Kepykla nr. 5

Kaifuoju. Nuo kondicionieriaus, nuo športo, nuo apsiniaukusių dienų prie Dubysos, nuo visa plakančio lietaus naktį, nuo L. kibinų su vištiena, nuo netikėtų naktinių prabudimų ir išprotėjusio paukščių čirenimo paryčiais, nuo ežero už penkių kilometrų, nuo pedalų mynimo, nuo žibančių akių (nes nauju šeimos nariu vis dar neatsidžiaugia(m)), nuo naujų džinsų, nuo Draugystės koldūnų, nuo grojančios radijukės, nuo visų tų smulkmenų, kurių po saują susirenku kasdien, nuo kiekvieno posūkio. Ir jų tiek, kad šiandien bendradarbė N. tarė – niekad nemačiau tavęs tokios laimingos.

- – -

Vieną savaitgalį, kai P. su I. šokinėjo aplink mašiniukus, aš buvau tikra namų moteris ir prikepiau kalną sausainių. Iš Skirmantės.

Dvigubai šokoladiniai sausainiai
12 sausainių

Sausainiams
200 ml miltų
žiupsnis druskos
1/3 arb. š. kepimo miltelių
žiupsnis sodos
70 g minkšto sviesto
175 ml cukraus
50 ml kakavos miltelių
2 dideli kiaušiniai
60 g juodo šokolado

Įdarui
60 g pieniško šokolado
2 valg. š. sviesto

Viename inde išmaišome miltus, druską, kepimo miltelius bei sodą. Kitame inde minkštą sviestą, cukrų bei kakavos miltelius plakame iki vientisos masės (apie 2 minutes). Vieną po kito įmušame kiaušinius ir gerai išplakame. Supilame ištirpintą ir pravėsusį šokoladą ir pusę minutės paplakame, kad tolygiai pasiskirstytų. Sudedame miltų mišinį ir išmaišome mentele.

Aliejumi pateptu ledų šaukšu arba dviem paprastais šaukštais dedame tešlos ant kepimo popieriumi išklotos skardos. Paliekame didelius tarpus, nes kepdami sausainiai plečiasi.

Kepame 180 oC orkaitėje 11-15 minučių. Tik ištraukę iš orkaitės per vidurį įspaudžiame sausainius ritinio formos daiktu, kad susidarytų duobės įdarui (naudojau kamštelį nuo mineralinio vandens butelio). Tada leidžiame sausainiams dar penkias minutes pabūti skardoje ir perkeliame ant grotelių, kad visiškai atvėstų.

Įdarui ištirpiname šokoladą su sviestu. Užpildome sausainių duobeles ir leidžiame sustingti.

O tai tau. Kas gi tave vis veja į kitą vietą? :), klausia Asta, ir aš lankstau pirštelius: per dvylika mėnesių [rimtai] gyventa penkiose skirtingose vietose. O dar tėtis sako, jog mes ne klajoklių tauta!
Atsimenu, kai mums iškrausčius paskutines dėžes Lazdynuose, braukiau ranka kaktą (žinote, kaip filmuose) ir tariau sau – niekada daugiau. Trims mėnesiams tepraėjus, žiū, ir vėl lagaminų krovimas ant nosies – tik šįsyk pro šalį važiuodami baziliko ar koldūnų tikrai nebepasiimsim.

- – -

Kažkada tame tarpe dar susidariau ir knygų sąrašą.
Šiemet jis, kaip ir pernai, didele dalimi ateina dar iš mokyklos laikų. Nors imk ir sužymėk jas atskirai! Teigi:

