Kepykla nr. 5

Man regisi, kai žmonės pamato, kaip dėlioju prekes ant maksimos važiuojančio takelio, jie galvoja, kad turiu OCD ar kažką panašaus.
Bet sutikite, tvarka turi savo žavesio. Daug.

Sausainiai su žaliosiomis citrinomis ir baltuoju šokoladu
112 g sviesto
72 g cukraus
smulkiai tarkuotos dviejų žaliųjų citrinų žievelės
2 a.š. šviežių žaliųjų citrinų sulčių
1 a.š. vanilės ekstrakto
1 1/2 st. miltų
1/2 a.š. sodos
1/2 a.š. kepimo miltelių
1/4 a.š. smulkios druskos
šiek tiek pieno
75 g baltojo šokolado

Orkaitę įkaitiname iki 180oC. Dvi kepimo skardas išklojame kepimo popieriumi.
Elektriniu maišytuvu plakame cukrų ir sviestą, kol masė taps vientisa. Įmaišome žievelę, sultis ir vanilę.
Kitame dubenyje sumaišome miltus, sodą, kepimo miltelius ir druską. Pamažu įmaišome miltų mišinį į sviestą. Įpilame tiek pieno, kad tešla nebūtų per sausa (t.y., nebūtų pavienių besivoliojančių miltų), bet ir ne per skysta (na… tokia sausainiška turi būti ,)). Įmaišome apysmulkiai sukapotą baltąjį šokoladą.
Padalijame tešlą į 20 gabalėlių ir išdėliojame į skardas. Šiek tiek paplokštiname, mat kepdami sausainiai bevek nesiplės.
Kepame 14 minučių — bet čia toks orientacinis laikas! Išties juos reiktų traukti lauk, kai sausainių pakraščiukai taps auksiniai. O jei norisi kramtesnių sausainėkų, tereiks kepti keletu minučių trumpėliau.
Palaukiame keletą minučių, kol pravės, ir perkeliame visiškai atvėsti ant grotelių. Arba nelaukiame, kol visiškai atvės, ir ir, ir džiaugiamės kiekviena nugyventa minute, ypač ten, kur baltas šokoladas atrodo pridegęs, o iš tiesų – karamelizavęsis.

Recepto idėją pasiskolinau iš 500 vegan recipes ir, cha cha, de-veganizavau (dar decukrizavau ir pliusšokoladinau), nes nemyliu margarino. Beveik epic fail, tik kad ne, mat sausainėkai nerealiai gardūs, ir vanilė+žaliosios citrinos+baltasis šokoladas yra mano naujas citrinos+aguonos.

Paskutinius pomidorus iš šiltnamių tenka nuraškyti dar žalius, kol nepakando šaltukas, ir, kaip ir pirmuosius, nokinti ant palangės, geriausia pietų pusėje.
Be to, drauge su rudžieminiu puspalčiu į trasą eina citrina/imbieras/medus – kūnui – ir svarainių sirupas – galvai. Tegyvuoja rudenys.

Brutti ma buoni

3 kiaušinių baltymai
1/2 st. lazdyno riešutų
1/3 st. anakardžių
1/3 st. migdolų
1/3 st. graikinių riešutų
apelsino žievelė
citrinos žievelė
2 a.š. rierutų sirupo
1 v.š. kakavos
1 st. cukraus

Riešutus pakepiname, kol ims gardžiai kvepėti ir vos paruduos, ir leidžiame atvėsti. Atvėsusius juos sumaišome su cukrumi ir pakapojame virtuviniame kombainėlyje, kol bus daugmaž sutrupinti, tačiau dar nepavirtę į miltus.
Baltymus išplakame iki standžių putų ir palengva į juos įmaišome kitus produktus. Supilame masė į didoką puodą ir ant silpnos ugnies kaitiname apie 20 minučių, kol ji taps tirštesnė.
Tuo metu orkaitę įkaitiname iki 150 oC.
Šaukšteliu(-iais) dedame masę ant kepimo popieriumi išklotos skardos ir kepame apie 25 minutes, kol jie iš išorės taps sausi, o viduje dar bus kiek tąsūs ir kramtūs.

Receptą aptikau čia.

Drauge su tvankuma už lango pasiklydau tarp šalių, metų laikų, miestų, pievų ir laiko juostų. Ant grindų – neiškrautas lagaminas, lova nuklota sujauktais drabužiais, stalas dėmėtas kavos ratilais. Po pagalve kikena įsivaizduojamas jetlag, ir mano vasaros atostogų banko reitingas nuo AAA šuoliais ritasi link B+.

“Važiuokime nauju keliu, ten mažiau šviesoforų, tai nors truputį pariedėti galima,”- taria man taksistas, ir pro šalį lekia kelio ženklai – 60, 60, o spidometro rodyklė nenukrenta žemiau nei 80 padala. Net važiuojant pro inkilėlius.

