Euphoria

Lapkritis 13th, 2012 Posted in duona ir duoniukai, nesaldumynai | 10 Comments »

Čia ne dėl dainos, katrą sykį (ar du… ar penkiasdešimt tūkstančių) kažkur girdėjote, o veikiau dėl fOntastiškai gardžios arbatos, nusipirktos šeštadienįkitos mergaitės paliudys.

Arba dėl nušvintančių galvų. Staiga, netyčia, neaišku kaip. Tarsi paimtum puzlės dėžutę, ją gerai gerai supurtytum, pakeltum dangtelį, ir ten, tadaaaaaaam, detalės sulipusios nemenkom konglomeracijom. Aiškumas nelyg užsikodavus.

Arba dėl pirčių ir nugaryčių trynimų druskomis, ir džekūzio, paliekančio raudonynes (nes ne mėlynos) ant pilvo.

Nesupaisysi iš tiesų. Svarbiausia – kad pro užuolaidas matau saulę-šviesą, ir tai reiškia, kad diena bus nuostabi.

- – -

Mano šaldiklyje (taip taip, šaldiklyje) lavašo visada yra – jis toks plonytis, kad atšyla beveik iškart, todėl bene nebūna tokių liūdnų situacijų, kad išsiviriau troškinio, o duonos nėr... Dar mano šeimyna labai mėgdavusi daržoves ir/ar vištą, keptą lavaše. Tai, trumpai tariant, tik užmačiusi akciją, griebiu bent porą pakuočių.

Receptas, kaip pasakytų vienas mudviejų su A. labai gerbtas vegetaras, išties simplistinis, bet KAI GERUMO. Ir ne ne, majonezo keisti kažkuo nevalia – iškeptuose traškučiuose jo erzinančio ir visa niveliuojančio skonio nejusti, ir jis, mano kukliu supratimu, ir padaro, kad traškučiai būtų… Traškūs. Ir nesausi.

Lavash crackers

Lavašo traškučiai
lavašas
majonezas
baltųjų ir juodųjų sezamų*

Orkaitę įkaitiname iki 220oC. Į skardą įtiesiame kepimo popieriaus. Lavašo lakštą plonai aptepame majonezu ir apibarstome visokiais skanumynais. Žirklėmis sukarpome lavašą norimo ilgio/pločio/formos gabalėliais ir kepame, kol lavašas šiek tiek apskrus.

* pabarstukams tiks bet kas – smulkinti džiovinti pomidorai, paprikų dribsniai, saulėgrąžos, mėgstami prieskoniai, kapoti riešutai. Arba – saldžiau: cukrus, cinamonas.

Aptikau pas Elžbietą.

Neklausk, kas atsitiko, tikriausiai nieko

Lapkritis 5th, 2012 Posted in pyragai | 15 Comments »

Neįtikėtina – kai atrodo, kad rankose laiko turėtų būtų kaip minimum trigubai daugiau nei anksčiau, penktoj kepykloj net kaktusai džiūsta (ką jau apie bazilikus bekalbėt).
Bet realiam gyvenime – vis dar tokie spalvoti lapai, žvelgimai į šviesas virš miesto. Eilėraščių tomai ar seni ir nauji įtraukiantys-ir-nepaleidžiantys (prašyčiau daugiau pasiūlymų, bet bijau nepritariančių žvilgsnių). Užmesti skaitiniai ir keisčiausios įmanomos konsultacijos. Su baimėm, apatijom ir ne(pa)(si)tikėjimais maišomi planai ir gaiviu pavasario vėju kvepiantys susitikimai.
Aksčiau ar vėliau viskas suguls į savo vietas (vienam žirgas, kitam tiktai kamanos).

