visi metai – vienas didelis riebus palindromas. koridoriumi tuktuk-tuktuk-tuktuk lagaminų ratukai ima bildėti neįprasčiausiomis dienomis, o rudenį vienas po kito apgyvendinti kambariai tuštėja atbuline tvarka (pradedant nuo nykštukų). nelyg koks vilis vonka apsisuku ant kulno, šoktelėjusi į orą tris kartus sukaukšiu iš burtininkės gingemos panosės nukniauktom kurpaitėm, ant sienos palieku kyboti tik vieną kalendorių — gegužės. iš jo išbraukiu économie monétaire (uff!), paraštėje žymiuosi parsivežtinukus.
entre le vingt-cinq et le vingt-sept, sakau tetai pirmame aukšte.

viskas tvarkoj.

—

kai buvau dar truputį maža (tikriau, labiau maža nei dabar), virtuvėje sugadinau tūkstančių tūkstančius skanumynų. na, gal ne visai tiek, tačiau kepiau ledinius takelius, kuriuos po antro bandymo pati viena ir turėjau sutriaukšti; tris valandas (vietoje kempenkių minučių) džiovinau varškės pyragą; prigaminau morkų pyragų (kuriuos tėtis mandagiai pasiūlė naudoti namams statyti), šaukštu kabinamo paukščių pieno bei sviestu kvepiančių plytų à la brioche.

o štai per Atostogas prikepusi tortų ir pyragų ir žiedų ir plikytų sausainių ir kitokio bieso, vieną džiaugsmąją dieną, įnirtingai besiknisdama tarp aibės receptų (aš pažadu, Asta, tikrai pagaminsiu tą programą, kuri visas šitas bėdas išspręs), išgirdau tylų balselį iš dešinio kambario kampo — o gal.. obuolių pyrago?

palindromas: mano pirmasai gyvenime obuolių pyragas, keptas prieš, nežinau, bent šešetą metų, kai dar laidiniu telefonu skambindavau į darbą mą ir klausdavau, o kaip reikia ištrinti sviestą?. nuostabiai kvepiančios sviestu, tirpstančios ant liežuvio galiuko ir neįmanomai šlykščiai kočiojamos tešlos. nes rudenį manęs nebuvo, bet rudenį nebuvo ir obuolių (ne tie metai), taigi viskas tvarkoj. į dvi savaites sukondensavome visas metų šventes.

obuolių pyragas, pas kurį sugrįžtama
tešlai:
100 g sviesto
100 g cukraus
1 kiaušinio
180 g miltų
2 a.š. kepimo miltelių
1 a.š. vanilinio cukraus
geros saujos graikinių riešutų (nebūtinai)
įdarui:
prieskonių (cinamono, gvazdikėlių – na juk patys suprantate; obuoliai!)
2-3 didesnių obuolių

tešlai ištriname sviestą su cukrumi. įmaišome kiaušinį, galiausiai suberiame su kepimo milteliais ir vaniliniu cukrumi sumaišytus miltus ir viską sumakaluojame į ypačiai lipnią ir minkštą tešlą. paliekame pašalti bent pusvalandžiui.
tuo tarpu obuolius nulupame, pašaliname sėklalizdžius ir smulkiai supjaustome. suberiame prieskonius.
įkaitiname orkaitę iki 175 oC.
tešla pastingo ir atrodo tinkamesnė darbui? optinė apgaulė ,). 3/4 jos rankomis išspaudžiame į formą – aš naudoju universalią keptuvę be rankenos, kokių 20 cm skersmens. uždengiame folija ar kepimo popieriumi, priberiame pupelių ir kepame “aklai” 10-15 minučių, nuimame svorelius (atsargiai; gali būti, kad per tiek laiko tešla dar bus žalut žalutėlė – čia, regisi, nuo mėnulio fazės priklauso. tad jei po kepimo popieriumi pagrindas dar – matyti – žalias, paliekame tuos svorius ir leidžiame pakepti dar penketą minučių) ir pakepame 5 minutes. suberiame obuolius, o iš likusios tešlos…
a) iškočiojame juosteles ir iš jų suformuojame “tinklelį” – geriausia kočioti ant kokio nelipnaus paviršiaus, pvz., silikoninio kilimėlio; arba
b) pridėję pasmulkintų graikinių riešutų, prigaminame rutuliukų trupinukų ir juos atsitiktinai sumėtome ant obuolių.
kepame, kol.. iškepa, kokių 10 minučių.
valgome šiltą. arba ne. skanus visaip.

