Kepykla nr. 5

Iš tiesų tai aš tik norėčiau dabar pasiraitoti rankoves ir susirišti ilgas kasas (pirma dar jas atsiauginti), atžagaria ranka braukti nuo kaktos kirpčius argi prakaitą, pasiraitoti rankoves, žinote, taip negrabiai, atsitiktinai jas susukti, ir minkyti tešlą, visą kubilą jos,
karštis, virtuvė, karštis, miltai, kiemas, karštis,
tešlon neįminkyti nemigos (įrodymas — skaitau nr. 8), ir būti Tikra Moteris.

Hélas!

O viskas tik nuo to, kad atsidariau (informacijos perteklius, žinote; A. man mėtė visokius paveikslėlius su kalnais popierių ir užrašais overload, bet dabar nesurasiu, mat gūglas gi ėmė dar labiau individualizuoti paiešką, ir tai, ką matau savo kompjūtery savo kambary, nebėra tai, ką randu nuėjusi parodyti to paties dalyko mamai svetainėj; na, bent jau funny cat videos vis dar gauname tuos pačius; ar sakiau, kad linkstu prie ADD?), taigi, kad atsidariau Kenji straipsnį apie baltą picą. Paskaitykite kartais Kenji, man jis labai patinka, o ir vardas kaip iš Murakamio arba animės, jo, veikiau animės. Vienas iš tų Daugelio, prie kurių po truputį, švelniai, vedė Altonas, tada prisidėjo Hestonas, Haroldas, Hervé; dar truputį Marcelis (tik kad ne), iš kurio iš tiesų juokiamės su Agne, iš to, kokia jo šukuosena, dantys ir kalbėjimo maniera, nes omg, ir tada suprannnntat, aš tipo supyliau želatiną į verdantį vandenį ir primėčiau kivių, ir želė nesustingo, who would’ve thunk, omgzlol.

Apie ką aš čia? Apie meilę, tiesa. Paskaitykite dar ir šitą Deivio istoriją , o man jau metas miegoti pietų gaminti, bet šnipštelėsiu (nuo žodžių junginio kalbėti šnipštėliškai), kad šitas pyragas/kepinys/gaminys/.. yra Oho. Bandžiau aš tų bemilčių – net žymųjį tinklaraščius praskriejusį Ottolenghi pyragą, bet ką jūs, galvojau sau, nemėgstu braunių-ar-kaip-čia-juos-pavadinus.

Ir tada tinklaraštininkų grupse Aušra pasiūlė išmėginti šitą (tarpe kitų dvidešimties pasiūlymų, kurie irgi nugulė į bandysimų sąrašus).
(!), ir kelio atgal nebebuvo.

Šokoladinis Racines pyragas

200 g tamsaus šokolado
80 g sviesto
1 a.š. tirpios kavos, praskiestos trupučiu karšto vandens
šliūksnis vanilės ekstrakto
4 kiaušiniai
25 g + 1 v.š. cukraus
60 g pieniško šokolado
sauja lazdyno riešutų

18 cm skersmens kepimo formą išimamu dugnu gerai ištepame sviestu ir pabarstome kakava. Lazdyno riešutus bei pienišką šokoladą sukapojame ir padedame juodu šalin – tačiau nesumaišome!

Juodąjį šokoladą ir sviestą susmulkiname ir suberiame į karščiui atsparų dubenį, įtaisytą virš puodo su vandeniu. Maišome, kol šokoladas ir sviestas ištirpsta. Dubenį nukeliame nuo garų ir įmaišome vanilę.

Atskiriame trynius nuo baltymų. Dubenyje trynius ištriname su 25 g cukraus, kol masė taps šviesi. Gerai nuplauname šluoteles ir kitame inde baltymus išplakame iki standžių putų – baltymai apverstame aukštyn kojomis (pageidautina, virš plakančiojo galvos) dubenyje turėtų laikyyyyytis.

Į šokolado masę supilame plaktus trynius ir atsargiai išmaišome; sudedame pusę baltymų ir vėl palengva maišome (foldiname), kol tešloje nelieka baltymų ruoželių. Bebaigdami maišyti, suberiame pieniško šokolado gabalėlius.

