Kepykla nr. 5

Gal ir ne itin kūrybinga, bet man visad atrodė, kad iš kitų lūpų-liežuvių-kitų-kalbos-padargų sklindantys žodžiai tiksliau nusako gilaus vidinio pasaulio būsenas nei manieji. Dar tais laikais, kai tarp spintelių šiurendavo laiškai, ir jų sakiniuose vyniodavosi (ne)eiliuotų eilėraščių eilės, o stalčiuose gulė tomų tomai citatų iš matytų knygų, skaitytų filmų ar lytėtų dainų.

Gyvenu va taip, tik keliuosi penkiolika minučių vėliau, o visa kita – tie savaitgaliai, tas vėjas plaukuos, žodis vėjas jau seniai nebetinka poezijai, net posūkiai kairėn dešinėn – tokie patys.

Et, be to, ir tortas – Astos.

Raffaello tortas
Biskvitams
3 dideli kiaušiniai
100 g cukraus
1 a.š. vanilės ekstrakto
37 g aliejaus
120 g miltų
11 g kepimo miltelių

Kiaušinius išplakame su cukrumi ir vanile, kol masė tris kartus padidėja ir pabąla (apie 5 minutes). Toliau plakdmi, silpna srovele supilame aliejų, minutę paplaktame. Sudedame miltus, sumaišytus su kepimo milteliais, ir lengvai išmaišome (foldiname) nuo dugno link viršaus, kol masė tampa dailiai vientisa.
Gautą masę supilame į dvi 18 cm. skersmens apvalią popieriumi išklotą kepimo formą nuimamais kraštais, ir kepame iki 190 C temperatūros įkaitintoje orkaitėje, kol dantų krapštukas išlenda švarus – apie 15 minučių. Jei atrodo, kad kepa per greitai – viršus jau-jau, o vidus dar ne, uždengiame folija. Atvėsiname ir kievieną paplotį perpjauname į dvi dalis – iš viso turėsime keturis blynukus.

Kremui
217 g kondensuoto pieno
100 g sviesto
250 g grietinėlės (36% arba bent 35%)
1 pakelis grietinėlės standiklio (nebūtinai – ir taip standus kremas. Bet, jei bijote, pilkite)
28 g kokoso drožlių

Grietinėlę šiek tiek paplakame, supilti grietinėlės standiklį ir išplakame iki standumo. Padedame į šaldytuvą. Kambario temperatūros sviestą išsukame su kondensuotu pienu (šiuos produktus geriausia per naktį ar bent keletą valandų palaikyti kambario temperatūroje). Supilame kokoso drožles, gerai išmaišome. Paruoštą masę pusvalandžiui padedane į šaldytuvą. Po pusvalandžio ją sudedame į grietinėlę ir išmaišome, kol taps vientisa.

Biskvitams sulaistyti
120 g vandens
1 citrinų sultys
1 a.š. cukraus

Visus produktus sumaišome.

Papuošimui
50 g kokoso drožlių
sauja stambių kokoso drožlių
sauja džiovintų spanguolių

Surinkimas

Imame 20 cm kepimo formą. Jei norisi, įtiesiame kokį popieriaus apskritimą, kad paskiau būtų paprasčiau išimti.
Dedame pirmąjį biskvitą, sulaistome sirupu. Aptepame ketvirčiu kremo.
Kartojame, ir naujai uždėtą biskvitą dar šiek tiek spustelime. Ir dar kartojame, kol sudedame ir aptepliojame visus biskvitus. Pabarstome viršų kokoso drožlėmis, apdėliojame spanguolėmis.
Paliekame pastovėti šaldytuve bent kelioms valandoms, geriausia – pernakt.
Jei norisi, galime puošti kaip nors mandriau – pažiūrėkime, pavyzdžiui, pas Astą. O mūsų šeimos triumviratas/triumfeminatas nusprendė, kad tie matomi biskvitpapločiai mums labAi labAi patinka, ir nieko daugiau nebedarėme. Va taip.

