kai aplinkui visi taip klaikiai jaudinasi dėl la grippe, ir pirmasis žodis, kurį viena ausimi nugirsti prie kongresų rūmų perekūrinimosi, – les vaccinations, o paskiau tave uždaro į didelę salę, kur klausai stalų muzikos – kai tada užgęstant šviesoms girdi iš visų pakampių kosint, nesąmoningai užsitempi skarą virš nosies.

//čia filmukas, kaip pas mumis lyja

–

vakarnakt pas vygantą aptikau smalsią ir man klaikiai pritinkančią iniciatyvą – kas gi mūsų šaldytuvuose?
maniškis biednesnis nei kad namie – studentavimas ir krizė ir aš-čia-tik-laikinai mėto į mane akmenis ir sako, nepirk to, nepirk ano.
bet vis dėlto turime:
viršutinė lentyna yra liekanėlės ir redi meid, tik kad namų gamybos. t.y., kokletukų masė, brokolių sriubos puslitriukas, gabaliokas sėlenų paplotėlių tešlos, dėželė išvirtos kynvos pusryčiams.
pieno produktų lentynoj penketas natūralių jogurtų (jų čia tiesiog ne-ap-si-mo-ka gaminti, mat skonis puikus, o tekstūra net nuostabesnė už naminio), sūriai – rocamadour ir bleu de causses. dar čia pat pusplytė sviesto – paties paprasčiausio, nesūdyto. dar bliūdukėlis greitai išsivirtos obuolienės ir pradėtas kriaušių tyrės (šita tai pirktinė) indukas. ir ma honte, ma très grande honte – speculoos užtepas. trans-riebalai ir kitokie nedžiaugsmai, bet oh-so-good.

//šitoj nuotraukoj matome tikrą načnyką – tik pažiūrėkite į darbo valandas ‘nuo šešių iki dviejų’

daržovių lentynoj-ir-kitoj-lentynoj-ir-stalčiuky turim veik visą porą, pusę moliūgo, pusę raudonos saldžiosios paprikos, dvi puseles obuolių – reinette d’armorique ir belchard chantecler; puslitrioką brokolio žiedynų, pavargusį saliero stiebą, ketvirtį kopūsto, imbiero šaknį, local mandarinų (ha ha, tiek ir local – iš korsikos; bet vis dėlto šalis tai ta pati!), keletą citrinų, morkų, pomidorų, petražolių šluotukę, porą cikorijų ir vieną navet jaune (huh??? čia kažkokia it ropė it griežtis).
lentynėlėse 10 kiaušinių, pusė skarbukės konservuotų kukurūzų, pusė – pomidorų pastos, česnako galva, pusė svogūno, pusė citrinos, aitriųjų paprikų tyrė, maišiokas sandariai uždarytos kavos, maišiokas kynvos. tetrapakas pieno ir plakamosios grietinėlės ir, taip taip, baltas ir raudonas stalo vynai – vika protino, kad vyno nelaikome šaldytuve, betgi jis juk užsilikęs nuo gimtadieninio tiramisu (baltas) ir kažin kokių padažų (raudonas), o be to, rašalas čia, ne vynas.

- o pas jumis kas?-kišu nosį.

kreminė brokolių sriuba
nuplautų brokolio žiedynų ir smulkiai pjaustyto stiebo (iš viso apie 250 g)
3-4 a.š. miltų
500 ml pieno
2 v.š. sviesto
500 ml daržovių sultinio
1/4 a.š. asafetidos
druskos ir maltų juodųjų pipirų pagal skonį

į užvirusį daržovių sultinį sudedam brokolius, pasūdome (jei sultinys be druskos) ir verdame, kol suminkštėja bei tampa skaisčiai žali. atidedame kelis žiedynus papuošimui. kol verda brokoliai, keptuvėj išlydom sviestą, suberiame asafetidą, vėliau miltus ir nuolat maišydami kepinam, kol šie paskleidžia riešutų kvapą – saugome, kad nesudegtų! lėtai nuolat maišydami supilam pieną – pilame po truputį, kad nesusimestų į gumuliukus. pieną užverdame, padruskiname ir papipiriname. aš dar truputėlį paviriau, kol sutirštėjo. supilame brokolius su sultiniu ir sutriname iki vientisos masės. puošiame smulkintais brokolių žiedynais ir valgome su duona ar duoniukais.