Tešlą supilame į paruoštą formą, viršų apibarstome kapotais riešutėliais. Kepame apie 20 minučių, arba kol viršus bus sausas, o vidus – nė velnio. Dantų krapštukas, žo, turėtų išlįsti laaaaaabai drėgnas irgi tešla apsivėlęs – tik ta tešla neturėtų būti tokia žalia, kokią supylėme skardon.

Pyragą vėsiname skardoje.

Om nom nom.

Pagal Deivio Ready for dessert.

n-tąjį kartą iškeliavus visi viešbučių kambariai jau atrodo vienodi, tik pro langus vienur matyti krūmais apaugęs stogas, kitur senamiestis, trečiur pušys ir rami kurortmiesčio gatvė. Kažkoks Lost in translation, kažkoks Up in the air, ir truputį, dėl nepaaiškinamų priežasčių,- Netikrumas (iš tiesų nebeatsimenu, apie ką ši knyga, tik kelios citatos galvoje sukasi sukasi).

Dar čia šimtas metrų iki jūros. Tik šįsyk – iš tiesų.

Lietinių blynų tortas su maskarpone

Lietiniams
3 kiaušiniai
6 v. š. miltų
1 v. š. aliejaus
2 v. š. cukraus
žiupsnelis druskos
1 st. pieno
3 a.š. tirpios kavos granulių

Pertepimas
300 g maskarponės sūrio
3 kiaušinio tryniai
50 ml balto vyno
4 v. š. cukraus
1 a. š. vanilės ekstrakto

Papuošimui
200 ml grietinėlės
20 g šokolado
sauja uogų

Dideliame dubenyje šluotele iki vientisos masės sumaišome visus produktus lietiniams, išskyrus pieną ir kavą. Po truputį maišydami pilame pieną, kad mišinyje nesusidarytų gumulėlių. Galiausiai supilame kavos granules ir išmaišome, kad ištirptų. Ruošinį paliekame bent valandai (o dar geriau – pernakt) išbrinkti.

Jei blendinys pernelyg sutirštėjo, įpilame dar šiek tiek pieno (turi būti ne itin tirštas, lengvai lietis, maždaug ištirpusių ledų ar riebios grietinėlės konsistencijos). Gerai įkaitiname nedidelę nelimpančio paviršiaus keptuvę. Pilame šiek tiek blendinio ir jį greitai paskirstome plonu sluoksniu. Kepame, kol viršus kiek apdžiūva, o pakraščiai tampa sausi (apie 1 minutę). Apverčiame, vos vos pakepame kitą pusę (apie pusę minutės). Paliekame lietinius atvėsti.

Kremui iki vientisos masės išplakame maskarponės sūrį. Metaliniame dubenyje sumaišome visus likusius produktus ir nuolat plakdami šluotele maišome virš garų vonelės, kol tūris padvigubės, masė pabals, o paviršiuje šluotelė paliks šiokias tokias žymes. Pravėsusią masę įmaišome į maskarponės sūrį. Į didesnę lėkštę dedame vieną lietinį, ant jo nestoru sluoksniu paskleidžiame dalį kremo. Užklojame kitu lietiniu ir taip sluoksniuojame, kol baigiasi arba lietiniai, arba kremas. Viršuje turėtų būti lietinis, neužteptas kremu.

Puošiame šonus ir viršų: jei liko kremo, aptepame juo; jei neliko, puošiame gerai išplakta grietinėle. Pabarstome šokolado drožlėmis bei uogomis ir paliekame pastovėti nors porą valandų.

Receptą jau skelbiau oC, bet jis toks smagus ir paprastas, kad – bala nematė – paskelbsiu vėl!

Gal ir ne itin kūrybinga, bet man visad atrodė, kad iš kitų lūpų-liežuvių-kitų-kalbos-padargų sklindantys žodžiai tiksliau nusako gilaus vidinio pasaulio būsenas nei manieji. Dar tais laikais, kai tarp spintelių šiurendavo laiškai, ir jų sakiniuose vyniodavosi (ne)eiliuotų eilėraščių eilės, o stalčiuose gulė tomų tomai citatų iš matytų knygų, skaitytų filmų ar lytėtų dainų.