receptas seniai seniai rastas dansukker.com, bet dabar iš ten išnykęs; na, tik aš dar tų riešutukų primėčiau. kažkas panašaus į šitą, bet ne ligi galo.

kadangi aš tariau sau, jog esu Pakankamai Suaugusi, prie pyrago prigaminau ir ledų. menka čia paslaptis apie obuolių pyrago ir ledų santykius, šypt šypt.
o šiti – nuostabūs. visai tokie, kokie patinka mą – neriebūs ir pieniški – ne grietininiai. be to, be kiaušinių! paprasčiau ir būti negali. (gerai, gali.)

fleur de lait, arba tiesiog pieniški (pieniniai?) ledai
2 st. riebaus pieno
1/2 st. cukraus
žiupsnis druskos
3 v.š. krakmolo
1 st. riebios grietinėlės

cukrų ir pieną kaitiname ant vidutinės ugnies. grietinėlę maišome su krakmolu ligi vientisos masės. supilame į pieno-cukraus tirpalą ir maišome maišome maišome, kol užvirs. nukeliame nuo ugnies, maišome dar keletą minučių; masė turėtų pastebimai sutirštėti (jei ne – pakaitiname dar, nuolat maišydami). perpilame į kitą indą (geriausia – per sietelį), leidžiame atvėsti ir pašaldome šaldytuve. šaldome ledų mašinėlėje.

receptas iš david lebovitz the perfect scoop, tik šiek tiek sumažinau cukraus.

norisi ledų be aparato?

baltojo šokolado ledai
230 g baltojo šokolado (supjaustyti mažais gabalėliais)
250 ml riebaus pieno
100 g cukraus
žiupsnis druskos
5 dideli kiaušinių tryniai
500 ml plakamosios grietinėlės

pašildome pieną, cukrų, druską. atskirai sumaišome trynius. pamažu nuolatos maišydami supilame pieno mišinį į trynius. šitą masę perpilame atgal į prikaistuvį, kaitiname ant vidutinės ugnies (būtina gerai pakrapštyti dugną ir pakraščiukus), kol masė sutirštėja tiek, kad pamakalavus šaukštu ir perbraukus pirštu per jo nugarėlę, takelis nesubėga.
šią masę (geriausia – per sietelį) supilame į dubenį su kapotu baltuoju šokoladu. gerai gerai gerai išmaišome, galiausiai įmaišome grietinėlę. paliekame atvėsti, nuolat pamaišome. gerai atšaldome šaldytuve, šaldome ledų aparate.

žaliosios arbatos ledai
250 ml riebaus pieno
150 g cukraus
žiupsnis druskos
500 ml plakamosios grietinėlės
4 a.š. matcha miltelių (savuosius pirkau čia)
6 dideli kiaušinių tryniai

kopi-peist, beveik – paruošimas labai panašus į pirmųjų ledų.
pašildome pieną, cukrų, druską. kitame inde grietinėlę sumaišome su matcha milteliais. atskirai sumaišome trynius. pamažu nuolatos maišydami supilame pieno mišinį į trynius. šitą masę perpilame atgal į prikaistuvį, kaitiname ant vidutinės ugnies (būtina gerai pakrapštyti dugną ir pakraščiukus), kol masė sutirštėja tiek, kad pamakalavus šaukštu ir perbraukus pirštu per jo nugarėlę, takelis nesubėga.
šią masę (geriausia – per sietelį) supilame į dubenį su grietinėle ir matcha. gerai gerai gerai išmaišome, net paplakame – masė turėtų truputį suputoti, o matcha būti visiškai ištirpusi. paliekame atvėsti, nuolat pamaišome. gerai atšaldome šaldytuve, šaldome ledų aparate.

baltojo šokolado-žaliosios arbatos ledai
sumaišome abiejų ledų mases, netilpusias į pirmąjį šaldymo ciklą .)
beje, šitie man buvo Patys Pačiausi iš visų trijų.

receptas iš david lebovitz the perfect scoop.

