Kepykla nr. 5 » sausainiai

That would be the best therapy for me

rusvaplaukė — Mon, 17 Oct 2011 18:19:39 +0000

Man regisi, kai žmonės pamato, kaip dėlioju prekes ant maksimos važiuojančio takelio, jie galvoja, kad turiu OCD ar kažką panašaus.
Bet sutikite, tvarka turi savo žavesio. Daug.

Sausainiai su žaliosiomis citrinomis ir baltuoju šokoladu
112 g sviesto
72 g cukraus
smulkiai tarkuotos dviejų žaliųjų citrinų žievelės
2 a.š. šviežių žaliųjų citrinų sulčių
1 a.š. vanilės ekstrakto
1 1/2 st. miltų
1/2 a.š. sodos
1/2 a.š. kepimo miltelių
1/4 a.š. smulkios druskos
šiek tiek pieno
75 g baltojo šokolado

Orkaitę įkaitiname iki 180oC. Dvi kepimo skardas išklojame kepimo popieriumi.
Elektriniu maišytuvu plakame cukrų ir sviestą, kol masė taps vientisa. Įmaišome žievelę, sultis ir vanilę.
Kitame dubenyje sumaišome miltus, sodą, kepimo miltelius ir druską. Pamažu įmaišome miltų mišinį į sviestą. Įpilame tiek pieno, kad tešla nebūtų per sausa (t.y., nebūtų pavienių besivoliojančių miltų), bet ir ne per skysta (na… tokia sausainiška turi būti ,)). Įmaišome apysmulkiai sukapotą baltąjį šokoladą.
Padalijame tešlą į 20 gabalėlių ir išdėliojame į skardas. Šiek tiek paplokštiname, mat kepdami sausainiai bevek nesiplės.
Kepame 14 minučių — bet čia toks orientacinis laikas! Išties juos reiktų traukti lauk, kai sausainių pakraščiukai taps auksiniai. O jei norisi kramtesnių sausainėkų, tereiks kepti keletu minučių trumpėliau.
Palaukiame keletą minučių, kol pravės, ir perkeliame visiškai atvėsti ant grotelių. Arba nelaukiame, kol visiškai atvės, ir ir, ir džiaugiamės kiekviena nugyventa minute, ypač ten, kur baltas šokoladas atrodo pridegęs, o iš tiesų – karamelizavęsis.

Recepto idėją pasiskolinau iš 500 vegan recipes ir, cha cha, de-veganizavau (dar decukrizavau ir pliusšokoladinau), nes nemyliu margarino. Beveik epic fail, tik kad ne, mat sausainėkai nerealiai gardūs, ir vanilė+žaliosios citrinos+baltasis šokoladas yra mano naujas citrinos+aguonos.

Safe in not getting hopes up high

rusvaplaukė — Tue, 04 Oct 2011 18:07:27 +0000

Paskutinius pomidorus iš šiltnamių tenka nuraškyti dar žalius, kol nepakando šaltukas, ir, kaip ir pirmuosius, nokinti ant palangės, geriausia pietų pusėje.
Be to, drauge su rudžieminiu puspalčiu į trasą eina citrina/imbieras/medus – kūnui – ir svarainių sirupas – galvai. Tegyvuoja rudenys.

Brutti ma buoni

3 kiaušinių baltymai
1/2 st. lazdyno riešutų
1/3 st. anakardžių
1/3 st. migdolų
1/3 st. graikinių riešutų
apelsino žievelė
citrinos žievelė
2 a.š. rierutų sirupo
1 v.š. kakavos
1 st. cukraus

Riešutus pakepiname, kol ims gardžiai kvepėti ir vos paruduos, ir leidžiame atvėsti. Atvėsusius juos sumaišome su cukrumi ir pakapojame virtuviniame kombainėlyje, kol bus daugmaž sutrupinti, tačiau dar nepavirtę į miltus.
Baltymus išplakame iki standžių putų ir palengva į juos įmaišome kitus produktus. Supilame masė į didoką puodą ir ant silpnos ugnies kaitiname apie 20 minučių, kol ji taps tirštesnė.
Tuo metu orkaitę įkaitiname iki 150 oC.
Šaukšteliu(-iais) dedame masę ant kepimo popieriumi išklotos skardos ir kepame apie 25 minutes, kol jie iš išorės taps sausi, o viduje dar bus kiek tąsūs ir kramtūs.

Receptą aptikau čia.

Got the world locked up inside a plastic box

rusvaplaukė — Mon, 08 Aug 2011 20:46:28 +0000

Drauge su tvankuma už lango pasiklydau tarp šalių, metų laikų, miestų, pievų ir laiko juostų. Ant grindų – neiškrautas lagaminas, lova nuklota sujauktais drabužiais, stalas dėmėtas kavos ratilais. Po pagalve kikena įsivaizduojamas jetlag, ir mano vasaros atostogų banko reitingas nuo AAA šuoliais ritasi link B+.