Receptu, aptikusi jį pas supermamas, su plačiąja liaudimi pasidalino Asta. O aš pareguliavau pagal save – kepimo metodą bei cukraus kiekį. O kremas, žinokite, mielieji, kremas – gaminkite dvigubai, mat pusę susmaližiausite pakeliui. Garantuoju.

neapsigaukite! nors viktorijos sumuštinis ( victoria sandwich/sponge) ir yra tingių britų išmįslas ( kaip kitaip pavadinti du biskvitus, perteptus džemu ir pabarstytus cukraus pudra), škotai jį valgo ne ką mažiau. šis kepinys, sakoma, pavadintas karalienės viktorijos garbei, kadangi ji labai mėgo jo ragauti gerdama arbatėlę (afternoon tea), kuri turbūt yra populiariausias dienos metas visoje karalystėje,) be abejo, dažnai patys britai ar škotai torto nekepa: tiesiog tokį galima nusipirkti pigiai kiekviename prekybcentry. taip pat jų galima daug prisiskipinti po to, kai tos pačios parduotuvės užsidaro. tačiau po kelių kąsnių tu prisimeni, kad škotuose visi saldumynai yra SALDŪS, labai dažnai netgi per saldūs. ir čia ne mano vienos nuomonė, o viso mūsų buto. pamėginau iškepti namuose tokį sumuštinį pati, tik su saikingu cukraus kiekiu, ir štai kas išdygo. turiu taip pat paminėti, kad mano biskvitas yra daromas pagal man teisingai atrodančią procedūrą: išsuki sviestą su cukrumi, tada po truputį pili kiaušinius, tik tada ‘įkapoji’ miltus. daugelis video ar angliškų receptų siūlo sudėti visus ingridientus į vieną dubenį ir suplakti plakikliu. bet kodėl tuomet tokie receptai prašo įdėti papildomą šaukštelį kepimo miltelių ar riebalų. pagalvokime apie tai.

jau buvau bepradedanti kepti, bet supratau, kad teks eiti į parduotuvę pirkti dviejų mažesnių skardų, kuriose galima iškepti du biskvitus tam tortui. gal visgi jis ne toks ir paprastas. be abejo, šalia esančiose parduotuvėse aš jų neradau, todėl iškepiau vieną biskvitą didelėje torto formoje ir perpjoviau. be be be.

victoria sponge
225 g margarino/ sviesto
150 g smulkaus balto cukraus
——–
4 kiaušiniai, paplakti šakute stiklinėje
——–
225 g smulkių, mažą glitimo kiekį turinčių, miltų
4  šaukšteliai (15 g) kepimo miltelių
——
riebios grietinėlės plakimui
braškių ar aviečių džemo

1. margariną suplakti su cukrumi, kol gaunama puri balta masė. tai galite daryti mediniu šaukštu ar mikseriu.
2. po mažą kiekį kiaušinių pilti į purią masę, kiekvieną kartą iš naujo suplakant iki pradinės formos. taip supilti visus kiaušinius.
3. į purią masę supilti miltus ir ‘įkapoti’ juos į sviestą, t.y. ne maišyti šaukštu, o apvertinėti. manau, šitas video visai neblogai parodo, kaip tai padaryti.
4. masę padalinti tarp dviejų apvalių blėkučių arba supilti į vieną torto formą, kaip netyčia padariau aš. torto/blėkučių šonus prieš tai patepiau margarinu, o dugną paklojau kepimo popieriumi.
5. kepti 180 C laipsnių temperatūroje apie 20 min, jei kepate mažus biskvitus. didelį biskvitą aš kepiau 15 min 190 C laipsnių temperatūroje ir 25 minutes sumažinusi temperatūrą iki 170 C laipsnių. kepimo metu prašau nevarstyti orkaitės durelių,) iškepęs biskvitas yra rusvos spalvos, spūstelėjus pirštu paviršių, jis atsistato atgal, įkišus medinį pagaliuką į biskvitą, pagaliukas išlenda sausas. nepamirškite, kad mano ir jūsų orkaitė skiriasi, todėl biskvitas iškepti gali greičiau/lėčiau.
6. iškepusį biskvitą palikti ataušti skardose kokias 10 min, tik tada išimti ir nuplėšti kepimo popierių. kol biskvitas aušta toliau, išplakti grietinėlę. tada džemo sluoksniu patepti vieną biskvitą (jei iškepėte vieną didelį, teks jį perpjauti,), uždėti grietinėlės ir suvožti kitu biskvitu.
na štai! nors jis yra valgomas šviežias, aš jį palaikiau per naktį ir pusryčiams valgėm su skania kava, prieš pat kelionę į glasgow.

