It’s not enough to sit down and wait for a phone to ring

Birželis 11th, 2011 Posted in duona ir duoniukai, nesaldumynai | 4 Comments »

Mano bendradarbė M. gamina fontastiškai gražias salotas, kurias pirmąsyk pamačiusi, maniau, išvirsiu iš klumpių. Anos atrodė tokios žavios, tokios daugiasluoksnės, kad net aš, panelė salotos-nėra-pagrindinis-patiekalas, ėmiau regzti minčių kamuoliuką, kaip čia ką nors tokio lengvo, gaivaus, vėsaus irgi kvapnaus atsinešus pietums.

Bėda tik ta, kad prie tokių įsivaizduojama Italija kvepiančių salotų man niekaip-o-niekaip netinka ta duona, kurią nuolat kepame namuose – sunki, saldžiarūgštė, drėgna, grūdėta. Prie morkyčių-saulėgrąžų-razinų, užtepta storu sviesto sluoksniu – puikiai; prie kopūstienės ar barščių – lygiai taip pat. Bet jeigu galvoje mezgasi varškės sūris, špinatai, saulėj džiovinti pomidorai ir aliejaus-citrinų užpilas kaip visada — metas šviesesnėms duonoms. Darsyk kartoti Ciabatta‘os kol kas nesiryžau, be to, ją verčiau pasilikti savaitgaliui. O štai focaccia – gėda, bet dar nėsyk neišmėginta penktoj kepykloj.

(Tiesa, M. papasakotą kaip atidžiai užsirašiau galvoje, ir planuoju žalumynų fiestą šįvak’. Valio!)

Focaccia

Focaccia

500 g pirmos rūšies miltų
5 g sausų mielių
10 g smulkios druskos
325 ml šilto vandens
apie 1 v.š. aliejaus – naudojau iš džiovintų pomidorų sloikučio – ir dar šiek tiek skardai

Paviršiui:
aliejaus (vėlgi, naudojau likusį nuo džiovintų pomidorų) duonai pašlakstyti
rupios jūros druskos, puikiai tinka fleur de sel
alyvuogių

Jei minkome rankomis: sumaišome miltus, mieles, druską ir vandenį dubenyje, kol mišinys virsta lipnia tešla. Įmaišome aliejų, tada iškrečiame tešlą ant švaraus paviršiaus. Minkome, kol masė bus vienalytė ir glotni, – kokias 10 minučių.
Jeigu naudojame plakiklį (ačiū, KA, aš vis dar tave myliu): uždedame duonos minkymo antgalį ir į indą suberiame miltus, mieles, druską, supilame vandenį. Lėtai plakame, kad visi produktai pasiskirstytų tolygiai, tada supilame aliejų ir dar leidžiame aparatui minkyti maždaug 10 minučių, kol tešla bus vienalytė ir glotni.
Sukočiojame tešlos rutulį ir šiek tiek aptepame aliejumi. Paliekame iškilti švariame dubenyje, uždengę plastikiniu maišeliu. Kai masė padvigubėja, perdedame į aliejumi gauuuuusiai išteptą kepimo formą – prisiskaičiusi gudrių straipsnių, nusprendžiau focaccia kepti apvalioje formoje, kurią prieš tai dosniai pripyliau aliejaus. Susmaigstome pjaustytas alyvuoges. Paspaudome tešlą pirštais iki pat kraštų. Uždengiame ir paliekame iškilti maždaug pusvalandžiui.
Įkaitiname orkaitę iki 250 °C. Kai duona atrodo išsipūtusi ir korėta, pirštų galiukais per visą paviršių įspaudžiame gilias skylutes – beveik iki dugno. Aptepame duoną aliejumi (man patogiausia naudoti teptuką) ir apiberiame rupia jūros druska.
Kepame maždaug 10 minučių, tada sumažiname karštį iki 200 oC ir kepame dar 10 minučių.
Duona gardžiausia, kol šilta: prieš tiekdami paliekame ataušti ant grotelių maždaug 10 minučių. Gardutėlė ir visiškai atvėsusi.

Receptas – iš D. Stevens “Naminė duona”.