Michel Foucault – Seksualumo istorija. Pradėjau ar ne vienuoliktoj klasėj, pasiklausiusi apie ją per menų pamokas, bet tada strigau ties nežinotais žodžiais kaip perversija (šitas yapč įsiminė). Dabar jaučiuosi didelė ir protinga, tad musiau įveiksiu.
Arminas Lydeka – Etiketas kiekvienam. Žinau, kaip atsirinkti, kuriais įrankiais valgysiu, bet NEžinau, kaip teisingai susodinti svečius į automobilį.
Nicholas Carr – What the Internet Is Doing to Our Brains. Reikia patvirtinimo, kad mano smegenai skylėjasi.
Philip Kindred Dick – Ar androidai sapnuoja elektronines avis? Išlieku ištikima taisyklei “sąraše turi būti nors vienas sci-fi”.
Mitch Albom – Antradieniai su Moriu. Iš mokyklos, ir nežinau kodėl.
Nassim Nicholas Taleb – Black Swan. Kai žmonės klausia, ką skaitai, ir atsakau, Black Swan, jie galvoja, kad tai istorija, pagal kurią filmas pastatytas, bet taip nėr. Pamatyta knygyne Nantėj – neberasta – pamatyta knygyne BP ir gausiai rekomenduota.
Clarissa Pinkola Estes – Bėgančios su vilkais. Rekomendavo V. Apimtis gąsdina, bet man reikia priminimo, kad esu laukinė moteris’n'shit.
Joseph Heller – 22-oji išlyga. Sako, juoda? Iš mokyklos.
Winifred Rosen, Andrew T. Weil M.D. – From Chocolate to Morphine. Mano (šoko- ir kofeino) priklausomybėms paaiškinti ir smalsumo dėlei.
Marshall McLuhan – Kaip suprasti medijas. Įdomu. Įtariu, referuota iš kokios Spektaklio visuomenės.
Henry Miller – Vėžio atogrąža. Noriu tvirto žodžio ir aštraus vaizdo.
Kristina Sabaliauskaitė – Silva Rerum. Sako, populiariausia šių metų skaitytina knyga. Reikia, reikia.

2 alternatyvios knygos
Paul Hoffman – The Man Who Only Loved Numbers. Vien tai, kad nebežiūrau į matematiką, nereiškia, kad negaliu mylėti matematikų. Ypač tokių:A mathematician is a device for turning coffee into theorems.
William Golding – Musių valdovas. Iš mokyklos. Sako, alegorija?

- – -

Ir dar taip netikėtai sėkmingai išėjo, kad gavau dailutėlę saldutėlę [kvepiančią] knygą. Man ana išties patinka – jau vien dėl to, kad receptai suskirstyti pagal tai, kiek laiko praeis (praslinks, pralėks) nuo pirmo žingsnio virtuvėje iki pirmo kąsnio burnoj. Na nesakykit – šitas konceptas genialus (kiek kartų teko atidžiai neperskaityti recepto ir suprasti, jog teks pašaldyti pernakt ar, kepant pfeffernussen‘us, tešlą brandinti… Dvi savaites.) Be to, labai ne vieną dominantį recepčioką nusižiūrėjau – pirmą ir antrą vakarą tik sėdėjau, varčiau ir skaičiau, sėdėjau, varčiau ir skaičiau. Tada perdaviau knygą mamai į rankas, ir Žirmūnietiška šeimyna nusprendė, kad pirmas gaminys turėsiąs būti šitas:

Skrituliukai su cinamonu
Tešlai
150 g sviesto
70 g cukraus pudros
40 g krakmolo
1 arb. š. cinamono
1 trynys
200 g miltų
1 arb. š. kepimo miltelių
žiupsnis druskos

Aptepti
1-2 baltymai

Pabarstyti
3 valg. š. cukraus
2 arb. š. cinamono
75 g migdolų

Tešlai kambario temperatūros sviestą išsukame su cukraus pudra iki vientisos (ir kiek purios) masės. Suberiam krakmolą, cinamoną, trynį ir išmaišome. Įsijojame miltus ir kepimo miltelius. Paminkome, kol tešla taps graži ir glotni. Padaliname ją į 4 dalis ir iš kiekvienos suformuojame 2-3 cm skersmens dešrelę, kurią įvyniojame į maistinę plėvelę. Man tai lengviausia daryti taip: atskirtąją dalį tešlos dar gražiau paminkau, paformuoju link cilindro, dedu ant plėvelės. Dar pakočioju tarp delnų ir stalo paviršiaus. Tada kaip ir apsuku plėvele ir… Kočioju dar vos vos, kad susiglostytų. Niekas nenutrupa, nenubyra, neprilimpa. Tokias keturias dešreles pusvalandžiui metam šaldymo kameron.
Tuo tarpu pabarstukams gana smulkiai sukapojame migdolus, sumaišome juos su cukrumi ir cinamonu. Lengvai paplakame baltymą(-us: priklauso nuo dydžio, man reikėjo dviejų).
Išimame dešreles iš šaldiklio ir supjaustome maždaug 3 mm storio monetėlėmis (ne ne ne, čia tikrai ne klaida – tokiomis plonytėmis. Sausainėliai bus mažučiai dailučiai nelyg kokios sagutės). Geriausiai pjaustant vis kiek pasukti dešreles apie centrinę ašį, kad nesideformuotų skritulėliai. Sausainiukus aptepame (arba pamirkykite) kiaušinio baltymu, tada baltymuotąja puse merkiame į riešutų-cukraus mišinį. Dedame ant kepimo popieriumi išklotos skardos.
Kepame 180oC 12-15 minučių. Na, patikrinkit ir po 10, bet turėtų dar būti šviesūs nelyg aš pajūry metro vairuotojai.