Gyvenu va taip, tik keliuosi penkiolika minučių vėliau, o visa kita – tie savaitgaliai, tas vėjas plaukuos, žodis vėjas jau seniai nebetinka poezijai, net posūkiai kairėn dešinėn – tokie patys.

Et, be to, ir tortas – Astos.

Raffaello tortas
Biskvitams
3 dideli kiaušiniai
100 g cukraus
1 a.š. vanilės ekstrakto
37 g aliejaus
120 g miltų
11 g kepimo miltelių

Kiaušinius išplakame su cukrumi ir vanile, kol masė tris kartus padidėja ir pabąla (apie 5 minutes). Toliau plakdmi, silpna srovele supilame aliejų, minutę paplaktame. Sudedame miltus, sumaišytus su kepimo milteliais, ir lengvai išmaišome (foldiname) nuo dugno link viršaus, kol masė tampa dailiai vientisa.
Gautą masę supilame į dvi 18 cm. skersmens apvalią popieriumi išklotą kepimo formą nuimamais kraštais, ir kepame iki 190 C temperatūros įkaitintoje orkaitėje, kol dantų krapštukas išlenda švarus – apie 15 minučių. Jei atrodo, kad kepa per greitai – viršus jau-jau, o vidus dar ne, uždengiame folija. Atvėsiname ir kievieną paplotį perpjauname į dvi dalis – iš viso turėsime keturis blynukus.

Kremui
217 g kondensuoto pieno
100 g sviesto
250 g grietinėlės (36% arba bent 35%)
1 pakelis grietinėlės standiklio (nebūtinai – ir taip standus kremas. Bet, jei bijote, pilkite)
28 g kokoso drožlių

Grietinėlę šiek tiek paplakame, supilti grietinėlės standiklį ir išplakame iki standumo. Padedame į šaldytuvą. Kambario temperatūros sviestą išsukame su kondensuotu pienu (šiuos produktus geriausia per naktį ar bent keletą valandų palaikyti kambario temperatūroje). Supilame kokoso drožles, gerai išmaišome. Paruoštą masę pusvalandžiui padedane į šaldytuvą. Po pusvalandžio ją sudedame į grietinėlę ir išmaišome, kol taps vientisa.

Biskvitams sulaistyti
120 g vandens
1 citrinų sultys
1 a.š. cukraus

Visus produktus sumaišome.

Papuošimui
50 g kokoso drožlių
sauja stambių kokoso drožlių
sauja džiovintų spanguolių

Surinkimas

Imame 20 cm kepimo formą. Jei norisi, įtiesiame kokį popieriaus apskritimą, kad paskiau būtų paprasčiau išimti.
Dedame pirmąjį biskvitą, sulaistome sirupu. Aptepame ketvirčiu kremo.
Kartojame, ir naujai uždėtą biskvitą dar šiek tiek spustelime. Ir dar kartojame, kol sudedame ir aptepliojame visus biskvitus. Pabarstome viršų kokoso drožlėmis, apdėliojame spanguolėmis.
Paliekame pastovėti šaldytuve bent kelioms valandoms, geriausia – pernakt.
Jei norisi, galime puošti kaip nors mandriau – pažiūrėkime, pavyzdžiui, pas Astą. O mūsų šeimos triumviratas/triumfeminatas nusprendė, kad tie matomi biskvitpapločiai mums labAi labAi patinka, ir nieko daugiau nebedarėme. Va taip.

Receptu, aptikusi jį pas supermamas, su plačiąja liaudimi pasidalino Asta. O aš pareguliavau pagal save – kepimo metodą bei cukraus kiekį. O kremas, žinokite, mielieji, kremas – gaminkite dvigubai, mat pusę susmaližiausite pakeliui. Garantuoju.

