Kepykla nr. 5

A. su J. sakė, jog, matyt, spurgos pusryčiams ir yra ta priežastis, kodėl mūsų naujasis šeimos narys – minivenas.
Po tiek nemiegotų naktų, po tiek laukimo (nelyg Kalėdų), po tiek visko, pažvelgus pro langą galima šypsotis į ūsą (bent jau tiems, kas juos turi). Ir nors juokiuosi iš vyrų elgesio, gavus naują žaisliuką, iš tiesų viduje džiūgauju, matydama tokią stiprią naują simpatiją. Pavasarį priklauso [iš naujo] įsimylėt.

Šiandien virtuvėj šokoladiniai sausainiai, o kai buvau Vilniuj, pusryčiams iš tikrųjų kepiau Kepėjų be stabdžių spurgas.

Berlyno spurgos

500 g miltų
25 g šviežių mielių arba pakelio (7-11 g) džiovintų
80 g cukraus
250 ml pieno
80 g kambario temperatūros sviesto
2 kiaušiniai
žiupsnelis druskos
nutarkuotos ½ citrinos žievelės
2 valg. š. romo
200 g džemo (naudojau obuolienę)
riebalų spurgoms virti
cukraus pudros spurgoms apibarstyti

Miltus persijojame į dubenį, viduryje įspaudžiame duobutę. Į ją sutrupiname mieles ir apiberiame
šaukštu cukraus. Ant jų supilame pusę vos vos pašildyto pieno. Iš kraštų užžeriame šiek tiek miltų ir plakame tol, kol mielės išsileidžia.

Uždengtą įmaišalą kildiname 30 minučių.

Tada suberiame likusį cukrų su druska ir citrinos žievele, supilame pieną, romą, sudedame kiaušinius
ir susmulkintus riebalus. Rankinio plaktuvo maišikliu arba rankomis tešlą minkome tol, kol ši ima pūslėtis ir atšoka nuo dubens kraštų. Uždengtą ją dar kartą kildiname 30 minučių.

Ant truputį miltais pabarstytos lentos iškočiojame piršto storumo tešlos lakštą. Ant pusės
to lakšto maždaug 8 cm skersmens formele nesmarkiai įspaudžiame skritulius. Ant jų vidurio išdėliojame po vieną kupiną šaukštelį džemo. Užklojame kita puse tešlos lakšto. Aplink įdarą skrituliukus stipriai apspaudinėjame pirštų galais. Spurgas formele galutinai išpjauname ir sudedame ant miltais pabarstyto padėklo. Uždengiame ir dar 30 minučių laikome, kad pakiltų.

Riebalus įkaitiname aukštame puode. Jie būna reikiamo karštumo, kai ant panardinto
pagaliuko nesusidaro oro burbuliukų (čia man buvo labai sudėtinga nustatyti, todėl tiesiog bandymų ir klaidų metodu – verdam spurgą ar tešlos gabalėlį, kol paruduoja, išimam, žiūrim, ar vidus iškepęs – atsirinkau, kokia temperatūra tinka). Berlyno spurgas po kelias dedame į karštus riebalus, uždengiame, paverdame 2 ½ minutės, apverčiame ir neuždengtame puode verdame dar 3 minutes. Išvirusias
spurgas išgriebiame kiaurasamčiu, padedame nuvarvėti ant virtuvinio rankšluosčio ir gausiai apibarstome cukraus pudra.

Beje, kol nepamiršau, pasakysiu, kad mes su Mantu kart du (ir kitu Mantu, t.y.) ir Jule užmezgėm tokią grupę Facebooke : Taisyti – Valgyti. Man labai patiko Manto mintis suburti žmonės į tokią vietą, kurs maistu galima mainytis į darbus ir atvirkščiai,) O gal mes teesame romantiškas jaunimas, kuris nori gyventi kaime ir mainyti ožkas į naujo tvarto pasatymą, bet kaip mūsų draugas Lenonas sakė – mes ne vieni tokie. (TIKIUOSI ,D )

