Praėjusį savaitgalį mintyse supainiojau Mykolą ir Mikalojų, ir su Asta gerą valandikę šmirinėjome kažkur aplink, kol galiausiai GPS teikėsi pradėti veikti ir suprato, jog mes ne prie oro uosto, kaip kad jis manęs, o arčiau senamiesčio. Pliusai: pamatėme dailių bažnyčių ir atsitiktinai aptikau vieną iš eko-parduotuvėlių, kurių dislokacijos šiaip neįsivaizdavau.

Ir tai priveda mane prie Didelio ir Svarbaus klausimo – ar turėtute rekomendacijų, kur must must must nueiti Vilniuje? Pavalgyti, ta’sme. Išklausinėjau kompetentingų aplinkinių, susimečiau sąrašėlį, bet vis negana! Atrodo, kad arba jau išmėginta, arba ne pusiau studentiškai kišenei, arba nedirba sekmadieniais ar, dar baisiau, savaitgaliais apskritai.

Beje, o kuo baigėsi mūsų nuotykių ieškojimai? Nusigavome į Holy Miko’s. Ten atrodė kaip iš filmų, rūmų menės, žinote; ir nutarėme, kad dailesnės suknelės (o ne, kchm kchm, džinsai-ir-basketės) prie interjero derėtų labiau. Truputį per erdvu, kad būtų super jauku, betgi žavūs skirtingoki stalai bei kėdės. Ir! Ir gavome vandens su citrina iš ąsočio. Teisingai.

Pietūs buvo žavūs. Truputį čiaškinome muilinuku, bet dėl daugelio veiksnių nuotraukikės ne kažką, tad paliksime šitai geresnei akiai. Kita vertus, jas pažiūrėjusi šeimyna sakė, vajei, kaip gražiai patiekta; ir čia visai tiesa, ypač po to, kai dažniausiai lankomas restoranas su žvaigždutėmis – vpu.

Ir gardu. Nenoriu rašyti apie rikotos ir saulėj džiovintų pomidorų duetus ir panašius dalykus, skaidyti-analizuoti-ir-taip-toliau bet, žinokitės, gerai. Ašai skanavau kuskusu ir visaip kaip itališkai kvepiančiai įdarytus baklažanus, Asta pabijojo mano imk kiaulieną, imk kiaulieną, gi karamelizuoti obuoliai ir pasiliko prie saugesnės vištienos krūtinėlės, ir abidvi likome patenkintos, nes gražu, nes dera, nes kaip tik. Ir dar spjovėme visoms taisyklėms į veidą, ir — latte truputį per karšta. Bet ne lavazza, for a change!

Pasikviesiu dar ką nors kada nors. Nes mane visgi paperka žodžiai šeimyninis ir iš vietinių ūkininkų, šypt.

Ir beje. Astos skaitytojams/fanams/… ir pačiai Astai šią savaitę pasižadėjau, jog tinklarašty bus “Draugystės” – tokios tikros tikros tarybinės – receptas. Kadangi pažadus tesėti yra gražu, o be to, ir pavadinimas jo toks tinkamas :} –

Pyragas “Draugystė”
Tešlai
370 g miltų
160 g sviesto
130 g cukraus
30 g kiaušinių (± pusė didelio kiaušinio)
1/2 a.š. kepimo miltelių
žiupsnis druskos
50 g vandens

Įdarui
10 g miltų
22 g cukraus
254 g varškės
1 v.š. vanilės ekstrakto
100 g obuolienės
Pyragui aptepti
30 g kiaušinių (± pusė didelio kiaušinio)

