Kepykla nr. 5

Tuos kelis žingsnius iki sandėlio einu jau be palto (ir ofisiniais bateliais – bet mama išmokė stalčiuj visada turėti kempinėlę jiems valyti, tai čia nebaisu). P. grasina mane barsiąs, bet negaliu atsispirti tam beveik-pa-vasario kvapui ir pirmiems saulutės spinduliams, nelyg kokį kovą (nes pa-po-vasarį). Taip smagiai kaitina blauzdas, kad imu per balas šokinėti. Ir džiaugtis, kad nebelieka fūrų paliktų vėžių, kuriose sniegas būdavo taip suspaustas, kad sykį su visom sąskaitom išsitėškiau vidury kiemo.

Džiaugsmas turėtų būti pagrindinis prieskonis, vartojamas pavasarį.

Ak, pavasari tu pavasari, kiek į tave vilčių (ir likimų) pridėta. Turbūt daugiau nei į Naujus metus iš tikrųjų. Turbūt — mat tikiuosi sugrįžti, tikiuosi pargrįžti, tikiuosi prašluoti galvą ir įgyvendinti naujus įsitikinimus, tikiuosi parsivežti į Kauną dviratį ir kokį vieną sykį net juo numinti iki darbo (gerai būtų ir atgal), tikiuosi skaityti įdomias knygas (REKOMENDACIJŲ?) ir dar tūkstančio neišsakytų, neišjaustų, neišmąstytų dalykų.

Labanakt, katinėliai.

Foto: Karolina. Gaminta “Debesų” pavasario numeriui.

Plikyti sūrio sausainėliai

40 g sviesto
½ st. vandens
žiupsnis šviežiai maltų juodųjų pipirų
žiupsnis maltų kajeno pipirų
¼ arb. š. druskos
½ st. miltų
2 kiaušiniai
½ st. tarkuoto kietojo sūrio
8 svogūnų laiškai
šiek tiek mažais gabalėliais pjaustyto sūrio

Orkaitę įkaitinkite iki 200°C temperatūros.
Į puodą supilkite vandenį, sviestą, prieskonius ir druską. Užvirkite. Supilkite visus miltus ir maišykite, kol tešla sulips į vieną gumulą, o puodo dugnas pasidengs minkšta plėvele. Nuimkite nuo kaitros ir leiskite vos pravėsti.
Tešlą perdėkite į kitą dubenį. Sumuškite kiaušinius – po kiekvieno gerai išmaišykite tešlą, kad būtų vientisa. Supilkite tarkuotą sūrį bei smulkiai kapotus svogūnų laiškus ir gerai išmaišykite.
Konditeriniu švirkštu išspauskite maždaug 4 cm skersmens rožes (pilnavidurius žiedus). Vandenyje sudrėkintu pirštu jų centriukus įspauskite. Kepkite 20 minučių (skardas apsukite po 10 minučių). Išimkite sausainius iš orkaitės, į centriukus sudėkite po mažą gabalėlį sūrio ir dar kepkite 5-10 minučių, kol šis išsilydys ir apskrus.
Sausainėliai gardžiausi šilti, tačiau skanūs ir atvėsę.

Čia ne dėl dainos, katrą sykį (ar du… ar penkiasdešimt tūkstančių) kažkur girdėjote, o veikiau dėl fOntastiškai gardžios arbatos, nusipirktos šeštadienį – kitos mergaitės paliudys.

Arba dėl nušvintančių galvų. Staiga, netyčia, neaišku kaip. Tarsi paimtum puzlės dėžutę, ją gerai gerai supurtytum, pakeltum dangtelį, ir ten, tadaaaaaaam, detalės sulipusios nemenkom konglomeracijom. Aiškumas nelyg užsikodavus.

Arba dėl pirčių ir nugaryčių trynimų druskomis, ir džekūzio, paliekančio raudonynes (nes ne mėlynos) ant pilvo.

Nesupaisysi iš tiesų. Svarbiausia – kad pro užuolaidas matau saulę-šviesą, ir tai reiškia, kad diena bus nuostabi.