“Važiuokime nauju keliu, ten mažiau šviesoforų, tai nors truputį pariedėti galima,”- taria man taksistas, ir pro šalį lekia kelio ženklai – 60, 60, o spidometro rodyklė nenukrenta žemiau nei 80 padala. Net važiuojant pro inkilėlius.

Lėktuvui trinktelėjus į Prahos žemę, užgroja Vltava, matyt, tam, kad ramūs sėdėtume savo vietose, kol užges ženklas “užsisekite saugos diržus”. Grįžusi Vilniun, visa širdimi viliuosi išgirsti Miške ar Jūrą, bet iš garsiakalbių sklinda tik kažkokie belyčiai garsai. Deja. Pasižadu į apkramtyto obuolio ausinuką persimesti šiek tiek atsiminimų iš muzikos pamokų.

Dar pasižadu laiku eiti miegoti. Kone Naujieji metai, a?

Karamele pertepti trapūs sausainiai, glaistyti šokoladu
250 g sviesto
80 g cukraus pudros
60 ml aliejaus
500 g miltų
1 a. š. kepimo miltelių

1 skardinė “Rududu” ar virto kondensuoto pieno

~200 g šokolado (dėjau pusę pieniško, pusę vidutiniškai juodo)

Jei naudojame “Rududu” – palaikome jį kambario temperatūroje, galime net įmaišyti keletą šaukštų pieno ar grietinėlės, ar pašildyti, kad taptų vos minkštesnis.

Minkštą kambario temperatūros sviestą išplakame su cukraus pudra, įmaišome aliejų. Per kelis kartus įmaišome miltus, sumaišytus su kepimo milteliais. Šiek tiek paminkome tešlą rankomis. Man tešla atrodė sausoka, tad įpyliau dar porą šaukštų aliejaus. Iš tešlos suvyniojame penkių litų monetos skersmens gyvatukes, įvyniojame į maistinę plėvelę ir pašauname šaldiklin kokiai valandėlei. Jei norisi, galima juos čia ir palikti – bus netikėtiems svečiams!

Sausainius supjaustome maždaug 1 cm storio diskais. Dedame juos į kepimo popieriumi išklotas skardas, palikdami šiokius tokius tarpelius, ir kepame iki 180 oC įkaitintoje orkaitėje, kol šiek tiek pagelsta. Ataušiname.

Ataušusius sausainius po du suklijuojame virtu kondensuotu pienu ar “Rududu”.

Smulkiai sukapotą šokoladą ištirpiname su šlakeliu bekvapio aliejaus ant vandens garų vonelės. Vieną suklijuotų sausainių galą pamerkiame į šokoladą ir dedame ant kepimo popieriaus, kad sustingtų.Kadangi šokoladas netemperuotas, gali pražysti – tai nereiškia, jog jis sugedęs! Tiesiog… Menkiau dailus :)

Sausainius, jei jų lieka, laikome sandariose dėžutėse savaitę ar net šiek tiek ilgiau. Gardumėliški.

Receptą aptikau pas Sonatiną, tik truputėlį perdariau pagal savo papratimą. Išėjo gausiai trapūs (vieni trapiausių kokius tik tekę gaminti!), velnioniškai tirpstą burnoje, saldūs ir… Beprotiškai skanūs. Tikrai. Būtina išmėginti!

I still cling to the petticoats

rusvaplaukė — Mon, 27 Jun 2011 06:03:22 +0000

Ir tokį pirmadienį kaip šitas (ar, veikiau, šitą pirmadienį ypač) galima būtų rašyti apie pradžias ir pabaigas, gyvenimus ir išgyvenimus, atradimus ir praradimus, klaidas, neklaidas, pasirinkimus, kelius, klystkelius ir tankumynus, bet in the end, after all paprasčiausiai sukrauname paskutinius popierius į dailias stačiakampes krūveles, perrišame špagatais, įvelkame į maišus, mintyse išgabename į rūsį. Ate ate, mife, buvo malonu susipažinti, dar maloniau išsiskirti, ate ate gyvenime ant kalniuko ir mindaugo maksima, ir montuotojau ate, ir varškės apkepe su [ketvirtame kurse] razinomis. Buvai pats skaniausias.