Paruošiame trapią tešlą. Pusę jos iškočiojame 8-10 mm storio gabaliokais ir sudedame į skardą – aš naudojau 20 cm apvalią formą, bet jei norisi plonesnių sluoksnių, imkime didėlesnę (22 cm).
Įkaitiname orkaitę iki 200 oC. Tešlą subadome, uždengiame foliją, jon pripilame pupelių ir kepame “aklai” apie 10 min; išberiame pupeles ir dar pakepame kokias 3 minutes, kad pagrindas nebebūtų žalias.
Pravėsiname pagrindą. Tuo metu pasiruošiame įdarą – visus produktus sumaišome. Jei varškė sausa, galima įdėti šaukštą grietinės ir ją šiaip patrinti.
Aptepame pagrindą obuoliene – geriausiai tinka tokia it iš valgyklos — kasmet, kai tik būna obuolių, jos prisiverdame daug daug daug (ypač tinka šitam pyragui ir biskvitui šokolade! Ir dar, aišku, su varškės apkepu argi sklindžiais. Nes taip mif’e. Ir mokykloj.). Taigi, ant viršaus supilame varškės įdarą, išlyginame.
Iškočiojame antrąjį tešlos lakštą ir juo uždengiame pyragą. Viršų aptepame likusiu kiaušiniu, konditerinėmis šukutėmis ar šakute pribraižome dryželių.
Šauname orkaitėn ir kepame dar 15-20 minučių; jei atrodo, kad pyragas kepa per greitai, viršų uždengiame folija.
Ataušiname skardoje. Aišku, kaip visi varškėčiai, skaniausias atšalęs.

Tikras tradicinis receptas — iš I. Čereškienės “Miltiniai konditerijos gaminiai”. Čia yra mokymo priemonė profesinėms prekybos-kulinarijos mokykloms, o be to, šeimyna sakė, kad kaip tikraiiiii, todėl ir sakau taip — tikras. Tradicinis.
Tiesa, amonio karbonatą, buvusį recepte, keičiau kepimo milteliais (kurgi jo dabar gaut?), ir vaniliną – vanilės ekstraktu, ir uogienės čiut daugiau nei originale dėjau — bet vis viena, sakyčiau, labai arti. Va!

o per visą tą laiką aš draugavau su jule ir iš jos išmokau sukurti šituos sausainėlius, kuriuos visi vaikinai valgydavo iš mano rankų lyg vienaragiai ir trumpam atiduodavo man savo širdis.

julės šokoladiniai akmenėliai

200 g šokolado
90 g nesūdyto sviesto
110 g cukraus
žiupsnelis druskos
3 kiaušiniai
1 vanilės ankštis ar 1 arb. šaukštelis vanilės esencijos
200 g smulkių, mažą glitimo kiekį turinčių miltų
25 g kakavos
3 g kepimo miltelių
maždaug 60 g cukraus pudros

1. smulkiai sukapoti šokoladą ir sudėti į stiklinį dubenį, pastatytą virš puodo su vandeniu, kuris turi būti šiltas, bet niekad neturi užvirti. aš palaukiu, kol šokoladas pradeda tirpti, ir tada nukeliu dubenį nuo šilto vandens puodo, maišau. jei reikia, trumpam pastatau dubenį atgal į šilumą. šokoladui bebaigiant tirpti, dalimis sumesti sviestą ir jį ištirpdyti.
2. nukėlus nuo ugnies, į šokoladą įberti cukrų ir druską ir maišyti, kol jis ištirps. aš dariau tai šaukštu. valio.
3. po vieną įdėti ir išmaišyti kiaušinius, įdėti vanilę.
4.sumaišyti kakavą su miltais ir kepimo milteliais, persijoti tai į dubenį su šokolado mase. atsargiai ‘įkapoti’ miltus į šokoladą. visą dubenį pastatyti į šaldiklį pusvalandžiui.
5. išėmus iš šaldiklio, iš masės delnais formuoti mažus rutuliukus (aš darau po 14 g),  apvolioti juos cukraus pudroje ir dėti ant kepimo popieriaus. palikite gerokus tarpus tarp rutuliukų, nes jie kepami išsiplės.
6. kepti 160 C temperatūroje 10 – 15 min. rutuliukų dugnas pasidarys plokčias, o viršus sutrūkinės, pro cukraus pudrą matysis juoda saldi lava. labai svarbu nenueiti pasivaikščioti nuo orkaitės kur nors toli, nes šie sausainėliai labai greitai iškepa: kadangi mūsų orkaitė dynstryte kepa tik su vėjeliu (haha, i know,), aš sumažinau temperatūrą iki 150 C laipsnių ir kepiau tik 10 min. kai perpjoviau tokį sausainį, jo tolygi spalva nusakė, kad jis yra iškepęs iki pat centro, o kai jo kandau, jis vis dar buvo drėgnas. toks ir turi būti – jei palaikysite ilgiau, jie išsausės.

