Kepykla nr. 5

nesvarbu, ar mamos diena, ar penktadienis, ar kas nors gimė, ar kad išsiskyrei, ar tiesiog jei tu jau mėnesį žadi iškepti mildai ‘nu tuos šokoladinius, kur pas tave žvėryne valgiau’, – bet kokia proga yra tinkama šiam sviesto ir šokolado tirpsmui burnoje. jų rasi kiekvienoj kavinėj uk, bet niekur jie nebus tokie skanūs, kaip kepti namuose.

šokolado ir vyšnių pyragas
(gerai, aš tai tikrai nesiruošiu žožio ‘brownies’ versti rudžiais, kaip padarė kofiynas. bet čia ir ne tortas. ir ne pyragėliai. manau, iš sudėties visi mato, ką čia kepam. kalorijų bombą, turiu omeny,)

300 g nesūdyto sviesto, kambario temperatūros
300 g tamsaus šokolado
5 dideli kiaušiniai, kamabrio temperatūros
350 g cukraus
1 arb. š. vanilės ekstrakto
200 g miltų
1 arb. š. druskos
250 g džiovintų vyšnių, kurių galima ir nedėti arba kurias galima pakeisti riešutais ar bet kuo, kas jums patinka

1. įkaitinti orkaitę iki 180 C. labai svarbu turėti 34 cm X 25 cm skardą, bent 6 cm gylio. skardą iškloti kepimo popieriumi.
2. kuo smulkiau kapotą šokoladą ir kuo smulkiau supjaustytą sviestą kartu ištirpinti stikliniame dubenyje, pastatytame virš beveik verdančio vandens. visuomet maišykite masę, neperkaitinkite.
3. plakite kiaušinius. kai jie suputos, po truputį pradėkite pilti cukrų. įpilkite vanilės ekstraktą. viską suplakite iki tirštos masės, panašios į ištirpinto šokolado ir sviesto mišinį. jei į kiaušinių masę įkišus šaukštą ji lieka ant šaukšto, o ne švariai nuvarva, tai reiškia, kad masė jau paruošta.
4. šokolado mišinį įplakite į kiaušinių masę. persijokite į ją miltus ir druską ir vėl suplakite. tik tada įmaišykite džiovintas vyšnias ar kitus priedus.
5. supilkite viską į skardą, tolygiai paskirstykite tešlą ir pašaukite į orkaitę 25 minutėms arba kol ant pyrago viršaus susiformuoja šviesesnė sutrūkinėjusi plutėlė. pastebėsite, kad pyragas vis dar drėgnas viduje (todėl negalima šitam pyragui naudoti dantų krapštuko metodo), bet taip ir turi būti. palikite skardoje atvėsti bent 20 min. tada pjaukite dideliais gabalais ir valgykite.

jis toks skanus!

receptas iš green and black’s chocolate recipes.

po nuotraukomis pasirašo aistė stancikaitė – lietuvių mergaitė.

taip. nemeluokime sau. mėgstu pirkti daiktus ebay’juje.

mėgstų shiny objects.

bet labiausiai mėgstu  IŠBANDYTI. net jei tai kainuoja 20 svarų, o atrodo kaip sumuštinių kepyklė. kai gytis ją pamatė, labai juokėsi, jog jos firma dažniausiai gamina rūbus. o aš jam pasakiau, kad čia nėra nieko juokingo ir kad aš sugalvosiu ką nors įdomaus, ką galima iškepti joje.

iš tikrųjų yorkshire puddings yra dažniausiai patiekiami su kepsniais ir skirti išdažyti mėsos padažą lėkšteje. jie yra kepami labai kaitrioje orkaitėje, prieš tai įkaitinus kepimo formą. į formą įpilama aliejaus arba skarda yra padedama po kepama mėsa, kad privarvėtų riebalų. aš kažkada nugirdau kalbant, kad labai skanu yra išsikepti jų ir valgyti su klevų sulos sirupu kaip blynus, ir visuomet norėjau tai išbandyti. ir dabar, kai gavau keksiukų kepyklėlę, pamaniau, kad čia ir bus toji proga. pliusas tokio kepimo buvo tas, kad viskas vyksta labai švariai: tiesiog įjungi kepyklėlę, ji įkaista, pripili aliejaus, įpili tešlos ir užvoži dangtį. pyragai greitai iškepa, o po kepimo viskas lengvai išsivalo popieriniu rankšluosčiu. tačiau visgi manau, kad orkaitėje jie dar labiau pakiltų, jei jiems netrukdytų tas dangtis.