Diskleimeris: Alma Litteros apžavėta (pačia geriausia šio žodžio prasme), pasišoviau išbandyti keletą receptų bei papasakoti apie jų (ne)sėkmę (tikėkimės, sėkmę ,)) bei šitą knygą. Kol kas išmėginome iš jos du receptus (vienas – nors ne visaaaai duoninis – laukia ant šaldytuvo beigi šaldiklyje :)), varvinome akis į nuotraukas ir laužėme galvą “kaip tiek teorijos Perskaityti, Suvokti, Išmokti ir Įsiminti”. Irgi norite? Prašau – spust! spust! ant nuotraukikės, ir turėtute patekti (jei baltas triušis nenuvilios kokiais kitais koridoriais) į puikų pdf pavyzduką su šitu ir dar keletu receptų visame gražume.

we cut the legs off of our pants threw our shoes into the ocean

Kovas 24th, 2010 Posted in emigrantų užrašai, ir bendrabutyje galima gaminti, nesaldumynai | 18 Comments »

pre-scriptum. per langus šeštadienį smarkiai sklido dūdmaišių garsai, iškišusi galvą pamačiau štai ką.

škotai - vyrai su sijonais ir dūdmaišiais

su kiekvienu rytu ir kiekvienu vakaru Grįžimai vis artimesni, ir prasideda prieškelioniniai nerimai, prieškelioninės nemigos, prieškelioniniai.. rūpesčiai, va. ką parvežti, ką parsivežti, ką palikti, ko nepamiršti, kur nueiti, ką padaryti, ką paragauti, su kuo sus’matyti, šimtas dūzgiančių bičių! — vieni turi proto, o kiti neturi, ir viskas; vienų galvose tylu ramu, o kitų ne, ir viskas.

keista dabar gi manoji būklė; viena koja jau mindant lietuvišką žemę ir širdukėje šokčiojant džiaugsmams, ima kilti visokiausi keisti jausmai, sakytai, ilgesiai tai kitai žemei – dar nepažintai, neatrastai, nepamatytai. ilgesiai dar nepaliktai žemei, išsiduodantys per vasaras be sūrių, per vaikštynes be Kalbos (juk jos klausant, vis dar užpuola atradimo džiaugsmas), per bibliotekas be anime peržiūrų.

ir tik kai paliudiji sau — aš čia sugrįšiu — tik tada nebereik lėkti skubėti mėginti aprėpti visa: praeitį, dabartį, ateitį; sūrius, meduolius, makaronus; neperskaitytas knygas, neatlankytus renginius, neišmoktus taisyti dviračius.
išsidrėbti ant sopkelės su savo egzistenciniu nuovargiu; skaityti joyce’ą.

falafeliai

beveik falafeliai
vieną dieną lietuvoje juos pagaminsiu kaip reikiant ir įmesiu padorią nuotrauką, tikrai – šitą metu tik pasiteirauta apie tahini gamybą

250 g avinžirnių, užmerktų nakčiai
riekelė baltos duonos – pamerkti
1 vidutinis svogūnas
pora skiltelių česnako
aitriosios paprikos gabalėlis
ryšelis petražolių
žiupsnis maltos kalendros
žiupsnis džiovinto baziliko
1 a.š. druskos
žiupsnis pipirų
šaukštelis kepimo miltelių
aliejus kepimui

avinžirnius, svogūną, česnaką, nuspaustą duoną, aitriąją papriką, žalumynus sumalame mėsmale arba virtuviniu kombainėliu (pastaruoju atveju, nesumalkime avinžirnių iki piltų – turi likti gabalėlių!). suberiame kepimo miltelius, druską, pipirus; išmaišome. formuoti nedidelius apvalius kotletukus (o geriausia – apvalius rutuliukus), kepam aliejuje (būtinai! jokios orkaitės ar tefoninės keptuvės neišgauna to paties skonio; geriausia kepti skrudintuvėje, mmm, fritiūrinėje).
iškeptus nusausiname popierine servetėle, jei netyč’ prisigėrė daugokai aliejaus.
skaniausia – patiekti pita duonoje su kalnu daržovių ir padažų.

receptas Elžbietos, aptiktas senų seniausiai supermamose.