Mielinės spurgytės iš 2011 metų rugsėjo mėnesio ‘delicious.’ žurnalo, kurį, beje, galima užsiprenumeruoti ir ne Didžiosios Britanijos gyventojams. Labai ilgai ruošiausi jas kepti, bet net nežinau kodėl, nes iš tiesų jas yra labai lengva pagaminti. Reikia tik

200 g miltų, turinčių didelį glitimo kiekį ( A, B, C  raidėmis pažymėti miltai lietuvoje, dažniausiai ‘bread flour’ Anglijoje)
50 g šalto nesūdyto sviesto, supjaustyto mažais gabaliukais
7 g/ 1 pakelio sausų greito veikimo mielių.
4 valg. šaukštų / 45 g smulkaus cukraus
1 kiaušinio
100gl pieno, pašildyto iki kokių 35 ºC
kokių 500 ml – 1 l rafinuoto deodoruoto saulėgrąžu aliejaus spurgyčių virimui
kokio nors džemo ar uogienės įdarui
konditerinio maišelio su siauriu antgaliu arba iš kepimo popieriaus susuktos tūbelės
cukraus pudros pabarstymui

Duonos kepimo mašinoje: supilame šaltą pieną, suberiame miltus, į kampus sudedame sviestą, cukrų, kiaušinį, tuomet viduryje padarome duobutę ir suberiame mieles. Pasirenkame ‘Dough’ (tešla) režimą ir įjungiame mašiną. Mašina suminkys ir pakildins tešlą.
Be kepimo mašinos: pasveriame miltus ir į juos ‘įtriname’ sviestą, kad pasidarytų trupinukai iš miltų ir sviesto. Įmaišome cukrų, tuomet padarome šulinėlį vidury tešlos, supilame pašildytą pieną, paplaktą kiaušinį ir mieles. Išmaišome tešlą ir išverčiame ant stalo. Minkome apie 10 min, kol tešla pasidaro minkšta kaip pagalvėlė, tačiau nebelimpa prie pirštų kaip ką tik sumaišyta tešla lipo iš pradžių. Tešlą įdedame į lengvai pariebaluotą indą ir uždengiame indą plėvele, pastatome jį į šiltą vietą (dažniausiai tiesiog virtuvėje ant stalo) ir laukiame, kol tešla pakils/ padvigubės – apie 1 valandą.
Tuomet išimame tešlą iš duonkepės/indo, kuriame kilo tešla, paminkom (mano kažkodėl buvo labai drėgna ir lipni, todėl minkiau ant miltais pabarstyto stalo) truputį ir pasveriame 40 g gabaliukais. Tada imame viena gabaliuką, dedame ant švaraus stalo ir uždengiame delnu. Tarp nykčio ir kito rankos krašto atsiras įdubimas, kuriame slepiasi tešlos gabaliukas. Nekeliant rankos nuo stalo, keli kartus ‘nupiešti’ mažus apskritimus delnu ant stalo. Jausite, kai tešlos gabaliukas voliojasi delne ir apvalėja. Tikslas – atkėlus ranką rasti apvalų, glotnų tešlos kamuoliuką.Nelabai randu tikslaus video, bet šito puslapio pirmo video 09.30 minutė rodo, kodėl svarbu ir kaip padaryti tą apvalų kamuoliuką. Aišku, jis daro picą, todėl kamuoliukas didelis ir galima dviem rankom jį laikyti, bet spurgytės mažos ir telpa po delnu vienu.