norisi ledų be aparato? (beje, ypač baltojo šokolado ledai puikiai pavyktų ir be aparato)

šįmet danijos nemačiau, ji manęs irgi ne. o juk begalybė buvo mūsų akyse ir lūpose, kai paskutinįsyk išsiskyrėme: -parvažiuosiu, apkabinsiu,- tikėdama kiekvienu žodžiu šnabždėjau, o ji, paleistuvė, nusisukusi spjaudė mano pėdų įspauduosna.
anie metai ir buvo tie, kai mudvi kūrėme vaikams pasakas apie savo gyvenimą mieste N, metai, kai nelenkėme nugarų dirbdamos ir metai, kai – tarsi chroniai už kiosko žirmūnuose – valgėme Pringles su BenAndJerry’s. chocolate chip cookie dough. so wrong, so good.
žinote tuos apvalainus laikrodėlius, nešiojamus ant kaklo, kuriuose mergaitės savo karalaičių nuotraukas slepia? mano alter-ego ten kadų kadais įpaišė pipirmėčių ledus su šokolado gabalėliais (‘vau’, 400 ml, vasara su rūta, kai daug skaitėme ir tūsinomės jos štabe! ir alytuj.). tik (psssst!) naktimis [su didžiausiu šaukštu] išsiropštusi – it Maironis! – iš dramblio kaulo bokšto pabėgu pas meilužį – tvirtai suręstą, byškį būrišką ir murkiantį į ausį tai, ką noriu girdėti. legendas iš Anderseno šalies.

ledai su sausainių tešlos gabalėliais
sausainių tešlos gabalėliams
5 v.š. sūdyto sviesto – arba paprasto sviesto plius žiupsnis druskos
1/3 st. stipriai sugrūsto rudojo cukraus
1/4 st. miltų
1/2 a.š. vanilės ekstrakto
1/2 st. kapoto šokolado

sviestą ištirpiname, truputį pravėsiname. inde sumaišome sviestą su cukrumi ligi vientisos masės. įmaišome likusius ingriedientus, išskyrus šokolado gabalėlius, o paskiausiai įmaišome ir juos. masę suformuojame į diską, įvyniojame į plėvelę ir padedame šaldytuvan bent valandikei. prieš naudodami, supjaustome centimetro dydžio kubeliais.

ledams
2 st. riebios grietinėlės
1 st. pieno
3/4 st. cukraus
1 vanilės ankštis
3/4 a.š. vanilės ekstrakto
6 kiaušinio tryniai
žiupsnis druskos

į pieną supilame cukrų. vanilės ankšti perpjauname išilgai, išskobiame sėklikes ir jas – kartu su visa ankštimi – sumetame į pieną, įberiame druskos. šildome ant ugnies, kol cukrus ištirpsta. paliekame bent pusvalandžiui, kad pritrauktų.
trynius išmaišome iki vientisos masės. pieną pašildome ir po truputį supilame į trynius – nuolat maišome, kad nesutrauktų. supilame pašildytus trynius atgal į prikaistuvį.
kaitiname ant lėtos ugnies, kol masė sutirštėja tiek, kad perbraukus per mentelės nugarėlę pirštu, takelis nesubėga. perkošiame skystį ir sumaišome su grietinėle. gerai atvėsiname ir šaldome mašinėlėje. prieš išimdami, įmaišome tešlos gabalėlius.

receptas iš david lebovitz the perfect scoop.

norisi ledų be aparato?

pav. 1

‘francija, aš tavęs pasiilgau’, sakau.

visos nuotraukos peržiūrėtos (perrodytos?) jau šimtus sykių. visos pasakos išpasakotos lygiai tiek pat. tada, vadinasi, ateina metas parašyti štai čia, kur ir kaip ir kodėl pusantram mėnesiui buvau prapuolusi. uždedame ant ripyto so weit, visai kaip senais gerais laikais, kai pirmąsyk numirė hardas ir tai buvo visą, ką turėjau kompiutery (šįkart pasisekė labiau – turėjau reivo šalį).

pav. 2

— 1 dalis —

pav. 3

veiksmas vyko antibuose, t.y., tarp nicos ir kanų. alpes-maritimes, sako, – vadinasi, pro kalėjimo tvoras matai kalnus, besileidžiančius į jūrą (pav. 1). dar vadinasi, kad ten karšta. na, vidutiniškai kokie 35oC. o jei pasiseka, ir 40oC sumuša (ypač tada, kai susirengi į penkiolikos kilometrų žygį be pavėsio).