kiek naktų aš tave sapnuose regėjau, o manasai prince, kiek naktų.
o dabar — stovi ant šaldytuvo, visas raudonas ir metalinis, murki į ausį.

mano didelis storas morkų pyragas
fotografavo vis dar tėtis

pyragui
2 st. miltų
2 a.š. kepimo miltelių
2 a.š. sodos
2 a.š. malto cinamono
3/4 a.š. druskos
3 st. tarkuotų morkų (naudojome išspaudas, likusias nuo sulčių; vietoj jų tešlon šliūkštelėjau šiek tiek vandens)
1 st. stambiai kapotų graikinių riešutų
1 st. kokoso drožlių
1/2 st. razinų (pamirkiau jas juodoje arbatoje)
2 st. cukraus
1 st. saulėgrąžų aliejaus
4 dideli kiaušiniai

pertepimui - spjoviau į dorie greenspan siūlymą (cream cheese plius sviestas plius cukrus plius citrina plius, jei norisi, kokosas) ir gaminau “mėnulio” kremą, mat jis mums labai patikęs
500 g pertrintos varškės
100 g cukraus pudros
šliūksnis vanilės ekstrakto
400 ml plakamosios grietinėlės
citrinos sulčių ar rūgšties palei skonį (atsargiai!)

tortui papuošti
stambiai kapotų graikinių riešutų
arba
didelių gražių kokoso drožlių – dailu būtų jas pakepinti

pasiruošiame: įkaitiname orkaitę iki 160oC, tris 22,5 cm pyrago formas ištepame sviestu ir pabarstome miltais; jei baisu, dugnan įklojame kepimo popieriaus.
pyragui sumaišome miltus, kepimo miltelius, sodą, cinamoną bei druską. kitame dubenyje sumakaluojame morkas, riešutus, kokosą ir nusunktas razinas. aliejų išplakame su cukrumi ligi vientisos masės, po vieną sumušame kiaušinius – po kiekvieno paplakame dar minutėlę. masė turi būti visiškai vientisa. lėtai įmaišome miltus (svarbu nepermaišyti ir neplakti tešlos – miltai turi tik tik dingti), paskiau – morkų masę. išdalijame tešlą tarp trijų skardelių ir kepame 40-50 minučių; pačiame kepimo įkarštyje skardas sukeičiame vietomis ir apsukame, kad keptų tolygiai. kadangi mano orkaitė šiek tiek spyriojasi, vienu metu kepu tik vieną skardą; kita vertus, agnės orkaitė yra puiki, tad visus biskvitukus galima būtų kepti išsyk. ar pyragas iškepęs, tikriname peiliu – įsmeigtas centran, jis turėtų likti švarus. tuo pačiu metu pyragas ims magiškai atšokinėti nuo skardelės šonų. pyragus išimame, pravėsiname penketą minučių ir išimame iš skardelių. paliekame atvėsti.

kremui varškę išplakame su cukraus pudra ir vanile. atskirai ligi standumo išplakame grietinėlę ir atsargiai įmaišome į varškę. nuolat skanaudami, pridedame citrinos sulčių ar rūgšties.

lipdome tortą. ant pirmojo pyrago aukšto negailėdami tėškiame kremo ligi pat šonų. dedame antrąjį sluoksnį (aukštyn kojomis) ir šiek tiek paspaudžiame, kad pertepimas kėsintųsi išlįsti pro kraštus. kartojame dar sykelį, galiausiai uždengiame trečiuoju pyrago lakštu. viršų gausiai aptepliojame kremu ir nubarstome riešutais. jei norisi, galima ir visus šonus paslėpti po kremu, tačiau tada veikiausiai reiktų jo pasigaminti kiek daugiau.

