histoire des pensées économiques. les fondateurs.

ar atsimeni tuos rytus prieš a.s. kontrolinius, kada slėpdavomės tarp trečio ir ketvirto aukšto, kaip tu gerdavai tirpią nescafe, nors r. to neleisdavo, galiausiai tau iš nosies vėl imdavo bėgti kraujas, mes vėluodavom į matematiką, kartais iki penkiolikos minučių, ir dar, ir dar rūbinėje virdavomės vandenį knorr pomidoriniams makaronams iš maišelio, taigi, tuos rytus, kai spengiančiom galvom pamišusiais pirštais versdavom knygeles su visų buvusių istorijos egzaminų užduotimis, karštligiškai perskaitydavom klausimus, versdavom atsakymus, nesustok negalvok baigsis laikas,

ir po pusvalandžio tą patį pratimą tik truputį atvirkščiai kartodavom popieriuj, nesustok negalvok baigsis laikas,

nemiegok per kontrolinius irgi.

l’offre crée sa propre demande, man kartoja j. b. say, ir aš tikiuosi, kad čia viskas, ką man reikia žinoti pakeliui į Laimę, Gėrį ir Grožį. dar gal tai, kad Engelsas – < ..>, K. Markso kelio draugas. (compagnon de route de Marx)

// atsakymas: ne, to nepakako, teko dar žinoti, ką keynes’as sakė apie palūkanas ir taupymus, ir ką apie tai manė klasikai, ir dar apie viduramžius visokių pokštų ir la ligne typique dėdės marxo, ir dar, ir dar, ką gi padarė du kertiniai žmonės ekonominės minties istorijoje???
(ankstesniame neišprususiame savo gyvenime kvailai mąsčiau, jog tai yra koks smithas-keynesas-marxas, blogiausiu atveju tomas akvinietis, bet ne — boisguilbert ir cantillon, pasirodo. koks sutapimas, prancūzai.)

dabar turėčiau tėkšti savo konspektams į akis – rankraščiai nedega, ane? – ir paleisti viską pelenais, tačiau kambariuose uždraustos net žvakės, ką gi jie tartų, laužą išvydę.

morkų blyneliai
1 st. smulkiai tarkuotų morkų
3/4 st. miltų (tinka ir rupesni)
1 v.š. cukraus
1/2 st. pasukų (arba – mano atveju – pora didelių šaukštų grietinės, atskiestos vandeniu ir pienu)
1 kiaušinis
4-5 v.š. kepintų kokoso drožlių

kiaušinį išplakame su pasukomis. suberiame cukrų, miltus, morkas, kokosą ir gerai išmaišome. tešla turėtų būti it tiršta grietinė. jei ne – pridedame dar miltų ar pieno. kepame sviestuky ar aliejuje.
kokoso drožlių galime ir nedėti (tada reiks visos stiklinės miltų) arba keisti kepintais riešučiukais, džiovintom slyvom, razinom, spanguolėm – belenkuo!
gardu būtų su rūgštėlesne uogiene, aš gi valgiau su jogurtu, trintomis kriaušėmis ir ruduoju cukrumi.

truputį pakeistas forelles receptas.