Kepykla nr. 5

keksiukams gauti egzistuoja keletas būdų:
pirmas būdas. reketuoti kepančias mergaites
antras būdas. mainyti
trečias būdas. pirkti a) maksėse ar b) bandelinėse
galiausias būdas. kepti pačiam

keksiukams gaminti egzistuoja keletas būdų:
pirmas būdas. vienaragį pašeriame mėlynėmis; arba citrinomis bei aguonomis; arba kumpeliu; arba šokolado gabalėliais bei avietėmis. po vienaragio uodegėle pastatome kibirioką. laukiame.
antras būdas. žr. žemiau.

keksiukai su avietėmis ir šokolado gabalėliais
kokie 8 keksiukai
125 g miltų
3/4 a.š. kepimo miltelių
75 g cukraus
90 g sviesto
beveik 1/2 st. natūralaus jogurto
1/4 st. vandens
1 kiaušinis
50 g pieniško šokolado
75 g aviečių (šviežių arba šaldytų, bet atšildytų)
stambaus rudojo cukraus (pvz., demerara)

orkaitę įkaitiname ligi 190oC. pasiruošiame keksiukų formeles.
sumaišome miltus, kepimo miltelius ir cukrų; viduryje padarome šulinėlį.
ištirpiname sviestą. nukėlę nuo karščio, supilame jogurtą ir vandenį, galiausiai – kiaušinius ir gerai gerai išmaišome.
supilame skystąją masę į šulinėlį ir maišome. svarbu nepermaišyti — gali likti ir miltų gumulėlių, tešla neturi būti vientisa nelyg kokiam biskvitui! galiausiai atsargiai įmaišome kapotą šokoladą ir avietes. išdalijame tešlą į keksiukų formeles (tam davė, tam davė, o tam ir neliko..), apibarstome ruduoju cukrumi.
kepame kokių 18-22 minučių – tol, kol viršus taps švelniai auksinis, o spustelėtas regėsis tvirtas ir atšoks. galime tikrinti ir pagaliuku, bet turint omeny, kad esti nemenka tikimybė užtaikyti ant šokolado gabalėlio ar avietės – galime susiklaidinti!
leidžiame pravėsti skardoje. gardžiausi – dar šilti, kol šokoladas minkštutėlis ir dar ištirpęs; bet atvėsę irgi visai nieko.

adaptuota iš TheStoneSoup.

nežinia kodėl, tačiau rimtų žmonių konspektuose esantys šypsniukai su lygybės ženklais vietoj akučių mane trikdo. tiesą sakant, šypsniukai konspektuose trikdo beveik visur (visur, išskyrus galbūt mano ir monikos – matyt, pripratimos reikalas – mudviejų užrašuose apstu ir visokiu murkt miaukt, ‘tarkime, trys yra daugiau už du’, pykčio, paišinėlių, ‘magic mushroom chip cookies’ ir kitokių džiaugsmų).

menkos paslaptys: čionais vieni gardžiausių keksiukų, kuriuos galima aplipdyti – nedėti jokios gi garšvos (kad ir kaip puikiai konceptualu tai būtų — garšvos keksiukai, garšvos! ką gali žinoti, gal prieš porą metų jie būtų kilstelėję mano lietuvių k. pažymius, žinote.), o primesti šokolado gabalėlių ar spanguolių ir pistacijų, ar šiaip džiovintų vaisių, o gal kokios nutellos gyslą įmaišyti ar uogienės šaukščioką. o gal užterlioti kokio glajaus (frosting‘o, taip) ar plaktos grietinėlės ar suverti keksiukus ant ilgo ilgo siūlo ir apsimesti, jog tai baronkos, žemuogės arba muilo gabalėliai tate modern’e; arba sulipdyti iš jų kopėčias ligi mėnulio, ar įdėti mylimajai į darbą, ar išdžiovinti ir palesinti balandžius.
tokie multitaskeriai, galvoju sau tyliai ir laikau po stalu sukryžiavusi pirštus (kojų ir rankų, žinoma), kad altonas brownas nugirstų ir nakčia it princas po balkonu dainuotų serenadą, užsikabarotų rapunzelės kasomis ir pagrobtų mane į vilio vonkos fabriką, o taip.

garšvos keksiukai
45 g garšvos (apie stiklinę, šiek tiek paspaudus)
3 dideli kiaušiniai
150 ml cukraus
150 g tirpyto sviesto
300 ml miltų
1 1/2 a.š. kepimo miltelių
1 a.š. vanilės ekstrakto
1/2 a.š. druskos

nuplikome garšvą ir leidžiame jai porą minučių pastovėti; gerai nuspaudžiame ir smulkiai sukapojame.
kiaušinius maišome su cukrumi, kol truputį pabąla ir papursta (pasitikrinau LKŽ – žodis taisyklingas). supilame praaušintą tirpytą sviestą bei vanilės ekstraktą. galiausiai sudedame atskirai sumaišytus su kepimo milteliais ir druska miltus. dabar jau maišome atsargiau, geriausia – mentele.
įmaišome garšvą.
tešlą sudedame į keksiukų formeles ir kepame 220oC 12-15min (patikriname pagaliuku).

receptas iš nami-nami – tiksliau, pernai ten buvusios recepto versijos, kuri, savo ruožtu, paimta iš kažin kokio vietinio (estiško?) maisto žurnalo, oh.