jorkšyro pudingai

140 g miltų
4 kiaušiniai
200 g pieno

1. pirmiausiai suberiame miltus į dubenį ir įmušame visus kiaušinius. gerai išmaišome šią tirštą masę, tik tada pradedame skiesti pienu: tokiu būdu tešloje neturėtų atsirasti miltų gumuliukų. aš viską dariau kokteilių mikseryje su peiliuku, tik įdėjau kiaušinius prieš dedama miltus, kad mitai neblokuotų geležtės. daugelis receptų rašo, jog tešlai reikia pastovėti, todėl aš nusprendžiau nepraleisti šito žingsnio ir palikau ją 6 valandom šaldytuve, kol buvau darbe.
2. jei kepate orkaitėje, įkaitinkite ją iki 200 – 230 C laipsnių kartu su skarda, kurioje kepsite. galite naudoti formą, kurioje kepate keksiukus, nes tuomet kiekvienas pudingas turės savo duobutę. taip pat galima kepti didelėje skardoje, tiesiog išeis vientisas pyragas.
3. atsargiai ištraukite įkaitusią skardą ir į kiekvieną duobutę įpilkite po gerą šaukštą aliejaus. įdėkite skardą atgal į orkaitę.
4. po kokių 5 minučių, kai aliejus įkaista, ATSARGIAI ištraukite skardą ir pastatykite ant viryklės. galite netgi uždegti viryklę, nes labai svarbu, kad aliejus neprarastų savo kaitrumo. įpilkite tešlos į kiekvieną duobutę, pripildydami ją iki pusės. tikrai nedaugiau, nes pudingai labai iškils kepdami. pašaukite į orkaitę ir kepkite kokias 20 – 30 min. šioje keksiukų kepykloje jie iškepė per 15 minučių, todėl, jog buvo labai maži.
5. kai pudingai iškils ir parus, galite juos traukti iš orkaitės ir iškart išimti iš skardos, kad jie vėdami nepersigertų aliejumi, kuriame kepėte.

pabadykite kada nors, kai kepsite mėsą, manau, kad patiks. vis tiek lietuviai dažnai padažus laižo duonos rieke ar bulvėmis užsikąsti mėgsta,) bus kitaip, bet bus tikrai gardu!

ps. labai gerai, kad man viską nufotkino aistė – mano LIETUVĖ draugė. man tereikėjo sėdėti ir kepti!

kai aš keliavau po londoną, ten sutikau dvi meno istorikes. tai buvo ugnė ir jia – dvi labai nemalonios ponios. jos gyvena marylebone rajone, kuriame yra pagarsėjos kaip senmergės, vakarais kankinančios šviesiaplaukes skandinaves bei kitus žmones, kurie gyvena su jomis. taip pat jos nemėgsta bendrauti ir labai šiurkščiai elgiasi, jei tu joms nepatinki, bei niekada nepasiūlo svečiams arbatos. kad tos mergaitės suminkštėtų, aš iškepiau joms šokoladininį burokėlių pyragą. tačiau tas butas buvo užkerėtas piktais burtais ir pyragas sudegė. aš labai liūdėjau, bet grįžusi į edinburgą pabandžiau vėl jį iškepti ir man pavyko beveik stebuklingai! ir čia viskas yra tiesa, išskyrus priešpaskutinį sakinį.

<This is a translation for you, Jia, so you wouldn’t get lost in google translation which is frequently quite inaccurate. >

While I was visiting London, I was lucky enough to be invited to Ugne and Jia’s home. They live in Marylebone which is a lovely area with little vintage shops and, of course,  Le Cordon Bleu in the middle of it. Jia made us stir fry noodles (well, acctually it was spaghetti,D) with ham, trimed beans and snap peas. Then we tried baking a chocolate beetroot cake which  was something I always wanted to try because it is so popular here in the UK. In Lithuania we are only using beetroot in savoury dishes like our famous cold beetroot soup. I have also come across a beetroot dish when I was dinning with my mother in a raw food restaurant in Vilnius; we ordered beetroot ravioli filled with cashew pâté and turned out to be amazing. However, I would never have thought of mixing beetroot and chocolate. But then again, neither did the rest of the world before Heston paired white chocolate with caviar,) So we gave it a try and, even though the top of the cake burnt a little, the rest of it was quite nice.