Pakelkite rankas, kas gilioje vaikystėje nekrapštydavo centų iš skylėtų kišenių ir, pasistiebę ant pirštų galų ir pro langelį kyštelėję kietai suspaustą baltų monetų pilną kumštį, neprašydavo tetos kioskininkės centeršokų už dvidešimt kapeikų centų. Net baisu pagalvoti, kiek tų sunkiai iškaulytų pinigėlių, mėgindami kits kito kietumą, nesiraukydami iškramtėme ir išpūtėme burbulais. Po vieną nykstančių kioskų nė nepastebiu, tik nostalgiškai prisimenu jų pols už litą dvidešimt – ypač tada, kai bendradarbės Agnės klausiu, ar Latvijoje anų vis dar galima belenkur įsigyti. Galima,- sako.

O kioskuose dar būdavo tokios smagios kramtukės, kurios popierėlius norėjęsi rinkti. Vadinosi ana love is…, sakydavom, duokit dešimt lavizų, ir, na, turbūt daugiau apie ją nė žodžio nereikia, ir taip viskas aišku.

Bet iš tiesų love is nemiegoti naktimis ir kepti Monikai Kijevo tortą, bent jau aš taip manau.

Dar tikriausiai love is vežti Kiąstui alų šeštadieniais. Mat taip super šauniai nutiko, kad Kalnapilis mane pasigavo, ir sako, nori alaus, o aš sakau, noriu. Ir vieną žavų praėjusį penktadienį darban atvežė po porą butelaičių savo naujienos. Kas mane pažįstate, žinote, koks didis iš manęs alaus žinovas (Agnyt, atsimeni – dvokia kaip metus neplautos ** kojinės!), tad išsyk supratau, jog gudriau būtų pasidalinti su Išmanančiais. Tad truputį bijodama užsitraukti alkogoliko nešlovę, prigriebiau porą skimbčiojančių nol-trys-trys Monikos gimtadieniui. Mat žinojau – ten būsiąs Kiąstas, kuris mano akyse yra tikrų tikriausias alaus someljė.

Ką manome? Žiauriai gražūs butelaičiai (ir ypač – kamšteliai, omgz), aprašymai, veikiau primenantys prabangius Prancūzijos vynus nei karšto-vasaros-vakaro-ir-šašlykų gėrimą. Man – jaukiai lengvi (nulis-trys-trys ir keturi-kablelis-penki). K. ir aš balsuojame už oranžinį, švelniai pipiriškai kandantį liežuvį, Daiva – už mėlyną, ir visi sutariam, kad tikrai visai nieko. Turiu omeny, kmon, net man patiko! Must be something.

Ieškokite parduotuvėse. Vakar mačiau — Žirmūnų/Šnipiškių jaunimas jau randa.

Kijevo tortas

Lakštams
4 baltymai
3/4 st. cukraus
1 st. kepintų lazdyno riešutų
2 v.š. krakmolo

Kremui
3 tryniai
2/3 st. cukraus
1 st. pieno
300 g sviesto
2 v.š. geros kokybės kakavos

Riešutus stambiai sukapojame – nereikia labai labai smulkinti ligi miltų, pakaks.. Sukapoti :)
Visus lakštams skirtus produktus padalijame į tris dalis – kepsime tris atskirus lakštelius. Visko susimaišyti iš anksto negalime: baltymai subliukš, ir tiek to džiaugsmo.. Taigi, susidedame ant stalo pirmos normos produktus ir pradedame:
Baltymus išplakame iki standžių putų, pamažu berdami cukrų – įberiame kokį šaukštą, tada plakame, kol jis ištirpsta (patikriname taip: šiek tiek masės patriname tarp pirštų, neturi jaustis cukraus granulių), tada beriame dar šiek tiek.. Ir dar..). Per sietelį įsijojame krakmolą; suberiame kapotus riešutus; atsargiai išmaišome.
Masę dedame į 18 cm torto formą, išklotą kepimo popieriumi, ir išlyginame paviršių. Kišame į 170 oC orkaitę. Po 15 minučių kaitrą sumažiname iki 150 oC ir kepame dar kokią valandą. Jei viršus pradėtų ruduoti – uždengiame folija. Gali būti, kad reikės kepti ilgiau – aš paprastai išimu lakštelį, jį nuimu nuo formos ir nulupu popierių. Jei matau, jog dugnas dar žalokas – tokį apverstą kišu orkaitėn kokiom 10-15 minučių, kol išdžiūna galutinai.
Kai pirmojo lakšto kepimo laikas eina į pabaigą, išplakame antrą lakštą.. Ir kartojame tą patį. Taip pat ir su trečiuoju.
Lakštus visiškai atvėsiname.