Kitose naujienose — peržvelgusi savo žalingųjų įpročių sąrašą, pasiryžau savaitei be kavos. Juk 4 x 220 / d. kelia vis mažiau juoko, vis daugiau drebančių rankučių/kojyčių/širdučių.
Antra diena, ir rankos nevalingai tiesiasi prie kavos aparato mygtukų, o akys prisipildo sūrių sūrių ašarų. Lomkės?
- – -

Su šiuo pyragu dar sykelį nusižengiau išsigalvotiems konditerijos dievams — kitaip tariant, gaminau jį DAR KARTĄ. Pirmusyk – kai dar iš truputį aukščiau žvelgdavau į Nerį, Žvėryną ir Seimą (ak tie mitingai!), ir, A. atnešusi pusryčių, pasižadėjau, kad nu tikrai jau tikrai tikrai įdėsiu receptą. O dabar – antrukart, kai norėjosi greitai greitai, gardžiai ir nevienamatiškai. Ir jokių didelių lakstynių parduotuvėn.
Žiauriai drėgnas pyragas (tikrai, toks net ganašiškai tirpstąs burnoj) – nė nepasakytum, kad pagrinde tik kakava, nė gramo šokolado! O varškė + kakava/šokoladas + uogos man glosto širdelę nuo pat darbo ceche laiku.
Palyginus su originalu, kiek sumažinau cukraus kakaviniame sluoksnyje ir dvigubinau varškės sluoksnį. Man taip labiau. Žvaigždutė (* – ne teip kaip pas Vonnegutą, o teip, kaip tarp ingredientų) reiškia, kad prekybos centre anapus gatvės buvo akcija atrakcija jo vardo [vanilinei] varškės masei, parduodamai po 130 g. Todėl aš tiesiog griebiau du indelius, ir iš recepto išbraukiau cukrų. Pagal tikrąjį receptą galima dėti 220 g grietinėlės sūrio (ar pertrintos varškės) ir kokių 50 g cukraus.

Brownie with cheesecake and raspberries

Kakavinis pyragas su varškės kremu ir avietėmis
Kakaviniam sluoksniui
110 g sviesto
2 dideli kiaušiniai
150 ml cukraus
75 ml miltų
žiupsnis druskos
100 ml kakavos
1 arb. š. vanilės ekstrakto

Varškės masei
260 g vanilinio varškės kremo*
1 kiaušinis + 1 trynys*
3 valg. š. miltų

80 g šaldytų aviečių

20 x 20 cm kepimo formą išklojame kepimo popieriumi. Įkaitiname orkaitę iki 175 oC.
Kakaviniam pagrindui ištirpiname sviestą. Kiaušinius plakame su cukrumi, kol masė tampa šviesi ir puri – apie 4-5 minutes. Kitame dubenyje sumaišome miltus, druską ir kakavos miltelius. Įplakame sviestą ir vanilės ekstraktą į kiaušinių masę. Galiausiai suberiame miltų mišinį ir rankomis (ar, tiksliau, mentele) išmaišome, kol masė taps vientisa.
Varškės masei visus ingredientus sumaišome.
Maždaug 3/4 kakavinės tešlos supilame į kepimo formą ir išlyginame. Ant viršaus supilame varškės masę. Likusią kakavinę masę išmėtome ant viršaus ir šakute, smailiu pagaliuku ar dar kuo pamakaluojame (atseit kaip marmuriniam keksui). Ant viršaus pamėtome aviečių. Šauname orkaitėn 35-45 minutėms, kol paviršius vos judės (varškė, žinote). Leidžiame atvėsti, pjaustome ir om-nom-nom‘iname.

Coincidence makes sense only with you

Spalis 28th, 2012 Posted in desertai, tartai | 4 Comments »

Tamsiai mindama per Žvėryną, kažkur aplink sklandant nugriautos Vilniaus pieninės dvasiai, — galvoju apie a. Nostalgiškai, šiltai ir gražiai.
Kartais ateina toks laikas, kai apie praėjusius gyvenimus pasigalvoja nostalgiškai, šiltai ir gražiai, ir tiesą sako, kad visa, kas nekažką, išsitrina, ir lieka tik — nostalgiška, šilta, gražu.

Tom ne-miego naktim skaitau ženklus, kuriuose manęs nė kvapo nebėr, ir tuos, kuriuose buvau,
ir žodžiai varva nelyg sirupas, ir šiek tiek užima kvėpavimo takus.