- – -

Mano šaldiklyje (taip taip, šaldiklyje) lavašo visada yra – jis toks plonytis, kad atšyla beveik iškart, todėl bene nebūna tokių liūdnų situacijų, kad išsiviriau troškinio, o duonos nėr... Dar mano šeimyna labai mėgdavusi daržoves ir/ar vištą, keptą lavaše. Tai, trumpai tariant, tik užmačiusi akciją, griebiu bent porą pakuočių.

Receptas, kaip pasakytų vienas mudviejų su A. labai gerbtas vegetaras, išties simplistinis, bet KAI GERUMO. Ir ne ne, majonezo keisti kažkuo nevalia – iškeptuose traškučiuose jo erzinančio ir visa niveliuojančio skonio nejusti, ir jis, mano kukliu supratimu, ir padaro, kad traškučiai būtų… Traškūs. Ir nesausi.

Lavašo traškučiai
lavašas
majonezas
baltųjų ir juodųjų sezamų*

Orkaitę įkaitiname iki 220oC. Į skardą įtiesiame kepimo popieriaus. Lavašo lakštą plonai aptepame majonezu ir apibarstome visokiais skanumynais. Žirklėmis sukarpome lavašą norimo ilgio/pločio/formos gabalėliais ir kepame, kol lavašas šiek tiek apskrus.

* pabarstukams tiks bet kas – smulkinti džiovinti pomidorai, paprikų dribsniai, saulėgrąžos, mėgstami prieskoniai, kapoti riešutai. Arba – saldžiau: cukrus, cinamonas.

Aptikau pas Elžbietą.

Man čia labai patinka.

Lietuvoj, t.y.

Čia taip gera, kad prieš grįždama braukau atbulom dienas ir nekantrauju nelyg prieš Kalėdas; o iš(par-?)važiavusi bendradarbiams pasakoju, kad

kad va ten.

(Bendradarbiai sakė, kad mūsiški saldainiai skanūs, sūreliai irgi labai.)

Ir įsimylėdavau kiekvienąsyk, ar su pirmais paukščiais, ar su paskutiniais spinduliais, nes dangus ten tikrai tikrai kitaip, dangus virš Žirmūnų tokios spalvos, kokios bus virtuvė Žirmūnuose (Ievutė man leido ją turėti tamsią), ir tai bus beveik kaip iš to padavimo apie atspėtą ežero vardą.

Man patinka, kaip pas mum žalia žalia, man patinka Vilniaus kvapas (spėk, kuri iš dvylikos einamoji dabar?), ir kvapai; man patinka važinėtis mašinėlėm, ir persisverti iš viršutinio aukšto, ir nebijot

nei iškrist nebijot,

nei ateities.

viskas

patinka

Išskyrus viešąjį transportą.

- – -

Čia labai skanu.

Kaip Jolita siūlė, keičiau įdarą – pripepinau krūūūūvą daržovių ir pribėriau traiškyto varškės sūrio su krapais; ir dariau du įdaro sluoksnius, dėl to truputį kitaip dėliojau makarus. Būtent — makarus. Principe čia tas ir yra, principe čia turkiška lazanija. Labai gardi – kiek bijojau, kad bus sausa dėl n sluoksniu tešlos (ypač kai neiškočioju taip plonai kaip turkiškos moterys iš video), bet ne ne ne, viskas puikiai išėjo – lakštai liko kažkaip teisingai drėgni. Beje, gaminau iš pusės normos (apačioje – jau perkirptas pusiau receptas), kad paskiau savaitei pietų neliktų :)

Man gausiai patiko viršutinis sluoksnis, kuris išėjo toks gardžiai gardžiai traškus ir visaip kaip teisingas. Ir šiaip, ir šiaip, truputį cackos yra – naminiai makaronai visgi… – bet tikrai smagus pasigaminimas savaitgaliui. Šimtu procentų rekomenduoju ,)

Su böreğı

Tešlai

2 kiaušiniai

50 ml vandens

25 ml natūralaus jogurto

2 st. miltų (dėjau daugiau!)