Kremui trynius ištriname su cukrumi. Pieną užverdame ir po truuuuuputį pilame į trynius, nuolat maišydami, kad šie nesuvirtų. Masę supilame atgal į prikaistuvį ir kaitiname, kol sutirštės. Kadang kažin kur skaičiau (citation needed), jog kakava savo aromatą bei skonį geriausiai atskleidžia karštame skystyje, tai tuos porą šaukštų kakavos užpilu dalimi dar ne visai sutirštėjusio kremo, ištrinu, kad neliktų gumulėlių, ir supilu atgal į prikaistuvį. Na, panašiai kaip kad Agnė mane mokė virti kakavą.
Taigi, kai kremas sutirštėja, nukeliame jį nuo ugnies ir visiškai atvėsiname – pavyzdžiui, iki kambario temperatūros.
Sviestą gi iki kambario temperatūros pašildome. Jį išplakame iki purumo. Tada po šaukštą (LABAI SVARBU!!!) į jį pilame kiaušinių kremą ir plakame, kol kremas vėl tampa vientisas. Taip po truputį po truputį supilame visą kiaušinių masę.

Lakštus pertepame kremu, paliekame kiek pastovėti. Puošiame, valgome. Iškepame dar vieną tortą ir atiduodame jį Monikai.

Receptą radau SuperMamose. Gausiai patariu perskaityti tą įrašą – melejonas naudingų patarimų. Tiesa, mano keptas tortas buvo kiek kitoks – vos vos sumažinau cukraus, plonesni lakšteliai, be to, ir kremą kitaip ruošiau, bet esmė — būtent iš ten.

Iš tiesų dabar kasdiena sudėta į tris pagrindinius krepšius su trupučiuku alyvų kvapo ir negrįstom Šnipiškių gatvelėm pakeliui. Paprastai tariant, žongliruoju darbą, BBD ir MaistąMiegą (nežinau, kodėl visa, kas geriausia, prasideda raide m). Savaitgaliais dar truputis Šio Bei To, kiek daugiau saulės ir džiaugsmų ir šypsojimų vidinių ir išorinių, nelyg virš galvos kybotų Češyro katinas.

Dar sykiais savaitgaliais būna šventės, o šventės be torto (nors jis raide m ir neprasideda) – nesiskaito. A, be to, pasižiūrėjau, kad šiandieną seniai matyto bičiulio Manto gimtadienis, tai dedikuosiu tortą jam.

Tortas-tarsi-snikersas
Karameliniams biskvitams
2 kiaušiniai
330 g miltų
100 g cukraus
200 g “Rududu”
1 puodelis grietinės
1 a.š. sodos

Sodą sumaišome su grietine. Kiaušinius gerai gerai gerai (kol masį tampa labai šviesi ir gausiai tiršta) išplakame su cukrumi, įmaišome grietinę. Įplakame “Rududu”, galiausiai įsijojame miltus ir palenga įmaišome. Jei masė atrodo labai tiršta – įpilame šiek tiek pieno, mat jei tešla bus per tiršta, biskvitas išsikylos ir bus nelygus – menkas džiaugsmas.
Masę padaliname į dvi 24cm skardas ir kepame 180oC tol, kol vidun įkištas dantų krapštukas išlįs švarus – patikriname po kokių 15-20 minučių. Kai viršus būna sausas, tačiau kyla įtarimas, jog biskvitas dar neiškepęs, uždengiu jį folija – tada vidus toliau sau džiugiai kepa, o viršus nesuskrunda.
Atvėsiname biskvitus ir ilgu aštriu peiliu perpjauname kiekvieną į dvi dalis – taigi turėsime iš viso keturi papločius.
Didelė ir riebi pastaba. Man gaminant kažin kodėl biskvito tešla buvo baisiai tiršta, todėl įpyliau dar pieno – maždaug 1/2 stiklinės – ir išmaišiau. Tada sukryžiavau pirščiukus (kojų ir rankų) ir tikėjausi, kad viskas pavyks. Pavyko neblogai, bet — dar reikia eksperimentuoti su šitu biskvitu. Įtarimai puola ant puodelių vertimo į gramus (originaliame recepte turime 2 st. miltų) –> reikia peržiūrėti! (note to self)

