Kepykla nr. 5

Anksčiau labai stebėdavausi, kaip žmonės galėdavę peršlti vasarą. Užstrigę šaldytuve? Šlapia galva bei vandens pilnomis ausimis lakstydami motociklu, kol lauke dar ne plius trisdešimt penki? Valgydami keturias porcijas ledų išsyk? Kaip, po šimts velnių, kaip?

Kol galų gale ir aš vieną naktį atsikėliau nuo plėšomos galvos, beveik pamestos nosies, laužomų kaulų ir griaužiančios gerklės. Ačiū tau, stiprusis imunitete; dėkui jums, puikieji kondicionieriai — eilinįsyk kartojasi tas žmogiškas nepasitenkinimas, kai “šalta – blogai, karšta – blogai; nėr laiko – blogai, nėr ką veikt – irgi”.

Nors mano fono paveikslėlis dar chirpia birželį, sode jau išsipūtė (tik dar neparaudo) pomidorai ir nuskintos tikriausiai visos avietės, o tai reiškia – metas morališkai (ir idėjiškai) ruoštis cukinijų antplūdžiui. Na gi žinote, apie ką aš – užusieniuose, girdėjau, tokiu metu pasitaiko net taip, kad kaimynas kaimynui iškrečia pokštą ir, pastarajam nežinant, prikemša jo automobilį pilnut pilnutėlį cukinijų – va taip va nėr kur jų dėt.

Cukinijų ir pomidorų tartas su parmezanu ir žalumynais

Pagrindui
1/2 st. avižų dribsnių
3 v.š. sezamo sėklų
1 st. rupių kvietinių miltų
1 a.š. druskos
1 a.š. kepimo miltelių
1/4 st. alyvuogių aliejaus
1/3 st. vandens

Įdarui
4 st. plonomis riekutėmis pjaustytų cukinijų
1 st. gabalėliais pjaustytų pomidorų

1/2 st. tarkuoto Parmezano (arba “Džiugo”)
2 v.š. šviežio kapoto čiobrelio
1 v.š. šviežio kapoto rozmarino
1 skiltelė kapoto česnako

1 v.š. alyvuogių aliejaus
1 kiaušinis
2 v.š. pieno
druskos ir pipirų

Orkaitę įkaitiname iki 180oC.
Pagrindui orkaitėje pakepiname avižas ir sezamą 5-8 minutes – atsargiai, saugokime, kad nesudegtų, sezamui daug nereik! Supilame į trintuvo (blenderio) indą, suberiame miltus, kepimo miltelius, druską bei pipirus ir pamalame, kol avižos susimala.
Kitame dubenyje sumaišome vandenį ir aliejų – aišku, jie taip iš lempos emulsija nevirs, tad persistengti neverta. Įmaišome sausus produktu ir suminkome tešlą.
Tešlos rutulį nestorai iškočiojame ant vos vos miltuoto paviršiaus. Įspaudžiame į tarto formą (ar, mano atveju, mažesnę keptuvę – kokių 20 cm skersmens*), uždengiame folija, pripilame pupelių ir apkepame orkaitėje kokių 10 minučių. Tada išimame foliją ir pupeles ir leidžiame dar vos vos pakepti, porą minučių.
Įdarui pomidorus sumaišome su alyvuogių aliejumi. Atskirai sumakaluojame tarkuotą sūrį, česnakus ir žalumynus.
Ant apkepto tarto pado suberiame trečdalį sūrio mišinio. Ant viršaus vienu sluoksniu dailiai išdėliojame cukinijos gabalėlius, pabarstome druska bei pipirais. Užberiame pusę likusio sūrio, sudėliojame dar vieną sluoksnį cukinijos. Sudedame pomidorus.
Kiaušinius sumaišome su pienu ir daugmaž tolygiai supilame ant daržovių. Galiausiai apibarstome likusiu sūriu.
Kepame apie pusvalandį, leidžiame pravėsti apie 10 minučių ir valgome su krūūūūūva žalių salotų.

Įkvėpimas – Anja’s Food 4 Thought.

Komentarai:
* Man tešlos pasirodė daugokai, o įdaro – mažokai, todėl kitąsykį gaminčiau tokiomis proporcijomis: pusė normos tešlos, pusė normos cukinijų, visa norma pomidorų, visa norma likusio įdaro. Ir būtina dėti stipraus skonio sūrio, mat kitaip jis tiesiog išgaruoja.

