Kepykla nr. 5

pre-scriptum.
galų gale baisingas bardakas namuose daveda.
tada spjauni į veidą visam moteriškam išdidumui, išplauni kojines, apatinius, juos tvarkingai sulankstai ir palei spalvas sudėlioji į komodą.
ne ligi galo tobulai, mat laiko trūksta, bet —
turime naują receptų stalčių.
- – -

sniego nantėje turėjome pusantros dienos.
per tąlaik spėjau nors dviračiu per ledą prasinešti!
bet galiausiai ateina laikas kruopščiai susitvarkyti kambarį (sekmadienį švęsk), susikrauti kuprines ir atidžiai baltan popieriun suvynioti anticeliulitinę, antiriebalinę, anticholesterolinę arbatą dailiausioj papuošalų dėžutėj.
išsiųsti paskutinius laiškus.
palaistyti menamas gėles.
palikti raštelius įsivaizduojamiems kaimynams.

pasižadėti eiti miegot devintą vakaro, kad nepramigčiau savo tramvajų-autobusų-lėktuvų.

je suis trop hereux.
trop heureux?
trop peureux.

- – - visai nežiemiškas pyragas, kurį aptikau namų ef-tė-pė lobynuose. visai pamiršusi! tokiu metų laiku – nebent gyvename kokiuose Šiltuose Kraštuose (aš juk mačiau, kad kažkas atsilankė penktoj kepykloj iš australijos, aha! nepasislėpsi!) – serbentus keiskime kokiom šaldytom-atšildytom-ir-gerai-nusausintom-uogom arba, pėvėzė, granatų sėklomis (jei neatgraso mintis valgant spjaudytis sėklytėmis, that is). o jei pakeisime mandarinais, tai turėsime beveik Mylimiausią Mamos Plokštainį ‘jonis’. ne iki galo, bet.. but that’s another show.

dangiškas (-ų?) migdolų ir raudonųjų serbentų pyragas
morengams
8 kiaušinių baltymai
200 g cukraus
150 g cukraus pudros
30 g krakmolo
100 g maltų migdolų

pertepimui
500 g raudonųjų serbentų (gal kiek mažiau – priklauso nuo noro.)
500 ml riebios (bent 35 proc.) grietinėlės
50 g cukraus
3 pakelių vanilinio cukraus (arba dedame kiek daugiau paprasto cukraus – jei mėgstame saldžiai – ir pilame vanilės ekstrakto)
2 pak. grietinėlės standiklio

morengams išplakame baltymus, po truputį berdami cukrų – naują porciją cukraus beriame tik tada, kai senoji jau ištirpusi. kai baltymai išsiplaka iki standžių putų, įsijojame krakmolą, cukraus pudrą, maltus riešutus. atsargiai išmaišome, kad visa lygiai pasiskirstytų.
paskirstome tešlą į tris dalis ir iš kiekvienos iškepame 26cm skersmens ‘blyną’ (aš jį nusipiešiu ant kepimo popieriaus ir paskiau ligi kontūrų užpildau mase. kad krašciukai būtų lygesni, galima juos ‘nupiešti’ konditeriniu maišeliu, o tik tada pildyti centrą)*. viršutiniam sluoksniui galime viską ruošti konditeriniu maišeliu arba per išlygintą paviršių pravažiuoti konditerinėmis šukomis – kad būtų dailiau. kepame 130oC 35-45 min.

* – aš masę padarau per tris kartus, kiekvieną lakštą kepu atskirai, kadangi ano orkaitė nėra nė vidutiniškai draugiška. jeigu jūsiškė yra nuostabi ir puiki kaip agnės ir joje lygiai iškepa kad ir trys biskvitai vienu metu – sveikinu.

lakštus atvėsiname.

plaktą grietinėlę išplakame su cukrumi ir standikliu (pagal pakuotės nurodymus). atsargiai įmaišome nuplautas ir nusausintas uogas.
sluoksniuojame: morengas – grietinėlė – morengas – grietinėlė – morengas. truputį spustelime. paliekame subręsti bent porą valandų.
prieš patiekdami, gausiai pabarstome cukraus pudra ir apdėliojame uogomis – geriausia su visomis šakelėmis, bet, et.

palei palachinka.

viskas savose vietose, todėl jau net lietaus turime. matote – vidutiniu laikotarpiu ekonomika grįžta į pusiausvyrą: negalėjo juk amžiais lietaus nebūti, ir tas važinėjimas dviračiu apsimuturiavus primityviausiais respiratoriais baigės.