]]> http://kepyklapenki.lt/2011/03/17/what-a-difference-a-day-make/feed/ 4 http://kepyklapenki.lt/2010/04/28/i-think-our-lives-have-just-begun/ http://kepyklapenki.lt/2010/04/28/i-think-our-lives-have-just-begun/#comments Wed, 28 Apr 2010 20:55:43 +0000 rusvaplaukė http://kepyklapenki.lt/?p=1537 patirtis parodė –
prieš išvykstant dviems savaitėms, būtina susitvarkyti visą buitį (būtis, palikta sau, susitvarko pati): išnešti šiukšles (ypač mėlynąjį maišą) ir susikloti lovą; plačiai atverti langą ir likusią morką (bei bulbes) atiduoti kaimynams. įkrauti mobilųjį telefoną. graužtuką paslėpti po lova.

grįžus po dviejų savaičių, iš naujo apkabinti nantą, pakasyti jam paausį, sakyti mur. giliai plaučiuosna traukti per akmenų sienas svyrančių alyvų kvapą; šypsotis, kai ta saulė saulė saulė verčia prisimerkti, o vėjas vėjas vėjas nesugrubusiais pirštais kedena plaukus; žieminius batukus nugrūsti į tolimiausią spintos kampą. nežadėti, kad niekada tavęs nepaliksiu, bet įsiteigti kokį nors didelį jausmą.

minant namo, balsu deklamuoti maironį.

trapūs žiedai
5 pyragaičiai po 80 gr

192,5 g miltų
15,5 g miltų pabarstymui
77 g cukraus
115,5 g sviesto
27 g kiaušinių
žiupsnis druskos
1/4 a.š. kepimo miltelių
šiek tiek vanilės ekstrakto ar esencijos
kiaušinio žiedams aptepti
40 g kapotų žemės riešutų

tešlą paruošiame tradiciškai ir iškočiojame 6-7 mm storiu. formelėmis* spaudžiame aštuonių centimetrų skersmens žiedus. aptepame kiaušiniu ir pabarstome smulkintais riešutais, kepame 220oC. papasakot apie formeles – aštuonių cm skersmens. tepti kiaušu, barstyt riešutais. dutram dukem laipsnių.

* ašai tokių formikių neturėjau, tad pasidariau iš kartono trafaretus, o paskiau juos peiliuku iš tešlos išpjausčiau.

receptas iš I. Čereškienės Miltiniai konditerijos gaminiai

susiradus aukščiausią apylinkių kalvą, virvute apsirišti krūtinę, prie kito galo pritvirtinti aitvarą, atsispirti, pašokti, šypsotis, atsukus veidą vėjui,
kad pro vieną ausį įeitų, pro kitą išpūstų visa, kas užsistovėję,

sugaudyti tą naują lėkimo pažadą į stiklainėlius, apsukti stora drobe, užtvirtinti gumelėmis.

skaityti binkio eilėraščius.

šaltibarščiai, pritaikyti prancūziškiems produktams
skiriama Jurgitai, Rūtai L. ir kitiems šaltibarščių nemylėtojams