sėlenų paplotėliai
200 g rupaus malimo miltų
100 g pirmos rūšies miltų
1 v.š. kmynų
geros saujos kviečių sėlenėlių
žiupsnio rupios druskos
2 v.š. tirpinto sviesto
175 ml šalto vandens
aliejaus arba lydyto sviesto paplotėlių gruzdinimui

sumaišome miltus, druską, sėlenas ir kmynus. supilame sviestą ir triname tarp pirštų, kol tolygiai padengiam visą mišinį. įmaišome vandenį ir suminkome standžią tamprią tešlą (jei masė per skysta, įberiam miltų, jei per kieta – paminkome drėgnom rankom). minkome penketą minučių, kol tešla tampa elastinga. paliekame pusvalandžiui pailsėti (geriausia polietieniniame maišiukyje).
tešlą iškočiojame maždaug pusės centimetro sluoksniu ir taure išspaudžiame paplotėlius. kočioti patariama be miltų – kad kepant jie nedegtų.
pasak JogosMitybos, paplotėlius reikėtų gruzdinti. kadangi aš neturėjau Tiek Tiek aliejaus – o, be to, paskiau neturėčiau ką su juo veikti (namuose tai bent spurgų galima išsivirt!), tiesiog kepiau papločiukus ant sviestuko, išlydžiusi jo porą trejetą šaukštų, kad meiliai padengtų puodo dugną. skaniausi karšti, bet atšalę irgi labai smagiai kramtosi.

abu labu receptai iš jogos mitybos.

iš tiesų sniegas būna tik lietuvoj, šitą jau supratau.
el-ie bus lie, tė-u bus tu, vė-a bus va. kartokite. kartokit ir klausykit.

* * *

kai visą save išdalinu Asmeniniams laiškams, visokio pobūdžio, viešiesiems žodžių nebelieka. mat atrodo, kad viskas jau taip šimtus kartų išsakyta – apie Vienas kalėdas, tuščius bendrabučius, rudenį-plius-šešiolika ir pilnas fizinio sales surenkančius simfoninio orkestro koncertus.
apie tai, kaip man vėl patinka programuoti ir nepatinka anksti keltis ir neišeina anksti gultis. apie tai, kaip klaikiai pasiilgau anime. ir tai, kokias knygas kokius filmus kokias muzikas kokius BD parsitempiu iš kurios mediatekos.
ką mačiau turguje, ką užuodžiau penktą ryto riedėdama bd admiral courbet,
kokią duoną pirkau la petite boulangerie, ką pasakė L, iš ko pasijuokė M.

apie tai, ką ir kodėl ir kuria linkme mąstome. ką ir kodėl ir kuria linkme svajojame.

indiškas kopūstų ir bulvių troškinys bandhakopi
750 g kopūsto (pusė vidutinio dydžio kopūsto galvos)
2-3 didelių bulvių, sukapotų 1,5 cm dydžio kubeliais
4 šaukštų sviesto
1 1/2 a.š. druskos
1 1/2 a.š. rudojo cukraus
2 didokų pomidorų (nulupta odele nuplikius verdančiu vandeniu), sukapotų smulkiais kubeliais
šaukšto pomidorų pastos (mat pomidorai pasirodė vaškinoki)
1 1/2 a.š. kario miltelių
1/2 a.š. ciberžolės
1/2 a.š. aitriųjų paprikų pastos
1/4 a.š. šviežiai maltų juodųjų pipirų
1 a.š. kmyninio kumino
1 1/2 a.š. maltos kalendros
1 a.š. sutarkuoto šviežio imbiero
šluotelės smulkiai sukapotų žalumynų: kalendros, petražolių, salierų lapų.

