Kepykla nr. 5

pastebėjimai iš pirmosios savaitės universitete.
* paprašyti prisistatyti, prancūzai savo pavardę iškart sako paraidžiui. talk about ortography.
* lietuvių tautosaka turi begalę posakių mano padėčiai apibūdinti: bėgo nuo vilko, užšoko ant meškos; gerais norais ir kelias į pragarą grįstas; juokiasi tas, kas juokiasi paskutinis; kiekvienąsyk iš mac os persijungęs į vindausus, prarandi po karmos tašką. – turiu 10 matanalizės paskaitų per savaitę.
* ne, prancūziškai matanalizė nesidaro nei suprantamesnė, nei romantiškesnė,…
* … užtat “integralas” yra moteriškosios giminės žodis.
* studentai visur yra studentai, ir “neinam į pirmą anglų, sakysim, kad tvarkaraštis neaiškus”.
* vadovėliai skolinami dviem savaitėm. kabailos neradau.
* mano grupėje yra mathias. dar yra vaikinas, kurio vardo tarimo net neįsivaizduoju, nes jame yra raidžių junginys “[o su umliautu]e”.
* “gera naujiena: vadovėlį galima nemokamai parsisiųsti. bloga naujiena: jis anglų kalba.”
* pietų pertraukos trunka bent pusantros valandos, ir tai yra bene nuostabiausias išradimas…
* … išskyrus tai, kad paskaitos vyksta nuo 9 iki 18H20.

baltojo šokolado ledai
230 g baltojo šokolado (supjaustyti mažais gabalėliais)
250 ml riebaus pieno
100 g cukraus
žiupsnis druskos
5 dideli kiaušinių tryniai
500 ml plakamosios grietinėlės

pašildome pieną, cukrų, druską. atskirai sumaišome trynius. pamažu nuolatos maišydami supilame pieno mišinį į trynius. šitą masę perpilame atgal į prikaistuvį, kaitiname ant vidutinės ugnies (būtina gerai pakrapštyti dugną ir pakraščiukus), kol masė sutirštėja tiek, kad pamakalavus šaukštu ir perbraukus pirštu per jo nugarėlę, takelis nesubėga.
šią masę (geriausia – per sietelį) supilame į dubenį su kapotu baltuoju šokoladu. gerai gerai gerai išmaišome, galiausiai įmaišome grietinėlę. paliekame atvėsti, nuolat pamaišome. gerai atšaldome šaldytuve, šaldome ledų aparate.

žaliosios arbatos ledai
250 ml riebaus pieno
150 g cukraus
žiupsnis druskos
500 ml plakamosios grietinėlės
4 a.š. matcha miltelių (savuosius pirkau čia)
6 dideli kiaušinių tryniai

kopi-peist, beveik – paruošimas labai panašus į pirmųjų ledų.
pašildome pieną, cukrų, druską. kitame inde grietinėlę sumaišome su matcha milteliais. atskirai sumaišome trynius. pamažu nuolatos maišydami supilame pieno mišinį į trynius. šitą masę perpilame atgal į prikaistuvį, kaitiname ant vidutinės ugnies (būtina gerai pakrapštyti dugną ir pakraščiukus), kol masė sutirštėja tiek, kad pamakalavus šaukštu ir perbraukus pirštu per jo nugarėlę, takelis nesubėga.
šią masę (geriausia – per sietelį) supilame į dubenį su grietinėle ir matcha. gerai gerai gerai išmaišome, net paplakame – masė turėtų truputį suputoti, o matcha būti visiškai ištirpusi. paliekame atvėsti, nuolat pamaišome. gerai atšaldome šaldytuve, šaldome ledų aparate.

baltojo šokolado-žaliosios arbatos ledai
sumaišome abiejų ledų mases, netilpusias į pirmąjį šaldymo ciklą .)
beje, šitie man buvo Patys Pačiausi iš visų trijų.

receptas iš david lebovitz the perfect scoop.

norisi ledų be aparato? (beje, ypač baltojo šokolado ledai puikiai pavyktų ir be aparato)

[ne apie franciją dar įrašas - nors tik ką sugebėjau beieškodama McDo išeiti už miesto ribų ir paėjėti palei greitkelį -- šešetą kilometrų, auksinių arkų beieškant.]

