Kepykla nr. 5

“Regisi,”-pagalvoju, prie parduotuvės kasos gėdingai imdama rausvą loterijos bilietą (I., čia jau kitą, ne tą iš penktadienio), “regisi, prasti įpročiai labai greitai susiformuoja.”

Juk tikrai, kokiom tik nesąmonėm nepradėjau užsiiminėti, ėmusi dirbti. Kasrytiniai horoskopai, kurių vis viena nepaisau (LRytas ir Respublika, Stilius antradieniais, Laisvalaikis ketvirtadieniais; taip pat retrospektyvi įvertinių peržvalga); keturi-kavos-per-dieną, ir čia ne riba; loterijos bilietai (???); kmon, net sušius pradėjau valgyti.

Dar prisnigo, o aš kaip niekad džiaugiuosi dviratukiškėmis.

Tuo pačiu dėkoju Pasauliui už aipodus, GPS’ą ir nestiliovas šviečiančias liemenes; Pitchforkui – už laikiną atgaivą ausims; o Teisingų Mergiočių Sąjungos įkūrėjai – už risotto ir tūkstančius kitų dalykų. Kažkur tarp tų padrikų nieko nepadarysi ir rekoncilijacė atrodo, kad viskas eina į gera – tiek atrodo, kad net V. rašau įsimylėjimo kupinas žinutes.

Gerai jau gerai. Viskas. Metas grįžti prie darbo – kepti kotletų, t.y., ne tai kad ką nors kito galima pagalvoti, fun fun fun pusę septyyyynių.

Arba miegot.

Ir dar. Kai jau galvoju nebeišeiti iš namų be miegmaišio, visokiems užkandėliams sveika (sveikiau nei VPU bandutės) būtų pasigaminti žvirblių maisto ar avižinių batonėlių. Na, granolos k5 kol kas neaprašiau (nors šiandieną, errrrm, vakar jos visą sloiką prisikepinau), bet štai dar vieni batonėliai. Šitie gerokai mažiau saldūs (visgi be cukraus anei medaus), tad, jei norisi saldžiau, galima kokį šaukštą kitą rudojo cukraus įmesti. Ir dar – čia vieni iš tų minkštųjų. Norisi traški dribsnių batonėlių? Žr. čia.

Pusryčių batonėliai

½ st. greitai paruošiamų avižų dribsnių
1 st. stambių avižų dribsnių
1 st. mėgstamų džiovintų vaisių (spanguolių, razinų, kriaušių, slyvų)
1 ½ arb. š. cinamono
½ arb. š. druskos
1 ¼ st. pieno
1 arb. š. vanilės

Orkaitę įkaitiname iki 180 oC. Didesnius džiovintus vaisius susmulkiname. Sumaišome visus sausus ingriedientus ir juos užpilame pieno ir vanilės ekstrakto mišiniu. Paliekame pabrinkti 10-15 minučių. Supilame į kepimo popieriumi išklotą 20×20 cm dydžio kepimo formą ir kepame uždengę folija 20 minučių. Tada foliją nuimame ir dar kepame 15-20 minučių, kol gražiai paruduoja. Supjaustome dar šiltus – vėliau bus sunku! – ir paliekame atvėsti.

Receptas spausdintas antrajame oC numeryje.

Net nepastebėjau, kaip egzaminai – po vieną, po vieną – iškrito tarsi musės, ir ketvirti metai burtų ir kerėjimų mokykloje mif’e persivertė į savo, klišai tariant, finišo tiesiąją. Todėl atbulai skaičiuoju dienas, kai kasdienes (ar, būkim nuoširdūs, kiek retesnės) keliones AntKalniuko išmainysiu į pėškojimą darban; juk darbas žmogų puošia, ir aš būsiu gražiausia mergaitė kvartale, va! (Tol, kol Monika neatsikraustys į kaimynystę)

Ir kai suvoki, kad sensti, nes laikas taip greit bėga, nes tikrai, tas paskutinis semestras – tik pora klik ir ūūūūūū, nepastebėtai, o dabar dar pora klik klik, pykšt pokšt, praktika, bakalaurinis, puf puf puf, pamaišiui su gražiu laiku, tekšt tekšt, graži suknelė, išleistuvės, šauk(š)tukas.