kopūstą stambiai supjaustome. puode storu dugnu išlydome ir gerai įkaitiname sviestą. sudedame bulves, pasūdome puse šaukštelio druskos ir kepame vartydami, kol gražiai apskrunda ir suminkštėja. apskrudusias bulves išgriebiame iš sviesto ir suberiame ant lėkštės, išklotos popieriniu rankšluosčiu, kad susigertų riebalų perteklius. į likusius karštus riebalus sudedame imbierą, suberiam maltus prieskonius. skrudinam prieskonius kelias sekundes ir sudedam pomidorus, jų pastą bei cukrų. kepkite pomidorus maišydami, kol išsileidžia. sudedam stambiai pjaustytą kopūstą, pasūdome likusia druska, išmaišome ir troškiname 15-20 minučių, uždengę dangčiu. jei reikia, įpilame šiek tiek vandens, kad daržovės kepdamos nepridegtų. retkarčiais pamaišom. kai kopūstai visiškai suminkštėja, sudedam bulves bei žalumynus, permaišome ir troškiname viską kartu dar kelias minutes. valgome su ryžiais ir šviežia indiška duonele.

su mažais pakeitimais — iš jogos mitybos.

lachha paratha
300 g pirmos rūšies miltų
3 šaukštų tirpinto sviesto ir dar šiek tiek – tešlos lankstymui ir kočiojimui
175 ml šalto vandens
žiupsnio druskos

dubeny sumaišom miltus, druską. įtriname tirpintą sviestą. supilam vandenį ir išminkykome minkštą vienalytę tešlą, minkykom 5-7 minutes. suspaudžiame tešlą į rutulį ir paliekame brinkti bent valandai, uždengtą drėgna pašluoste. po valandos tešlą vėl gerai išminkome ir padaliname į 8 vienodo dydžio gumulėlius. iškočiojame vieną gumulėlį labai plonu tešlos lakštu – it štrudeliui. paviršių aptepame išlydytu sviestu, šiek tiek pabarstome miltais.
suvyniojame tešlą į standų vyniotinį. truputį pakočiojame, kad pasidarytų panašus į virvę. vieną virvės galą prispaudžiame prie stalo, o virvę apvyniojame aplink spirale. duonutes atidedam 15 minučių, kad sustingtų sviestas. tada dar kartą iškočiojame į plonus apskritus tešlos papločius. kepame sausoj įkaitintoj keptuvėj nepridegančiu dugnu vieną pusę 1 minutę. paplotį apverčiame ir apkepusią pusę apšlakstome šiltu lydytu sviestu. pakartojame tą patį kitai papločio pusei. kuomet paplotis iš abiejų pusių pasidengia rusvomis dėmėmis, duona iškepta. valgome kuo karštesnę.

pagal jogos mitybą.

paskutinės dienos čionais vat tokios vat. kai paskutinįsyk [gyvenime] sutinki žmones, tai regisi taip desperate: it amžinybė galėtų būti trimis dienomis trumpesnė. sakom, rašysim laiškus, leisim balandžius nuo eifelio bokštų, gaudysime toliau skriejančias radiobangas – ar atsimeni, kaip mums pasakojo apie kubmetriais išparduotą orą?

ir ir ir kaipgi mes taip išbirome? – su viduvasario lietumis, vilnele leistais laiveliais, nuo tavo lūpų kylančiais dūmais. – po visus pasaulius. su savo Teisingo Gyvenimo vizijom, kuriosna susivyniojau meilę, muziką, matematiką ir melancholiją. visai kaip sumuštinius – į žemėlapius, kad vėliau iš sviesto dėmelių ornamentų skaityčiau pranašystes.

- – -
road-trip‘ui turėjau išsikepti duoniukų, bet visos tos margaritos ir nesukrauti krepšiai taip padarė, kad liko tik žavi jųjų vizija.
bet poznanėj duoniukus valgė ir ignas! – o berniukai, kaip jūs, kur jūs, ar bent RedVaitu jus kas pavaišina?.