Šokoladiniam pertepimui
100 g juodo šokolado
50 ml pieno

Pieną užverdame, supilame smulkiai kapotą šokoladą ir išmaišome. Gali būti, jog prireiks šiek tiek daugiau pieno – jei taip nutiktų, pieną pakaitiname ir supilame į šokolado masę, išmaišome.

Grietinėlės kremui
400 g plakamos grietinėlės (35-36%)
2 v.š. cukraus

Plakame grietinėlę ir po truputį supilame cukrų. Plakame plakame, kol pasidaro visiškai standi. Aš mėgstu grietinėlę prieš plakdama penketui minučių kyštelėti kameron – daug geriau išsiplaka, be to, mažiau baisu, kad susiplaks sviestas.

Sviestiniam kremui
270 g “Rududu”
100 g kambario temperatūros sviesto
100 g pakepintų žemės riešutų
žiupsnio druskos

“Rududu” ir sviestą ” palaikome kambario temperatūroje pernakt. Tada sviestą išplakame, kol pabąla, supilame “Rududu” ir dar plakame, kol gerai susimaišo. Įmaišome kepintus riešutus. Nesuvalgome kremo prieš tepdami tortą. Beje, šnektelėjau su Asta, ir ji siūlė pasigaminti dvigubai daugiau karamelinio pertepimo, ir jo dėti du sluoksnius. Deja, aš šitai visiškai užmiršau, tačiau kitąsyk taip ir darysiu – DVIGUBAI karamelinio kremo, DVIGUBAI :}

Karameliniam ganašui
250 g plakamos grietinėlės
3 v.š. “Rududu”

Užviriname grietinėlę, sudedame “Rududu” ir gerai gerai išmaišome, kol nebelieka gumulėlių. Atvėsiname, paliekame šaldytuve pernakt, o kitądien išplakame kaip normalią grietinėlę.

Sirupui
stiklinė vandens (visos gali ir neprireikti)
1 v.š. cukraus
2 a.š. tirpios kavos

Vandenį užverdame, supilame tirpią kavą ir cukrų, gerai išmaišome. Atvėsiname.

Torto statybos

Į torto formą dėedame vieną biskvitą, sulaistome sirupu. Aptepame trečdaliu šokolado ir puse grietinėlės kremo.
Dedame antrą biskvitą, jį taip pat suliejame sirupu, aptepame puse likusio šokolado bei visu sviestiniu kremu.
Trečias biskvitas – sirupas – šokoladas – likusi grietinėlė.
Galiausiai uždedame ketvirtąjį biskvitą, kiek paspaudžiame, jei norisi – šiek tiek suliejame sirupu. Paliekame pastovėti pernakt, o dar geriau – pusantros paros. Kuo ilgiau pastovi, tuo gardesnis!
Iš ryto išplakame ganašą ir juo aptepame tortą. Puošiame belenkaip gražiai arba paburbame, kad “nėra įkvėpimo” ir tiesiog subanguojame viršų, o apačią patrupiniuojame nupjautomis sudžiovintomis sumaltomis biskvito atraižomis (taip taip, tasai patarimas dėl per tirštos biskvito tešlos atėjo grynai iš liūdnokos asmeninės patirties), sumaišytomis su kakava.

Tortas gausiai išpopuliarintas Astos, nenugalimos snikerių gaminimo (tiek greičio, tiek, manau, ir kiekio atžvilgiu) čempionės. Ir, na, negalėjau jo nepagamint, kad ir kiek tinklaraščių anas jau apskriejęs. Ir, žinokitės, gausiai geras, GAUSIAI. O tas patarimas apie du sviestinio-karamelinio pertepimo sluoksnius yra ŠVENČIAUSIA TEISYBĖ, ir ir ir tortas nuo to tik geresnis, va!