Kepykla nr. 5

kiekvieną rytą nuo šiol į darbą einu pro justino laiptinę ir tai mane užpildo nepaaiškinama energija. šypsau labai daug ir žinau, kad tikrai nevėluosiu. pakeliui rūkau rūkau ir galvoju apie visas tas gražias merginas, kurios į mokyklą keliasi prieš dvylika. rytinė kava. juoda, be cukraus, be pieno.
dabar jau pakeičiau trečią praktikos vietą ir pagaliau gavau tai, ko man reikėjo: gerą geografinę padėtį, gerą darbo laiką ir puikias moteris, kurios mane kantriai pamoko, kaip daryti tą ar aną. in fact, dabar po darbo net spėju nuvažiuoti į senąjį steponą ir ten užsidirbti dar kelis pinigus juodai dienai.po to viską išleidžiu baltiems indams ir cigaretėms.

kažkada, dar balandį, buvo severijos ir evelinos – geriausių kamilės draugių – gimtadienis. kol aš sintetinau kokainą ir neturėjau laiko, julė man surado sausainių receptą ir aš juos kepiau tam išskirtiniam penktadieniui minėti. vieninteliam metuose, kuomet visiems aplink yra 18: man, tau, mantautui, severijai ir evkai, kamkei ir jos vaikinui, kuris paslapčia bučiuoja kitas.

sausainiai gražios raidelės

(kaip kad būna makaronai raidelės)

svarbiausia:

2 cups miltų

1/2 arbatšaukštis druskos

1/2 arbatšaukštis kepimo miltelių

125 g sviesto, kambario temperatūros

1 cup sugar

1 kiaušinis

1 kiaušinio trynys

1 arbatšaukštis vanilės ekstrakto ar ko ten rasit savo stalčiuose

cukraus pudros ir geros kakavos glaistui arba išsitirpinkite šokolado

1. dubenėlyje sumaišome: miltai + druska + kepimo milteliai.

2. į didesnį dubenį dedame atšilusį sviestą, imame medinį šaukštą ir sviestą minkom ir sukam kol jis tampa kremine mase. dar aš dažnai įkišu trumpam tą dubenį į orkaitę ir tuomet sviestas dar labiau aptirpsta ir jį lengva išsukti.

3. į sviesto masę suberiame cukrų ir — čia yra svarbiausia dalis — toliau sukam sviestą mediniu šaukštu, kol jis gerai išsiplaka, pasidaro baltas ir purus. bet kai aš sakau baltas, aš tai ir turiu minty – nebandykit praleisti tokio žingsnio.

4. tik išsukus sviestą iki baltumo supilami kiaušiniai (jei didinsit porciją, tai kiaušinius pilkite palaipsniui, o ne visus iš karto) ir maišomi, kol susijungia su riebalais.

5.galima įpilti vanilės ekstrakto.maišyti.

6. tada suberiamas miltų mišinys (1) ir maišoma/minkoma kuo trumpiau – tik kol susijungs viskas į vientisą masę.

7. tada aš susukau cilindrus iš tos tešlos, įvyniojau juos į plėvelę ir padėjau į kamerą pernakt, o receptas rašo, kad galima taip juos laikyti nuo 2h iki 3 dienų.puiku!

8. ištraukus tešlą iš kameros, pjaustome norimo storio diskais, dedam ant kepimo popieriaus ir kepame 175 C temperatūroje 9 – 11 min. sausainiai praktiškai net nepakeičia spalvos, o būna balti minkšti ir tirpsta burnoje.

9. kai aš dariau raideles tai tiesiog sumaišiau cukraus pudrą su kakava ir šiek tiek vandens ir špricavau lenktomis linijomis severijai tinkančius žodžius.

mano naktys paklydo kažkur tarp east london is a vampire,
it sucks the joy right out of me ir well it’s been a long time, long time now
since I’ve seen you smile. todėl basom pėdom matuoju žalgirio gatvės triukšmus, o sugniaužtas kumščiukais – laukinį oro ilgesį.

nėr pralaimėjusių, nėr.

prancūzų patiekalų savaitei nuotraukų aplanke sukrapščiau dar vieną skanumyną su daugiau nei įprasta kirčio ženklų. birūs – smėliniai – ir tirpstantys burnoje. švelniai kvepiantys sviestu ir vakarais stogo terasoje. ne veltui — prancūzų mėgstamiausi.