- – -
myliu bučiuoju.

grūdėti duoniukai
240 g rupių miltų
60 g saulėgrąžų arba moliūgų sėklų
60 g sezamo sėklų
30 g linų sėmenų
1/4 a.š. druskos
150 ml vandens
30 g medaus arba rudojo cukraus
30 g aliejaus

viską sumaišome ir minkome kokias 3 minutes, kol masė pasidarys vientisa – kaip plastilinas. leidžiame pailsėti bent 20 minučių. iškočiojame 1/2 cm storumu, leidžiame pailsėti, ir paploniname iki kokių 3 mm storio. kepame 180oC, kol pasidaro sausoki ir gal net šiek tiek parunda – bet tik labai šiek tiek!!

įkvėpta Reinhart’o Whole Grain Breads – tik tiek, kad jo recepte sėklas siūloma sumalti į miltus. o man gi patinka krumšt-krumšt kai būna.

ir dar it rūpestinga mama užkraudinėju šaldytuvą mieline bei trapia tešla. skrudinu migdolus. žarstau paskutinius pamokymus ‘tavo mėgstamiausius ledus darome taip, o lietiniams blendinys turi būti vat tokio tirštumo’.
‘bet jau kai grįšiu, kai grįšiu!-’ taip ir grasinu šeimynai. sakau, zuikeliai, kepsiu jums tortus, jūs tik sąrašą padarykit; ir pomidorų padažą, nes grįšiu ant pomidorų. už visą praėjusį mėnesį, už visą ateinantį pusmetį.

paskutinį savaitgalį alytuj skabiau daržo gėrybes ir iš jų makalavau belenkokius greitus užkandžius – tiem sykiam tarp šaltibarščių ir varškėčių. vieną sykį net nučiakinti nepatingėjau, todėl –

sodo gėrybių salotos
špinatų (ir salotų, ir gražgarsčių, ir kitokių žalumynų)
žemuogių
graikinių riešutų
užpilui: svarainių sirupo
alyvuogių aliejaus
druskos
pipirų
džiovinto baziliko

ruginė duona su saulėgrąžomis
40 g sviesto (veg atveju: keičiame margarinu, jei turim gero, arba tiesiog aliejumi)
260 g verdančio vandens + 200 g rupių ruginių miltų
300 g kvietinių miltų
1,5 a.š. druskos
2 v.š. cukraus
1,5 a.š. sausų mielių
30 g ištiprinto salyklo

ruginius miltus nuplikome verdančiu vandeniu. o toliau — toliau kepam palei duonkepės instrukcijas .) neturime duonkepės? ne bėda.
nežinau, iš kur atsirado mūsuose šitas receptas, tačiau nuojauta kužda, kad iš supermamų.

tada metame striukes, žemėn kepurę ir einame lauk, mat oras per gražus.

pakeliui prisimename soho (šiandieną aipodas ausin murkė i’m sitting in soho trying to stay drunk, gal dėl to), todėl krepšin įsimetame avižinių duonelių ir guacamole.

prabėgom parašome tinklaraštin.

avižinės duonelės
150g avižų dribsnių (netinka tie greitieji, per minutę išverdantys)
70g rupių miltų
3/4 a.š. kepimo miltelių
1 a.š. cukraus
1/2 a.š. druskos
50 g aliejaus (naudoju nerafinuotą saulėgrąžų, tokį, kokia agnė nekenčia; užtat nuo jo duonutės intensyviai kvepia saulėėgrąąžom.)

sumaišome visus produktus ir šliūkštelime šiek tiek vandens – turi gautis kažkas.. kažkas, panašus į tešlą. ją iškočiojame kokių 23cm skersmens skrituliu ir supjaustome į 8 skilteles (na, tarsi picą). kepame 20-30 minučių (kol iškeps) 170oC.

receptas be kilmės. kadaise iš british council buvau pasiėmusi kažin kokią receptų knygą – seniai tai buvo, kol džeimis oliveris nė nebuvo mūsuose girdėtas – ir ten aptikau. užtikau.