Chocolate chip sausainis Ievutei

1 st. 2 v.š. pirmos rūšies miltų
1/2 a.š. sodos
1/2 a.š. druskos
113 g minkšto (kambario temperatūros) sviesto
1/4 st. balto cukraus
1/4 st. tamsiai rudo cukraus
1/2 a.š. vanilės ekstrakto
1 didelis kambario temperatūros kiaušinis
80 g stambokai kapoto šokolado
šokolado lašelių sausainiui puošti — jei norisi

Orkaitę įkaitiname iki 180oC.
Sumaišome miltus, kepimo miltelius bei druską. Kitame dubenyje plakame sviestą, cukrus ir vanilės ekstraktą iki vientisos kreminės masės. Įkuliame kiaušinį ir gerai išmaišome. Suberiame miltų mišinį ir vėl gerai išmaišome. Supilame kapotą šokoladą ir — atspėjote — išmaišome.
Dedame į širdukės formos pyrago skardelę (cha! Taip ir žinojau, jog ji kada nors pravers), išlyginame. Ant viršaus išdėliojame Gražią Žinutę.
Kepame kokių 15-20 minučių (priklauso nuo to, kiek chewy sausainius mėgstame — trumpas kepimas=kramtūs sausainiai, ilgas kepimas=trapūs sausainiai). Jei sausainis ima stipriai ruduoti (kaip kad nutiko man), reikėtų jį uždengti folija (ko aš nepadariau), mat kitaip anas gausiai paruduos ir Gražios Žinutės nebeatrodys tokios įspūdingos. Et, svarbiausia geri norai (ir kad būtų linksma, kaip sakė Kotrė).
Iškeptą sausainį vėsiname ant grotelių, o atvėsusį perrišame kaspinu ir dovanojame Ievutei praėjusio gimtadienio proga.

Recepto pagrindas buvęs originalusis Nestle Toll House sausainių receptas, bet jame gerokai pažaidžiau su cukraus bei priedų kiekiais.
Principe sausainis man gausiai patikęs. Tikriau, iš likusios tešlos išsikepiau keletą padoraus dydžio sausainėlių ir juos mielai sukramsnojau. Smagūs tiek trumpai kepti, tiek ir ilgai – abu labu skirtingai žavūs. Ir, pssssst, gamindama šiuos sausainius ėmiau vis širdimi suprasti amerikiečius, einančius iš proto dėl chocolate chip cookie dough. Čia šiaip. Pastebėjimas ,} O jei norisi kiek legaliau vartoti dar nekeptą tešlą – primenu žiauriai gardžius ledus.

what a difference a day make

matijas — Wed, 16 Mar 2011 23:48:56 +0000

mano šviesus berniukas gerdavo baltą mcdonaldo kavą su trim cukraus ir rūkydavo mėnesienoje. kai sutikau tall dark stranger, jis gėrė tik juodą kavą iš moca pot arba turko ir rūkydavo dar daugiau. aš maniau, kad jis taip išmoko iš rusvaplaukio vaikino, kuris iš viso yra amžinas variklis, deginantis tą juodą srėbalą non stop. vieną dieną aš galvojau, kad jarmuschas ir jo kava su cigaretėmis yra nesąmonė, bet kitą rytą supratau, kad tai yra labai geras filmas apie paviršutiniškai gilų narkomanų pasaulį.

o per visą tą laiką aš draugavau su jule ir iš jos išmokau sukurti šituos sausainėlius, kuriuos visi vaikinai valgydavo iš mano rankų lyg vienaragiai ir trumpam atiduodavo man savo širdis.

julės šokoladiniai akmenėliai

200 g šokolado
90 g nesūdyto sviesto
110 g cukraus
žiupsnelis druskos
3 kiaušiniai
1 vanilės ankštis ar 1 arb. šaukštelis vanilės esencijos
200 g smulkių, mažą glitimo kiekį turinčių miltų
25 g kakavos
3 g kepimo miltelių
maždaug 60 g cukraus pudros

1. smulkiai sukapoti šokoladą ir sudėti į stiklinį dubenį, pastatytą virš puodo su vandeniu, kuris turi būti šiltas, bet niekad neturi užvirti. aš palaukiu, kol šokoladas pradeda tirpti, ir tada nukeliu dubenį nuo šilto vandens puodo, maišau. jei reikia, trumpam pastatau dubenį atgal į šilumą. šokoladui bebaigiant tirpti, dalimis sumesti sviestą ir jį ištirpdyti.
2. nukėlus nuo ugnies, į šokoladą įberti cukrų ir druską ir maišyti, kol jis ištirps. aš dariau tai šaukštu. valio.
3. po vieną įdėti ir išmaišyti kiaušinius, įdėti vanilę.
4.sumaišyti kakavą su miltais ir kepimo milteliais, persijoti tai į dubenį su šokolado mase. atsargiai ‘įkapoti’ miltus į šokoladą. visą dubenį pastatyti į šaldiklį pusvalandžiui.
5. išėmus iš šaldiklio, iš masės delnais formuoti mažus rutuliukus (aš darau po 14 g), apvolioti juos cukraus pudroje ir dėti ant kepimo popieriaus. palikite gerokus tarpus tarp rutuliukų, nes jie kepami išsiplės.
6. kepti 160 C temperatūroje 10 – 15 min. rutuliukų dugnas pasidarys plokčias, o viršus sutrūkinės, pro cukraus pudrą matysis juoda saldi lava. labai svarbu nenueiti pasivaikščioti nuo orkaitės kur nors toli, nes šie sausainėliai labai greitai iškepa: kadangi mūsų orkaitė dynstryte kepa tik su vėjeliu (haha, i know,), aš sumažinau temperatūrą iki 150 C laipsnių ir kepiau tik 10 min. kai perpjoviau tokį sausainį, jo tolygi spalva nusakė, kad jis yra iškepęs iki pat centro, o kai jo kandau, jis vis dar buvo drėgnas. toks ir turi būti – jei palaikysite ilgiau, jie išsausės.