sablés

240g sviesto
1/2 st. cukraus
1/4 st. cukraus pudros
1/2 a.š. druskos
2 dideli kiaušinio tryniai
2 st. miltų

papuošimui
1 kiaušinio trynys
cukraus

plakikliu triname sviestą, kol tampa vientisas ir dailus. suberiame cukrus ir druską, plakame dar minutę, kol masė išsilygina, TAČIAU netampa puri. įplakame kiaušinių trynius.
smagioji dalis: supilame į dubenį miltus ir penketą kartų “papulsuojame” po keletą sekundžių. dubenį geriausia uždengti rankšluosčiu, nes kitaip, kitaip visas kambarys skendės miltuose. dabar žvilgtėrime po rankšluosčiu: jei ant dugno likę daug miltų, papulsuojame dar porąsyk. jei ne, nuimame rankšluostį ir lėtai pamaišome – lopetėle ar maišytuvu – apie 30 sekundžių, kol miltai pradingsta tešloje, o ši atrodo vientisai drėgna. Svarbu: negalima permaišyti tešlos, patartina ją liesti kaip įmanoma mažiau. galutinė tešla neatrodo graži ir sulipusi į vieną lygų gumulą – ji lieka tokia it plastelinas.
tešlą išverčiame ant lygaus paviršiaus ir padaliname pusiau. įvyniojame į maistinę plėvelę, formuodami maždaug 22 centimetrų ilgio cilindrėlį, ir šaldome bent dvi valandas – ne ne, jokiu būdu negalima praleisti šito žingsnio!! šaldytuve tašlą galima laikyti 3 dienas, o užšaldžius – porą mėnesių.
įkaitiname orkaitę iki 180oC. įklojame popieriumi.
iš šaldytuvo ar šaldiklio ištraukiame ritinėlius, juos aptepame išmaišytu kiaušinio tryniu ir apvoliojame rupiame cukruje. supjaustome 0,7-1 cm skridinėliais.
išdėliojame ant skardos ir kepame, kol aplink kraščiukus ims vos vos ruduoti – paviršius vis dar turi būti šviesus! Pasak recepto, tai turėtų trukti kokias 17-20 minučių, tačiau maniškiai buvo iškepę ir po dešimties. tad reikia pasižiūrėti pagal savo orkaitę,
sausainius atvėsiname. kad ir kaip kvepėtų švieži sviestiniai sausainėliai — vertėtų palaukti, kol jie atšąla.

Iš: Dorie Greenspan. Baking: From My Home To Yours.

šį rytą, leidžiantis nuo baltupių kalno, rūkas prašėsi kabinamas šaukštais.
kaip senais gerais laikais: po neišmiegotų naktų, dūzgiančia galva, besipainiojančiomis kojomis. lėtai, nors pro šalį važiuoja visi įmanomi: trisdešimt ketvirtas, kem-devintas, d. šeštas a, pen-dešimtas.

ir tada, prieš tai, po to, visada – žaisti į namus, į tobulą šeimą (tokią neskaidrią korumpuotą), išleidžiant į pasaulį tobulus vaikus, pačius gražiausius, po vaivorykštėm.

biskvitas šokolade

riebiam biskvitui
180 g miltų
203 g kiaušinių
180 g sviesto
180 g cukraus
šaukštelis vanilinio cukraus

pertepimui
307 g obuolių marmelado

glaistui
82 g šokolado

paruošiame riebų biskvitą: kiaušinius su cukrumi pašildome iki 40 oC temperatūros ir išplakame (plakame gerai – kaip paprastam biskvitui, kol tūris gerokai padidėja ir tirštėja). riebalus sumaišome su miltais ir plakame 5-10 min., kol pasidaro purūs. po truputėlį supilame išplaktą kiaušinių masę. tešlą paplakame, kol pasidaro vienalytė.
masę sudedame į riebalais išteptas ir miltais pabarstytas skardas (arba — jas galima iškloti kepimo popieriumi. kaip kam patinka.), išlyginame plonutėliu (2 mm) sluoksniu ir kepame 220 oC temperatūroje 4-5 minutes. kol biskvitukai dar karšti, atlipiname juos nuo skardos – vėliau tai padaryti bus sunku. paliekame ataušti (palikau ant cukraus pudra pabarstytų švarių rankšluosčių).
atvėsusius lakštus marmeladu lipiname po 4-5 (pasak recepto, po 4; man išėjo 5 pusskardiniai lapai, todėl lipdžiau po penkis.). viršus aptepamas plonu marmelado sluoksniu ir apglaistomas tirpintu šokoladu. kai šokoladas pastingsta, supjaustome 4,5 x 1,5 cm pločio gabalėliais. mmm.

receptas iš I. Čereškienės Miltiniai konditerijos gaminiai

pirmadienį vienaragiai piktai kojomis trypė žemę, ragais smaigstė orą.
dundėjo žemė ir drebėjo oras.

vienaragių maištas, tariau sau.
aplinkui krentant miltų statinėms ir obuolių dėžėms, kepiau makaronus.