viskas taip paprasta: kiekvieną pavasarį kažką išsigalvoju; tada taip smagu būna, kad nors kvatokis, už pilvo susiėmęs, ir neleisk nurimti aplinkiniams iš ausų išlekiančiomis bitelėmis (ak kaip jos dūzgia ak kaip jos dūzgia ramybės neduoda). labai paprasta: pavasariais atrodo, kad nebereik griaudentis ir Laukti, nes va, va, ties pirštų galais jau. – kaupiasi.
išsigalvoti žmones, arba išsigalvoti miestus, kuriuos galima įsimylėti. nes miestai prie vandenynų, miestai tarp upių, miestai, kur nebūna šalta ir šiaip, žinote — išankstinis pozityvus nusistatymas dar niekam nepakenkė. o žmonės? žmonės šiaip.

citrinų – aguonų keksiukai
1 st paprastų miltų
3/4 st rupių kvietinių miltų
1/4 – 1/3 st cukraus
2 a.š. kepimo miltelių
geras žiupsnis druskos
1/3 st aliejaus (ne alyvuogių; kokio nors švelnaus skonio)
3/4 st sojos pieno
180 g sojos jogurto (įpyliau tiesiog daugiau s. pieno ir šliūkštelėjau obuolių acto; tačiau regėjau, kad parduotuvėse esama ir paprasto (t.y., ne braškinio ar šaltalankinio) s. jogurto)
1 a.š. vanilės ekstrakto
2 citrinų smulkiai tarkuotos žievelės
1-2 v.š. aguonų

orkaitę įkaitiname iki 200oC. keksiukų formą išklojame popierėliais arba patepame aliejumi.
sumaišome miltus, kepimo miltelius, cukrų, druską. kitame inde sumaišome aliejų, pieną, jogurtą (arba pieną bei actą) ir vanilę; suberiame citrinos žievelę, aguonas. sumaišome sausus bei drėgnus ingriedientus.

paskirstome tešlą tarp formelių (man išėjo 11 keksiukų) ir kepame 20-25 minutes (patikriname mediniu pagaliuku).
skaniausia šilti; keksiukai vos vos saldūs (jei dedame 1/4 st cukraus), todėl galima juos papuošti paprastu glajumi (cukraus pudra + citrinos sultys) ar tiesiog apibarstyti cukraus pudra.

recepto idėja iš vegan with a vengeance, o aš jį kiek perstačiau.

būna dienų lyg tyčia, ir gerti karštą imbiero sirupą su citrina yra vidutiniškai ironiška.

dar vidutiniškai ironiška yra nuo žaliojo iki mifo vykti su jaunuoliu m.

maišyti tipografiją, kaligrafiją ir topografiją irgi gana ironiška, juolab prisimenant šaradas su garnizono pradmeniu placentoje.

mažasis filosofijos įskaitinis darbas taip pat buvo vidutiniškai ironiškas, ir todėl aš miegu ramiau. platonas, pasivertęs mano tėvu, nebebaugina.

vidutiniškai ironiška, kad visus metus galvojusi, kaip Va Jau Tuoj, kai ruduo ateis, kepsiu Viską Viską, Visą Pasaulį iš moliūgų, po kol kas iš orkaitės traukiau tik šių sviestinių bandelių, keksiukų, muffinų*. švelniai saldžių ir dar švelniau oranžinių.

Moliūginiai muffinai

2 stiklinės miltų
2 a.š. kepimo miltelių
1/4 a.š. druskos
1 a.š. cinamono
1/2 a.š. malto imbiero
1/4 a.š. malto muskato riešuto
žiupsnis kvapiųjų pipirų
125 g kambario temperatūros sviesto
1/2 – 3/4 st. cukraus (aš dėjau pusę stiklinės; dalį jo gardu pakeisti ruduoju)
2 dideli kiaušiniai
1/2 a.š. vanilės ekstrakto
3/4 st. moliūgų piurė
1/4 st. pasukų ar kiek mažiau grietinės, skiestos vandeniu
1/2 st. razinų ar džiovintų spanguolių – pirma pamirkyti karštame vandenyje
1/2 st. kapotų graikinių riešutų
saulėgrąžų dugnams bei viršui pabarstyti

orkaitę įkaitiname iki 200oC. pasiimame keksiukų skardą ir, jei reikia, ištepame sviestu ar įklojame keksiukų popierėlius. ant dugno paberiame saulėgrąžų sėklų.
sumaišome miltus, kepimo miltelius bei sodą, druską ir prieskonius.
sviestą plakame plaktuvu (^_^), kol suminkštėja, suberiame cukrų ir toliau plakame, kol masę pasidaro lengva ir vientisa. po vieną sumušame kiaušinius ir gerai išmaišome. įmaišome vanilę ir lopetėle iš maksimos už 28 centus įmaišome pasukas ir moliūgo tyrę.
įmaišome miltų mišinį – atsargiai, tereikia maišyti, kol tik tik nebesimato miltų. jei per daug džiaugsimės visu kuo ir maišysime it pašėlę, pyragėliai gali neiškilti ar būti kieti. galiausiai įmaišome riešutus. vieną pyragėlį dedame į skardą (bus lauktuvių monikai!), tada į likusią tešlą įmaišome razinas ir padalijame ją tarp likusių formelių. viršų pabarstome saulėgrąžomis ir šauname į orkaitę kokioms 25 minutėms – kol medinis pagaliukas, įkištas į bandutės vidurį, išlįs švarus.

Nusižiūrėta iš: Dorie Greenspan. Baking: From my home to yours.

*manoma, kad žodis muffin kilo iš prancūzų kalbos žodžio moufflet (minkštas, kalbant apie duoną) arba pietų vokiečių žodžio moofin (maži pyragai).
koks gi būtų taiklesnis lietuviškas vertimas?
kaip gi pasakyti “tolydi funkcija” angliškai, rusiškai ir vokiškai?