aš lauksiu prie vilniaus, prie pasakų miesto

matijas — Thu, 21 Jan 2010 17:57:32 +0000

Praėjo jau nemažai dienų nuo tada, kai dovilė buvo atvykusi. Iki šiol dar nebuvo tokios šaltos dienos, kaip tada, kai mudvi išėjom pasivaikščioti po miestą. Dangus buvo giedras, baltais debesėliais ir jame švietė mėnulis. Dovilė pakaitomis naudodamasi savo telefonu ar fotiku, fotografavo viską aplinkui – kaip tikra turistė,) O ir išties – edinburgas buvo nepaprastai gražus tą dieną. Vyko St.Andrews festivalis ir, jei neklystu, visą savaitgalį įėjimas į pilį buvo nemokamas. Užlipus ant jos bokštų, edinburgas prieš mūsų akis leidosi kalva pro nacionalinę galeriją ir tolo gatvėmis nuostabiais stogais su kaminėliais į priekį, iki jūros. TAIP, už valandos kelio nuo pilies matėsi jūra. Koks nuostabus tas edinburgas vis dėlto yra, pagalvojau aš. Bet dar lig šiol jis man negali pakeisti buvusio mylimojo – kasdien aš Vilniaus ilgiuosi, net jei jis vietoj pilies turi tik bokštą.

,, Aš lauksiu prie Vilniaus, prie pasakų miesto, su meile perpus mašinų smalkėm atskiesta…”

čia yra senas ofisų pastatas priešais mano darbą, kuris man primena dailės akademiją ir sandrutės salotinį švarkelį, akademijos stogą.

Kai dovilė buvo čia, mes darėme fish’n'chips vakarienę, kurios metu aš susipažinau mindaugu. Mindaugas dar to nežino, bet jis yra būsimas mano geriausias draugas. Bet apie jį vėliau. Deja, nei žuvies, nei bulvyčių nufotkinti nepavyko, nes juos mes suvalgėme ir panašiai,) Dėl to aš čia jų dabar neaprašinėsiu, bet tikriausiai apie žuvies voliojimą miltuose, kaip ir apie Mindaugą, papasakosiu vėliau.

O šiam kartui parašysiu, kiap kepiau avižinius sausainius. Man jie visuomet labai patikdavo, bet aš parduotuvėje niekad labai skanių nerasdavau. Prisimenu, kartą net liepiau draugei susikrauti savo sausainius į kokią lėkštę ir atiduoti man sausainių pakelį su pavadinimu, nes ji buvo nusipirkusi visai neblogų jųjų.Vėliau užaugau ir supratau, kad avižinius sausainius gi taip lengva išsikepti, ir kartą, kai mūsų butuky nebuvo nieko skanaus, o tik likučiai cukraus ir panašiai, aš radau ‘poridge oats’ spintelėj (čia britijoj/škotijoj populiarus dalykas – aš manau,tai tik smulkiai sumaltos avižėlės, nieko stebuklingiau). Tai čia toks labiau ne receptas, o padrąsinimas, kad kartais galima pasikliauti savo kulinarine galva ir iš nieko sukurti ką nors kramtomo.

avižiniai sausainiai iš edinburgo

60 g avižėlių (aš naudojau smulkintas, ne tokias stambias, kaip kad lt perku)

260 g miltų

160 g rudojo cukraus

1 kiaušinis

60 g pieno

šaukštas sviesto

sauja migdolų ar kokių riešutukų ar net kokių džiovintų spanguolių, pasmulkintų

1 arbatinis š. kepimo miltelių

kadangi šitie sausainiai ne kokie makaronai (nu ką, čia toks lietuviškas vertimas,D), t.y. ne kaprizingi, tai aš tiesiog viską taip ir suverčiau į dubenį: avižėles, miltus, cukrų, riešutėlius, kepimo miltelius, pamaišiau. Puodely pašildžiau sviesto, įplakiau į jį kiaušinį, užpyliau pieno ir viską pamaišiusi supyliau ant sausų produktų. Viskas,) tada padariau rutuliukų ant skardos ir juos šiek tiek paspaudžiau, kad labiau išsiplotų ir būtų panašesni į sausainius,) ŧiesa, mano skarda tai tokia nelimpanti, o jei kas ant paprastos skardos daro, tai geriau pakloti kepimo popieriaus, nes kai tas cukrus pradės lydytis, tai po to sausainių niekaip neatkabinsit nuo skardos. Pašoviau į 180 C orkaitę 20 minučių.man užteko,)

iki*

miserable miracle, arba “kiek nuorodų į deivio tinklaraštį galima sutalpinti viename įraše”

rusvaplaukė — Mon, 07 Dec 2009 21:53:01 +0000

kartais per makroekonomiką julei ima darytis nejauku: kai kalbama apie valstybės skolą ir biudžeto deficitą, jai atrodo, it paslapčiom knistųsi po svetimus baltinius.