Dar kitas video, kurį radau, turi tokią mintį: tiesiog iškočiokite tešlą ir apvalia formele išpjaukite apvalias spurgas, leiskite joms pakilti ir kepkite,) Man tai atrodo gera mintis, nes nereikia nieko plėšyti, sverti, volioti – reikės tai išbandyti kitą kartą,)

Taigi, kai jau išpjovėte ar pasvėrete savo spurgytes, dėkite jas ant kepimo popieriaus paklotos skardos, palikdami gerą tarpą tarp jų, uždenkite plėvele ir leiskite joms pakilti gerai  -  vėl apie valandą. Tik tada įkaitinkite savo aliejų iki 190 ºC ir kepkite spurgytes: atsargiai įleiskite į aliejų, palaukite minutę, kol paruduos viena pusė, tada apverskite. Stenkites nedėti per daug jų vienu metų į puodą ir visada patikrinkite pačią pirmą spurgytę, ar ji iškepė viduje (tik leiskite bent 5 min ataušti, nes nusideginsit prištus,). Jei spurgos viduje randate žalios tešlos, reiškia, spurga iš išorės apskrunda greitai, o viduje nespėja iškepti – reikia sumažinti ugnį. Iškepusias spurgas dėti ant kokių nors grotelių (pvz., orkaitės lentyna), po kuriomis yra pakištas senas kartono lakštas, kuris sugeria nuo spurgų lašantį aliejų. Kai kurie sako, kad galima spurgas dėti ant popierinio virtuvės rankšluosčio, bet aš nesutnku: tada jos tik sėdi tam pačiam aliejuje, kuris nuo jų nulašėjo į rankšluostį.

Kai spurgos atšąla, plonu antgaliu, kurį vėliau naudosite įšvirkšti džemui, padarykite spurgoje po vieną skylę iš priešingų šonų. Jei neturite antgalio, darykite skylutes kokiu dantų krapštuku ar pan, tik praplatinkite ją tuo pačiu įrankiu, kad, tarkim, galėtumėte lengvai įkišti ten pieštuko smaigalį. Tuomet į savo konditerinį maišelį ar popierinę tūbelę prisipilkite džemo ir įdarykite juo spurgytes. Prisimenu, kaip dirbdavau vienam Lietuvos supermarkete konditerijos skyriuje irreikėdavo daryti tokias kas dieną -  tada jos labai greitai nusibosdavo. Bet žmonės tiesą sako, kad laikas labai gydo: pasensti ir pamiršti, ir vėl gali džiaugtis šitais pūkų kamuoliukais!

Ačiū Aistei už nuotraukas vėl!

Tikiuosi, jums patiks.

kai jie skambina – kai skambina škotai- vyksta mūsų bute mažos komedijos.

gytis jau būna išėjęs į paskaitas, o aš vartausi lovoje kaip koks – tikra tiesa!- cepelinas.

tada suskamba mano telefonas ir aš rituosi per melsvą patalynę link jo.

-hi! – sakau, kai skambina nežinomas numeris.

ir tada prasideda šarados: man reikia ant lapelio susirašyti kas skambina, iš kokio restorano ir kada nori mane matyti. gal penkis kartus perklausiu to žmogaus vardo, ir restorano adreso. bet čia ne tik pokalbis telefonu su visais atitinkamais mechaniniais trukdžiais – čia pokalbis su škotu,) tada kaip kokioj penktoj klasėj užsirašau gatvės paavadinimą ‘kaip tariasi’ ir einu į miestą prie interneto išsiaiškinti, ar aš kam nors panašaus siunčiau savo cv.

taip sužinojau, kad rytoj 10oo einu į dar vieną interviu, o chefas iš apex hotel vis žada paskambinti.

bet aš tiesiog žiauriai noriu susirasti darbą ir gauti pinigų iš kur nors ne tik buto nuomai, bet ir žuvies parduotuvėlei, kuri yra šalia mūsų laiptinės durų, pro kurios stiklus nuolat šviečia ‘ life mussels’ ar ‘tiger shrimps’.

—————

dar lietuvoje, prieš man išvažiuojant, aš turėjau piktąją pamotę audrutę, kuri mane vertė jai virti varškės spurgas. po to ji paskvietė kelias drauges ir savo išlepusias dukras ir valgė tas spurgas ir laižėsi pirštukus. tada ji grąžino man pasą, kurį buvo pavogusi, ir leido važiuoti į škotiją.

bet dabar aš esu miesto bibliotekoje, o receptą palikau namuose, todėl jį įdėsiu kiek vėliau.pvz ryt!