tzatziki, hummus, tahini

trys padažai prie falafelių

tahini
sezamo sėklų
aliejaus (geriausia – sezamų, tačiau aš naudojau kepintų graikinių riešutų)

sezamų sėklas švelniai pakepiname sausoje keptuvėje arba orkaitėje – jos neturi parusti! sumalame virtuviniu kombainėliu, kol pavirsta į miltus. pilame aliejų (stiklinei sėklų – 1/8-1/4 st., priklauso nuo konsistencijos), kol gauname vienalytę tirštą (tačiau takią) masę.

hummus
1 st. virtų avinžirnių
pora šaukštų tahini
1 v.š. alyvuogių aliejaus
šlakelis citrinos sulčių
žiupsnis druskos
priedų – palei pageidavimą; aš įbėriau šiek tiek kumino

avinžirnius, tahini, aliejų sumalame virtuviniame kombainėlyje (trintuvėje) iki vientisos masės; jei ji per tiršta ar net sausoka – įpilame šiek tiek skysčio, kuriame virė avinžirniai, ar.. vandens. galiausiai šliūkštelime citrinos sulčių (atsargiai – labai lengva jų padauginti) bei įberiame druskos pagal skonį.
čia – visiškai basic receptas. jį galime gardinti česnakais, aitriaisiais pipirais, alyvuogėmis ar actu; o mano mėgstamiausias – su špinatais ir saulėje džiovintas aliejuje mirkytais pomidorais.

tzatziki
340 g (sojos) jogurto
160 g smulkiai kapoto agurko
1 v.š. šviežių krapų
1 v.š. smulkinto česnako
1 v.š. citrinos sulčių
1 v.š. alyvuogių aliejaus
druskos ir pipirų pagal skonį

nuvarviname jogurtą: aš jį supyliau į kelis sluoksnius marlės ir pakabinau nusivarvėti virš dubens porai valandų. sutirštėjusį jogurtą (kitas variantas: vartojame taip vadinamą graikišką jogurtą) sumaišome su kitais produktais, laikome šaldytuve iki patiekimo.
500 vegan recipes

pretend my feet are running away

Kovas 20th, 2010 Posted in emigrantų užrašai, ir bendrabutyje galima gaminti, nesaldumynai, tradicijos. | 29 Comments »

net nepastebėjau, kaip atėjo pavasaris – didelis, žalias, šelmiškai šnibždantis mesti striukutes į orą, bėgti, verstis kūlio nuo kalnų, nelyg daglui spoldingui ieškoti naujų sportinių batelių (juk tie, iš pernai metų, nebegyvi!),
išsiveržti iš savęs iš popierių iš kuprinių
dviejų antklodžių ir elektrinio radiatoriaus vergijos

susiradus aukščiausią apylinkių kalvą, virvute apsirišti krūtinę, prie kito galo pritvirtinti aitvarą, atsispirti, pašokti, šypsotis, atsukus veidą vėjui,
kad pro vieną ausį įeitų, pro kitą išpūstų visa, kas užsistovėję,

sugaudyti tą naują lėkimo pažadą į stiklainėlius, apsukti stora drobe, užtvirtinti gumelėmis.

skaityti binkio eilėraščius.

šaltibarščiai

šaltibarščiai, pritaikyti prancūziškiems produktams
skiriama Jurgitai, Rūtai L. ir kitiems šaltibarščių nemylėtojams

1 virtas burokėlis
1-2 st. rūgpienio, pasukų ar jogurto (aš naudoju lait ribot – tradicinį bretonišką pieno produktą; pagal gaminimo būdą – pasukos; pagal skonį – kefyras)
šliūksnio pieno
ketvirtis labai ilgo agurko
2 virti kiaušiniai
puokštelė šviežių krapų
svogūnų laiškų arba, iš bėdos, baltosios poro dalies
žiupsnis druskos