r. l. sakė, jog užsienine kalba galime efektyviai perteikti – ar priimti – tik šešiasdešimtį procentų žinių. kada trečią kartą aiškinant, kodėl, padidėjus palūkanų normai, gali sumažėti taupymas, julei vis dar nedašyla, ima juo tikėti. — vis dėlto kontrolinis poryt, egzaminas po-savaitės-ir-poryt,

ir turint omeny, kad konspektų, vadovėlių ir vikipedijos straipsnių kalnai vis auga ir auga,

metas peržiūrėti senas seniausias nuotraukas ir rudeniškai paliūdėti. nesakiau? pas mum’ dar ruduo, pro langą regisi, kad, vėlių vėliausiai, spalis – pats tas metas melankolijoms, termosams kakavos ir ilgesingiems sriūbčiojimams ausyse (šitoj vietoj ir sumelavau — dabar gi klausausi vietinės radijo stoties laidos apie dubstep’ą. nelabai įsipaišo į virkavimus, ar ne?).

tada suprantu, kad taip ir nepriklijavau čia jokių nupyškinimų iš lyono. o juk lyonas,
lyonas miestas gražus, lyonas kaip paryžius, tik mažesnis, truputį kaip nantas, tik didesnis. lyone labai daug laiptų ir kalnų. ir spalvotų namų, ir pačių siauriausių koridorių.
lyone yra bernachon, kuriam giesmes giedojo Mano Potencialus Sutuoktinis. su, aišku, kalouga – kalouga yra skanu (ieva, kiek vienetų tempsiesi lietuvon?), bet neapleidžia mintis, kad ir aš taip galiu, pfff.
aišku, ne dabar man savo spintoje pasigaminti šokolado nuo kakavos pupelių iki plytelės, bet tokią karamelę — pfffffff. užtat jau kurpiu planus, ką Iš Ten parsivežti kitąsyk. kaskart, kai prieš naktį skaitinėju jų lankstinukus.

dar lyone yra dvi upės. ir st marcellin*, kuris per mano šokčiojimus trypčiojimus (nuo hôtel de ville iki part dieu su kuprine ir miegmaišiu yra _daugiau_ nei trisdešimt minučių kelio lėtu pasivaikščiojimo žingsniu, užtat pasibėgiojau taip smagiai, kad dar kitądien kojas jaučiau) rankinėje susimalė ir aplinkiniams traukinio keleiviams skleidė malonų sūrinį aromatą.
dabar dar kartą pavėluotai padėkosiu ievai, kad mane tenais priėmė – slapčiomis! – ir apvedžiojo ir maitino ir viską. ir davė pakepti, ir dar filmų rodė.

kalbant apie, šį savaitgalį šelmiškai susimirkčiojome su kaimyne linda, dar pasigriebėm už parankės uli ir kepėme sausaines – pasirodo, kažin koks vaikinas iš mūsų bendrabučio turi orkaitę, kuri švyst ir atsirado penkiolikos metrų atstumu nuo manęs. tad taip ir buvo: toks visiškai mergaitiškas pasisėdėjimas, kada šiaurės rytuose – imbieriniai, šiaurės vakaruose – avižiniai, vakaruose ir rytuose mergaitės, centre chai termosas, o prieš akis – mirgantis ekranas, žiūrėjom ensemble, c’est tout.

visiškai mergaitiškas pasisėdėjimas, tada julės mintys susijaukia, galvoje dar didesnis bordel, ir kaip išsigelbėjimas boluoja atostogos-po-dviejų-savaičių, gerai-po-pusantros.

* – jei nesilaikyčiau griežtų pavadinimo reglamentų, šis juodraštis vadintųsi “kiek nuorodų į deivio tinklaraštį galima sutalpinti viename įraše”. gal taip ir pavadinsiu.