1 va.š. aliejaus

1/2 a. š. druskos

Įdarui

apie 200gr balto sūrio ar fetos

saujelės petražolių

po 1/2 geltono ir raudono saldžiojo pipiro

1/2 maišelio šaldytų špinatų

pora saujų šaldytų apvirtų brokolių

Dar reikės

50gr margarino

2 v.š. sviesto

Tešlai virti

3 1/2 l vandens

2 v.š. druskos

Pagaminti tešlą – kiaušinius, vandenį, jogurtą ir druką sumaišyti dideliame dubenyje, tada supilti miltus ir išminkyti tešlą. Ji turi būti gana kietoka. (Man tešla išėjo labai minkšta ir lipni, tad bėriau dar papildomai apie pusę stiklinės miltų) Palikti tešlą pastovėti 30min.

Padalinti tešlą į 11-12 gabalėlių. Kiekvieną gabalėlį iškočioti iki labai plono apskritimo.

Užvirinti 3,5 l vandens, įdėti 2 valg. š. druskos. Šalia pasiruošti didelį šalto vandens dubenį. Metalinę kepimo formą ištepti tirpintu sviestu ir margarinu. Dėti pirmą iškočiotos tešlos lakštą. Apšlakstyti 2 valg. š. sviesto ir margarino mišinio. Kitą tešlos lakštą dėti į verdantį vandenį 1 minutei, tada ištraukus greitai dėti į šaltą vandenį. Ištraukti, rankomis nusausinti vandenį, dėti į kepimo indą ant nevirto lakšto. Vėl apšlakstyti 2 valg. š. sviesto ir margarino mišinio. Taip kartoti ( 1 minutę verdam, dedam į šaltą vandenį, nusausiname ir apšlakstome sviesto ir margarino mišiniu) su 3 lakštais. Visus juos dėti vieną ant kito į kepimo indą. Nereikia jų tiesiai iškloti, gali būti susirangę.

Kai kepimo inde sudėti 6 tešlos sluoksniai ( 1 nevirtas ir 3 apvirti), apibarstyti puse kepintų daržovių ir trupinto sūrio. Toliau sudėti 2 apvirtus tešlos lakštus, pašlakstant sviestu-margarinu. Sudėti kitą pusę įdaro, 3 apvirtus tešlos sluoksnius, kas kartą apšlankstant sviesto ir margarino tirpiniu. Paskutinį sluoksnį dėti nevirtą. Vėl apšlakstyti likusiu tirpintu sviestu ir margarinu.

Kepti 200C orkaitėje, kol tiek viršus, tiek apačia apkeps, o vidus bus lyg lazanijos.

Valgyti su žaliomis salotom.

Receptas – Kepėjų be stabdžių gegužės mėnesio iššūkis, kurį metė Jolita.

Iš to, ką aš jums, mielieji, pasakoju per komunikatorius ir skaipus, ir emeilus, galite susidaryti nuomonę, kad aš čia tik tortus ir tevalgau. Kas (ce qui) iš tiesų nėra taip jau toli nuo teisybės – man atrodo, jei jūs atsisakytute Dobos ([š] paskutinė) pas-Gerbeaud-ar-kur-kitur, aš rimtai apsvarstyčiau tolesnio bendr(adarbi)avimo galimybes.
Bet iš tiesų tai bent devynias valandas per dieną dirbu – kartais džiaugiuosi, kai plius-tram, o pas mus gera ir vėsu, nors kava ir mokama (ir dar kai skaitau apie NoJobs, tai tikrai nekyla liežuvis nė puse žodžio dėl gyvenimo burbėt); kartais truputį liūdžiu, kai tiek daug cukraszdų užsiėmimų, tiek mažai laiko. Ypač kai, pasirodo, too many choices may be debilitating.
Taigi tortams lieka vakarai (ar, apskritai imant, 14 valandų per parą; dar čia neblogas indiškas maistas, ir man labai patinka valgykliniai fozelekai su pora papildomų diakritinių ženklų, ir šiaip čia LIABAI SKANŪ, tai dar porą valandų atmesti reiktų).

Tų keturiolikos valandų pasekoje mano kalba pasipildė naujais esminiais žodžiais (priminsiu, po pirmos viešnagės mokėjau teip, labukas, ačiū, draudimas): nesuprantu vengriškai; kviečiai; teisingai (helyes!, rašome kartu, su viena “l”); penktadienis; ledai. Matosi, t’sakant, kas galvoj.