O kelionėn į naują didelę neodinę rankinę įsimesime dribsniukų batonėlių.
Beje, jie su džiovintas vaisiais, bet tokie skanūs, kad net Monika valgė. Ir man patys skaniausi iš visų tų n^k mėgintų – traput traputėliai, traškut traškutėliai, ir truputį karamelės skonio pasigavę.

Granola batonėliai

45 g karijų riešutų (galima keisti graikiniais)
45 g stambiai kapotų džiovintų abrikosų
45 g džiovintų spanguolių
45 g lukštentų moliūgų sėklų
30 g sezamo sėklų
30 g maltų migdolų
190 g stambių avižų dribsnių
2 a.š. malto cinamono
95 g sviesto
80 g rudojo cukraus
1 a.š. dirbtinio medaus

Riešutus pakepiname sausoje keptuvėje. Atsargiai – gali greitai sudegti, todėl verčiau kepinti ilgai ilgai (kokį pusvalandį) vos karštoje keptuvėje (1-2 padala). Arba galima juos iš anksto pakepinti orkaitėje, kol ims fantastiškai beprotiškai kvepėti. Knygoje patariama kepinti 140oC 8 minutes.

Orkaitę įkaitiname iki 160oC. 20 cm kvadratinę formą išklojame kepimo popieriumi – pasirinkime tokį, kuris, žinome, neprilimpa prie kepinių, mat kitaip teks su visu pergamentu ir valgyti.

Abrikosus ir spanguoles užpilame verdančiu vandeniu ir paliekame kokioms 10 minučių. Nusunkiame.

Dideliame dubenyje sumaišome visus produktus, išskyrus cukrų, dirbtinį medų ir sviestą. Šiuos tris kaitiname mažame prikaistuvyje nuolat maišydami, kol ims lengvai virduliuoti. Verdame, kol skystis tampa šviesiai rudos spalvos – nevalia leisti jam išsipilti per viršų (ooo, siaube, kai norėsime atkrapštyti nuo kaitlentės!!!11!) ar pernelyg nutamsėti. Išvirusią karamelę (tiesa, ji gali atsiskirti į cukrų ir sviestą – neišsigąskime, toliau maišykime, o iš bėdos supilkime tai, ką turėsime – ką jau čia…) supilame į didįjį dubenį ir viską gerai išmakaluojame. Suverčiame į kepimo formą ir paspaudžiame.

Kepame maždaug 22 minutes, kol viršus kiek paruduos. Tik ką išėmus iš orkaitės, batonėliai bus minkštučiai, bet vėsdami kietės. Atvėsusius išverčiame iš formos ir supjaustome į 8 batonėlius. Valgome išsyk, arba (jei liks…) laikome sandariame inde. Mmmmm.

Adaptuota iš Y. Ottolenghi, S. Tamimi – Ottolenghi: The Cookbook

aš dabar sėdžiu foreste ir rašau. dienos metu čia užsuka daug studentų, kurie skaito knygas ir kramsnoja veganišką maistą. iš tikrųjų pastaruoju metu aš labai nusivyliau forestu. pirmiausia nustebino skurdus čia esančio maisto pasirinkimas, antriausiai pasipiktinau tuo, kad veganai yra labai užsispyrę žmonės (nežinau, ar čia siurprizas, thou) ir sunkiai taikosi prie mano pasiūlymų ką nors keisti. pavyzdžiui, aš sužinojau, kad veganiško torto, kurį mes gauname iš kepyklos, didmeninė kaina yra 13 svarų. pamišimas, right? todėl pabandžiau iškepti namuose veganišką morkų pyragą už daug mažiau centų ir išėjo štai kas:

veganiškas morkų pyragas su citrinos glaistu

pyragui:
225 g smulkiai tarkuotų morkų
150 g razinų
240 g baltų miltų
40 g kviečių ar avižų sėlenų (ARBA tiesiog dėkite
140 g baltų miltų ir 140 g rupių miltų – žiūrėkite, ko turite)
170 g cukraus
1 šaukštelis cinamono
1šaukštelis imbiero
šiek tiek muskato
(ar panašių prieskonių)
200 g rafinuoto augalinės kilmės aliejaus
200 g vandens
žiupsnelis druskos
šlakelis balto acto
1/4 šaukštelio geriamosios sodos
1 šaukštelis kepimo miltelių
gal riešutukų? aš dėjau riešutų mišinį.