pav. 4

ir jūra sūrut sūrutėlė ir mėlyna ligi išprotėjimo. tiek, kad sykiais pagauni save nebesuprantančią – dangus čionais ar žemė. [tam tam tam, tarp žemės ir dangaus, pam pam pam] ir jos – mėlynės – tiek neaprėpiamai daug, visur. (pav. 2, pav. 3)

pav. 5

ir viskas – taip gyva. pirmąsias dienas stipriai užsimerkdavau, susikišdavau ausysna pirščiukus ir kartodavau – ‘aš fjordų mergaitė, aš fjordų mergaitė, aš fjordų mergaitė’, kol galiausiai pa(si)kuždėjau – žiū, čia juk fjordai, tik žaliuoją. (pav. 4) ir išties – pssst, čia maža paslaptis – nėra ten tų auksinio smėlio paplūdimių (pav. 5) – kas pavasaris čia žmonės mašinėlėmis suveža begales smėlio, o kas žiema jūra jį pasiglemžia.

pav. 6

bet išskyrus tai visa, ką įsivaizdavau mačiusi atvirukuose, taip ir buvo – gatvelės kuo gilyn, tuo siauryn, tuo tamsyn (ne pati sugalvojau – perskaičiau kambario draugės islandės kelionių vadovėly po rivjerą; ir pasakyta tai buvo apie nicą, ne antibus – bet žiūū, čia irgi tinka. (pav. 6)). ir tai žavu — mat kada savaitgaliais apypietę šmirinėji aplinkui, gali spėlioti: kas gi pietums. nes langai atidaryti, ir tirštas kvapas tvenkiasi siauruos praėjimuos, leidžias žemyn, sakytum, spaudžia link žemės, ir niekur nuo jo nepabėgsi, ir dėkuidie.

pav. 7

čia apypietėm. o rytai, žinoma, nuspalvinti turgumi, kuris vasarą dirba kasdien, ir kur begalė prieskonių ir meduolių ir muilų iš marselio (agn., jei skaitysi, – ne, čia nėra kažkokia groteskiška fight club ir top chef maišalynė, ačiū už klausimą), ir sūrių sūrių sūrių ir dešrų su pelėsiu. ir, žinoma, socca. kaipgi be socca. (pav. 7) nusiperkame karštutėlę – paprašome pirma, kad gausiai pribarstytų pipirais – ir veikiai skubame ieškoti kur prisėsti. kur ramiau, bet vis dėlto arti. (pav. 8)

pav. 8

ir dar viena paslaptis – ten reikia keliauti nepavieniui. kadangi ten, ten, ooOOO, MaistoMeilė, kur kasryt iš boulangerie glėbiais namo nešamos bagetės, o darbo dienomis prie kepyklėlių nusitiesia tokios eilės, kad tenka lūkuriuoti lauke. ir, žinoma, antrą valandą popiet gauti quiche lorraine nebeįmanoma – ką čia quiche lorraine, daugumos pyragėlių nė su žiburiu nerasi. tik kruasanų – visada. o kam kuždėt ausin tokius dalykus – nėra. todėl mitriai griebiame visas tas trumpiausias akimirkas, kurias dar galime užšaldyti (pun intended) – naktys kanuose, kada Visi Grupiškai norime ledųųųų, ir kada Visi Grupiškai juos šveičiame ir ragaujame aplink (pomidorų-baziliko šerbeto niekas tačiau nemėgino, deja).

pav. 9

gražus ten mums – iš išorės – gyvenimas atrodo. norom nenorom. iš vidaus pasiekia vien tas gaminamų pietų kvapas ir džiugios šypsenos, ketvirtąsyk sutikus tą patį autobuso vairuotoją. ir atrodo, jog visos pasakos, kurias girdi per televizorių, čia paprasčiausiai liaujasi egzistavusios. tik jūra, medžiai, ir dangus virš antibų.(pav. 9, pav. 10)

pav. 10

— 1 dalies pabaiga —

čia absoliučiai ilgiausias mano įrašas – tikriausiai absoliučiai ilgiausias mano žodžių rinkinys apskritai, išskyrus nebent 927 (?) ž. ilgumo samprotaujamojo pobūdžio rašinį ‘kodėl jaunimas dažnai tampa maištininkais?’. laukime tęsinio!