Lėktuvui trinktelėjus į Prahos žemę, užgroja Vltava, matyt, tam, kad ramūs sėdėtume savo vietose, kol užges ženklas “užsisekite saugos diržus”. Grįžusi Vilniun, visa širdimi viliuosi išgirsti Miške ar Jūrą, bet iš garsiakalbių sklinda tik kažkokie belyčiai garsai. Deja. Pasižadu į apkramtyto obuolio ausinuką persimesti šiek tiek atsiminimų iš muzikos pamokų.

Dar pasižadu laiku eiti miegoti. Kone Naujieji metai, a?

Karamele pertepti trapūs sausainiai, glaistyti šokoladu
250 g sviesto
80 g cukraus pudros
60 ml aliejaus
500 g miltų
1 a. š. kepimo miltelių

1 skardinė “Rududu” ar virto kondensuoto pieno

~200 g šokolado (dėjau pusę pieniško, pusę vidutiniškai juodo)

Jei naudojame “Rududu” – palaikome jį kambario temperatūroje, galime net įmaišyti keletą šaukštų pieno ar grietinėlės, ar pašildyti, kad taptų vos minkštesnis.

Minkštą kambario temperatūros sviestą išplakame su cukraus pudra, įmaišome aliejų. Per kelis kartus įmaišome miltus, sumaišytus su kepimo milteliais. Šiek tiek paminkome tešlą rankomis. Man tešla atrodė sausoka, tad įpyliau dar porą šaukštų aliejaus. Iš tešlos suvyniojame penkių litų monetos skersmens gyvatukes, įvyniojame į maistinę plėvelę ir pašauname šaldiklin kokiai valandėlei. Jei norisi, galima juos čia ir palikti – bus netikėtiems svečiams!

Sausainius supjaustome maždaug 1 cm storio diskais. Dedame juos į kepimo popieriumi išklotas skardas, palikdami šiokius tokius tarpelius, ir kepame iki 180 oC įkaitintoje orkaitėje, kol šiek tiek pagelsta. Ataušiname.

Ataušusius sausainius po du suklijuojame virtu kondensuotu pienu ar “Rududu”.

Smulkiai sukapotą šokoladą ištirpiname su šlakeliu bekvapio aliejaus ant vandens garų vonelės. Vieną suklijuotų sausainių galą pamerkiame į šokoladą ir dedame ant kepimo popieriaus, kad sustingtų.Kadangi šokoladas netemperuotas, gali pražysti – tai nereiškia, jog jis sugedęs! Tiesiog… Menkiau dailus :)

Sausainius, jei jų lieka, laikome sandariose dėžutėse savaitę ar net šiek tiek ilgiau. Gardumėliški.

Receptą aptikau pas Sonatiną, tik truputėlį perdariau pagal savo papratimą. Išėjo gausiai trapūs (vieni trapiausių kokius tik tekę gaminti!), velnioniškai tirpstą burnoje, saldūs ir… Beprotiškai skanūs. Tikrai. Būtina išmėginti!

Ir tokį pirmadienį kaip šitas (ar, veikiau, šitą pirmadienį ypač) galima būtų rašyti apie pradžias ir pabaigas, gyvenimus ir išgyvenimus, atradimus ir praradimus, klaidas, neklaidas, pasirinkimus, kelius, klystkelius ir tankumynus, bet in the end, after all paprasčiausiai sukrauname paskutinius popierius į dailias stačiakampes krūveles, perrišame špagatais, įvelkame į maišus, mintyse išgabename į rūsį. Ate ate, mife, buvo malonu susipažinti, dar maloniau išsiskirti, ate ate gyvenime ant kalniuko ir mindaugo maksima, ir montuotojau ate, ir varškės apkepe su [ketvirtame kurse] razinomis. Buvai pats skaniausias.

Chocolate chip sausainis Ievutei

1 st. 2 v.š. pirmos rūšies miltų
1/2 a.š. sodos
1/2 a.š. druskos
113 g minkšto (kambario temperatūros) sviesto
1/4 st. balto cukraus
1/4 st. tamsiai rudo cukraus
1/2 a.š. vanilės ekstrakto
1 didelis kambario temperatūros kiaušinis
80 g stambokai kapoto šokolado
šokolado lašelių sausainiui puošti — jei norisi

Orkaitę įkaitiname iki 180oC.
Sumaišome miltus, kepimo miltelius bei druską. Kitame dubenyje plakame sviestą, cukrus ir vanilės ekstraktą iki vientisos kreminės masės. Įkuliame kiaušinį ir gerai išmaišome. Suberiame miltų mišinį ir vėl gerai išmaišome. Supilame kapotą šokoladą ir — atspėjote — išmaišome.
Dedame į širdukės formos pyrago skardelę (cha! Taip ir žinojau, jog ji kada nors pravers), išlyginame. Ant viršaus išdėliojame Gražią Žinutę.
Kepame kokių 15-20 minučių (priklauso nuo to, kiek chewy sausainius mėgstame — trumpas kepimas=kramtūs sausainiai, ilgas kepimas=trapūs sausainiai). Jei sausainis ima stipriai ruduoti (kaip kad nutiko man), reikėtų jį uždengti folija (ko aš nepadariau), mat kitaip anas gausiai paruduos ir Gražios Žinutės nebeatrodys tokios įspūdingos. Et, svarbiausia geri norai (ir kad būtų linksma, kaip sakė Kotrė).
Iškeptą sausainį vėsiname ant grotelių, o atvėsusį perrišame kaspinu ir dovanojame Ievutei praėjusio gimtadienio proga.