glaistui:
115 g veganiško margarino (t.y. padaryto ne iš pieno)
apie 170 g cukraus pudros
1 citrinos žievelė ir sultys, jei norėsite suskystinti glaistą

1. sumaišykite visus sausus ingridientus, tada ant viršaus supilkite skysčius ir sumaišykite viską kartu.
2. supilkite į riebalais pateptą skardą ir kepkite 190 C temperatūroje 45 min, tada sumažinkite temp iki 160 laipsnių ir kepkite dar 30 min. ištraukite ir atvėsinkite pyragą formoje. jis vėsta gana ilgai.
3. kol jis vėsta, padarykite glaistą: mediniu šaukštu dubenyje išsukite margariną su šiek tiek cukraus pudros, kol pasidarys balta masė. įdėkite citrinos žieveles, vėl išsukite. galite įpilti citrinos sulčių. tuomet įberkite dar cukraus pudraus, išsukite. taip galite suberti tiek cukraus pudros, kiek norite, – tiesiog paragaukite nuolat. glaistykite tortą ir pastatykite į šaldytuvą trumpam, tegul apstingsta.

veganiškas bananinis pyragas su avižėlėmis

450 g sunokusių bananų, sutrintų
50 g riešutų, man patinka lazdyno, bet jūs kaip norite,)
90 g augalinės kilmės aliejaus
60 g vandens
115 g razinų
115 g avižėlių
115 g rupių miltų
1/2 šaukštelio vanilės esencijos

veganai nelabai mėgsta taisykles, todėl tiesiog sumaišykite visus ingridientus kartu, supilkite į 900 ml talpos formą, išklotą kepimo popieriumi. kepkite 50 – 60 min 190 C temperatūroje, kol pyragas parus ir į jį įkištas pagaliukas nebebus aplipęs tešla. atvėsinkite keliolika minučių prieš išversdami.

aš nunešiau savo pyragus į forestą ir, be abejo, jiems labai patiko, tačiau kai užsiminiau, kad galėčiau kepti tokius pyragus ir pardavinėti, jie pradėjo sukti kalbą apie virtuves su licenzijomis, NORS kiekvieną savaitę iš kažkokios moters perka suši veganišką, tai kitaip tariant, jaučiasi, jog truputį tingi mūsų vadovai ką nors per daug keisti, hahaha. šiknos.

tokie lapai matosi, jei nuvažiuoji aplankyti jurgio į warwicką.

Praėjo jau nemažai dienų nuo tada, kai dovilė buvo atvykusi. Iki šiol dar nebuvo tokios šaltos dienos, kaip tada, kai mudvi išėjom pasivaikščioti po miestą. Dangus buvo giedras, baltais debesėliais ir jame švietė mėnulis. Dovilė pakaitomis naudodamasi savo telefonu ar fotiku, fotografavo viską aplinkui – kaip tikra turistė,) O ir išties – edinburgas buvo nepaprastai gražus tą dieną. Vyko St.Andrews festivalis ir, jei neklystu, visą savaitgalį įėjimas į pilį buvo nemokamas. Užlipus ant jos bokštų, edinburgas prieš mūsų akis leidosi kalva pro nacionalinę galeriją ir tolo gatvėmis nuostabiais stogais su kaminėliais į priekį, iki jūros. TAIP, už valandos kelio nuo pilies matėsi jūra. Koks nuostabus tas edinburgas vis dėlto yra, pagalvojau aš. Bet dar lig šiol jis man negali pakeisti buvusio mylimojo – kasdien aš Vilniaus ilgiuosi, net jei jis vietoj pilies turi tik bokštą.

,, Aš lauksiu prie Vilniaus, prie pasakų miesto, su meile perpus mašinų smalkėm atskiesta…”

čia yra senas ofisų pastatas priešais mano darbą, kuris man primena dailės akademiją ir sandrutės salotinį švarkelį, akademijos stogą.

Kai dovilė buvo čia, mes darėme fish’n'chips vakarienę, kurios metu aš susipažinau mindaugu. Mindaugas dar to nežino, bet jis yra būsimas mano geriausias draugas. Bet apie jį vėliau. Deja, nei žuvies, nei bulvyčių nufotkinti nepavyko, nes juos mes suvalgėme ir panašiai,) Dėl to aš čia jų dabar neaprašinėsiu, bet tikriausiai apie žuvies voliojimą miltuose, kaip ir apie Mindaugą, papasakosiu vėliau.