Tamsiai mindama per Žvėryną — ausinės, ir nebegalvoju; su ausinėm negalvoju beveik apie nieką, išmuša.
- – -

Old habits die hard, jie sako, tai šitą irgi tepliojau terliojau nepadoriom valandom. Va.
Ir išėjo dupliusgerai, nes padas toks beveik karamelizuoto sviesto, o karamelė sūdyta, ir mane tai meta pro balkoną iš džiaugsmo (o čia aukštai, tai gali būti beveik ir pavojinga). Išties norėtųs, kad šokoladinis musas būtų kiek standesnis, ne toks… Grietinėlinis, tad darsyk gamindama, manau, įmaišyčiau dar vos vos želatinos.
Gerai neatrodo, bet approved.

Milky Way Tart
Milky Way pyragas (tart)
18 cm pyragas

Pieniško šokolado mousse
75 g pieniško šokolado
1 st. riebios (bent 35%) grietinėlės
1 1/2 arb. š. tirpios kavos
žiupsnis druskos

Karamelei
90 ml cukraus
40 ml vandens
90 ml riebios grietinėlės
1 valg. š. sviesto
žiupsnio druskos
1 arb. š. vanilės ekstrakto

Pyrago pagrindui
(pakaks dviems 18 cm pyragams!)
145 g sviesto
30 g cukraus
1/2 arb. š. druskos
140 g miltų
1 trynys

Pyragui papuošti
gabalioko pieniško šokolado

Pagrindui virtuviniame kombaine triname sviestą, cukrų ir druską, kol masė taps šviesi ir puri – apie 2-3 minutes. Rankomis įmaišome miltus ir triname tarp pirštų, kol sviestas vienodai apvels visus miltus (masė taps panaši į laaaaabai drėgną pajūrio smėlį). Supilame trynį ir greitai suminkome beveik vientisą tešlą. Padaliname ją į dvi dalis. Vieną užsišaldome – bus kitam kartui – o kitą padedme šaltai maždaug valandai.
Atšalusią tešlą iškočiojame iki maždaug 1/2 cm storio. Ja išklojame 18 cm pyrago formos dugną ir šonus. Paliekame šaltai pusvalandžiui. Uždengiame folija, pripilame pupelių ir kepame 180 oC 15-20 min “aklai”, ir dar 10 min, nuėmę svarelius. Atvėsiname.

Mousse‘ui šokoladą susmulkiname ir sudedame į karščiui atsparų indą. Prikaistuvyje užverdame grietinėlę su tirpios kavos milteliais, kol pakraščiuose ims kilti maži burbuliukai. Karštą grietinėlę supilame ant šokolado ir leidžiame pastovėti apie minutę. Maišome, kol šokoladas visiškai ištirpsta. Paliekame šaltai bent 8 valandoms (!!kitaip šokoladinė grietinėlė gali neišsiplakti) – šaldytuve galima laikyt iki 3 dienų.

Karamelei cukrų su vandeniu supilame į prikaistuvį ir kaitiname ant vidutinės ugnies. Jei cukraus kristalai susikaupia ant sienelių, jas sudrėkiname drėgnu konditeriniu teptuku. Užverdame ir nemaišydami verdame, kol sirupas ims ruduoti. Kai karamelė tiek užruduoja, kiek mums norisi (spalva turėti būti tamsaus tamsaus gintaro, o cukrus gali imti beveik rūkti), supilame grietinėlę (atsargiai! – garuoja) ir greitai maišome. Jei susimetė į gumulėlius, ne bėda – pakaitiname, ir tai praeis, – juk cukrus privalo ištirpt! Galiausiai įmaišome sviestą, vanilę ir druską. Supilame į orui nepralaidų indą ir leidžiame atvėsti bent 4 valandas – nors šaldytuve galima laikyti iki 1 savaitės.