bulvių

.) taigi taigi taigi.
kietai išverdame kiaušinį (galbūt reikėtų iškepti įrašą apie mano olternatyvius gamybos būdus? – bulves mikrobangėje, visada pavykstantį kiaušinį neverdančiame vandenyje..), supjaustome gabalėliais. panašiais gabalėliais susmulkiname agurką. susmulkiname krapus. burokėlius supjaustome kaip įmanoma plonesniais šiaudeliais. viską sumaišome, užpilame kefyru/pasukomis/jogurtu, įberiame druskos. pamakaluojame, praskiedžiame pienu, ragaujame. jei per tiršta – įpilame dar pieno; jei per tiršta ir per švelnu – kefyro; ir panašiai: nedidelis čia mokslas! prieš patiekdami apibarstome smulkintais svogūnų laiškais ar porais.*

bulves verdu mikrobangėje; galiausiai kad būtų gardžiau, apkepu keptuvėje.

* jei valgysime ne iš karto, kiaušinius ir agurkus supjaustome ir paliekame atskiruose indeliuose; į sriubą įmaišome tik prieš pat valgydami.

i can take it if I know i’ll see my brothers

Kovas 18th, 2010 Posted in emigrantų užrašai, ir bendrabutyje galima gaminti, nesaldumynai, sriubos | 19 Comments »

mano pirkinių krepšelis (panier optimal) išduoda ilgesius labiau nei ašaromis sulaistyti laiškai ar prie langelių prarymotos naktys:
* kefyras ir varškė nelyg iš marcinkevičiaus raštų po vieną garsą dėlioja saulę-mišką-kraują;
* apelsinai, citrinos ir bergamotės primena lentynoje besislepiantį tamiflu (ar jau nurimo visas tas šumas?) ir dar labiau – Saulėtas Dienas.

per tuos šimtą metų vienatvės prisikaupė tiek jausmų minčių išgyvenimų, taip tinkančių informacinei tinklaraščio paskirčiai, kad nors vežimu vežk; tik žodžiai – žodžiai užstrigo kažin kur gelugarkly ar ties antru nuo klaviatūros maigymo iškreivėjusio piršto nareliu.

zuvedros

trumpai tariant, buvo atostogos, Didžiausios Atostogos Nuo Pat Vasaros, per atostogas kovojome su jūros stichinėmis nelaimėmis, vaikščiojome po gražiausius sodus, nelyg magnetai traukėme pavasarį, skanavome gardžiausius pyragėlius ir pirmuosiu gyvenime macarons, rytais pirkome šiltučius croissants, šventėme blynų dienas, sūrių vakarus, naminius tiramisu ir galetes su belenkuo. žo, rieškučiomis kabinome nantę ir jo apylinkes, prisikrovėme kišenėsna saulės spindulių ir
įjungėme
laiko
bombikes,
kurios sako, jog teliko trejetas savaičių, na, jei labai gudriai paskaičiuosim,
trejetas savaičių iki mano Pirmojo Tikrojo Emigrantinio Grįžimo Namo – seniausiai pradėti gaminti parsivežtinų objektų sąrašai (nors CDG, sako, sūrių ir nepraleidžia), neaprėpiami HashSetai Privalomų Padaryti darbų ir
puspiktis juokas, nugirdus apie niekur nesitraukiantį sniegą.

Nežinau, kaip pas jus, bet čia plius penkiolika.

sriuba paskutiniams (tikėkime) žiemos spyriams.

sriuba

avinžirnių sriuba
2 st. avinžirnių
4 v.š. alyvuogių aliejaus
2 svogūnai
2 saliero kotai
1 morka
2 česnako skiltelės
1 a.š. druskos
žiupsnis šviežiai maltų juodųjų pipirų
1 v.š. malto kumino
1 džiovintas raudonasis aitrusis pipiras, be sėklyčių (arba žiupsnis jo dribsnių)
~ 6 st. sultinio arba vandens
2 v.š. citrinos sulčių (aš, aš naudojau mažiau)
6 skiltelės česnako ir kalendros žalumynų – papuošti (arba žiupsnis kumino ar sezamo sėklų)