guacamole‘i sutriname sunokusį avokadą su žiupsneliu druskos, pipirų ir galbūt saldžiosios paprikos miltelių. jei norisi, įpjaustome truputėlį šalotinių svogūnų. kabiname šaukštais, įsivaizduojame gyvenimą kokiojnorsten kalifornijoj.

peshwari naan
tešlai
500g “stiprių” miltų
250 ml sojos pieno
200 ml vandens
25 g aliejaus
1 a.š. cukraus
1 a.š. kepimo miltelių
1 a.š. sodos
2 v.š. sojos jogurto (paprasto – ne braškinio kokio; alternatyviai galima paimti kiek daugiau s. pieno ir įvarvinti šaukštelį acto)

įdarui
razinų (jas išmirkyti), riešutų (bandžiau su įvairiais, bet skaniausia – su migdolais), tarkuoto kokoso, cinamono, ciberžolės

orkaitę įkaitiname iki maksimalios temperatūros (arba ‘griliaus’).
įdarui visus produktus sumalame blenderiu ar – tiesiog – mėsmale.
miltus sumaišome su soda, kepimo milteliais ir druska. įmaišome pieną, vandenį, aliejų, jogurtą ir cukrų; minkome, kol tešla pasidaro vientisa.
suformuojame kokių 15 rutuliukų, juos plonai iškočiojame, dedame įdaro, užlankstome, kad įdaro nebūtų matyti; galima dar šiek tiek pakočioti, kad išeitų plonesnės duonelės.
kepame po 1,5-2,5 minutes kiekvienai pusei. atsargiai, gali sudegti, jei pakeliui sumąstysime palaistyti gėles ar užsiimti kitokia visuomenei naudinga veikla.
gardu jas tik ką iš orkaitės ištrauktas truputėlį aptepti sviestu (not vegan!!!) arba tiesiog šildantis kitądien apkepti aliejuje. tada duonelės būna drėgnesnės ir – drauge – traškesnės.

chapati man primena soho, naan šiaip gardūs – tikėjausi juos kada prastumti p. monikai, bet dabar jau mano kėslus ji permatys kiaurai ir atidžiau žvelgs į kiekvieną jai siūlomą maistą.

įkvėpimas: indobase.com.

todėl žmonės manimi tikėjo.

dabar mano jausmai stygos formos, aš nebeskraidau iš balkonų ir nebedvokiu vėju.
sapnuose aš tik vėluoju susitikti su r. ir paskubomis kraunu kuprinę (tiesa, ji taip ir lieka tuščia.).
nesapnuose mes vaikštome po kabakus ir klausome žmonių pasakojimų.

įdomūs jie, žinote. įdomūs. maitinuosi kitų žmonių istorijomis kaip vakar per csi moteris maitinosi jų kepenimis.

ciabatta
išeiga: 3 kg (aš kepiau tik iš šeštadalio – pabandymui. tačiau kitąsyk kepsiu bent iš pusės normos)
laikas
įmaišalui pagaminti ir susifermentuoti: 6 valandos
suminkyti duoną: 15-20 minučių
pirmas kildinimas: 10-14 valandų; duoną reikia palankstyti po 45 ir 90 minučių
duonai sušilti: 1 valanda
dalinimas: pora minučių
antras kildinimas: 1,5 – 3 valandos
kepimas: 15-20 min (mažoms bandelėms), 35-40 min (duonai)

įmaišalui
457 g kvietinių miltų (naudojau pirmos rūšies)
152 g rupių kvietinių miltų
609 g vandens (maždaug 65oF temperatūros)
2 g sausų mielių

tešlai
1082 g kvietinių miltų (vėlgi naudojau pirmos rūšies)
710 g šalto vandens (40oF)
viso įmaišalo
34 g druskos
3 g sausų mielių
51 g alyvuogių aliejaus