kitose naujienose, triskart suplojome katučių ir apsisukome dar vieną ratą: klausome tų pačių muzikų kaip vienuoliktoj klasėj, kaip vienoliktos klasės naktimis, kada ligi išnaktų krutindavom lūpas palei maple leaves (taip, tiesa, ir hope there’s someone – melancholy is my second name) irgi rašydavome nesibaigiančias popieriaus riestes laiškų, o užmigdavome su nepatogiomis ausinukėmis ir paryčiais atsibusdavome su sweet summer’s night on hammer hill. ką gali žinoti, gal tomis dienomis nantes būčiau iškeitusi į kokį gothenburg.

savaitgalį pirštų galais skabėme šviežiausias braškes (taip, iš šaldiklio, bet nesiskaito.) ir pusryčiams kepėme pūkučius, tai nuostabu. seneliui gimdieniui dovanojau žaviai pavasarišką tortą. klausėme kelissyk girdėtų istorijų, kurios vis dar tokios pat žavios. skaitėme klaikius lietuviškus žurnalus ir iškeltomis kojomis gulėjome balkone, pomidorų pavėsy. paskiau skynėme tulpes. tokiomis dienomis, tokiomis dienomis viskas savose vietose.

citrusinis malonumas
18 cm torčius

biskvitas
3 kiaušiniai
110 g cukraus
75 g miltų
nubrauktas šaukštelis kepimo miltelių
vienos citinos sultys ir nutarkuota žievelė

sirupas
vienos citrinos sultys
vieno apelsino sultys
vienas šaukštas cukraus pudros
geras šliūksnis balto vyno

kremui
1 vidutinio dydžio citrinos ir 2 vidutinių apelsinų sultys ir nutarkuota žievelė
3 tryniai
1 mažesnis kiaušinis
pusė stiklinės cukraus
45 g sviesto
200 ml plakamosios grietinėlės

tortui aptepti
pakelis (185g) švelniosios varškės
pora šaukštų cukraus pudros (pagal skonį)
šlakelis citrinos sulčių
kokie 150-250 ml grietinėlės (tiek, kiek turėjau likusios.)

iš vakaro iškepam biskvitą: baltymus išplakam iki standžių putų, po truputėlį suberiame cukrų, paskiau – trynius, citrinos žievelę ir sultis. mentele įmaišome miltus, kepimo miltelius; kepame 18 cm formoje 170oC apie 40 minučių (tikriname mediniu pagaliuku). ataušiname, perpjauname į tris papločius.

kurdui trynius, kiaušinį, cukrų, sultis ir žievelę išmaišome ir verdame vandens vonelėje, kol sutirštėja (viriau, kol perbraukus pirštu per šaukšto nugarėlę liko takelis, kuris nesusiliejo). nuimame nuo karščio, įmaišome sviestą, paliekame atvėsti. išplakame grietinėlę ir permaišome su kurdu.

į formą dedame vieną blyną, truputėlį (ne per gausiai!) apšlakstome sirupu, tepame pusę citrusinio kremo, dedame kitą blynuką, paliejame (o čia jau kaip norisi – aš liejau gausiai, man drėgni tooortai patinka), supilame likusį kremą, uždengiame paskutiniu lakštu ir gerai suliejame. paliekame pastovėti pernakt.

kitą rytą išplakame grietinėlę su cukrumi; paplakame varškę su sultimis, kad suminkštėtų, jas abi sumaišome ir aptepame tortą. puošiame belenkaip ar tiesiog apibarstome kapotomis/maltomis pistacijomis.

receptas – eilinįsyk ,) – Elžbietos; truputėlį pakeičiau – derinau prie savo formos dydžio beigi keičiau kremą tortui aptepti), tačiau biskvitas, kurdas beigi – svarbiausia – idėja — nusikabinta nuo jos.

ieškodama r. muzikos – na žinote, lack‘ų visokių, the clash ir fugazi – užtikau kažką tokio, ko jokie mikos ar hot chipai (that’s so 2008) neišmuš. ir iškilo nevidoniški prisimyynimai. na tie, po kurių lieka justi duonos su vaisiais skonis burnoj, pavasaris ant pirštų galiukų ir visi tie negyventi gyvenimai.
labai žavu.
eime gaminti naujų.

kepėjai be stabdžių-vasaris:
opera

migdoliniam biskvitui
75 g cukraus pudros
2 ½ v.š. miltų
75 g maltų migdolų
3 kiaušinių
15 g ištirpinto ir atšaldyto sviesto
3 kiaušinių baltymų
1 VŠ smulkaus cukraus