Iš tiesų man daug labiau patinka tradicinis tarto pagrindas. Arba toks vienas dar trapesnis, dar geresnis, dar gardesnis, kuriuo kol kas nespėjau pasidalinti. Šitas – gal užtat, kad jo daug daug daug ir storoko – man pasirodė kiek sausokas ir toli gražu ne toks trapus kaip kad esu pratusi bei mėgstu.
Tačiau iš šio recepto – esu tikra – išeitų puikūs duoniukai, ypač pribėrus dar daugiau sėklų.

matanalizę išmainius į savianalizę santykiu 1:10 ir termometro žmogeliukui užsivožus skrybėlę nuo saulės, tinklaraštis susikiša rankas į šortų kišenes ir niūriai dūlindamas spardo dulkių ir kudlų kamuoliukus.
- kaip tu dėl to jautiesi?- klausiu jo.
- sunku,- sako.

et, bent po kol kas pakentėkime atostogas!

tartas su migdoliniu kremu ir serbentais
20 cm tartas
pagrindui
95 g sviesto (kambario temperatūros)
1/2 a.š. druskos
25 ml vandens ar pieno
125 g miltų
įdarui
50 g kambario temperatūros sviesto
50 g cukraus pudros
50 g maltų migdolų
1/2 a.š. krakmolo
1 kiaušinis
šlakelis migdolų esencijos (geriausia – karčiųjų migdolų)
62,5 g plikyto kremo
serbentų!! (tiktų ir su, pėvėzė, mėlynėmis)

kremui sviestą supjaustome mažučiais gabalėliais ir medine mentele dubenyje sutriname ligi vientisos masės – bet neplakime tiek, kad pasidarytų purus!! paeiliui supilame cukrų, maltus migdolus, krakmolą, kiaušinį ir esenciją, lėtai maišydami. įmaišome iš anksto pasiruoštą plikytą kremą. jei kaipmat nenaudojame, uždengiame maistine plėvele ir kyštelim šaldytuvan.
pagrindui sviestą supjaustome mažesniais gabalėliais ir medine mentele sutriname ligi vientisos masės. mažame indelyje piene irštirpdome druską, po truputį skystį supilame į sviestą, nuolat maišydami. miltus įsijojame ir staigiai sumaišome – atsargiai, nepermaišykime!! išverčiame tai, ką turime dubenyje, ant stalo ir greitai suminkome vientisą tešlą (vėlgi, geriau neperminkyti!). įvyniojame maistinėn plėvelėn ir leidžiame pailsėti šaldytuve porą valandų. iškočiojame nestoru sluoksniu (~2 mm), įklojame į tarto formą. supilame kremą, primėtome uogų, kepame 180-190 oC, kol kremas nebebus skystas – palei knygą, kokių 30 minučių. pravėsiname. skanaujame.

tešlos bei kremo receptai – iš p. hermé la larousse des desserts.

chez nous pavasaris. oficialiai! – patyliukais mintijau šią savaitę.
patyliukais, stengdamasi nežiūrėti į gismeteo, vėl grasantį minusinėmis naktimis.
taip negalima, taip tikrai negalima. juk saulė,

saulė jau ne tik šviečia, bet ir šildo nelyg netaupi elektros lempelė. ir dar — minant norisi nusispirti pirštines, įgrūsti jas giliausiuosna kišenių kampuosna (tik atsargiai – nepameskim). užsimerkti (juk taip plieskia į akis!), šypsotis vėjui.
šypsenos užkuria Pozityvumo varikliuką, o tada mašinėlė rieda iš inercijos. vakarais jos mechanizmą-organizmą stipriname bananiniu karštu šokoladu. įsivaizduojame, kad mylime visa aplinkui.

iš neįsivaizduojamų tolybių skrynios (du tūkstančiai septintieji!) traukiame lauk pyragėlius.
mama, pasiilgau virtuvės.

p.s. sapnavau lebovitz’o book-signing‘ą kažin kokioj kaimo turizmo stovykloj. deivis buvo labai malonus.