šokoladinis burokėlių pyragas su ricotta ir ganache glaistu

- – - – pyragui – - – -
75 g kakavos
180 g miltų, turinčių mažai glitimo
7 g kepimo miltelių
1 arb.š. meduolinių prieskonių
200 g cukraus
250 g virtų burokėlių
3 kiaušiniai
200 ml aliejaus arba margarino
- – - – ricotos sluoksniui – - – -
100 g ricotos
30 g cukraus
- – - – ganache glaistui – - – -
100 g juodo šokolado
70 g grietinėlės

! jei nusipirkote žalių burokėlių, prieš tai juos reikia išvirti.
1. į dubenėlius atskirkite kiaušinių trynius nuo baltymų. kepimo formą išklokite kepimo popieriumi. aš naudojau klasikinę 25 cm skermens apvalią torto formą.
2. sutarkuokite burokėlius arba per burokinę (jau seniai mąstau, kaip šitas terminas atsirado, – o gal tik mūsų šeimoje sako ‘burokinė tarka’?), arba per smulkesnę tarką. supilkite kiaušinių trynius ir cukrų, gerai pamaišykite, kol cukrus aptirps. supilkite aliejų.
3. kitame dubenyje sumaišykite miltus, kakavą ir kepimo miltelius. įdėkite kokių nors prieskonių, pavyzdžiui, cinamono. aš pribėriau prieskonių meduoliams. jei norite, galite naudoti tiesiog vanilę.
4. tik dabar išplakite baltymus iki purumo.
5. supilkite burokėlių masę į sausų ingridientų dubenį ir viską sumaišykite. tuomet įdėkite trečdalį išplaktų baltymų ir juos ‘įkapokite’. tuomet įdėkite dar trečdalį, vėl ‘įkapokite’. lygiai taip pat įmaišykite paskutinį trečdalį.
6. supilkite tešlą į formą ir pašaukite į 180 C temperatūros orkaitę. kepkite pyragą 30 minučių, tada sumažinkite temperatūrą iki 150 C ir kepkite dar 15 min. bent jau aš taip dariau savo orkaitėje, nes iš pradžių norėjau, kad visa ta masė su burokėliais gerai įkaistų ir apkeptų, bet po to sumažinau temperatūrą, kad nesudegtų viršus. patikrinkite mediniu pagaliuku, ar tortas iškepęs. tuomet išimkite jį ir palikite gerai valndai kambaryje, kad atauštų.
7. kai bus laikas dėti glaistą, sumaišykite ricottą su cukrumi ir užtepkite ant pyrago viršaus. tuomet išlydykite šokoladą: labai smulkiai sukapokite jį ir sudėkite į dubenį, tuomet supilkite pasišildytą (apie 70 C, aš jos neužverdu) grietinėlę ir maišykite. mano šokolado masė pradėjo trauktis ir aš išsigandau, kad grietinėlė buvo per karšta. tačiau patikrinau, kad ganache temperatūra tikrai nėra aukšta, todėl pagalvojau, kad tiesiog atsiskirinėja riebalai, ir tiesiog pastačiau dubenį virš puodo su karštu vandeniu ir permaišiau. šokoladas tiesiog susijungė į vientisą masę. kai kurios knygos tokiu atveju siūlo suversti tą šokoladinę masę į virtuvinį kombainą ir pasukti, kol grietinėlė ir tie riebalai susijungs į emulsiją. o gal jums ir taip viskas pavyks,) ganache tepti ant pyrago viršaus.

neapsigaukite! nors viktorijos sumuštinis ( victoria sandwich/sponge) ir yra tingių britų išmįslas ( kaip kitaip pavadinti du biskvitus, perteptus džemu ir pabarstytus cukraus pudra), škotai jį valgo ne ką mažiau. šis kepinys, sakoma, pavadintas karalienės viktorijos garbei, kadangi ji labai mėgo jo ragauti gerdama arbatėlę (afternoon tea), kuri turbūt yra populiariausias dienos metas visoje karalystėje,) be abejo, dažnai patys britai ar škotai torto nekepa: tiesiog tokį galima nusipirkti pigiai kiekviename prekybcentry. taip pat jų galima daug prisiskipinti po to, kai tos pačios parduotuvės užsidaro. tačiau po kelių kąsnių tu prisimeni, kad škotuose visi saldumynai yra SALDŪS, labai dažnai netgi per saldūs. ir čia ne mano vienos nuomonė, o viso mūsų buto. pamėginau iškepti namuose tokį sumuštinį pati, tik su saikingu cukraus kiekiu, ir štai kas išdygo. turiu taip pat paminėti, kad mano biskvitas yra daromas pagal man teisingai atrodančią procedūrą: išsuki sviestą su cukrumi, tada po truputį pili kiaušinius, tik tada ‘įkapoji’ miltus. daugelis video ar angliškų receptų siūlo sudėti visus ingridientus į vieną dubenį ir suplakti plakikliu. bet kodėl tuomet tokie receptai prašo įdėti papildomą šaukštelį kepimo miltelių ar riebalų. pagalvokime apie tai.