crème fraîche ledai
250 ml riebaus pieno
150 g cukraus
didelis žiupsnis druskos
5 dideli kiaušinių tryniai
480 g crème fraîche*

kaitiname pieną, cukrų ir druską. kitame dubenyje paplakame trynius – tik tiek, kad taptų vienalyte mase, nenorime, kad pabaltų ar ką. lėtai supilame karštą pieną ir visąlaik maišome, kad nesutrauktų. kiaušinių-pieno masę supilame atgal į prikaistuvį.
nuolat maišydami (ypač atidžiai ties dugnu ir pakraštėliais), kaitiname ant vidutinės ugnies, kol masė sutirštės (tikriname taip: pamakaluojame šaukštą prikaistuvyje; masė turi padengti šaukšto nugarėlę. per ją (nugarėlę) perbraukus pirštu, griovelis neturi iškart subėgti. sako, čia maždaug 77-79oC, tačiau aš niekad netikrinu termometru. o jei norime su juo pažaisti – SVARBU neperkaitinti labiau nei iki 85oC, mat tada turėtume saldžią kiaušinienę.
perpilame į kitą indą (galima netgi per sietelį – dėl viso pikto, jei netyčiom atsirado gumulėlių). gerai atvėsiname šaldytuve.
įmaišome grietinę/crème fraîche. šaldome mašinėlėje.

* labai panašu į riebią riebią grietinę. sako, galima pasigaminti ir namie: sumaišome 500 ml riebios grietinėlės su 60 ml pasukų, leidžiame pastovėti kambario temperatūroje 24h, kol sutirštėja. o man nutiko kitaip – tiesiog šaldytuve užmiršau puslitrį grietinėlės, ir ji, na, pavirto į grietinę .) tad, nenorėdama išmesti, sunaudojau ledams. labai gerai.

receptas iš david lebovitz the perfect scoop.

norisi ledų be aparato?

raktus palieku a. mieloji, šįkart laistyk bazilikus ant palangės, kad nenudžiūtų*.

kondensuoto pieno ledai
skardinės kondensuoto pieno
2 st. riebaus pieno (dalį pieno galima pakeisti grietinėle – ledai bus kremiškesni
žiupsnio druskos

čia gi paprasčiausias ledas, kokį tik galima pasigaminti namie – išskyrus tuos kartus, kai vaikystėj tiesiog į ledukų formeles pripildavau sulčių ir tikėjausi KažkoKažko.
sumaišome kondenspienį ir pieną. pavėsiname šaldytuve. šaldome ledų mašinėlėje.
skonis – elementaru, vatsonai! – kondensuoto pieno. kondensuotą pieną mes mėgstame, mums patinka ir ledas.

norisi ledų be aparato?

in other news, matanalizės nebebus, ne ne ne, niekada nebebus. nuteikia pozityviai. todėl kiauras dienas žiūrime filmus ir skaitome knygas (tas kiauras dienas, kurias nesėdime poliklinikoje), o rytais basom braidžiojame po rasą (kol kas po menamą, bet poryt, oo, jau poryt!). mieste sutinkame e., ir iš tiesų tai aš jos pasiilgau, ir ji labai graži. tokios tokelės.

vietnamietiškos kavos ledai

400 g kondensuoto pieno
1 1/2 st. vandens
1/2 st. maltos kavos
1/3 st. riebaus pieno

užplikome labai labai LABAI stiprios kavos. sumaišome kavą (labai smagu, jei košiant ją lieka šiek tiek tirščių, jie dailiai atrodo ir šiaip — gardūs), kondenspienį ir pieną. atšaldome šaldytuve, o tada šaldome ledų aparate.

receptas iš david lebovitz the perfect scoop.