makaronai makaronai. ir atrodė man – jau ilgai atrodė, nuo pat pirmojo karto, kai užuot iš orkaitės traukusi pyragėlių po du eurus, kramčiau morenginius plokštukus, o gal ir dar anksčiau,
atrodė, kad manajame sąlygų sakinyje “kai tik – iškart” lemiamą vaidmenį jie ir vaidins, na,

kai tik išeis makaronai, iškart pasieksiu Aukščiausią Gėrį
ar
kai tik išeis makaronai, iškart pabėgsiu paskui juos
ar
kai tik išeis makaronai, iškart suprasiu daugelio kintamųjų funkcijų integravimą.

ir visos kitos bėdos.

vis dar nereikia galvoti naujų vilčių ir tikėjimų.

kai tik išeis makaronai, viskas susidėstys į savas vietas.

o kol kas palovius spardo minėtieji vienaragiai. miegoti neduoda, tačiau įsiklausius aišku: morzės abėcėle beldžia tuos 20 puslapių, kuriuos pirmadienį iš pakampių surinkusi atsispausdinau “apie makaronus” .

makaronų receptas numeris vienas

100g kiaušinių baltymų (baltymus geriau atskirti bent prieš 24 valandas ir palikti kambario temperatūroje, o tada ir sverti bei naudoti)
50g cukraus
200g cukraus pudros
110g plikytų migdolų

baltymus išplakame iki putų ir palaipsniui suberiame cukrų, gauname dailiai blizgančią masę. migdolus sumalame su cukraus pudra – turėtų išeiti smulkučiai miltai. mišinį gerai išsijojame, kad neliktų didesnių riešutų gabalėlių.
migdolų-cukraus pudros mišinį suberiame į baltymus ir išsukame (pasak recepto, turėtų pakakti 50 pasukimų. vienas dėdė mane išgąsdino, masę maišydamas labai labai intensyviai, tačiau, regis, jam išėjo geriau nei man). sausainių masė turėtų būti “kaip magma” – tekanti, bet ne per skysta. ant lėkštelės išspaustas masės kauburėlis turėtų pats išsilyginti. jei masė per tiršta, reikia dar porą sykių pamaišyti.
konditeriniu maišeliu išspaudžiame maždaug 3-4 centimetrų skersmens blynukus. paliekame valandą pastovėti, kad paviršius išdžiūtų. alternatyviai galima padžiovinti plaukų džiovintuvu :)
kepame 150 laipsnių temperatūroje apie 10 minučių. atvėsiname, nuimame nuo popieriaus (man veikė toksai štai būdas: makaronus su visu popieriumi išnešiau į balkoną, ir jiems gerai atšalus tiesiog nulupau popierių nuo dugnų). suklijuojame po du.

tatai ir yra originalus receptas, paskelbtas kepėjuose be stabdžių.

pagal pirmąjį receptą – išbandytą jau antrąsyk – išėjo labai gardūs hamburgeriai. saldūs, smagiai kramtūs ir truputį panašūs į migdolinius sausainius, kurių nemėgsta a. (tačiau mėgsta mama). todėl mėginau ir antrą.

makaronų receptas numeris du

100 g baltymų
32 g vandens
134 g cukraus
134 g cukraus pudros
134 g plikytų migdolų

migdolus sumalame su cukraus pudra.
užverdame vandenį ir cukrų. tuo metu plakame baltymus iki standžių putų. sirupui verdant, nemaišome – jei apsitaško sienelės, jas nuplauname šlapiu teptuku. kai sirupas pasiekia 114-118 oC, plakdami plona srovele supilame jį į baltymus (pilame tarp šluotelių ir dubens krašto). plakame dar 10-15 minučių, kol bezė tampa kambario temperatūros.
supilame migdolus ir cukraus pudrą, gerai išmaišome. man masė buvo gerokai per tiršta, todėl įmaišiau dar šiek tiek baltymų – neplaktų – ir keletą lašų vandens. masė turėtų būti tokia kaip ir gaminant makaronus pirmuoju būdu.
o toliau – viskas taip pat: išspaudžiame blynelius, leidžiame padžiūti ir kepame.

šitų makaronų šaltinio neberandu – slėpėsi kažkur eGullet forumuose.

šitie pernelyg išždiuvo – liko tik šarvai be jokios dvasios. tačiau (!!!) jiems ėmė dygti pėdutės. mamai pravėrus orkaitę, užplūdo didis džiaugsmo priepuolis. pasirodo, įmanoma.

tiek vienus, tiek kitus pertepiau karameliniu-šokoladiniu kremu: pašildžiau penketą šaukštų likusio karamelinio padažo ir įmaišiau trečdalį plytelės šokolado.