O šiam kartui parašysiu, kiap kepiau avižinius sausainius. Man jie visuomet labai patikdavo, bet aš parduotuvėje niekad labai skanių nerasdavau. Prisimenu, kartą net liepiau draugei susikrauti savo sausainius į kokią lėkštę ir atiduoti man sausainių pakelį su pavadinimu, nes ji buvo nusipirkusi visai neblogų jųjų.Vėliau užaugau ir supratau, kad avižinius sausainius gi taip lengva išsikepti, ir kartą, kai mūsų butuky nebuvo nieko skanaus, o tik likučiai cukraus ir panašiai, aš radau ‘poridge oats’ spintelėj (čia britijoj/škotijoj populiarus dalykas – aš manau,tai tik smulkiai sumaltos avižėlės, nieko stebuklingiau). Tai čia toks labiau ne receptas, o padrąsinimas, kad kartais galima pasikliauti savo kulinarine galva ir iš nieko sukurti ką nors kramtomo.

avižiniai sausainiai iš edinburgo

60 g avižėlių (aš naudojau smulkintas, ne tokias stambias, kaip kad lt perku)

260 g miltų

160 g rudojo cukraus

1 kiaušinis

60 g pieno

šaukštas sviesto

sauja migdolų ar kokių riešutukų ar net kokių džiovintų spanguolių, pasmulkintų

1 arbatinis š. kepimo miltelių

kadangi šitie sausainiai ne kokie makaronai (nu ką, čia toks lietuviškas vertimas,D), t.y. ne kaprizingi, tai aš tiesiog viską taip ir suverčiau į dubenį: avižėles, miltus, cukrų, riešutėlius, kepimo miltelius, pamaišiau. Puodely pašildžiau sviesto, įplakiau į jį kiaušinį, užpyliau pieno ir viską pamaišiusi supyliau ant sausų produktų. Viskas,) tada padariau rutuliukų ant skardos ir juos šiek tiek paspaudžiau, kad labiau išsiplotų ir būtų panašesni į sausainius,) ŧiesa, mano skarda tai tokia nelimpanti, o jei kas ant paprastos skardos daro, tai geriau pakloti kepimo popieriaus, nes kai tas cukrus pradės lydytis, tai po to sausainių niekaip neatkabinsit nuo skardos. Pašoviau į 180 C orkaitę 20 minučių.man užteko,)

                                                                                                                                                                                                    iki*

o tada, o tada, kai labai labai nori ir labai labai lauki nuo pat kalėdų — švyst ir pasirodo tavo dovanos: knygos, peiliai, tamiflu.

tereikia amazon.com paieškoti kitrošmų veidrodžio – kad išvestų iš prakeiktų smegeninių-širdinių-rankinių labirintų.

jogurto-dribsnių sluoksniuotis (atseit parfait) su karamelizuotais obuoliais
indelio natūralaus jogurto (125 g)
cukraus, jei mėgstame saldžiau
3-4 v.š. mėgstamų dribsnių (granola) – smagiausia, kai jie dar šilti*
vidutinio obuolio
šaukšto sviesto

paruošiame obuolį: supjaustome skiltelėmis, išimame sėklalizdžius. keptuvėje išlydome sviesta ir apkepame obuolio riekeles iš abiejų pusių.
o toliau – taip paprasta, kad net gėda rašyti. sluoksniuojame: jogurtas (smaišytas su cukrumi, jei mėgstame saldžiau), dribsniai, obuoliai. arba — dribsniai, jogurtas, obuoliai. arba – arba belenkaip.
* kai namuose granolos nėra, darau taip: išlydau keptuvėje šaukštą sviesto, suberiu 3-4 šaukštus avižų dribsnių, šaukščioką sėlenų, arbatinį šaukštelį rudojo cukraus, žiupsnį cinamono ir porą šaukštų kepintų riešutų. maišydama kepinu, kol dailiai paruduoja.
šilti dribsniai smagiai kontrastuoja su iš šaldytuvo ištrauktu jogurtu.