citrininės tartletės su morengu
pagrindui
200 g sausainių (selga, pėvėzė)
70 g tirpdyto sviesto
2 v.š. vandens

aguonų sluoksniui
1/2 st. aguonų (maltų)
1/4 st. cukraus
1 v.š. sviesto

citrininiam sluoksniui
3/4 st. cukraus
3 tryniai
1 kiaušinis
2 citrinų žievelės
3/4 st. citrinų suličių (iš maždaug 2-3 didelių citrinų)
3 v.š. sviesto

morengui
3 baltymų
1/2 st. cukraus
1/2 v.š. аguonų

pagrindui sumalame sausainius ligi miltų, įmaišome tirpintą sviestą. po truputėlį maišome vandenį. padaliname tarp tartlečių formelių ir gerai suspaudžiame.
aguonų sluoksniui puode sumaišome aguonas, cukrų ir 1/4 st. vandens. užverdame ir leidžiame pavirti 1-2 minutes, kol masė ims blizgėti. nukelti nuo ugnies, įmaišyti sviestą. aguoninį sluoksnį išdalinti tarp pyragėlių.
įkaitiname orkaitę iki 190oC. kepame tartletes 10 minučių.
tuo metu pasiruošiame citrininį įdarą: išplakame trynius, kiaušinį, cukrų ir nutarkuotą citrinos žievelę. įmaišome citrinos sultis. supilame į puodą ir kaitiname ant vidutinės ugnies, nuolat maišydami, kol kremas sutirštėja – pirštu perbraukus per mentele, ‘takelis’ turi nebesubėgti. ypač atidžiai maišome pakraščiuose! atvėsiname kremą penketą minučių. plakdami elektriniu maišytuvu, sudedame sviestą. paruoštą kremą išpilstome ant pravėsusių tartlečių ir pastatome šaldytuvan, kad apstingtų.
įkaitiname orkaitės grilį.
morengui baltymus išplakame iki minkštų ragelių. tuo metu verdame cukraus sirupą: cukrų sumaišome su 1/4 st. vandens ir kaitiname, kol pasieks 113oC temperatūrą, maždaug 5-6 minutes. nuolat plakdami supilame sirupą į baltymus – pilti reikėtų tarp šluotelių ir dubens krašto. baigiame plakti baltymus, kol jie atvėsta. atsargiai įmaišome aguonas. išdaliname morenginį viršų tarp tartlečių ir pakišame keletui sekundžių (ar, jei orkaitė nepaklusni kaip mūsiškė, kiek ilgiau), kol viršus paskrunda.
skanaujame atvėsusias.

receptas buvęs iš šito tinklaraščio, tik.. jo nebegalima pasiekti.

Jis man sako

agne, rašyk į blogą.

grįžta iš už atlanto ir dainuoja po langais

agne, iškepk man tartą

Jis yra labai įkyrus, tas mano draugas.

norėčiau Jam parašyti ska dainą

ji prasidėtų taip

JURGI, AR TIKRAI ŽINAI, KĄ TU MAN DARAI

citrininis tartas Jurgiui.

tešlai kaip visada tas pats mano-julės receptas iš tikrųjų pavogtas iš prancūzo konditerio amatų mokykloj:

282 g sviesto
180 g cukraus pudros
112 g kiaušinių
450 g miltų

(užtenka dviem tartam, tai stipriai siūlau skelti receptą per pusę)

varškės įdaras:

1 pakelis varškės (tikrai nesvarbu ar 180g ten ar 200 g)

1 baltymas, išplaktas iki standžių putų

maltas imbieras

muskatas

kiaušinio, kiek liks nuo tešlos ( aš mėgstu taip gaminti, kad nereiktų išmetinėti vertingų daiktų)

citrininis kremas:

50g sviesto

62g cukraus pudros

15g citrinos sulčių

1 citrinos žievelė

1 trynys

o,5 kiaušinio

kaip daryti trapią tešlą:

1. persijojame cukraus pudrą su miltais ant stalo/į dubenį. metam į tą miltų masę sviestą ir rankomis/šakute jį ‘sutrupinam’ (angliškai tai gerai vadinasi ‘cut butter into flour’). miltų ir sviesto trupiniai pasidaro birūs kaip kokios kukurūzų krupos/smėlis ,)

2.supilame kiaušinius (and trust me – ten tie gramai ne veltui parašyti) ir kuo greičiau užminkome tešlą.  ji net gali atrodyti nepilnai susiformavusi, bet tada ją kišam į maistinę plėvelę ir dedam į šaldytuvą kokiai valandai.