šįmet danijos nemačiau, ji manęs irgi ne. o juk begalybė buvo mūsų akyse ir lūpose, kai paskutinįsyk išsiskyrėme: -parvažiuosiu, apkabinsiu,- tikėdama kiekvienu žodžiu šnabždėjau, o ji, paleistuvė, nusisukusi spjaudė mano pėdų įspauduosna.
anie metai ir buvo tie, kai mudvi kūrėme vaikams pasakas apie savo gyvenimą mieste N, metai, kai nelenkėme nugarų dirbdamos ir metai, kai – tarsi chroniai už kiosko žirmūnuose – valgėme Pringles su BenAndJerry’s. chocolate chip cookie dough. so wrong, so good.
žinote tuos apvalainus laikrodėlius, nešiojamus ant kaklo, kuriuose mergaitės savo karalaičių nuotraukas slepia? mano alter-ego ten kadų kadais įpaišė pipirmėčių ledus su šokolado gabalėliais (‘vau’, 400 ml, vasara su rūta, kai daug skaitėme ir tūsinomės jos štabe! ir alytuj.). tik (psssst!) naktimis [su didžiausiu šaukštu] išsiropštusi – it Maironis! – iš dramblio kaulo bokšto pabėgu pas meilužį – tvirtai suręstą, byškį būrišką ir murkiantį į ausį tai, ką noriu girdėti. legendas iš Anderseno šalies.

ledai su sausainių tešlos gabalėliais
sausainių tešlos gabalėliams
5 v.š. sūdyto sviesto – arba paprasto sviesto plius žiupsnis druskos
1/3 st. stipriai sugrūsto rudojo cukraus
1/4 st. miltų
1/2 a.š. vanilės ekstrakto
1/2 st. kapoto šokolado

sviestą ištirpiname, truputį pravėsiname. inde sumaišome sviestą su cukrumi ligi vientisos masės. įmaišome likusius ingriedientus, išskyrus šokolado gabalėlius, o paskiausiai įmaišome ir juos. masę suformuojame į diską, įvyniojame į plėvelę ir padedame šaldytuvan bent valandikei. prieš naudodami, supjaustome centimetro dydžio kubeliais.

ledams
2 st. riebios grietinėlės
1 st. pieno
3/4 st. cukraus
1 vanilės ankštis
3/4 a.š. vanilės ekstrakto
6 kiaušinio tryniai
žiupsnis druskos

į pieną supilame cukrų. vanilės ankšti perpjauname išilgai, išskobiame sėklikes ir jas – kartu su visa ankštimi – sumetame į pieną, įberiame druskos. šildome ant ugnies, kol cukrus ištirpsta. paliekame bent pusvalandžiui, kad pritrauktų.
trynius išmaišome iki vientisos masės. pieną pašildome ir po truputį supilame į trynius – nuolat maišome, kad nesutrauktų. supilame pašildytus trynius atgal į prikaistuvį.
kaitiname ant lėtos ugnies, kol masė sutirštėja tiek, kad perbraukus per mentelės nugarėlę pirštu, takelis nesubėga. perkošiame skystį ir sumaišome su grietinėle. gerai atvėsiname ir šaldome mašinėlėje. prieš išimdami, įmaišome tešlos gabalėlius.

receptas iš david lebovitz the perfect scoop.

norisi ledų be aparato?

perspėjimas: daug žodžių. ir daug nuotraukų.
brrrr.

pav. 1

‘francija, aš tavęs pasiilgau’, sakau.

visos nuotraukos peržiūrėtos (perrodytos?) jau šimtus sykių. visos pasakos išpasakotos lygiai tiek pat. tada, vadinasi, ateina metas parašyti štai čia, kur ir kaip ir kodėl pusantram mėnesiui buvau prapuolusi. uždedame ant ripyto so weit, visai kaip senais gerais laikais, kai pirmąsyk numirė hardas ir tai buvo visą, ką turėjau kompiutery (šįkart pasisekė labiau – turėjau reivo šalį).

pav. 2

— 1 dalis —

pav. 3

veiksmas vyko antibuose, t.y., tarp nicos ir kanų. alpes-maritimes, sako, – vadinasi, pro kalėjimo tvoras matai kalnus, besileidžiančius į jūrą (pav. 1). dar vadinasi, kad ten karšta. na, vidutiniškai kokie 35oC. o jei pasiseka, ir 40oC sumuša (ypač tada, kai susirengi į penkiolikos kilometrų žygį be pavėsio).