fafliai ledams
3 kiaušiniai
3/4 st. cukraus (visai pakaktų ir 1/2 st.)
1/2 st. tirpinto sviesto
1 a.š. migdolų ekstrakto
1 1/2 st. miltų
1 a.š. kepimo miltelių
2 a.š. tirpios kavos

kiaušinius plakame pamažu pildami cukrų, kol visa gerai išsimaišo; supilame sviestą ir ekstraktą. atskirai sumaišome miltus, kepimo miltelius bei tirpią kavą. įmaišome į kiaušinių masę. maišome, kol masė pasidaro nuostabiai vientisa.
kepame vaflinėje ir dar karštus susukame į kūgio ar kokią kitokią formą.

pagal BakingAtMidnight

norisi ledų be aparato?

dar gaminuosi sumuštinius, kurie sunkiai valgomi, mat byra per šalis, užtat yra tokie beprotiškai fantastiški, kad patyliukais atrodo, jog tik jais ir misčiau ateinančiom savaitėm ar visus pirmus mėnesius francijoj.

galiausiai iš šaldiklio nuvogiu paskutinę braškinio šerbeto dėželę. groja noah’s ark.

sumuštiniui naudojau viską, ko radau šaldytuve ar duoninėj:
2 riekės truputį paskrudintos duonelės (naudojau vakar keptą namuose)
džiovintų pomidorų užtepo*
šaukštelio garstyčių
didelio didelio salotos lapo
poros riekelių kopūsto (va taip va – nuo kopūsto šono šmakšt ir nupjauti)
pomidoro
agurko
saldžiojo pipiro
riekelės-dviejų jalapeno pipiro
petražolių

*džiovintų pomidorų užtepui(pakanka vienai riekelei aptepti)
2 džiovintų pomidorų aliejuje
sauja skrudintų kedro arba anakardžio riešutų

pomidorų užtepui virtuviniame kombainėlyje sumalame riešutus su pomidorais; jei nenori maltis, galima įpilti šiek tiek aliejaus iš stiklainėlio.

kopūstą truputį pasmulkiname, padruskiname ir gerai gerai paglamžome, kad suminkštėtų. pastaba monikai: va taip vat reikėtų daryti tas salotas iš iki, kurias mudvi pernai šveisdavome per pertraukas: tiesiog labai svarbu kopūstus tiek sumaigyti, kad jie nebebūtų kieti.

vieną riekelę skrudintos duonos aptepame džiovintų pomidorų užtepu, kitą – garstyčiomis. apačioje dedame garstytintą riekę ir lipdome sumuštinį; aš dėjau taip: salota-pomidoras-saldusis pipiras-kopūstas-agurkas-jalapeno pipiras-petražolės. uždengiame pomidorų užtepu gardinta riekele. paspaudžiame. pjaustome, jei norisi. kremtame su milžiniška lėkšte salotų ir galvojame, kokia greita, skani ir vasariška pavakarienė. laukiame deserto.

visiškai braškinis šerbetas
450 g braškių
100 g cukraus (kitąsyk dėčiau mažiau)
šliūksnis degtinės ar tikro – naminio – vanilės ekstrakto
1 a.š. šviežių citrinos sulčių
žiupsnis druskos

braškes nuplauname, nulupame kotelius, supjaustome gbalėliais. užberiame cukrų, pilame degtinės. viską pamakaluojame, kol cukrus ims tirpti. paliekame porai valandų pastovėti.
braškes sutriname trintuvu su citrinos sultimis bei druska. jei norisi, galima perkošti – aš to, kaip ir praėjusį sykį, nedariau. atvėsiname. šaldome aparačiuke.

receptas iš david lebovitz the perfect scoop.

norisi ledų be aparato?

jogurtiniai braškių ledai
450 g braškių
130 g (2/3 st.) cukraus
šliūksnis degtinės, kirsch ar šiaip kokio alkoholio (pyliau kažkokio bare rasto likerio – raudonas, maniau, tiks) (nebūtinai)
240 g (1 st.) jogurto be priedų (kuo riebesnis, tuo geriau)
1 a.š. šviežių citrinos sulčių

braškes nuplauname, nuskabome kotelius ir supjaustome gabalėliais. apiberiame cukrume, užpilame alkoholio ir pamakaluojame, kol cukrus ims tirpti. uždengiame ir paliekame kambario temperatūroje porai valandų.
braškes su sultimis sutriname (blenderiu arba virtuviniu kombainėliu), tada supilame jogurtą ir citrinų sultis. gerai gerai išmaišome. jei norisi, galima perkošti per sietelį – tačiau aš to nedariau; juk smagu, kai pilni tarpdančiai lieka sėklyčių!
atvėsiname kokią valandą, o tada šaldome ledų aparate.

receptas iš david lebovitz the perfect scoop; šitą receptą nugvelbiau tiesiai iš jo puslapio.