Labai liūdna, kad čia sutinku žmonių, kuriems nepatinka vonios (baths) arba tortai. Čia maždaug kaip gyventi Lietuvoje ir krepšinio ir vėdarų nemėgti, o tai, patikėkite žodžiais iš žinančio žmogaus lūpų, yra maždaug nusispjaut.

- – - Kitose naujienose – - -

Aš nežinau, kodėl žmonės taip su manimi elgiasi, bet I. man atsiuntė House M.D. seriją (dvi!), ir aš tikriausiai pirmąsyk džiaugiuos, kad čia neturiu pilnaverčio interneto. Na, tokio, kuriuo naudodamasi šiandienpat susisiųsčiau visus tuos šešis (?) sezonus ir praleisčiau keletą labai labai bemiegių naktų ar, veikiau, savaitgalių, mat kažkur tarp tų oh look, she’s scratched through her skull and that’s brain tissue coming out, per kuriuos truputį susigūžiu (nes jautrios natūros), kažkur kažkas tarp tų eilučių (ne šitų) truputį kabina.

Aišku, aš dabar viešai prisipažinau, kad ligšiol buvau mačiusi tik apytiksliai vieną šito reikalo seriją. Pasitaiko.

Ir dar nežinau, kodėl aš šiandien taip piktai rašau, ir be šypsniukų. Gal tas lietuviškas-per-brūkšnelį-rudeniškas lynojimas?

- – -

Tokiam orui šitokie pirštukėliai vis dar labai pritinka. Man jie gausiai patiko, mat nors ką tik pakritikavau vėdarus, šiaip bulves mėgstu. Ypač – bulvinius paplotėlius su varške iš vidurinės (o gal ir gimnazijos). Tai štai, apkepti sviestuky piršteliai tampa labai smagiai traškūs išorėje ir minkšti bei purūs viduje. Špinatai šiaip priduoda spalvos (ir geležies duoda atseit!), o padažas, mano kuklia nuomone, irgi labai tinka – pakaitalas jau truputį įgrisusiam grietinės ir sviesto padažėliui, su kuriuo tuos bulvinius paplotėlius ir reikėtų valgyt.
Tiesa, skaičiau, kad vokiečiai tuos Schupfnudeln‘us valgo ir su saldžiais padažais – pavyzdžiui, aguonomis. Kadangi aš vis dar laikausi įsikibusi tiesos, kad pirmenybę teikiu nesaldžiam maistui (pirmas rašinėlio pastraipas pageidauju praleisti), šito neišmėginau – kol kas pakaks man bulvių desertuose…

Bulviniai piršteliai su špinatais ir garstyčių padažu
2 porcijos
Piršteliams
500 g bulvių
1 trynys
1 v.š. miltų
žiupsnis druskos
žiupsnis malto muskato
sviesto piršteliams kepti

Padažui
1/4 st. daržovių sultinio
1/2 st. riebios grietinėlės
1 a.š. raudonėlio
2 a.š. grūdėtų garstyčių
Špinatams
200 g špinatų (tinka ir šaldyti – keptuvėj kubikėliai ištirps)
1 svogūnas
1 v.š. aliejaus
žiupsnis druskos

Piršteliams nepjaustytas bulves išverdame su lupena arba iškepame orkaitėje. Pravėsusias nulupame, sutriname bulvių trintuve. Suberiame kitus ingriedientus ir truputį paminkome – svarbu neperminkyti!!
Iš masės formuojame ilgus maždaug rodomojo piršto (jei pirštai kūdi, tai nykščio) storio pailgas lazdeles.
Keptuvėje išlydome sviestą (galima šliūkštelėti ir vos vos aliejaus, kad sviestas nesviltų) ir apkepiname pirštelius, kol iš visų pusių dailiai apskrunda.

Špinatams svogūną smulkiai supjaustome ir apkepiname aliejuje su žiupsniu druskos, kol suminkštėja. Suberiame plėšytus špinatus arba šaldytų špinatų kubelius, uždengiame ir troškiname, kol viskas suminkštėja arba, alternatyviai, kol baigiame gaminti pirštelius ir padažą.