1 virtas burokėlis
1-2 st. rūgpienio, pasukų ar jogurto (aš naudoju lait ribot – tradicinį bretonišką pieno produktą; pagal gaminimo būdą – pasukos; pagal skonį – kefyras)
šliūksnio pieno
ketvirtis labai ilgo agurko
2 virti kiaušiniai
puokštelė šviežių krapų
svogūnų laiškų arba, iš bėdos, baltosios poro dalies
žiupsnis druskos

bulvių

.) taigi taigi taigi.
kietai išverdame kiaušinį (galbūt reikėtų iškepti įrašą apie mano olternatyvius gamybos būdus? – bulves mikrobangėje, visada pavykstantį kiaušinį neverdančiame vandenyje..), supjaustome gabalėliais. panašiais gabalėliais susmulkiname agurką. susmulkiname krapus. burokėlius supjaustome kaip įmanoma plonesniais šiaudeliais. viską sumaišome, užpilame kefyru/pasukomis/jogurtu, įberiame druskos. pamakaluojame, praskiedžiame pienu, ragaujame. jei per tiršta – įpilame dar pieno; jei per tiršta ir per švelnu – kefyro; ir panašiai: nedidelis čia mokslas! prieš patiekdami apibarstome smulkintais svogūnų laiškais ar porais.*

bulves verdu mikrobangėje; galiausiai kad būtų gardžiau, apkepu keptuvėje.

* jei valgysime ne iš karto, kiaušinius ir agurkus supjaustome ir paliekame atskiruose indeliuose; į sriubą įmaišome tik prieš pat valgydami.

ir viskas, kas lieka – tai tik stebėti, kaip ted allen šokčioja it koks vilis vonka. ir jo akiniai teisingi. kalbant apie akinius, šiandieną sodo reikmenų parduotuvėje (pirkome tiek sėklų, kad pakaktų cielam sodui, nors senelis pažadėjo išskirti tik vieną lysvę) už manęs stovėjo woody allen (ak tie allenai, ar ne.) su kažkokia moterimi ir pasakojo mums apie durpinius puodelius ir kaip jie tinka prieskoniams, bet pomidorams – nelabai.

aš prisišaukiu literatūrinių personažų: meni, monika, pasakojau, kad eurovaistinėje pirkau vitamino c (o gal valerijono?) iš tikro vaistininko. to, iš mononoke. vieną dieną tau jį parodysiu.

–

trumpai apie receptą. 52 savaitės tarė, metas valytis. liekanėlės mūsų šaldytuve — varškė nuo pusrytinio sūrelio gamybos, ir užsistovėjusi grietinėlė, per trejetą dienų patapusi nuostabia grietine.

grietiniečiai
tešlai
400 g miltų
100 g cukraus
100 g sviesto
1 didelis kiaušinis
75 g grietinės
žiupsnelis druskos
šaukštelis kepimo miltelių

įdarui
250 g varškės
2 šaukštai cukraus
1 kiaušinis
1 šaukštas miltų
vanilinio cukraus

sviestą išsukam su cukrumi. kiaušinį sumaišome su grietine ir druska. suplakame sviestą su kiaušinio-grietinės mase. atsargiai (geriausia – mentele) sumaišome su miltais bei kepimo milteliais. tešlą iškočiojame (0,5 cm) ir spaudžiame kokių 10 cm skersmens blynučius. arčiau vieno krašto dedame šaukštelį įdaro ir užklojame – gauname kone čeburėką. užspaudžiame kraščiukus, aptepame kiaušinio plakiniu ir pašauname 200oC krosnin kokioms 20 minučių.

receptas Elžbietos, užtikau jį dar supermamose.

ir tada, prieš tai, po to, visada – žaisti į namus, į tobulą šeimą (tokią neskaidrią korumpuotą), išleidžiant į pasaulį tobulus vaikus, pačius gražiausius, po vaivorykštėm.

biskvitas šokolade

riebiam biskvitui
180 g miltų
203 g kiaušinių
180 g sviesto
180 g cukraus
šaukštelis vanilinio cukraus