Iš: D. Trečiokaitė. Kvepiantys.

Kadaise dainų lyricsus sugaudydavau tušinuku ir popieriaus lapu, ir begaliniais pause/play/pause/play – čia tais laikais, kai gaudomosios būdavo spice girls ir bsb (žmonės, beje, vis dar netiki, kai sakau, jog lankiausi jų koncerte. Kaip kad netiki ir tuo, kad eisiu į tetaneką super 3d).
Dabar gi viskas daug paprasčiau.
Dabar gi net iš savo fotelio kėdės galiu būti užatlantėj ir einamuoju laiku, jei pakankamai anksti atsikeliu (o tai savaitgaliais visiškai ne problema), klausyt m83 ar – ir tam net anksti kelt nereikėjo – radiohead’ų. Nes ir po tų dviejų gyvų-gyvų koncertų, kuriuose mindžiukavom paskutinėse eilėse prie sienos; arba kažkur prie pat tvoros tarp susimokėjusių daugiau ir biednų lietuvių studentų; net ir po tų dviejų gyvų-gyvų koncertų, net žiūrint gyvą-bet-tik-pusiau-nes-per-kompjūterį — šiurpai bėgioja.
Tai būdavo vasaros, kai trypčiodavom ne tik palei tūkstantįsyk apdainuotus RHCP, bet ir belenką kitą, kai vėlavom ir bėgom į The Fashion (dėl tos vienos dainos) ar MGMT (dėl saujos), ar Beastie Boys, ar belenkur, kur galima numest užpakalį ant suolo ir pailsėti nuo saulės-arba-lietaus (nelygu metai).

Apie ką aš čia?
Turbūt apie tai, kad vasara arti ir metas rinktis festivalius beigi šaudyti bilietus pas M ir D ir M ir R (MDMR, ne juokas), mažų mažiausiai.

Dar labai noriu nuvažiuot čia. Labai labai, ir tuo metu net rajn’ieras siūlo skrist pirmynatgal už pemketuris. Va.

Vėžliški kakaviniai sausainiai su karamele ir riešutėliais
Sausainiams
1 st. miltų
1/3 st. nesaldžios kakavos miltelių
žiupsnis druskos
125 g sviesto (kambario t.)
1/2 st. cukraus
1 kiaušinis
1 baltymas
2 v.š. pieno
1 a.š. vanilės
1 1/4 st. kapotų žemės riešutų

Įdarui
45 ml riebios grietinėlės
šiek tiek vanilės ekstrakto
žiupsnis druskos
50 g cukraus
15 g sviesto

Sumaišome miltus, kakavą ir druską. Kitame dubenyje plakame sviestą su cukrumi, kol taps purus. Supilame trynį, pieną ir vanilę ir maišome, kol masė taps vientisa. Lėtai maišydami, suberiame miltų mišinį ir palengva maišome, kol nebeliks sausų miltų.
Tešlą suberiame ant maistinės plėvelės, suformuojame blyną ir paliekame šaltai apie valandą.
Orkaitę įkaitiname iki 180 oC ir dvi kepimo skardas išklojame kepimo popieriumi.
Mažame dubenėlyje paplakame baltymus, kol vos vos suputos. Seklian dubenėlin suberiame kapotus riešutukus.
Imame po mažą gumulėlį tešlos ir iš jos formuojame maždaug graikinio riešuto dydžio kamuoliukus. Juos apvoliojame baltymuose, o paskiau,- riešutėliuose — iš visų pusių.
Sausainėlius sudėliojame ant kepimo skardos, palikdame tarpelius. Nedideliu šaukšteliu arba pirštu kiekviename įspaudžiame duobutę.
Kepame apie 12 minučių. Išėmę sausainius iš orkaitės, kol jie minkšti, dar sykį įspaudžiame duobutes – kadangi tešla šiek tiek pučiasi, mūsų padarytosios jau galėjo ir užaugti. Leidžiame sausainiams visiškai atvėsti.
Tuo metu pasiruošiame įdarą.
Cukrų nemaišydami kaitiname, kol jis pradės iš apačios lydytis ir ruduoti. Tada imame palnegva maišyti. Kai karamelė tiek užruduoja, kiek mums norisi – gali beveiki pradėt rūkt! – supilame grietinėlę (atsargiai!) ir greitai maišome. Jei susimetė į gumulėlius, ne bėda – pakaitiname, ir tai praeis – juk cukrus privalo ištirpt! Kaitiname, kol karamelė pasiekia maždaug 120 oC (į šaltą vandenį įmestas gabalėlis masės pavirsta į minkomą, bet formą jau išlaikantį gumulėlį). Nukeliame nuo ugnies, įmaišome vanilę ir sviestą ir paliekame pravėsti.
Į atvėsusius sausainius įpilame po truputėlį karamelės. Palaukiame, kol pravės/atvės/.., ir skanaujam.