-atsiprasau uz kalba nelietuviska-

stai!jau radau ta recepta, o ta proga pridursiu, kad taip, as buvau siandien dar vienam interviu tame restorane, is kurio skotas skambino. buvo smagu.na, bent jau interviu ilgiau truko nei pats pirmasis. pasveikino mane (labai is karto apsidziaugiau, kad visgi teisingai adresa isgirdau ir radau butent ta restorana), pasisodino. sako, tai buvai konditere…nu  jo, buvau..tada aisku prie kiekvieno atsakymo apie konditerija dar pridedavau, kaip as labai noriu mokytis ir kokia esu gabi…manes klausia, kaip isivaizduoju savo ateiti…sakau, virtuveje

—kartais tokiais momentais tikrai tenka suvokti, kad jei dabar gausiu sita darba ir rimtai dirbsiu, jei mokysiuos cordon bleu, po to vel grisiu i virtuve, jei..jei dabar tikrai gausiu sita darba, tai tikrai bus paskutinis zingsnis visu tu kvailiojimu tarp univeru ir amatu mokyklu – tiesiog dabar as nusprendziu buti virtuveje ir taip pasiliks visa mano gyvenima—

tada jis man prisipazino, kad tokio klausimo klausia del to, kad vaikai britijoj prisiziuri visokiu kulinarijos show ir galvoja, kad fun virtuveje dirbti, o toks va paskutinis vaikinas istvere pusvalandi po to, kai ji preime…miela, galvoju..as irgi daug top chef ziuriu..as irgi myliu ilana..bet as ir virtuves jau maciusi esu..

anyways.galiausiai sutarem su chefu, kad as ateisiu pas ji viena shifta padirbti, bet pries tai turiu nusipirkti kepuraite, kad neprimetyciau plauku i maista, kas, atvirai pasakius, man kvepia seksizmu, nes kiek maciau pro virtuves duris, net ilgaplaukiai virejai nedevi kepuriu. nes jie vaikinai. nezinau, gal jiems plaukai neslenka or sth!

varskes spurgos

uztenka geram dubeneliui spurgu ir dar net jei kelias bevirdama suvagai ar jas suvalgo stefanija

400g varskes

2 kiausiniai

60 ml pieno

30 ml aliejaus

1 valgomas saukstas stipraus alkoholio (butinai!tai neleidzia spurgoms prisigerti aliejaus)

vanilinio cukraus

ziupsnelis druskos

2 valgomi saukstai krakmolo

2 arbatiniai sauksteliai kepimo milteliu

200 g miltu

daug aliejau virimui (priklauso nuo puodo ir nuo spurgu dydzio. as viriau mazas spurgytes katiliuke, tai sunaudojau gal puse litro aliejaus)

1.visus produktus sumaisyti, jei varske is turgaus, galite patrinti sakute, miltus supilti paskiausiai.

2.ikaitinti alieju (galima imesti teslos gabaliuka ir patikrinti).

3.pasitepti rankas aliejumi (tada tesla maziau limpa prie delnu ir pirstu), kabinti teslos (as darau tokias sauksto-su-kaupu dyzio spurgeles), suformuoti rutuliuka ir mesti i alieju. jei spurga prilimpa prie dugno, tai geriau leiskit kelias sekundes jai taip ir pabuti – tada ja turetu pavykti atkrapstyti visa, o jei iskart meginsit atplesti nuo dugno, tai tiesiog ta prilipusi dalis atsiskirs nuo spurgos. spurgas reikia virti, kol pasidaro tamsiai rudos. galima pirma spurga perpjauti ir jei viduj ji zalia – reiskia, ji pergreit iskepa is isores – tada sumazinkite temperatura .

4.geriausia iskepusias spurgas deti ant kokiu nors groteliu, o ne ant virtuvinio popierinio ranksluoscio ar pan, nes jis gal ir sugeria riebalus, bet spurga ir toliau sedi toje riebaluotoj vietoj.

pabarstyti cukraus pudra ir valgyti,))

ps.as turiu viena drauge, pvz, tai ji stora kaip spurga*