Surenkame. Į didelę lėkštę dedame iškeptą ir gerai atvėsintą pyrago padą. Supilame 3/4 paruoštos karamelės. Šokoladinę grietinėlę išplakame iki visiško standumo ir supilame ant viršaus, šiek tiek palyginame. Ant viršaus sutaškome likusį karamelinį padažą (jei per tirštas – šiek tiek pašildome vandens vonelėje ar mikrobangėje). Puošimui skirtą šokoladą vos pašildome (t.y., ne tirpiname, o, pvz., kelias sekundes palaikome virš dujinės ugnies). Daržovių skustuku ar neaštriu peiliu skutame šokoladą, kad gautume dailias drožles, ir jomis puošiam tortą.

Originale sako, kad reiktų suvalgyti per aštuonias valandas, bet nieko nenutiks, jei ir ilgiau palauksim. Tikrai.

I’m the next act waiting in the wings

Spalis 8th, 2012 Posted in tortai | 2 Comments »

Aš bandau suprast, kas su manimi vyksta ir kas galvoj dedasi. Mėginu paleisti senus įsitikinimus ir giliai įkvėpt – taip, kad plaučiai prisipildytų oro, po velnių, gal net tiek, kad išsipūstų per visą kambarį, kad ateitų mintys-idėjos-ar-veikiau-suvokimai, praskaidrėtų galva ir kitos tos fantastikos, apie kurias rašo Knygose (ar dienoraščiuose, ar sėkmės istorijose).
Bet kadangi galva turi tokią žiauriai šaunią savybę dalykus dėlioti keliais sluoksniais (trys realybės layeriai, ir t.t., ir pan.), ir kai kurios nelabos mintys užlenda priešais labesnes nelyg nepadorus vairuotojas, dalykai darosi per kruopą sudėtingesni. Tada reikia juos išrašyti, nes išrašant tris realybės layerius galima fiziškai atskirti vieną nuo kito. Pavyzdžiui, žvaigždutėmis ar punktyrinėmis linijomis.

Taip pat padeda ir šeštadienį pasikviesti įvairių draugų ant torto ir žiūrėti į šviesas pro langus, ir jaustis gerai.
Prieš tai minėtus tortus tereikia iškepti, ir tai turėtų būti šeimyninės pastangos.


Tortas gut gut. I. buvau žadėjusi, jog gaminsiu kokį gaivų, bet tada teip išėjo, kad Taryba išrinko šokoladiškai-kaviškai-grietinėlišką tortą. Tačiau! Ta pati I. sakė, jog torto būta tinkamo – ne per saldaus ir itin gardaus. Tai štai.
Man irgi patikę — tekstūros ir skoniai. Ir dar mąsčiau, jog labai tiktų, jei tas tamsus kremas būtų, na, traškus nelyg šitam superfantastiškam torte – su kokiais traškučiais, feletkėm ar dar kokiu džiaugsmu, žinote.

Chocolate coffee cake

Kavos ir grietinėlės likerio tortas
20 cm skersmens tortas

Biskvitui
3 kiaušiniai
3 v.š. ledinio vandens
120 g cukraus
2 a.š. vanilinio cukraus
125 g miltų
25 g kakavos
1 a.š. kepimo miltelių
2 v.š. grietinėlės likerio

Pertepimui
400 ml grietinėlės
80 g tamsaus šokolado
3 lapeliai želatinos (arba 5 g birios)
50 ml stiprios kavos (espresso)
30 ml grietinėlės likerio
1 a.š. vanilinio cukraus
3 v.š. cukraus (2 + 1 v.š.)
1 v.š. kakavos

Biskvitui kiaušinio baltymus išplakane su vandeniu iki standumo. Toliau plakdami suberiame cukrų.
Kiaušinio trynius išsukame su vaniliniu cukrumi ir šią masę sujungiame su baltymais.
Miltus sumaišome su kepimo milteliais bei kakava ir įsijojame į kiaušinių masę, palengva išmaišome. Galiausiai supilame likerį. Gautą tešlą supilame į kepimo formą, išklotą kepimo popieriumi, ir pašauname į įkaitintą 180 oC orkaitę 30 minučių – tikriname dantų krapštuku, ar jau iškepęs. Ataušiname formoje.