pyragą galima patiekti iškart – na, galbūt palaukus kokį pusvalanduką. mes gi jį transportavome šimtą-su-pliusu kilometrų ir kramsnojome po keleto valandų. gardumynas net Asmeniui, Tvirtinusiam, Kad Nemėgsta Morkų Pyragų. cha!

morkvinis biskvitas – palei Dorie Greenspan. Baking: From my home to yours. kremo šaltiniai – žr. čia.

viskas savose vietose, todėl jau net lietaus turime. matote – vidutiniu laikotarpiu ekonomika grįžta į pusiausvyrą: negalėjo juk amžiais lietaus nebūti, ir tas važinėjimas dviračiu apsimuturiavus primityviausiais respiratoriais baigės.

kitose naujienose, triskart suplojome katučių ir apsisukome dar vieną ratą: klausome tų pačių muzikų kaip vienuoliktoj klasėj, kaip vienoliktos klasės naktimis, kada ligi išnaktų krutindavom lūpas palei maple leaves (taip, tiesa, ir hope there’s someone – melancholy is my second name) irgi rašydavome nesibaigiančias popieriaus riestes laiškų, o užmigdavome su nepatogiomis ausinukėmis ir paryčiais atsibusdavome su sweet summer’s night on hammer hill. ką gali žinoti, gal tomis dienomis nantes būčiau iškeitusi į kokį gothenburg.

savaitgalį pirštų galais skabėme šviežiausias braškes (taip, iš šaldiklio, bet nesiskaito.) ir pusryčiams kepėme pūkučius, tai nuostabu. seneliui gimdieniui dovanojau žaviai pavasarišką tortą. klausėme kelissyk girdėtų istorijų, kurios vis dar tokios pat žavios. skaitėme klaikius lietuviškus žurnalus ir iškeltomis kojomis gulėjome balkone, pomidorų pavėsy. paskiau skynėme tulpes. tokiomis dienomis, tokiomis dienomis viskas savose vietose.

citrusinis malonumas
18 cm torčius

biskvitas
3 kiaušiniai
110 g cukraus
75 g miltų
nubrauktas šaukštelis kepimo miltelių
vienos citinos sultys ir nutarkuota žievelė

sirupas
vienos citrinos sultys
vieno apelsino sultys
vienas šaukštas cukraus pudros
geras šliūksnis balto vyno

kremui
1 vidutinio dydžio citrinos ir 2 vidutinių apelsinų sultys ir nutarkuota žievelė
3 tryniai
1 mažesnis kiaušinis
pusė stiklinės cukraus
45 g sviesto
200 ml plakamosios grietinėlės

tortui aptepti
pakelis (185g) švelniosios varškės
pora šaukštų cukraus pudros (pagal skonį)
šlakelis citrinos sulčių
kokie 150-250 ml grietinėlės (tiek, kiek turėjau likusios.)

iš vakaro iškepam biskvitą: baltymus išplakam iki standžių putų, po truputėlį suberiame cukrų, paskiau – trynius, citrinos žievelę ir sultis. mentele įmaišome miltus, kepimo miltelius; kepame 18 cm formoje 170oC apie 40 minučių (tikriname mediniu pagaliuku). ataušiname, perpjauname į tris papločius.

kurdui trynius, kiaušinį, cukrų, sultis ir žievelę išmaišome ir verdame vandens vonelėje, kol sutirštėja (viriau, kol perbraukus pirštu per šaukšto nugarėlę liko takelis, kuris nesusiliejo). nuimame nuo karščio, įmaišome sviestą, paliekame atvėsti. išplakame grietinėlę ir permaišome su kurdu.