įmaišalui sumaišome visus ingriedientus, uždengiame ir leidžiame rūgti kambario temperatūroje 6 valandas. kai paviršius tampa raukšlėtas ir nusėtas burbuliukų, įmaišalą galime naudoti.
visus tešlai skirtus produktus (išskyrus kokius 20 procentų vandens) sudedame į didelį dubenį (pageidautina, kitchenaid’o, bet kad jau krizė, tanka naudotis tuo, kuris iš ddr parvežtas; galima ir rankomis makaluoti.), lėtai maišome, kol viskas.. susimaišo (apie 5 minutes). toliau maišome, kol glitimas vidutiniškai susiformuoja.
įmaišome likusį vandenį; minkome, kol tešla pasidaro vientisa (dėmesiaus – ji bus minkšta, tikrai ne tokia kaip bandelėms ar picai; šiek tiek primena viena filmą iš vaikystės su eddie murphy. su tokiais žaliais.. objektais.).
tešlą perkeliame į gerai aliejumi išteptą indą.
patikriname tešlos temperatūrą: jei ji maždaug 72oF, paliekame kambario temperatūroje. jei aukštesnė – paliekame šaldytuve.
tešlą lankstome po 45 ir dar 45 minučių (taigi – po 45 min. ir pusantros valandos). svarbu po antro sykio patikrinti, ar indas tikrai gerai išaliejuotas, kad galiausiai, kai reiksią bandutes formuoti, tešla nebūtų prie jo prikibusi.
paliekame šaldytuve 10-14 valandų.
kitą rytą išimame indą iš šaldytuvo ir leidžiame tešlai pašilti kokią valandą. stalą gerai gerai išmiltuojame ir išverčiame tešlą. labai atsargiai (negalima išmušti viso oro) tempiame tešlą nuo centro ligi kraščiukų, kol tešla pataps kokių 2 cm storio stačiakampiu. supjaustome, kaip norime (3kg tešlos, sako, pavirsta į 6 duoneles. man iš 500g tešlos išėjo 6 bandutės).
dabar reikėtų tas duoneles palikti pakilti 2 valandoms kambaryje (arba 2 valandoms šaldytuve ir valandai – kambaryje). kadangi tešla grasina prarasti bet kokią formą, reikėtų naudoti tokį daiktą kaip couche. kadangi aš tokio neturiu, suformavau kažką panašaus iš silikoninio kepimo popieriaus — tiktų ir tvirtesnis rankšluostis. daiktą, ant kurio leisitės ilsėtis tešlai, reikia labai labai gausiai išmiltuoti. ir vėlgi – su duona elgiamės atsargiai.
kad ir kur padėjome duoną, uždengiame ją plastikine plėvele ar įkišame į didelį maišą. taip uždengtą paliekame pakilti.

įkaitiname orkaitę. jei turime, reikėtų naudoti kepimo akmenį, bet mes, deja, jo neturime, tai pasitenkinom ‘tiesiog’ orkaite. įkaitiname iki 475oF (kokie 240oC). prireiks ir garų (tam esti keletas būdų, apie juos galima prisiskaityti originalaus recepto komentaruose; aš tiesiog į didelę kepimo formą, laikomą vienu aukštu žemiau nei kepančios duonelės, pripyliau verdančio vandens)
duoną apversdami perkeliame ant kepimo skardos. kai pašauname duoną krosnin, sumažiname temperatūrą iki 450oF (230oC). jei kepame dideles duonas: 8 minutes kepame su garais, dar 20 be garų. aš kepiau 8 minutes su garais ir tada kokias 7 – be garų. kai plutelė pasidaro tokios spalvos, kokios norisi, išjungiame orkaitę ir leidžiame jai vėsti orkaitėje pravertomis durelėmis 10-12 minučių.
leidžiame atvėsti. skanaujame.
(pastabos: išsigandau šlapios tešlos, todėl prikroviau dar miltų; tik paskiau sužinojau, kaip turėtų atrodyti ciabatta tešla, tad! dėl šito dalyko atsirado per mažai dideliųųųųų ciabattai būdingų ertmių. tačiau skonis, skonis. o aš juk nė nemėgstu ciabattos.
ma sakė, pradėkime duona namuose kepti.
aš norėčiau.

receptas: wild yeast

duoną kepti yra ypatinga.