pertepimui
307 g obuolių marmelado

glaistui
82 g šokolado

paruošiame riebų biskvitą: kiaušinius su cukrumi pašildome iki 40 oC temperatūros ir išplakame (plakame gerai – kaip paprastam biskvitui, kol tūris gerokai padidėja ir tirštėja). riebalus sumaišome su miltais ir plakame 5-10 min., kol pasidaro purūs. po truputėlį supilame išplaktą kiaušinių masę. tešlą paplakame, kol pasidaro vienalytė.
masę sudedame į riebalais išteptas ir miltais pabarstytas skardas (arba — jas galima iškloti kepimo popieriumi. kaip kam patinka.), išlyginame plonutėliu (2 mm) sluoksniu ir kepame 220 oC temperatūroje 4-5 minutes. kol biskvitukai dar karšti, atlipiname juos nuo skardos – vėliau tai padaryti bus sunku. paliekame ataušti (palikau ant cukraus pudra pabarstytų švarių rankšluosčių).
atvėsusius lakštus marmeladu lipiname po 4-5 (pasak recepto, po 4; man išėjo 5 pusskardiniai lapai, todėl lipdžiau po penkis.). viršus aptepamas plonu marmelado sluoksniu ir apglaistomas tirpintu šokoladu. kai šokoladas pastingsta, supjaustome 4,5 x 1,5 cm pločio gabalėliais. mmm.

receptas iš I. Čereškienės Miltiniai konditerijos gaminiai

man nepatinka mobilieji telefonai. beveik visi (t.y., visi, išskyrus galbūt nulinio mato aibę).
nuo jų jaučiuosi klaikiai vieniša.

naktį, kai kalbėjo gyvuliukai, sapnavau kitchen aid‘ą, šiąnakt – monogram‘ą. kuris gi iš jų bus mano vyras?

nė vienas, atsako tėtis. nė vienas.

* pernelyg mėgstu kūčiukus. todėl sykiais norisi juos kepti ir vasarą – užvadintus prėskais sausainėliais su aguonomis. aguonpieniui eufemizmą sugalvoti sunkiau.
tiesa, juo rečiau kūčiukus valgai, juo jie gardesni.

kūčiukai

500g miltų
1 st. vandens
50 g aliejaus
žiupsnis druskos
20-30 g mielių
1/4 st. aguonų
100 g cukraus

2/3 miltų suberiame į dubenį, vidury padarome duobutę. į ją supilame truputyje (ne visame šimte gramų) cukraus išleistas mieles ir pašildytą (ne karštą! kokių 40-45 oC, mat aukštesnėje nei 50 laipsnių temperatūroj mielės pasimiršta) vandenį. gerai išmaišome, apsijojame trupučiu miltų (ne, ne likusiu trečdaliu) ir pastatome šiltai šiltai – į orėkaitę ar po radatoriumi – kad pakiltų. kartais žvilgterime ir meiliai kalbiname – sako, taip geriau pūūūūūčiasi.
tešlai padvigubėjus, pilame aliejų, cukrų, druską, aguonas ir likusius miltus. intensyviai minkome bent 20 minučių*, kol tešla t tampa lygi ir blizganti. paliekame pakilti.
iš tešlos vyniojame volelius ir juos pjaustome norimo dydžio gabalėliais – bus arba kūčiukai, arba šlyyžikai.
kepame 180 laipsnių temperatūroje, kol pagelsta.
* tą laiką valia skirti meditavimui. arba porcijai žiūrimo serialo, maką atitempus į virtuvę.

liko tiek mažai laiko iki kalėdų, kad aš pradėjau panikuoti dėl to, jog nei vienas mano draugų dar neturi dovanos — supakuotos ir paguldytos į mano spintą. gal todėl aš juos visus bandau papirkti meduoliais now, kad vėliau būtų mažiau ašarų, kai kalėdom jie gaus įrėmintas tų meduolių nuotraukas.