į formą dedame vieną blyną, truputėlį (ne per gausiai!) apšlakstome sirupu, tepame pusę citrusinio kremo, dedame kitą blynuką, paliejame (o čia jau kaip norisi – aš liejau gausiai, man drėgni tooortai patinka), supilame likusį kremą, uždengiame paskutiniu lakštu ir gerai suliejame. paliekame pastovėti pernakt.

kitą rytą išplakame grietinėlę su cukrumi; paplakame varškę su sultimis, kad suminkštėtų, jas abi sumaišome ir aptepame tortą. puošiame belenkaip ar tiesiog apibarstome kapotomis/maltomis pistacijomis.

receptas – eilinįsyk ,) – Elžbietos; truputėlį pakeičiau – derinau prie savo formos dydžio beigi keičiau kremą tortui aptepti), tačiau biskvitas, kurdas beigi – svarbiausia – idėja — nusikabinta nuo jos.

ilgainiui imi iš jo gestų – iš tylėjimo, iš šypsenos, iš to, kaip pakelia ir nuleidžia ranką (“čia kaip šokis,”- sako jis), kaip apsižvalgo ir blizgina akimis – iš viso to imi nuspėti, kas bus.

bet jam nepatinka mano draugai, o man nepatinka jo mylimieji. ir visas tas dvejų metų flirtas galiausiai išvirsta į aiškią pabaigą: dar keturi mėnesiai, šeštadienis londone — ir mosuosime skepetaitėmis, verksime, “rašyk laiškus!” ir kitos gražios akimirkos.

tuo metu monika fone brazdins “Нам всем будет лучше”.

šokoladinis tortas rūtai
18cm tortas
biskvitams
3 kiaušiniai
100 ml cukraus
100 ml miltų
1 kupinas valgomas šaukštas kakavos
1/2 a.š. kepimo miltelių

kremui*
200 g šokolado
150 ml verdančio vandens
150 g maskarponės (naudojau pertrintą varškę, sumaišyta su šiek tiek grietinės)

sirupui
vandens
cukraus
vanilės ekstrakto, romo

orkaitę įkaitiname iki 175oC. 18cm torto formą išklojame kepimo popieriumi.
baltymus išplakame su cukrumi, po vieną sudedame trynius ir gerai išmaišome. įsijojame sumaišytus su kepimo milteliais ir kakava miltus. palengva išmaišome mentele, sudedame į formą ir kepame apie 30 min (patikriname mediniu pagaliuku – jis turi išlįsti švarus. be to, lengvai spustelėtas biskvitas turi [kaip tai paaiškinti]). gerai atvėsiname ir perpjauname į tris blynelius.
sirupui užverdame vandenį ir suberiame cukrų. dariau iš akies – koks pusė stiklinės vandens ir pora šaukštų cukraus. kai cukrus ištirpsta, įpilame vanilės ekstrakto bei romo. čia nereikia virti sirupo iki kokio soft ball stage, mat jo paskirtis – tik sudrėkinti biskvitą, o ne, neduok dieve, laikyti baltymus standžius kaip kad bezė.
kremui sulaužytą šokladą užpyliau verdančiu vandeniu, palaukiau, kol aptirpo, ir gerai išmaišiau mentele. tada sudėjau varškę.
šiek tiek kremo reikėtų pasilikti papuošimui. tai turėdami omenyje, dedame pirmą lakštą, jį sudrėkiname sirupu ir aptepame kremu. dedame antrąjį lakštą, pašlakstome, pertepame. trečią lakštą tik gerai sudrėkiname ir kremu netepame. paliekame pastingti šaldytuve.
paskiau – arba kitą dieną – likusį kremą išplakame ir juo aptepame šonus ir viršų. puošiame kaip tik norisi – aš barsčiau kepintais smulkintas lazdynų riešutai ir tos pačios (ir naujos, mat senosios nepakako dėl *kost* bėdų su konditeriniu maišeliu) šokoladinės masės guzikėliais.

* tiesa, taip paruoštas kremas man pasirodė kiek rūgštokas – hmmm, gal dėl vaškės ar grietinės, hm hm? – , todėl įdėjau šiek tiek gerai išplaktos grietinėlės. tada kremas labai nušviesėjo, tai papildomai įdėjau tirpinto šokolado. žodžiu, žaidžiau, kol išėjo toks kremas, kuriuo buvau labai patenkinta.

povandeninės srovės: rūta, žinok, visko galėjo būti.

receptą pamačiau pas Elžbietą ir iškart supratau, kad čia yra Tai, Ką Kepsiu Rūtai.