avinžirnius išmirkome pernakt. perplauname, užpilame vandeniu ir verdame, kol tampa minkšti. (man užtruko apie 45 minutes, tačiau priklauso ir nuo mėnulio fazės, ir nuo avinžirnių dydžio, ir nuo lagged dependant variable).
tuo metu supjaustome daržoves: morką, svogūnus, salierą mažais kubeliais, o česnaką tiesiog sutraiškome.
įkaitiname aliejų ir jame ant mažos ugnies apkepame morkas, svogūną, salierą, nuolat maišydami, kol daržovės įgaus auksinį atspalvį ir suminkštės. suberiame česnakus, druską, pipirus, maltą kuminą ir aitrųjį pipirą. po keleto minučių suberiame avinžirnius ir įpilame tiek sultinio ar vandens (puikiai tinka tas, kuriame virė avinžirniai), kad daržoves apsemtų kokiais 3 cm. pamažu verdame apie 30 minučių.
sriubą pertriname rankine trintuve (blenderiu), praskiedžiame sultiniu ar vandeniu ligi norimos konsistencijos ir įspaudžiame citrinos sulčių – atsargiai, geriau mažiau nei.. per daug: šliūkštelėti jų daugiau galima ir prie stalo. puošiame. tiekiame. valgome.

sriuba

Breakfast. Lunch. Tea.

how did we get ourselves so lost

Vasaris 20th, 2010 Posted in emigrantų užrašai, ir bendrabutyje galima gaminti, nesaldumynai | 22 Comments »

trūkt už vadžių.
vėl iš pradžių.

tie skausmingi murkimai į savąsias auseles, tie dar skausmingesni pažadai, suglamžyti ir išmesti kartu su visais déchets. bet mes faisons le bon tri, kaip prašo visos pakuotės, mes išrūšiuojame kartonines šokolado dėželes atskirai nuo murzinų jogurto indelių; tokia čia mada.

ta proga,
spjovusi į veidą šitam putain de samedi
– nes nuo dabar j’adore les dimanches, šypt –
išeinu savaitei atostogų.
grįšiu puikiai pailsėjusi, žaviai nusiteikusi ir su pluoštu į(si)kvėpimo!.
ir jėgų, i guess.
pavasariai visgi.

lęšių troškinys

aštrus pomidorų-lęšių troškinys nuo etiopijos krantų
6-8 porcijos

1 st. rudųjų lęšių
1 didelis svogūnas (smulkiai supjaustyti)
2 morkos (nulupti, supjaustyti kubeliais)
4 skiltelės česnako (susmulkinti)
2 v.š. šviežio imbiero (sutarkuoti)
1/4 st. aliejaus (geriausia – žemės riešutų)
10 vidutinių pomidorų (supjaustyti gabalėliais; žiemą, jei neturime Kvapnių Tikrų pomidorų, galime vatoti iš skardinės)
1 v.š. koncentruotos pomidorų pastos
1 st. daržovių sultinio
1 st. šaldytų žaliųjų žirnelių

prieskonių mišinys
2 a.š. malto kmyninio kumino
2 a.š. maltos saldžiosios paprikos
1 a.š. maltos ožragės
1/2 a.š. džiovinto čiobrelio
1/4 a.š. malto kardamono
1/4 a.š. maltos kalendros
1/8 a.š. maltų kvapiųjų pipirų
1/8 a.š. maltų gvazdikėlių
1/8 a.š. malto cinamono
1/8 a.š. malto kajeno
1/2 a.š. druskos (arba — pagal skonį)

lęšius verdame, kol suminkštėja – apie 45 minutes. jei iš vakaro užmerkiame, išvirs ir greičiau.
dideliame puode ant vidutinės ugnies aliejuje pakepiname svogūnus ir morkas kokią dešimtį minučių. sumetame česnaką, imbierą ir prieskonių mišinį, makaluodami pakepiname dar penketą minučių. sudedame kapotus pomidorus (jei naudojame skardinintus, neišpilame skysčio! supilame jį paskiau.), paverdame penkias minutes. galiausiai supilame pomidorų pastą, ir, ją gerai išmaišę,- sultinį. padidiname ugnį ir kaitiname, kol ims burbuliuoti. suberiame virtus lęšius ir žirnelius, paverdame ant mažos ugnies dar 15 minučių.
valgome su plokščiosiomis duonelėmis, ryžiais, kukurūzų koše (polenta) ar.. bulvėmis.

theppk.com