taip pat monika paprašė recepto ir aš pagalvojau

–pirmiausiai jums reikės deginto cukraus.1 kg deginto cukraus reikia maždaug 700 g cukraus ir 400 g vandens.aišku, kaip vėliau pamatysite, jums jo tiek nereikės, tai pasiskaičiuokit proporciją.degintas cukrus gaminamas taip: į puodą įpili cukraus ir ŠIEK TIEK (kad apsemtų cukrų maždaug) vandens ir kaitini, kol cukrus pradeda lydytis ir virsta ruda mase; jo nereikia pamiršt pamaišyti nuolat.sakoma, kad jis taip gaminamas apie 50 min, bet kiekvienu atveju juk skirtingai būna. kai ta masė būna tamsiai ruda, trumpam nukeliam puodą nuo ugnies, supilame likusį VERDANTĮ vandenį ir pamaišome vėl kaitindami, kol susijungs. to vandens reikia tam, kad degintas cukrus būtų sirupo konsistencijos o ne koks nors ledinukas ant pagaliuko (jis sukietėja ir viskas), o verdantis jis turi būti todėl, kad nepradėtų purkšti ir jūsų taškyti it koks vanduo supiltas į rūgštį (cukrus lydosi 160 C temp, o dega 190 C).gautą sirupą dar galima perkošti, bet jei jis gaunas vientisas ir gražus — tikrai nereikia. jo skonis yra saldžiai karstelėjęs – kaip tie tamsesnės spalvos saldainiai prie bažnyčios. gautą masę supili į indelį ir laikai spintukėje — gali bet kada panaudoti,nes jis nebekietėja,o rodosi kaip medus — tąsus. dar mėgstama sakyti, kad degdamas cukrus išskiria nuodingas dujas ir kad jį taip gaminti reikia gerai vedinamoje patalpoje. tiesa, toje pačioje knygoje rašoma, kad jį gaminant reikia dėvėti apsauginius akinius. paprašysiu rūtos, kad atvežtų man tokius iš uk laboratorijų.

tada: 500 g miltų

150 g cukraus

5 g sodos

5o g deginto cukraus

100 g margarino

15o g kiaušinių (vienas kiaušinis dažnai būna 50g)

30 g acto

50 g medaus

prieskonių meduolinei tešlai: imbieras,cinamonas,kardemonas,juodieji pipirai ir pan.dažnai parduotuvėse netgi būna pakelių ‘prieskonių mišinys meduolinei tešlai for dummies’.

smagiausia dalis: galima pasiimti kartono lakštų ir nusipiešti trafaretus meduoliams, kaip tai mes darėme mokykloj.

kaip ruošiama tešla:

1.margarinas + cukrus + degintas cukrus + medus >> puode kaitinam, kol ištirpsta cukrus;

2.atvėsiname ir supilam kiaušinius,pamaišom,}

3.sodą nugesiname actu, supilam į mišinį;

4.supilam miltus, sumaišytus su prieskoniais, užmaišom tešlą.

tešla iškočiojama kokio nori storio — svarbiausia, aišku, kad toj pačioj skardoj esantys meduoliai būtų vienodo storio ir kartu vienodai iškeptų.pjaustom tešlą palei savo trafaretus arba spaudžiam formelėmis.

šią savaitę parsisiunčiau visą batmaną, įskaitant catwoman;gal dėlto.

dar galima tuose meduoliuose padaryti visokių skylučių ir panašiai, bet nereikia pamiršti,kad tešla kils šiek tiek, tai super mažos skylutės gali užsitraukti ir pan.

nana nana nana nana nana nana nana nana -- batman batman

tada aišku dedam meduolius ant riebalais teptos skardos ar kepimo popieriaus ir pašaunam į krosnį 180 – 200 C temp. kepam, kol atrodo kaip iškepę meduoliai,)

tada pats svarbiausias ! dalykas tai yra — ištrauktus iš orkaitės juos iškart pajudint,ty atlipinti nuo skardos, nes kitaip jie ten prilips forever.juos užtenka tik pajudint ir galite toliau palikti vėsti ant tos pačios skardos.

smagioji dalis (vėl).glaistymas šokoladu.

na,kaip visi žinome,šokoladas lydomas inde, kuris yra padėtas virš puodo su vandeniu ir tas vanduo virinamas. taip galite išsilydyti bet kokį juodą šokoladą iš pard,o baltą — nu turbūt tiks ir iš parduotuvės koks nors irgi. taip pat belydant galima į šokoladą įmesti šaukštelį kokoso sviesto pvz,kad šokoladas tamptų skystesnis ar įpilti šaukštelį aliejaus ar dar kartais aš skiedžiu šokoladą tiesiog sviestu. tada mirkome meduolių kojas ir rankas į šokoladą ir dedame ant kepimo popieriaus snausti.