jau buvau bepradedanti kepti, bet supratau, kad teks eiti į parduotuvę pirkti dviejų mažesnių skardų, kuriose galima iškepti du biskvitus tam tortui. gal visgi jis ne toks ir paprastas. be abejo, šalia esančiose parduotuvėse aš jų neradau, todėl iškepiau vieną biskvitą didelėje torto formoje ir perpjoviau. be be be.

victoria sponge
225 g margarino/ sviesto
150 g smulkaus balto cukraus
——–
4 kiaušiniai, paplakti šakute stiklinėje
——–
225 g smulkių, mažą glitimo kiekį turinčių, miltų
4  šaukšteliai (15 g) kepimo miltelių
——
riebios grietinėlės plakimui
braškių ar aviečių džemo

1. margariną suplakti su cukrumi, kol gaunama puri balta masė. tai galite daryti mediniu šaukštu ar mikseriu.
2. po mažą kiekį kiaušinių pilti į purią masę, kiekvieną kartą iš naujo suplakant iki pradinės formos. taip supilti visus kiaušinius.
3. į purią masę supilti miltus ir ‘įkapoti’ juos į sviestą, t.y. ne maišyti šaukštu, o apvertinėti. manau, šitas video visai neblogai parodo, kaip tai padaryti.
4. masę padalinti tarp dviejų apvalių blėkučių arba supilti į vieną torto formą, kaip netyčia padariau aš. torto/blėkučių šonus prieš tai patepiau margarinu, o dugną paklojau kepimo popieriumi.
5. kepti 180 C laipsnių temperatūroje apie 20 min, jei kepate mažus biskvitus. didelį biskvitą aš kepiau 15 min 190 C laipsnių temperatūroje ir 25 minutes sumažinusi temperatūrą iki 170 C laipsnių. kepimo metu prašau nevarstyti orkaitės durelių,) iškepęs biskvitas yra rusvos spalvos, spūstelėjus pirštu paviršių, jis atsistato atgal, įkišus medinį pagaliuką į biskvitą, pagaliukas išlenda sausas. nepamirškite, kad mano ir jūsų orkaitė skiriasi, todėl biskvitas iškepti gali greičiau/lėčiau.
6. iškepusį biskvitą palikti ataušti skardose kokias 10 min, tik tada išimti ir nuplėšti kepimo popierių. kol biskvitas aušta toliau, išplakti grietinėlę. tada džemo sluoksniu patepti vieną biskvitą (jei iškepėte vieną didelį, teks jį perpjauti,), uždėti grietinėlės ir suvožti kitu biskvitu.
na štai! nors jis yra valgomas šviežias, aš jį palaikiau per naktį ir pusryčiams valgėm su skania kava, prieš pat kelionę į glasgow.

aš norėčiau būti pradinėje mokykloje ir mylėti gražiausią klasės berniuką. jis sėdėtų pirmam suole.

ir turėtų liemenę.

o liemenėje kišenę.

o toj kišenėj,kas?

homemade marshmallows

čia nėra visai škotų maistas, bet jį čia visi valgo ir plukdo juos karštam šokolade, o ab mane vėl pamokė, kaip juos padaryti namuose. jie išeina tokie minkštučiai ir skanūs, kaip triušeliai ar kažkas panašaus. ir aš neturėjau jokio saldainių termometro ir nenumiriau nuo to. be to, jie taip greitai ir lengvai pasigamina, kad nereikia net galvoti apie tokį termometrą.
(vėl pamiršau paskaičiuoti viską gramais. labai atsiprašau!nors šiaip kas kiekvienos elektroninės svarstyklės turi turėti uncijų režimą)

3/4 uncijos želatinos

1/2 puodelio (taip taip, to angliškojo/amerikietiško) šalto vandens (želatinai)

1/2 puodelio šalto vandens (sirupui)

1 1/2 puodelio cukraus

1 puodelis šviesaus kukurūzų sirupo (na štai. aš net neįsivaizduoju, kur anglijoje ar lietuvoje rasti kukurūzų sirupo, bet aš jį radau škotijoj valvona and crola food halle, prie amerikietiškų produktų lentynos. kitaip tariant, čia labai labai vakarietiškas (daug į vakarus, reiškia) produktas, tai ieškokite specialios parduotuvės. ką gali žinoti – gal ir vilniuje basanavičiaus gatvėj yra.)