pav. 4

ir jūra sūrut sūrutėlė ir mėlyna ligi išprotėjimo. tiek, kad sykiais pagauni save nebesuprantančią – dangus čionais ar žemė. [tam tam tam, tarp žemės ir dangaus, pam pam pam] ir jos – mėlynės – tiek neaprėpiamai daug, visur. (pav. 2, pav. 3)

pav. 5

ir viskas – taip gyva. pirmąsias dienas stipriai užsimerkdavau, susikišdavau ausysna pirščiukus ir kartodavau – ‘aš fjordų mergaitė, aš fjordų mergaitė, aš fjordų mergaitė’, kol galiausiai pa(si)kuždėjau – žiū, čia juk fjordai, tik žaliuoją. (pav. 4) ir išties – pssst, čia maža paslaptis – nėra ten tų auksinio smėlio paplūdimių (pav. 5) – kas pavasaris čia žmonės mašinėlėmis suveža begales smėlio, o kas žiema jūra jį pasiglemžia.

pav. 6

bet išskyrus tai visa, ką įsivaizdavau mačiusi atvirukuose, taip ir buvo – gatvelės kuo gilyn, tuo siauryn, tuo tamsyn (ne pati sugalvojau – perskaičiau kambario draugės islandės kelionių vadovėly po rivjerą; ir pasakyta tai buvo apie nicą, ne antibus – bet žiūū, čia irgi tinka. (pav. 6)). ir tai žavu — mat kada savaitgaliais apypietę šmirinėji aplinkui, gali spėlioti: kas gi pietums. nes langai atidaryti, ir tirštas kvapas tvenkiasi siauruos praėjimuos, leidžias žemyn, sakytum, spaudžia link žemės, ir niekur nuo jo nepabėgsi, ir dėkuidie.

pav. 7

čia apypietėm. o rytai, žinoma, nuspalvinti turgumi, kuris vasarą dirba kasdien, ir kur begalė prieskonių ir meduolių ir muilų iš marselio (agn., jei skaitysi, – ne, čia nėra kažkokia groteskiška fight club ir top chef maišalynė, ačiū už klausimą), ir sūrių sūrių sūrių ir dešrų su pelėsiu. ir, žinoma, socca. kaipgi be socca. (pav. 7) nusiperkame karštutėlę – paprašome pirma, kad gausiai pribarstytų pipirais – ir veikiai skubame ieškoti kur prisėsti. kur ramiau, bet vis dėlto arti. (pav. 8)

pav. 8

ir dar viena paslaptis – ten reikia keliauti nepavieniui. kadangi ten, ten, ooOOO, MaistoMeilė, kur kasryt iš boulangerie glėbiais namo nešamos bagetės, o darbo dienomis prie kepyklėlių nusitiesia tokios eilės, kad tenka lūkuriuoti lauke. ir, žinoma, antrą valandą popiet gauti quiche lorraine nebeįmanoma – ką čia quiche lorraine, daugumos pyragėlių nė su žiburiu nerasi. tik kruasanų – visada. o kam kuždėt ausin tokius dalykus – nėra. todėl mitriai griebiame visas tas trumpiausias akimirkas, kurias dar galime užšaldyti (pun intended) – naktys kanuose, kada Visi Grupiškai norime ledųųųų, ir kada Visi Grupiškai juos šveičiame ir ragaujame aplink (pomidorų-baziliko šerbeto niekas tačiau nemėgino, deja).

pav. 9

gražus ten mums – iš išorės – gyvenimas atrodo. norom nenorom. iš vidaus pasiekia vien tas gaminamų pietų kvapas ir džiugios šypsenos, ketvirtąsyk sutikus tą patį autobuso vairuotoją. ir atrodo, jog visos pasakos, kurias girdi per televizorių, čia paprasčiausiai liaujasi egzistavusios. tik jūra, medžiai, ir dangus virš antibų.(pav. 9, pav. 10)

pav. 10

— 1 dalies pabaiga —

čia absoliučiai ilgiausias mano įrašas – tikriausiai absoliučiai ilgiausias mano žodžių rinkinys apskritai, išskyrus nebent 927 (?) ž. ilgumo samprotaujamojo pobūdžio rašinį ‘kodėl jaunimas dažnai tampa maištininkais?’. laukime tęsinio!