šokoladinei masei
200 g geros kokybės smulkinto juodojo šokolado
120 ml pieno
110 ml plakamosios grietinėlės
50 g minkšto sviesto

kavos sirupui (kavos sirupo nedariau, naudojau užsilikusį nuo tiramisu)
1 ½ v.š. cukraus pudros
1 ½ v.š. tirpios kavos

sviestiniam kremui
70 g cukraus pudros
1 kiaušinio baltymo
1 v.š. tirpios kavos
100 g minkšto sviesto

biskvitas. orkaitę įkaitiname iki 220oC. išklojame popieriumi kepimo skardą (pagal receptą reikėtų 20×30cm, tačiau man tokia pasirodė mažoka, todėl naudojau tiesiog savo orkaitės blėką). persijojame cukraus pudrą, miltus ir maltus migdolus. kiaušinius išplakame iki šviesios tirštos masės, įsijojame miltus, įmaišome sviestą. likusius baltymus išplakame su šaukštu cukraus iki standžių putų, trečdalį jų įmaišome į migdolinę masę, tada atsargiai viską sumaišome su likusiais baltymais. supilame į skardą, išlyginame ir kepame kokias 6-7 minutes, kol biskvitas įgauna auksinę spalvą ir spustelėtas spyruokliuoja. (manau, man reikėjo pakepti dar porą minučių, mat išimtas iš orkaitės biskvitas sukrito). biskvitą su popieriumi perkeliame ant grotelių, atvėsiname, o tada nuimame popierių.

kremas
sulaužome šokoladą. užpilame 30 ml užvirintos grietinėlės. įdedame sviestą, gerai išmaišome. palaukiame, kol atauš ir sutirštės.

kavos sirupui cukrų užpilame karštu vandeniu, įberiame kavos.

sviestinis kremas. iš cukraus ir 3 a.š. vandens nemaišydami verdame sirupą, kol jo temperatūra pasiekia 118oC. tuo metu kiaušinio baltymus išplakame iki standžių putų. išvirtą sirupą pilame tarp dubens sienelės ir plakiklio šluotelės, plakame, kol masė ataušta – kokias 7-10 minučių.
kavą ištirpiname 1 a.š. verdančio vandens, ataušiname ir suplakame su sviestu. baltymus per du kartus sumaišome su kavos sviestu.

surinkimas.
biskvitą supjaustome į tris gabalėlius. viena dalį suliejame sirupu, aptepame puse sviestinio kremo. uždengiame kitu lakštu, vėl suliejame ir aptepame puse šokoladinės masės. uždengiame likusiu biskvitu, suliejame ir sutepame likusį sviestinį kremą. išlyginame, paliekame šaltai, kad sutvirtėtų.

likusią šokoladinę masę ištirpiname vandens vonelėje. užviriname likusią grietinėlę ir sumaišome su šokoladine mase. ją ataušiname, kol sutvirtėja. aptepame torto viršų bei šonus.

pjausčiau ne pyragėliniais gabaliukais, o riekelėmis. mat jis skalsus, tačiau drauge ir begaliniai malonus, ir bisų (pun intended) reikalauja.

receptas – iš čia.

ilgainiui imi iš jo gestų – iš tylėjimo, iš šypsenos, iš to, kaip pakelia ir nuleidžia ranką (“čia kaip šokis,”- sako jis), kaip apsižvalgo ir blizgina akimis – iš viso to imi nuspėti, kas bus.

bet jam nepatinka mano draugai, o man nepatinka jo mylimieji. ir visas tas dvejų metų flirtas galiausiai išvirsta į aiškią pabaigą: dar keturi mėnesiai, šeštadienis londone — ir mosuosime skepetaitėmis, verksime, “rašyk laiškus!” ir kitos gražios akimirkos.

tuo metu monika fone brazdins “Нам всем будет лучше”.

šokoladinis tortas rūtai
18cm tortas
biskvitams
3 kiaušiniai
100 ml cukraus
100 ml miltų
1 kupinas valgomas šaukštas kakavos
1/2 a.š. kepimo miltelių

kremui*
200 g šokolado
150 ml verdančio vandens
150 g maskarponės (naudojau pertrintą varškę, sumaišyta su šiek tiek grietinės)