žvilgantys imbieriniai sausainiai
4 šaukštų stambaus rudojo cukraus sausainiams apvolioti
2 st. miltų
1 a.š. kepimo miltelių
1/4 a.š. druskos
3 a.š. malto imbiero
2 a.š. malto cinamono
1/2 – 1 a.š. quatre épices
1/2 st. neutralaus aliejaus
1/4 st. melasos ar dirbtinio medaus
1/4 st. sojos pieno
1/2 st. cukraus (gal šiek tiek daugiau – originaliame recepte siūlo naudoti stiklinę, bet oi oi NE)
1 a.š. vanilinio cukraus

įkaitiname orkaitę iki 180oC, kepimo skardelę išklojame sviestiniu popieriumi, o rudąjį cukrų suberiame į lėkštę.
dideliame subenyje sumaišome miltus, kepimo miltelius, druską ir prieskonius. kitame dubenėlyje gerai išmaišome aliejų, sojos pieną, melasą, cukrų bei vanilinį cukrų. gerai išmaišome miltų mišinį su skysčiais, išminkome. formuojame sausainius, juos apvoliojame cukruje ir paplokštiname, dedame ant skardelės didokais atstumais (šitie sausainiai mėgsta plėėėėstis!) ir kepame kokias dešimtį minučių – tiesa, viskas priklauso nuo sausainių dydžio. išimti reikėtų tada, kai sausainiai jau bus pasiformavę, viršus gal šiek tiek suskilinėjęs, tačiau paliesti bus vis dar minkštučiai, mat išėmus iš orkaitės, sausainiai nepaliauja kepę dėl karščio, sklindančio nuo skardelės.
nuo popieriaus nuimame visai ataušusius. teoriškai. praktiškai tai ne ,)

adaptuota iš vegan with a vengeance.

sveikuoliški avižiniai sausainiai
250 g avižinių dribsnių
125 g rupių miltų
150 g cukraus
50 g razinų
50 g džiovintų slyvų
50 g džiovintų kokoso drožlių
50 g kepintų žemės riešutų
žiupsnio druskos
1 1/2 a.š. cinamono
1 1/2 šaukštelio malto imbiero
1/2 a.š. kepimo milltelių;
200 ml aliejaus (geriausia – kokio nerafinuoto saulėgrąžų, bet mes naudojome rapsų)
150 ml vandens

orkaitę įkaitiname iki 190oC, išklojame skardeles kepimo popieriumi.
sumaišome visus ingriedientus, išskyrus aliejų ir vandenį. supilame aliejų ir gerai išmaišome. po truputį pilame vandenį, kol gauname tirštą, standžią tešlą – mums prireikė truputį daugiau nei tiek, kiek parašyta recepte. paliekame pastovėti 10-15 minučių (tada ištirpsta cukrus, druska ir išbrinksta miltai). išmaišome, formuojame norimo dydžio sausainėlius, dėliojame skardose ir kepame.. priklausomai nuo sausainių dydžio – jei didesni, prireiks ir 20 minučių, bet mūsiškiai buvo gatavi jau po 10.
geriausia išiminėti ataušusius – šilti labai birūs. tačiau.. taip.

pagal jogos mitybą.

i’ve got a plan, you know, i’ve got it all worked out

matijas — Sat, 21 Nov 2009 20:47:56 +0000

ar jūs dar prisimenat vasarą lietuvoj? aš prisimenu – tokia skausmingai laiminga vasara man dabar atrodo iš toli, iš nuolat lyjančio edinburgo. visi draugai lieka mano sapnuose, mes ten geriam, valgom, bėgam iš kalėjimų, važinėjames dviračiais ir juokiames. nesapnuose kartais mus aplanko benas, mantas, meška ir tomas, o tada tai būna tikro ir tikroviško juoko mūsų virtuvėj, kai mes su gyčiu pusryčiaujam surastais keksiukais ir pyragais ir geriam pu erh, kurią jam atsiuntė mama iš vilniaus.

bet šįkart aš laiminga. aš jau turiu darbą mažoj kavinukėj prekybos centre. tiesa! ne virtuvėje, bet viskas taip suplanuota: pagaliau po dvieju mėnesių bandymo įsibrauti į škotišką virtuvė aš aprimau ir nusprendžiau, kad pirmai pradžiai užteks darbo, kuris apmokėtų mano ir g brangų butą, ir angliško įrašo cv. gal nebegalvos kitur, kad aš lenkė.

dar apie lenkus! mano visi bendradarbiai, išskyrus vadybininkę, yra lenkai ,D ir mano nuostabai visi labai malonūs ir geri, o merginos nuolat šypsosi ir man draugiškai padeda, jei aš ko nerandu. vadybininkės asistentas lenkas kalba labai juokinga anglų kalba, todėl aš jaučiuosi kaip patekusi tarp savų. yra toks juokas čia škotijoj: jei tave pavadina lenku, tai reiškia, per lėtai ir per aiškiai kalbi angliškai,D škotų žodžiai.

po to, kai susiradau darbą, visa kita irgi susitvarkė. banke iškart atidarė sąskaitą tik atėjus užsirašyti dėl susitikimo(nors prieš tai grasė pirštu, kad reikia atnešti kontraktą iš darbdavio). mano nuotaika pakilo iki pilko šlapio škotijos dangaus ir man vėl pradėjo patikti šitas oras: čia kaip nesibaigiantis ruduo, kai gali vaikščioti su storom pėdkelnėm, botais ir gražiais plonais paltukais. cha! net gytis man pradėjo atrodyti daug gražesnis, nors anksčiau aš ant jo rėkdavau garsiai. aplankiusi lenkišką parduotuvę (čia tikra tiesa, kad kartais net supermarketuose negalima rasti to, ko reikia, o lenkiškoj parduotuvėj tikrai bus) nusipirkau paprastos karčios kakavos ir iškepiau suktų ratukų iš green and black’s šokolado knygos, kurią pirkau už 3 svarus labdaros parduotuvėj.