Receptas gausokai adaptuotas iš America’s Test Kitchen. Karamelė, bien sur, adaptuota iš Deivio.

Ir ateina kovas|balandis, ir atrodo, kad viskas tik iki čia ir važiavo – va taip va atrodo, kai pirmadienis, kai be septynių keturios, kai penkios Einšteino minutės daveda, ir nuotraukos ant sienų, ir kalendoriai, ir darbaknygės, ir Paryžius-ŽanasPolis-, ir viskas tiesiog (A. nekenčia, kai šitą vartoju) grasina
Gal

Vą

Su

Sprog

Din

Ti—

get some gazoline, sako Einšteinas, two three four,

I. žadėjo padovanoti katiną ir kaktusą,

Five six seven eight.

— — —
Nerealiai gardūs sausainiai, tokie subtiliai žemiški – nuo grikių ir graikų – ir trapūs – nuo grikių ir sviesto.
Žo, puikuoliški.
PLIUS, BE KIAUŠINIŲ. Čia naujosios [karinės] psichozės proga paminėjau, va.

//nuotraukos Viktorijos

Grikių sausainiai su spanguolėmis ir graikiniais riešutais
1 1/4 st. kvietinių miltų
3/4 st. grikių miltų
230 g sviesto
2/3 st. rudojo cukraus
1 a.š. vanilinio cukraus
žiupsnis druskos
1/3 st. kepintų graikinių riešutų

Dubenyje sumaišome kvietinius ir grikių miltus.
Kambario temperatūros sviestą išplakame su cukrumi, vaniliniu cukrumi ir druska. Įmaišome kepintus graikinius riešutus ir spanguoles. Suberiame miltus ir lengvai paminkome, kol tešla daugmaž sulips į vientą gabalą – ji bus biresnė nei paprastai.
Tešlą suberiame/sudedame ant maistinės plėvelės ir suformuojame į ritinį (diaaaašrąąą). Bent 2 valandoms paliekame šaldytuve.
Orkaitę įkaitiname iki 180 oC. Iš šaldytuvo ištrauktą tešlą aštriu peiliu supjaustome maždaug 1 cm storio riekelėmis. Kepame kepimo popieriumi išklotoje skardoje apie 12-14 minučių. Ištrauktus iš orkaitės geroookai pravėsiname (karšti neįmanomai birūs!) ir kapojame abiem žandais.

Gaminom drauge su Viktorija, ir skelbėm oC pavasario numery.

Išties viskas be proto paprasta – be jokių seilių, melancholijų ar šviesaus liūdesio -

aš kartais labai labai labai pasiilgstu A.

—

Čia – vienas iš mūsų namų go to, kai nežinau, ko noriu (ne gyvenime — virtuvėj), bet noriu skanaus. Ir greit.

Tik vienu žingsniu toliau – sausainiai su bulvių traškučiais. Soon.

Sausainiai su kukurūzų dribsniais

125 g kambario temperatūros sviesto
1/3 st. cukraus
1 didelis kiaušinis
1 st. miltų
1/3 a.š. kepimo miltelių
2-3 st. smulkintų kukurūzų dribsnių

Sviestą išsukame su cukrumi iki vientisos masės. Įmušame kiaušinį ir vėl gerai išplakame. Įmaišome miltus su kepimo milteliais, supilame apie pusę stiklinės patraiškytų kukurūzų dribsnių, išmaišime. Formuojame nedidukus – graikinio riešuto dydžio – rutuliukus, juos apvoliojame kukurūzų dribsniuose, sumetame ant skardos ir kepame 160oC orkaitėje apie 15 minučių.

Aptikau pas Skirmantę.