sirupui
vandens
cukraus
vanilės ekstrakto, romo

orkaitę įkaitiname iki 175oC. 18cm torto formą išklojame kepimo popieriumi.
baltymus išplakame su cukrumi, po vieną sudedame trynius ir gerai išmaišome. įsijojame sumaišytus su kepimo milteliais ir kakava miltus. palengva išmaišome mentele, sudedame į formą ir kepame apie 30 min (patikriname mediniu pagaliuku – jis turi išlįsti švarus. be to, lengvai spustelėtas biskvitas turi [kaip tai paaiškinti]). gerai atvėsiname ir perpjauname į tris blynelius.
sirupui užverdame vandenį ir suberiame cukrų. dariau iš akies – koks pusė stiklinės vandens ir pora šaukštų cukraus. kai cukrus ištirpsta, įpilame vanilės ekstrakto bei romo. čia nereikia virti sirupo iki kokio soft ball stage, mat jo paskirtis – tik sudrėkinti biskvitą, o ne, neduok dieve, laikyti baltymus standžius kaip kad bezė.
kremui sulaužytą šokladą užpyliau verdančiu vandeniu, palaukiau, kol aptirpo, ir gerai išmaišiau mentele. tada sudėjau varškę.
šiek tiek kremo reikėtų pasilikti papuošimui. tai turėdami omenyje, dedame pirmą lakštą, jį sudrėkiname sirupu ir aptepame kremu. dedame antrąjį lakštą, pašlakstome, pertepame. trečią lakštą tik gerai sudrėkiname ir kremu netepame. paliekame pastingti šaldytuve.
paskiau – arba kitą dieną – likusį kremą išplakame ir juo aptepame šonus ir viršų. puošiame kaip tik norisi – aš barsčiau kepintais smulkintas lazdynų riešutai ir tos pačios (ir naujos, mat senosios nepakako dėl *kost* bėdų su konditeriniu maišeliu) šokoladinės masės guzikėliais.

* tiesa, taip paruoštas kremas man pasirodė kiek rūgštokas – hmmm, gal dėl vaškės ar grietinės, hm hm? – , todėl įdėjau šiek tiek gerai išplaktos grietinėlės. tada kremas labai nušviesėjo, tai papildomai įdėjau tirpinto šokolado. žodžiu, žaidžiau, kol išėjo toks kremas, kuriuo buvau labai patenkinta.

povandeninės srovės: rūta, žinok, visko galėjo būti.

receptą pamačiau pas Elžbietą ir iškart supratau, kad čia yra Tai, Ką Kepsiu Rūtai.

nakčia grįžti palei kalvarijų gatvę, kai nedirba načnykai, regisi daug saugiau. “daug saugiau, daug saugiau,”- galvojau, tačiau vis dėlto nuo baltupių ligi kunigo broniaus nustraksėjau per pusvalandį, nuolat žvilgčiodama per kairį petį.

prikimštomis – ne vatos, ausinyčių – ausimis nebegirdėjau savo nykių galvojimų nykiom naktim. tiesą sakant, negirdėjau ir tų ausinyčių, pernelyg apie nykius galvojimus galvodama.

dviračių takelis iškart už norfos buvo užlietas, todėl šiandieną gydausi medum. ir pyragais.

moliūginis sūrio pyragas
pagrindas
1 1/2 st maltų sausainių “gaidelis”
1/3 st ištirpinto sviesto

Įdaras
500 g grietinėlės sūrio
1 st moliūgų piurė (gaminau maždaug taip)
1/3 st cukraus
1 a.š. cinamono
1/4 a..š. malto muskato
2 kiaušiniai (kambario temperatūros)

pagrindui
sumaišyti trupinius su tirpintu sviestu. suberti į 20cm formos dugną ir gerai prispausti. kepti 170oC temperatūroje 5-8 minutes.

įdarui
sūrį gerai gerai išplakame su cukrumi. sudedame moliūgus ir prieskonius. gerai išmaišome. po viena lėtai maišydami sukuliame kiaušinius – svarbu nepermaišyti, kad pyragas kepdamas nesutrūkinėtų.

kaip kepti
formą iš išorės apvyniojame folija – darome tai kuo kruopščiau, kad vanduo [atseit] neprasisunktų į formą. supilame įdarą. pyrago formą dedame į kokį didesnį indą – aš naudoju kvadratinę skardą. pašauname į iki 160oC įkaitintą (ar atvėsintą – priklauso nuo požiūrio) orkaitę ir į išorinį indą pripilame verdančio vandens – jo turi būti tiek, kad pyrago formą apsemtų iki vidurio.
kepame 40-50 minučių, gal kiek daugiau – priklauso nuo orkaitės. krestelto pyrago vidurys turi šiek tiek drebėti. jei viršus ima labai ruduoti, uždengiame folija.
pyragą išimame iš vandens vonelės, peiliu perbėgame aplink jo kraštą – kad atliptų nuo formos ir vėsdamas nesutrūkinėtų. laikome šaltai bent 6 valandas.

receptą suradau per supermamas. originalus receptas čia.