snaudžia.

tada pasigaminame glaistą įvairių spalvų.mokykloje mes jį gaminame iš tokios jau paruoštos baltos cukraus masės, kurią reikia pakaitinti ir įpilti į ją maistinių dažų, bet tai juk tas pats išeis, jei sumaišysit cukraus pudrą su šlakeliu vandens ir įpilsite maistinių dažų (julė sako, jų parduota maximoj ir paprastiems mirtingiesiems). glaisto esminė ir mėgstama (sarcasm) savybė ta, kad jis greitai stingsta, todėl vėl jį tenka šiek tiek pašildyti ir vėl įpilti šiek tiek vandens. iš kepimo popieriaus padorama tūtelė ir į ją įpilama glaisto, užsukamas viršus ir prakerpama skylutė apačioje. tada tepliojami meduoliai!

viskas.

glaistas

tiesa, jau nunešiau nuotraukas įrėminti. pažiūrėsim, ar vaizdais sotūs būsite.

rodos, šis teko berniukui dominykui.

kęstas čia ,}

piktieji broliai dvyniai.

25 kadras.marilyn

ir panašiai.

]]> http://kepyklapenki.lt/2008/12/01/coming-out-for-christmas/feed/ 13 http://kepyklapenki.lt/2008/11/15/4/ http://kepyklapenki.lt/2008/11/15/4/#comments Sat, 15 Nov 2008 14:37:00 +0000 rusvaplaukė http://rusvaplauke.wordpress.com/2008/11/15/4/ tai buvo dienos, kai tarp pamokų koridoriuose gerdavome tirpią neskafė, ir nuo jos iš nosies tau papliūpdavo kraujas.

tai buvo dienos, kada mokėmės vairuoti automobilius, o paskiau Pakildavome Aukščiau per radioheadus — šiemet beveik nelijo.

tai buvo dienos, kada traukdavome į Miestelį Netoli Trakų, ir mūsų akyse žaisdavo iškeldinto Unicef’o vizijos.

dabar tai dienos, kai perdien žiūriu anime, o tu vaikštai į gravity.

bet mes vis dar verdame makaronus. mes vis dar laukiame ilano. mes vis dar miegame apsikabinusios.

tikros trapios juostelės. -it iš parduotuvės,- sakytų berniukai. -it iš tarybinių laikų,-sakytų mama. -it iš rūdiškių,-sakyčiau aš.-su a. kepėm.

trapios juostelės
1 kilogramas

430 g miltų
dar šiek tiek miltų stalui pabarstyti
245 g margarino
155 g cukraus
40 g kiaušinių
pusė šaukštelio kepimo miltelių
žiupsnis druskos
40 g vandens
20 g kiaušinio juostelėms aptepti
185 g marmelado, uogienės ar – mat taip gardžiau ir tikriau – obuolienės
30 g riešutų; puikiai tinka žemės

sumaišome miltus, cukrų, kepimo miltelius ir druską. greitai greitai įtriname margariną, kol mišinys tampa kiek panašus į smėlį. įmaišome kiaušinį bei vandenį – a. sakė, kad svarbu gerai nutaikyti, kad jo nei per mažai, nei per daug būtų. t’sakant, trial and error. tiesa, ji tai apie sausainėlius “žibutė” sakė. na bet: tešlą iškočiojame maždaug 3-5 mm storio lakštais ir supjaustome juostelėmis. and pusės jų dedame marmelado – tam patogu naudoti konditerinį maišelį ar, kaip eltonas braunas siūlė, celofaninį maišelį prakirptu kampu. ant viršaus dedame po antrą juostelę, aptepame plakiniu ir barstome kapotais riešutėliais. kepame 220 laipsnių orkaitėje, kol gražiai parunda – sakykime, 15 minučių. gardžiuojamės, glostome pilvukus (pom pom!), važiuojame kritinėn masėn.