Recepto pagrindas buvęs originalusis Nestle Toll House sausainių receptas, bet jame gerokai pažaidžiau su cukraus bei priedų kiekiais.
Principe sausainis man gausiai patikęs. Tikriau, iš likusios tešlos išsikepiau keletą padoraus dydžio sausainėlių ir juos mielai sukramsnojau. Smagūs tiek trumpai kepti, tiek ir ilgai – abu labu skirtingai žavūs. Ir, pssssst, gamindama šiuos sausainius ėmiau vis širdimi suprasti amerikiečius, einančius iš proto dėl chocolate chip cookie dough. Čia šiaip. Pastebėjimas ,} O jei norisi kiek legaliau vartoti dar nekeptą tešlą – primenu žiauriai gardžius ledus.

mano šviesus berniukas gerdavo baltą mcdonaldo kavą su trim cukraus ir rūkydavo mėnesienoje. kai sutikau tall dark stranger, jis gėrė tik juodą kavą iš moca pot arba turko ir rūkydavo dar daugiau. aš maniau, kad jis taip išmoko iš rusvaplaukio vaikino, kuris iš viso yra amžinas variklis, deginantis tą juodą srėbalą non stop. vieną dieną aš galvojau, kad jarmuschas ir jo kava su cigaretėmis yra nesąmonė, bet kitą rytą supratau, kad tai yra labai geras filmas apie paviršutiniškai gilų narkomanų pasaulį.

o per visą tą laiką aš draugavau su jule ir iš jos išmokau sukurti šituos sausainėlius, kuriuos visi vaikinai valgydavo iš mano rankų lyg vienaragiai ir trumpam atiduodavo man savo širdis.

julės šokoladiniai akmenėliai

200 g šokolado
90 g nesūdyto sviesto
110 g cukraus
žiupsnelis druskos
3 kiaušiniai
1 vanilės ankštis ar 1 arb. šaukštelis vanilės esencijos
200 g smulkių, mažą glitimo kiekį turinčių miltų
25 g kakavos
3 g kepimo miltelių
maždaug 60 g cukraus pudros

1. smulkiai sukapoti šokoladą ir sudėti į stiklinį dubenį, pastatytą virš puodo su vandeniu, kuris turi būti šiltas, bet niekad neturi užvirti. aš palaukiu, kol šokoladas pradeda tirpti, ir tada nukeliu dubenį nuo šilto vandens puodo, maišau. jei reikia, trumpam pastatau dubenį atgal į šilumą. šokoladui bebaigiant tirpti, dalimis sumesti sviestą ir jį ištirpdyti.
2. nukėlus nuo ugnies, į šokoladą įberti cukrų ir druską ir maišyti, kol jis ištirps. aš dariau tai šaukštu. valio.
3. po vieną įdėti ir išmaišyti kiaušinius, įdėti vanilę.
4.sumaišyti kakavą su miltais ir kepimo milteliais, persijoti tai į dubenį su šokolado mase. atsargiai ‘įkapoti’ miltus į šokoladą. visą dubenį pastatyti į šaldiklį pusvalandžiui.
5. išėmus iš šaldiklio, iš masės delnais formuoti mažus rutuliukus (aš darau po 14 g),  apvolioti juos cukraus pudroje ir dėti ant kepimo popieriaus. palikite gerokus tarpus tarp rutuliukų, nes jie kepami išsiplės.
6. kepti 160 C temperatūroje 10 – 15 min. rutuliukų dugnas pasidarys plokčias, o viršus sutrūkinės, pro cukraus pudrą matysis juoda saldi lava. labai svarbu nenueiti pasivaikščioti nuo orkaitės kur nors toli, nes šie sausainėliai labai greitai iškepa: kadangi mūsų orkaitė dynstryte kepa tik su vėjeliu (haha, i know,), aš sumažinau temperatūrą iki 150 C laipsnių ir kepiau tik 10 min. kai perpjoviau tokį sausainį, jo tolygi spalva nusakė, kad jis yra iškepęs iki pat centro, o kai jo kandau, jis vis dar buvo drėgnas. toks ir turi būti – jei palaikysite ilgiau, jie išsausės.