Padažui užverdame sultinį ir supilame grietinėlę. Nukeliame nuo ugnies, suberiame raudonėlį ir garstyčias. Išmaišome.

Tiekiame pirštelius su dar šiltais špinatais ir padažu.

Iš oC pavasario numerio.

Gyvenu maždaug taip, tik vienatoniškiau. Ir fotkinti nemoku.

Su apatijoms gyvenu. Su tuštumom, kurių neužpildo žodžiai, ir mintys kurių neužpildo. Tik baimės — įlenda pro vieną ausį, kai miegu, o tada pučiasi-pučiasi-pučiasi, kramsnodamos belenką ką užmačiusios, kol galop galvon nebesutelpa, ir bėga lauk per akis ar pirštų galiukus (vat taip kaip dabar), arba traukias žemyn, link šonkaulių – tarp antro ir trečio, jei gerai pamenu.

Kartais geriau – kartais pasiimam už parankės Džastiną ir ko ar Britnę ir gąsdinam naujus kaimynus. Tada dalykai visai tvarkoj.

Kitais kartais pykstu už blogą orą (žinau, kad nebūna blogo oro, būna tik netinkama apranga, bet šlapdribalietis Velykų popietę tikrai <> džiaugsmas) ir už tai, kad reikia anksti keltis darbo dienomis ir neišeina keltis vėlai savaitgaliais. Pykstu už pamestus čekiukus ir iššvaistytas dienas. Pykstu už pervirtą custard ledams (šššššššš, paslaptis, bet jie tokio gudraus skonio. Bent jau aš taip manau.), už kauliukus šaldytose vyšniose ir aplinkui pribarstytus prieskonius, kai dalinu – tam davė, tam davė, o ant spintelės liko dar du maišeliai kmynų.

Kitąsyk užsisakyčiau vėjo plaukuose ir kabrioletą (nes dažniausiai nebepainioju pikapų ir kabrioletų, kaip kad dažniausiai nebepainioju kairės ir dešinės. Tiesa, tik tada, kai pagalvoju, kuria ranka rašau.), ir roudtripinčiau į Edimbrę per Roterdamą. Nes kai kaimynai klauso Lietuvos Balso finalo, aš manausi irgi turinti teisę apsibliaut. Bet klipas iš dvidešimties metų perspektyvos labai juokingas (kaip kad ir mokyklos nuotraukos iš penkiolikos metų perspektyvos), o Frusciante labai gražus, todėl bliaut nebūtina.

Grikių lietiniai iš Bretanės – galettes
1 kiaušinis
60 ml grikių miltų
90 ml kvietinių miltų
1 st. pieno
žiupsnis druskos
1 a.š. cukraus
15 g sviesto
vandens

Miltus sumaišome su druska ir cukrumi. Įkuliame kiaušinį ir šliūkštelime šiek tiek pieno. Išmaišome iki vientisos masės. Po truputį pilame pieną ir maišome, kad nesusidarytų gumulėlių. Galiausiai įmaišome ištirpintą sviestą ir paliekame porai valandų pastovėti, kad miltai išbrinktų ir surištų blendinį.

Jei masė pernelyg sutirštėjo, įpilame šiek tiek vandens – blendinys turėtų būti tokio tirštumo kaip ir paprastiems lietiniams. Kepame įkaitintoje keptuvėje iš abiejų pusių, jei valgysime su kokiom uogienėm ar bananais. Jei norime pusrytiško galette complete, apkepame lietinį iš vienos pusės, įmušame ant jo kiaušinį, pabarstome druska ir pipirais, užtarkuojame sūrio. Užlankstome lietinio kraštus, uždengiame keptuvę dangčiu ir kepame tol, kol trynys sutirštėja tiek, kiek patinka.

Valgome su žaliom salotom. O jei norisi saldžiai – su sūdyta karamele. Arba uogiene (vyyyyšniųųųųų) ir varške. Ar tradiciškai – su sviestu ir ruduoju cukrumi. Arba dar belenkokiu kitu variantu.

Šitą ruošėme su Viktorija pavasariniam oC numeriui. Nuotraukos irgi jos!