sėsti ir minti minti minti.

tiesa, tada dar nemokėjau važiuoti dviračiu – mat išmokau tik kokių dvylikos, o gal ir vėliau. tuo metu nebežiūrėjau eurosport’o.
dabar mano meilė dviračiams neatgimsta, kol šalta, o reikia vežiotis dvi dideles rankines, pilnas knygų ar, veikiau, konspektų. nes šį semestrą pasižadėjau vaikščioti į visas paskaitas ar bent daugiau nei tą keturiasdešimtį praėjusio semestro procentų, kol kas, ačiū, laikausi beveik puikiai. after all, mes turime maldeikienę ir bloznelį ir pipinytę ir visokio kitokio gėrio. todėl rytais pro troleibusų langus tik [mintimis] mosuoju žmonėms su žibintais prie vairo.

kitos naujienos universitete: kiekvieną antradienį ir kas antrą trečiadienį vis giliau suprantame, kokia įdomi šalis yra lietuva. mokomės dar dviejų programavimo kalbų. su monika valgykloje praleidžiame statistiškai reikšmingai daugiau laiko nei auditorijose, kadangi mifas be maisto – kaip konclageris be.. kaip konclageris. tikimybių dėstytojas pasakoja pokštus apie vyrus, kurie klauso moterų. tada merginos kvatoja, vaikinai ne. žavimės antrąja grupe, nes jie nė neapsidairę neria į džiungles bei atveria pandoros skrynias, kai netaisyklingai deda lygybės ženklus ar rašo dvigubą-vė. dar jie įgyvendina socializmą ir turi žmonių, norinčių pakeisti pasaulį ir dar – kad niekas nebalsuotų už populistus.

svarbiausia įžvelgti stebuklą paprastuose dalykuose,- sakė dėdė džeromas. [prasukdavau tą juostelės vietą, kur pasakodavo apie burtininkę gingemą ir aguonų laukus]

morkų plokštainis
600 g morkų
300 g cukraus (beje, pakaktų ir dar mažiau)
3 kiaušiniai
200 g sviesto arba aliejaus
2 a.š. kepimo miltelių
1 1/2 a. š. cinamono ir šiaip visokių meduolinių prieskonių:}
miltų, kad tešla būtų tokio tirštumo kaip bulviniams blynams

morkas sutarkuojame ir suberiame pusę cukraus, palaukiame, pamaišome, kol jis ištirps. supilame ištirpintą sveistą arba aliejų, prieskonius, miltus, kepimo miltelius ir su likusiu cukrumi iki baltumo išplaktus kiaušinius. gerai gerai išmaišome ir kepame 40 min. kokių 180 laipsnių orkaitėje. tikriname, ar iškepė, mediniu pagaliuku. tiesa, pyragas ir atšalęs būna labai labai LABAI drėgnas – man tai begal’ patinka – tad gali dar šiek tiek atrodyti, jog jis žalokas – tačiau lai neapgauna mūsų tokie melai (taip liudija mano liūdna patirtis, kai pirmąjį varškės pyragą kepiau *kost* ketvertą valandų, mat prie dugno jis vis atrodė drėgnas)!
atšalęs pyragas dar gardesnis. o būna jis toks šlapias šlapias, prieskoningas, kvepiantis ir saldus it meduolis. be to, su daržovėmis.
mums patinka daržovės.

receptu gražiai paprašyta pasidalino Nolita iš foodday.