Kremams grietinėlę išplakame iki standumo. Želatiną išbrinkiname šaltame vandenyje. Stiprią kavą kartu su likeriu pašildome ir joje ištirpiname nuspaustus želatinos lapelius. Į šią masę dedame šiek tiek grietinėlės, kad temperatūra supanašėtų. Galiausiai sumaišome su visa grietinėle. Pusę grietinėlės masės sumaišome su kakava, tarkuotu šokoladu ir 2 valgomaisiais šaukštais cukraus, o kitą su vaniliniu cukrumi ir šaukštu cukraus.

Jei biskvitas nelygiai iškilo, nupjauname viršų – trupinukai liks puošimui. Biskvitą perpjauname į 2 dalis. Dedame vieną pusę į kepimo formą, gerai apšlakstome stipria kava su cukrumi, dedame pirma vieną pertepimą, tada antrą sudrėkintą biskvitą ir tada kitą pertepimą. Jei norisi, puošiame. Padedame mažiausiai porai valandų šaltai.

Receptas – Aguonėlės su šiokiais tokiais pakoregavimais pagal skonį.

Swinging in the backyard pull up in your fast car whistling my name

Rugsėjis 29th, 2012 Posted in tradicijos. | No Comments »

Oho, visas mėnuo ne čia (ir literatūriškai, ir figūriškai). Pasiteisinimams nepakaktų nė abiejų rankų pirštų – daiktų dėžės ir čemodanai, ir įstrižai laikomi kumščiuose teptukai, klajonėsabejonės, sprendimaipasiilgimai ir, po paraliais, visa tai atrodo taip toli, taip iš kitos galaktikos, atrodo, toks neaprėpiamai ilgas laikas tas mėnuo, ir tiek visko į jį sutilpo, ir toks trumpas kaip spragtelėjimas pirštais,
ir žinot, kaip kartais vienon frazėn, vienan įspūūdin tenka sudėti viską viską, visą kelionę (ir literatūriškai, ir figūriškai)? – Pamesta.Galva.,

o laukuose išmėtytų galvų irgi iš lapų saujos nebesurinksi, nelabai ir norisi.

- – -

Kol laukiu, tariau sau, galiu greit pasidalint geriausios obuolienės receptu. Na, man geriausios. Tokios tikros, kaip iš mokyklos, tokios, kurią tiekdavo prie sklindžių; arba vėliau, ant vieno iš gyvenimo kalniukų, – prie varškės apkepo. Nutuokiat, apie kurią aš.
Kol dar obuoliai.

Apple marmelade

Obuolių marmeladas
Apie 2−2,5 l marmelado

5 kg obuolių
500 g cukraus (arba daugiau − pagal skonį ir obuolių rūšį)

Obuolius nulupame ir išimame sėklalizdžius. Supjaustome nedideliais gabalėliais. Užpilame obuolius cukrumi ir paliekame pernakt, kad išsiskirtų sultys.

Kitą dieną obuolius gerai nuspaudžiame. Sultis supilame į didelį puodą, tinkamą kaitinti orkaitėje, ir verdame ant vidutinės arba aukštos ugnies, kol jų teliks apie trečdalį pradinio tūrio. Tada supilame obuolių gabalėlius.

Uždengiame puodą dangčiu ir pašauname į iki 180oC temperatūros įkaitintą orkaitę. Kartkartėmis pamaišydami mediniu šauktu kaitiname orkaitėje tol, kol obuolių gabalėliai suteš, o pats marmeladas įgaus tamsėlesnę spalvą − priklausomai nuo obuolių rūšies, tai gali trukti valandą, dvi ar tris. Supilstome į sterilizuotus stiklainius, užsukame ir leidžiame atvėsti.

Obuolienė gali stovėti ilgai – metus kaip minimum.

Apple marmelade

Iš rudeninio “Debesų” numerio.