šokoladiniai trapios tešlos sūkuriai

trapiai tešlai nr.1:

150 g miltų

1/2 arbatinio šaukštelio druskos

50 g cukraus

125 g sviesto ar margarino, iš šaldytuvo

trapiai tešlai nr.2:

125 g miltų

25 g kakavos

1/2 arbatinio šaukštelio druskos

50 g cukraus

125 g sviesto ar margarino, iš šaldytuvo

taip pat 70 g gero juodo šokolado (geriau ne konditerinio)

1. pirma tešla: sumaišyti kartu miltus, druską ir cukrų. sudėti kubeliais supjaustytą sviestą ir trinti, kol sviestas su miltais taps kaip smėlis. tada šiek tiek paminkyti, sušlapinti rankas ir keliais judesiais sulipdyti kamuoliuką (t.y. neperminkyti trapios tešlos tik!). tokį rutuliuką dėti į maišelį/plėvelę ir šaldytuvan pusvalandžiui.

2. antra tešla darosi taip pat kaip pirma, tik prie miltų reikia ir kakavą įmaišyti. taip pat į šaldytuvą sugrūsti.

3. pakapoti šokoladą drožlėmis.

4. ištraukus šviesią tešlą iš šaldytuvo, ant miltuoto paviršiaus iškočioti maždaug 1 cm storio stačiakampį. padėti ant kepimo popieriaus (bus lengviau vynioti tuomet). tada iškočioti lygiai tokį patį iš kakavinės tešlos ir uždėti tamsią tešlą ant šviesios. pabarstyti šokoladu ir susukti viską į ritinį, kurio galus suspaudžiame, kad neiškristų šokoladas. suvyniojame į plėvelę ir kišame į kamerą 15 minučių (bus lengviau pjaustyti).

5. aštriu peiliu pjaustome 1 cm storio diskais, klojam ant kepimo popieriaus ir kepam 25 minutes 165 C temperatūtroje. na, kol ta šviesi tešla gražiai auksinė tampa.

sausainiai labai riebūs (daug sviesto labai) ir kaloringi (ypač jei geras juodas šokoladas), be to, jų neliko nufotkinti, nes gytis juos suvalgė. ot!

aš dabar univero bibliotekoj,tai atskanuosiu, kaip jie atrodė.

it was something in your eyes i wanted it for myself

matijas — Wed, 21 Oct 2009 18:04:27 +0000

yra tokia gatvė. šalia mano buvusios mokyklos žvėryne. gatvės pavadinimo aš neprisimenu, o gal niekad ir nežinojau. ta gatvė eina nuo ‘iki’ iki sankryžos, kurios kampe stovi mokykla. sapnavau, kad einu ta gatve su ieva iš such’a'trip link parduotuvės. kalbu apie tai, kaip sunku edinburge, bet sapnas labai šviesus: atrodo, lyg būtų pavasaris ar ankstyvas ruduo, kai visi vaikšto su lengvais paltukais, nes orai gana šilti. einu ta gatve, o joje yra visi mano draugai. narbutis važiuoja dviračiu su feliksu ir kažką jam pasakoja (tikriausiai apie dviračius). susitinku dovilę ir dar kelias savo drauges ir suprantu, kad turiu butą žvėryne , šalia savo tėvų buto. sakau dovilei: ,,žinai, gal eime į mano butą išgerti vyno”, ir ji labai apsidžiaugia, iškart sutinka. visi toj gatvėj atrodė laimingi, visi ten buvo.

atrodo, man to labiausia ir trūksta čia: ne tik vyno, kurio neleidžiu sau pirkti, kol neturiu darbo, bet, svarbiausia, visų.

sausainiai su levandų žiedais

levandų žiedų man parvežė iš prancūzijos, bet taip pat esu mačiusi jų halės turguje, tokioj prieskonių ir alyvuogių parduotuvėje. aš neradau ir neieškojau dar tikro prancūziško recepto, bet manau, kad viskas turėtų atrodyti maždaug taip:

390g miltų

1/2 šaukštelio druskos

125 g sviesto

15o g cukraus

1 kiaušinis

1 kiaušinio trynys

1/2 arbatinio šaukšelio kepimo miltelių

1 šaukštelis levandos žiedų (kokie 5 g,manau)

1. dubenyje sumaišome miltus, kepimo miltelius ir druska.