šiaip aš vilnių ir myliu ir mylėsiu dar todėl, kad ten visuomet žinodavau, kur ko ieškoti, kur kokia parduotuvė pasislėpusi, kur nupirkti gražiausių rožių ievutei ar kur yra daug lino atraižų, kur rasti dviračius taisančius berniukus (fabijoniškės-pašilaičiai-baltupiai) ar kaip padovanoti krepšį šviežių morengų gražiausiai praėjusio rudens merginai.

1/4 šaukštelio druskos

1 šaukštelis vanilės ekstrakto

1/4 puodelio cukraus pudros

1/4 kukurūzų krakmolo/miltų (manau, čia tas pats, ne?)

tiesiog pasidarai sirupą ir supili ant plakamos želatinos ir plaki plaki plaki. aš turėjau rankinį mikserį ir manęs jis neapvylė, tiesiog reikėjo pakantrauti šiek tiek:
1.užpilti želatiną šaltu vandeniu dubenyje, kuriame plaksime, ir palikti, kol išbrinks, ty kol pasidarysime sirupą.

2. į puodą supilti vandenį, suberti cukrų, druską, supilti kukurūzų sirupą. uždengus pavirti ant vidutinės ugnies 3-4 min, kol cukrus ištirpsta, tada atidengus virti iki 235 – 240 F, o aš viriau, kol cukraus burbulai pradėjo lipti vienas ant kito, kokias 15 min. be abejo, yra tikrasis ir profesionalusis būdas tikrinti, kokio tirštumo yra sirupas, palašinus jo ant lėkštutės, prispaudus šaukšteliu ir keliant šaukštelį žiūrint, kokio storumo gija gaunasi. bet turiu įtarimą, kad dėl kukurūzų sirupo tas cukraus sirupas darosi labiau tąsus, nei lipnus, if that makes sense. todėl aš tiesiog palaukiau, kol sirupas atrodys sutirštėjęs. nes aš nesu profesionalė. aš tik konditerijos paribiais bastausi.

3. stačiakampę skardą (maždaug 23×33 cm) pariebaluoti šiek tiek, pabarstyti cukraus pudros ir krakmolo mišiniu (suprask, sumaišyti juos indelyje ir per sietelį pasijoti virš skardos,), uždengti folijos gabalu, užlekti palei skardos kraštus ir, apvertus skardą aukštyn kojom, pamakaloti ore, kad visas jos paviršius pasidegtų. tada skardą veidu žemyn dėti ant stalo, atlankstyti foliją ir, pakėlus skardą, džiaugtis pudros likučiais (jų dar reikės, kaip ir likusio pudros mišinio).

4. nukelti sirupą nuo ugnies. pradėti plakti želatiną ir pamažu, į dubens kraštą pilti sirupą, nuolat plakant (o taaaaaip..visi mes norim kitchen aid’o…). kai sirupas supiltas, įjugti greičiausią greitį ir stengtis ‘įpūsti’ kuo daugiau oro burbulų į nuooostabųjį sirupą. po kokių 13 minučių, tai jau atrodys kaip plakta lipni grietinėlė; metas supilti vanilės ekstraktą. plakti dar kelias minutes.

o tada greitai!

5. šitą lipnią masę versti į paruoštą formą ir bandyti silikonine mentele, o gal ir šaukštu, šiek tiek palyginti paviršių, bet daug laiko vargti jums neteks, nes greitai ta masė stingsta. pabarstyti paviršių ta pačia pudra  ir palikti, kol atauš iki  kambario temperatūros. uždegti jau naudota folija ir pašauti keturioms valandoms į šaldytuvą, o geriausia laikyti pernakt.

ryte pabarstome stalą pudra, išverčiame sustingusį zefyrą (nors nemanau, kad marshmallows yra tas pats, kas mūsų zefyrai), pjaustome kokiais norime gabaliukais ir tada likusia pudra pabarstome juos ir voliojame voliojame, kad ir jų lipnūs šonai taptų pudriais šonais.

viskas taip parasta, bet taip skanu. norėčiau, kad ir gyvenimas toks būtų.
žmonės sako, kad aš tinginė dėlto.

čia šitam kambary aš gyvensiu, kai grįšiu iš lietuvos į edinburgą; o zefyrų nuotraukos neturiu.