3.tešlą kočiojame (kokių 4mm storio), gerai subadome šakute, įklojame foliją ir tada pripilam kokių pupelių ant viršaus: tai suslėgia tešlą ir neleidžia jai per daug iškilti. blogiausiu atveju galite pilti miltus, bet po to juos vargiai jau panaudosit kepimui. be to! ne kartą bandžiau kepti be svorio ir tešlai nieko blogo nenutiko, bet visada šaunu žaisti haute cuisine,} kepame 180 C kokias 7 min – priklauso nuo orkaitės. kai tešla pabalsta/legvai pagelsta, traukiam ją lauk ir supilam

varškės įdaras:

nieko nėra lengviau nei suversti varškę ir citriną į puodą, sutrinti šakute, supilti prieskonius su kiaušiniais ir tik gale palengva įmaišyti plaktą baltymą, sako mano mama. taip ir padarykite.

supilti įdarą į apkepusią tarto formą ir kepti žemesnėj temp, pvz 160 C, kokių 20 – 30 min. tiesiog varškės paviršius pasipučia ir pagelsta gražiai – tada tikrai pakanka kepti.

kol tartas aušta, darom

citrininį kremą:

1.virš puodo su vandeniu statyti dubenį su sviestu. dubuo turi būti ne kuo gilesnis, o kuo platesnis.kaitinti.

2.kai sviestas išsilydo, sudėti cukraus pudrą ir maišyti tol, kol ji ištirps.

3.supilti citrinos sultis, sudėti žieveles, visus kiaušinius ir tada! šluotele greitais judesiais bružinant dubens dugną į šonus ir niekaip neleidžiant kiaušiniui prilipti prie apačios, šildyti kremą tol, kol jis sutirštėja (turintiems termometrą – masė turi pasiekti 50 C) ir atrodo..dunno..kaip kondensovkė ,D

4.užpilti į tartą ir statyt į šaldytuvą.kremas sustings greitai.

moters gyvenime (sakė r.k., kad sakė ivanauskaitė), yra du etapai – jaunystė ir sodas.
- – -
-oi.
-ką išrovei?
-nieko, jau nieko.
-ką pasodinai?
-ridikėlį…

tartas su braškėmis – va taip dėkojame žmonėms už paslaugas, nors jiems ir neskauda*)
tešlą gaminau – šimtąjį kartą – pagal šį receptą.
plikytam kremui (pakanka vienam 20cm tartui pripildyti)
1 st. riebaus pieno
3 tryniai
1/4 st. cukraus
1/6 st. krakmolo*
1 a.š. vanilės ekstrakto
1-2 v.š. kambario temperatūros sviesto*
vaisiams
uogų (braškių, mėlynių, gervuogių, aviečių, ar – dievaži, žemuogių!; truputį apvirtų (? – poached) persikų, nektarinų, abrikosų ar slyvų. ar dar ko!)
kad gražiau blizgėtų, naudojau želė tortams

iškepame tarto dugnelį ir leidžiame jam visai atvėsti.
kremui pieną užverdame; tuo metu dubenėlyje ar – dar geriau – mažame prikaistuvyje sumaišome trynius su cukrumi beigi krakmolu iki vientisos šviesios masės. po truputį supilame pieną (būtina nuolat gerai maišyti), grąžiname ant plytos ir maišydami (!) paverdame ant vidutinės ugnies, kol gerokai sutirštės. labai labai gerokai – nemaišant paviršius ima net sproginėti ir taškyti kremą aplink.
nukeliame nuo ugnies, leidžiame porą minučių pravėsti, įmaišome vanilės ekstraktą. palaukiame penketą minučių, įmaišome sviestą, kruopščiai uždengiame maistine plėvele (prispaudžiame ją prie kremo paviršiaus, kad nesusidarytų nejauki plutelė), leidžiame visiškai atvėsti (geriausia – pernakt).
į tarto dugną sudrėbiame kremą, aplyginame, dėliojame uogas ar vaisiu ir dar belenkaip puošiame. jei norisi, aptepame želė tortams – tada uogos blyyyyyyyyzga.

* man, įdėjus sviestą, kažkodėl kremas nesustingo – gal todėl, kad nepakankamai palaukiau, kol jis pravės prieš maišydama sviestą; todėl tiesiog jį iš naujo pakaitinau ir įmaišiau dar šaukštą krakmolo, prieš tai ištirpinusi jį šaltame vandenyje; dar paviriau, kol sutirštėjo.

plikyto kremo receptas iš dorie greenspan. baking: from my home to yours

p.s. o taip. jis juk man kalba – ar ne?