2. kitame inde išplakame sviestą, kad būtų purus. tada dedame cukrų ir toliau plakame, kol cukrus ištirpsta (kas man retai pavyksta maišant šaukštu), masė tampa puri ir balta.

3. puodelyje sumaišome kiaušinį su tryniu ir po nedidelį kiekį puodelio turinio pilame į sviestą, po kiekvieno įpilimo pamaišydami, kol sviestas susijungia su kiaušiniu.

4. tada įdedame levandų žiedu ir viską permaišome.

5. galiausiai persijojame miltus į sviestą ir maišome labai trumpai – tik kol susijungia.

6. tešlą daliname į dvi dalis, suformuojam cilndrus (nieko tokio, jei tešla šiek tiek trupa – po to ji sulips), cilindrus vyniojame į plėvelę ar kokį maišelį ir dedame į šaldymo kamerą 2 valandom. galima taip laikyti iki trijų dienų.

7. ištraukę tešlą pjaustome pusės centimetro diskais ir kepame, pasitiesę kepimo popierių, 180 C laipsnių temperatūroje 9 – 11 min. dėmesio! čia netinka tas ‘sausainiai turi įgauti auksinę spalvą’ ar pan, nes iš tikrųjų jie tik pabalsta, jų pilvukai suminkštėja, na nebent dugnas kiek paruduoja – tada juos reikia traukti ir leisti atšalti, nes kitaip perlūš pusiau.

gaila, neturiu nuotraukos, bet sausainiai su levandų žiedais yra ypač skanūs, kvapnūs ir patys gražiausi!

we think the same things at the same time we just can’t do anything about it

rusvaplaukė — Sun, 17 May 2009 16:28:32 +0000

per lietuvos radijo pirmą programą šįryt grojo karma police, ir atgimė visos tos vasaros su visais tais kvapais ir patvoriais ir be buteliavimų, ir kaip mes šypsodamosi gulėdavom pievose, (taip, pievose, ne purvynuose!!!) klausydamos louis louis, only music is the answer // every living being is a dancer.

ir atrodo, it vėl mylėtume viena kitą, nū, nes pasiūlai man megztinį prieš praverdama langą ir nepyksti, kada vėl-vaikiškai-užsispiriu, kad ligi baltupių eisime pėstute. ir dar todėl, kad žiūrime kažin kokius paršiukiškus filmus su VisaisMūsųDraugais ir ypač – sedriku, kurį jie per anksti nužudė, ir paskiau miegame susikabinusios. labai gražu.

po visų tų atsiminimų aš toliau minkiau su močiute trapią tešlą. niekada nesupratau, kodėl ana (tešla) kvepia taip kažkaip kitaip nei kitos. ne ne, vis dar nesuprantu.

o kada tik pradėjau gaminti, močiutė porino, kaip išties nesunku esti pasigamint plikytą tešlą, kurią TaipMėgsta tėtis. tai va, todėl metas ją paskelbti. kad, žinot, kai išeisiu [išskrisiu], palikčiau vos pravertas duris, kad galėtute maitinti mano tėtį.

plikyti sausainėliai
200 g pieno ir/arba vandens
100 g sviesto
geras žiupsnis druskos
šaukštas cukraus
160 g miltų
4 kiaušiniai

perlinio cukraus sausainėms pabarstyti

užverdame pieną/vandenį su cukrumi, druska beigi sviestu, kol šis išsilydo. nukeliam nuo karščio, suberiam miltus ir grąžinam ant plytos (ugnį smarkiai sumažiname); nuplikome miltus – maišome, kol tešla sušoka į vieną gumuląm, o dugnas pasidaro toks drumzlinas (drumsti, bet grimzti), pasidengęs balta plėvele.
po vieną sumušame kiaušinius ir maišome (aš tai darau plaktuvu), kol iki galo įsimaišo; tik tada mušam kitą kiaušinį. beje, kiaušinių skaičius gali kisti (priklauso nuo kiaušinių dydžio ir panašių niekų). tešla turi būti daili, vientisa ir elastinga (va čia radau nuotraukų). beje, po keleto kartų imame suprasti, kokios konsistencijos turi būti tešla. svarbu: jei jau tešla per skysta, negalima jos ‘pataisyti’ tiesiog pridedant miltų: jei jau taip nutiko, nuplikom dar kiek tešlos (ir vėl nuo nuliaus — pienas, sviestas, verdam, plikom) ir įmaišom į per skystą tešlą.
konditeriniu švirkštu (arba tiesiog šaukšteliu) dedame tešlą į popieriumi išklotą arba riebalais išteptą skardą. jei norisi, pabarstom perliniu cukrumi. kepame 200-220oC, kol gražiai pageltonuoja, kokių 10 min.

receptas iš senų seniausių laikų rastai supermamose. autorė – bea.