P.S. o nuotraukos specialiai taip, ant konspektų — įrodymai, kad tikrai tikrai ruošiausi egzaminui, nors rezultatai to gal ir nerodys ,)

norisi ledų be aparato?

juk nepasiduosime profesinei literatūrai, ar ne? nes juk kadaise mudu sutarėme – aš ir mano kūnas – kvėpuok giliai, kvė-puok-gi-liai, ir kruša praeis.

deginto pieno ledai
900 g riebaus pieno
70 g plakamosios grietinėlės
80-100 g cukraus
70 g trynių

pieną su ketvirčiu cukraus (20-25g, nematematikai) užverdame puode aukštais kraštais.* laukiame, kol jis ima prikepinėti prie dugno. jeigu pienas kesinasi pervirti per viršų – trumpam nukeliame nuo karščio, palaukiam, kol nusileis, ir statome atgal. kada pradeda kvepėti degintu pienu (nuostabus kvapas; kada tik ant kaitlentės išpilu pieno, mama raunasi plaukus nuo galvos, o aš tą akimirką prieš imant trenkti degėsiais, bėgdama link lango, džiaugiuosi nuostabiai salstelėjusiu kvapu), nukeliame nuo karščio ir atmatuojame 750 ml.

kitame inde gerai sumaišome trynius, likusį cukrų bei grietinėlę. po truputėlį pilame karštą pieną ir nuolat maišome, kad kiaušiniai nesuvirtų. galiausiai viską supilame (atgal) į puodą ir kaitiname, kol pasieks 82oC (kadangi čia mažokai riebalų, masė nesutirštės tiek kiek įprastam crème anglaise).
nukošiame ir leidžiame atvėsti pernakt.

šaldome ledų aparate.

*man toks pieno deginimo būdas nepasiteisino, todėl darau štai taip: kada jis užverda ir šiek tiek pavirduliuoja, nupilu kokią stiklinę ir ją specialiai prideginu – verdu prikaistuvyje tol, kol beveik nieko nelieka ir kvepia karamele. 5maišau į likusį pieną beigi šiek tiek pašildau.

receptas iš nuostabiausio cannelle et vanille.

norisi ledų be aparato?

ledai su karamelizuotais migdolais ir karamele

100g cukraus
100 g stambiai kapotų migdolų

100 ml pieno
3 kiaušiniai
50 g + 1 v.š. cukraus (kitą sykį nedėčiau – ledai ir taip pakankamai saldūs nuo karamelės, kuri nusiplauna, riešutus užpylus pienu)
150 g plaktos grietinėlės

pirmiausia karamelizuojame riešutus: keptuvėje cukrų (100 g) užpilame 3 šaukštais vandens ir užverdame. kai sirupas pabąla ir sutirštėja, suberiame migdolus. nuolat maišome ir kepiname, kol riešutai karamelizuojasi. david lebovitz šitą procesą nupasakoja labai aiškiai – be to, ir nuramina, kai migdolai tik apsicukruoja, o ne pasidengia žvilgančiu saldumu. keletą riešutų, jei norisi, paliekame ledams papuošti (o tiesa tokia: iki tol, kol ledai sustings, atidėtų riešutų nebeliks, ne ne). į migdolus supilame pieną, 5 minutėms paliekame ant silpnos ugnies. atvėsiname.
trynius su 50 g cukraus išplakame iki baltumo. atsargiai įmaišome pieną su migdolais.
baltymus išplakame su žiupsniu druskos ir šaukšu cukraus iki standžių blizgančių putų. į trynių masę atsargiai įmaišome baltymus, o paskiau ir išplaktą grietinėlę.
masę šaldome ledų aparate apie 40 minučių.

karamelę gaminau pagal šio padažo receptą, tik nedėjau sviesto.

receptą pasiskolinau iš iRRi style. tengi net paaiškinta, kaip ledus be Stebuklingojo Aparato pagaminti.

norisi ledų be aparato?