crème fraîche ledai
250 ml riebaus pieno
150 g cukraus
didelis žiupsnis druskos
5 dideli kiaušinių tryniai
480 g crème fraîche*

kaitiname pieną, cukrų ir druską. kitame dubenyje paplakame trynius – tik tiek, kad taptų vienalyte mase, nenorime, kad pabaltų ar ką. lėtai supilame karštą pieną ir visąlaik maišome, kad nesutrauktų. kiaušinių-pieno masę supilame atgal į prikaistuvį.
nuolat maišydami (ypač atidžiai ties dugnu ir pakraštėliais), kaitiname ant vidutinės ugnies, kol masė sutirštės (tikriname taip: pamakaluojame šaukštą prikaistuvyje; masė turi padengti šaukšto nugarėlę. per ją (nugarėlę) perbraukus pirštu, griovelis neturi iškart subėgti. sako, čia maždaug 77-79oC, tačiau aš niekad netikrinu termometru. o jei norime su juo pažaisti – SVARBU neperkaitinti labiau nei iki 85oC, mat tada turėtume saldžią kiaušinienę.
perpilame į kitą indą (galima netgi per sietelį – dėl viso pikto, jei netyčiom atsirado gumulėlių). gerai atvėsiname šaldytuve.
įmaišome grietinę/crème fraîche. šaldome mašinėlėje.

* labai panašu į riebią riebią grietinę. sako, galima pasigaminti ir namie: sumaišome 500 ml riebios grietinėlės su 60 ml pasukų, leidžiame pastovėti kambario temperatūroje 24h, kol sutirštėja. o man nutiko kitaip – tiesiog šaldytuve užmiršau puslitrį grietinėlės, ir ji, na, pavirto į grietinę .) tad, nenorėdama išmesti, sunaudojau ledams. labai gerai.

receptas iš david lebovitz the perfect scoop.

norisi ledų be aparato?

išvažiuoju (ne)pelnytų atostogų. t’sakant, krizės proga — mėnesiui į prancūzijos rivjerą.

raktus palieku a. mieloji, šįkart laistyk bazilikus ant palangės, kad nenudžiūtų*.

kondensuoto pieno ledai
skardinės kondensuoto pieno
2 st. riebaus pieno (dalį pieno galima pakeisti grietinėle – ledai bus kremiškesni
žiupsnio druskos

čia gi paprasčiausias ledas, kokį tik galima pasigaminti namie – išskyrus tuos kartus, kai vaikystėj tiesiog į ledukų formeles pripildavau sulčių ir tikėjausi KažkoKažko.
sumaišome kondenspienį ir pieną. pavėsiname šaldytuve. šaldome ledų mašinėlėje.
skonis – elementaru, vatsonai! – kondensuoto pieno. kondensuotą pieną mes mėgstame, mums patinka ir ledas.

norisi ledų be aparato?

o jausmas toks, it viso gyvenimo meilę iš manęs begėdiškai atimtų. ir iš naujo, ir iš naujo. kaip tos merginos – atsimeni, a., pasakojai – tos, kurioms berniūkščio nereik tol, kol jo draugė neįsižiūri. vajei, kokios peripetijos!

in other news, matanalizės nebebus, ne ne ne, niekada nebebus. nuteikia pozityviai. todėl kiauras dienas žiūrime filmus ir skaitome knygas (tas kiauras dienas, kurias nesėdime poliklinikoje), o rytais basom braidžiojame po rasą (kol kas po menamą, bet poryt, oo, jau poryt!). mieste sutinkame e., ir iš tiesų tai aš jos pasiilgau, ir ji labai graži. tokios tokelės.

vietnamietiškos kavos ledai

400 g kondensuoto pieno
1 1/2 st. vandens
1/2 st. maltos kavos
1/3 st. riebaus pieno

užplikome labai labai LABAI stiprios kavos. sumaišome kavą (labai smagu, jei košiant ją lieka šiek tiek tirščių, jie dailiai atrodo ir šiaip — gardūs), kondenspienį ir pieną. atšaldome šaldytuve, o tada šaldome ledų aparate.

receptas iš david lebovitz the perfect scoop.

fafliai ledams
3 kiaušiniai
3/4 st. cukraus (visai pakaktų ir 1/2 st.)
1/2 st. tirpinto sviesto
1 a.š. migdolų ekstrakto
1 1/2 st. miltų
1 a.š. kepimo miltelių
2 a.š. tirpios kavos

kiaušinius plakame pamažu pildami cukrų, kol visa gerai išsimaišo; supilame sviestą ir ekstraktą. atskirai sumaišome miltus, kepimo miltelius bei tirpią kavą. įmaišome į kiaušinių masę. maišome, kol masė pasidaro nuostabiai vientisa.
kepame vaflinėje ir dar karštus susukame į kūgio ar kokią kitokią formą.

pagal BakingAtMidnight

norisi ledų be aparato?