kai aplinkui visi taip klaikiai jaudinasi dėl la grippe, ir pirmasis žodis, kurį viena ausimi nugirsti prie kongresų rūmų perekūrinimosi, – les vaccinations, o paskiau tave uždaro į didelę salę, kur klausai stalų muzikos – kai tada užgęstant šviesoms girdi iš visų pakampių kosint, nesąmoningai užsitempi skarą virš nosies.

//čia filmukas, kaip pas mumis lyja

–

vakarnakt pas vygantą aptikau smalsią ir man klaikiai pritinkančią iniciatyvą – kas gi mūsų šaldytuvuose?
maniškis biednesnis nei kad namie – studentavimas ir krizė ir aš-čia-tik-laikinai mėto į mane akmenis ir sako, nepirk to, nepirk ano.
bet vis dėlto turime:
viršutinė lentyna yra liekanėlės ir redi meid, tik kad namų gamybos. t.y., kokletukų masė, brokolių sriubos puslitriukas, gabaliokas sėlenų paplotėlių tešlos, dėželė išvirtos kynvos pusryčiams.
pieno produktų lentynoj penketas natūralių jogurtų (jų čia tiesiog ne-ap-si-mo-ka gaminti, mat skonis puikus, o tekstūra net nuostabesnė už naminio), sūriai – rocamadour ir bleu de causses. dar čia pat pusplytė sviesto – paties paprasčiausio, nesūdyto. dar bliūdukėlis greitai išsivirtos obuolienės ir pradėtas kriaušių tyrės (šita tai pirktinė) indukas. ir ma honte, ma très grande honte – speculoos užtepas. trans-riebalai ir kitokie nedžiaugsmai, bet oh-so-good.

//šitoj nuotraukoj matome tikrą načnyką – tik pažiūrėkite į darbo valandas ‘nuo šešių iki dviejų’

daržovių lentynoj-ir-kitoj-lentynoj-ir-stalčiuky turim veik visą porą, pusę moliūgo, pusę raudonos saldžiosios paprikos, dvi puseles obuolių – reinette d’armorique ir belchard chantecler; puslitrioką brokolio žiedynų, pavargusį saliero stiebą, ketvirtį kopūsto, imbiero šaknį, local mandarinų (ha ha, tiek ir local – iš korsikos; bet vis dėlto šalis tai ta pati!), keletą citrinų, morkų, pomidorų, petražolių šluotukę, porą cikorijų ir vieną navet jaune (huh??? čia kažkokia it ropė it griežtis).
lentynėlėse 10 kiaušinių, pusė skarbukės konservuotų kukurūzų, pusė – pomidorų pastos, česnako galva, pusė svogūno, pusė citrinos, aitriųjų paprikų tyrė, maišiokas sandariai uždarytos kavos, maišiokas kynvos. tetrapakas pieno ir plakamosios grietinėlės ir, taip taip, baltas ir raudonas stalo vynai – vika protino, kad vyno nelaikome šaldytuve, betgi jis juk užsilikęs nuo gimtadieninio tiramisu (baltas) ir kažin kokių padažų (raudonas), o be to, rašalas čia, ne vynas.

- o pas jumis kas?-kišu nosį.

kreminė brokolių sriuba
nuplautų brokolio žiedynų ir smulkiai pjaustyto stiebo (iš viso apie 250 g)
3-4 a.š. miltų
500 ml pieno
2 v.š. sviesto
500 ml daržovių sultinio
1/4 a.š. asafetidos
druskos ir maltų juodųjų pipirų pagal skonį

į užvirusį daržovių sultinį sudedam brokolius, pasūdome (jei sultinys be druskos) ir verdame, kol suminkštėja bei tampa skaisčiai žali. atidedame kelis žiedynus papuošimui. kol verda brokoliai, keptuvėj išlydom sviestą, suberiame asafetidą, vėliau miltus ir nuolat maišydami kepinam, kol šie paskleidžia riešutų kvapą – saugome, kad nesudegtų! lėtai nuolat maišydami supilam pieną – pilame po truputį, kad nesusimestų į gumuliukus. pieną užverdame, padruskiname ir papipiriname. aš dar truputėlį paviriau, kol sutirštėjo. supilame brokolius su sultiniu ir sutriname iki vientisos masės. puošiame smulkintais brokolių žiedynais ir valgome su duona ar duoniukais.

sėlenų paplotėliai
200 g rupaus malimo miltų
100 g pirmos rūšies miltų
1 v.š. kmynų
geros saujos kviečių sėlenėlių
žiupsnio rupios druskos
2 v.š. tirpinto sviesto
175 ml šalto vandens
aliejaus arba lydyto sviesto paplotėlių gruzdinimui

sumaišome miltus, druską, sėlenas ir kmynus. supilame sviestą ir triname tarp pirštų, kol tolygiai padengiam visą mišinį. įmaišome vandenį ir suminkome standžią tamprią tešlą (jei masė per skysta, įberiam miltų, jei per kieta – paminkome drėgnom rankom). minkome penketą minučių, kol tešla tampa elastinga. paliekame pusvalandžiui pailsėti (geriausia polietieniniame maišiukyje).
tešlą iškočiojame maždaug pusės centimetro sluoksniu ir taure išspaudžiame paplotėlius. kočioti patariama be miltų – kad kepant jie nedegtų.
pasak JogosMitybos, paplotėlius reikėtų gruzdinti. kadangi aš neturėjau Tiek Tiek aliejaus – o, be to, paskiau neturėčiau ką su juo veikti (namuose tai bent spurgų galima išsivirt!), tiesiog kepiau papločiukus ant sviestuko, išlydžiusi jo porą trejetą šaukštų, kad meiliai padengtų puodo dugną. skaniausi karšti, bet atšalę irgi labai smagiai kramtosi.

abu labu receptai iš jogos mitybos.

pastel tres leches
pagrindui
7 kiaušinių
113 g minkšto sviesto
3/4 st. cukraus
2 1/2 st. miltų
1 a.š. kepimo miltelių
1/2 a.š. druskos
1 st. pieno
1 a.š. vanilės ekstrakto

pieno masei
1 skardinė sutirštinto pieno (be cukraus)
1 skardinė kondensuoto pieno su cukrum
1/2 st. grietinėlės

glaistui
2/3 st. riebios grietinėlės
335 – 340 g smulkiai sukapoto baltojo šokolado
žiupsnelio druskos
2 v.š. šviežiai spaustų citrinų sulčių
uogų papuošimui

orkaitę įkaitiname iki 180oC. didelę kepimo skardą (kepiau iš pusės porcijos ir naudojau 20×20cm formą) ištepame sviestu ir pabarstome miltais.
atskiriame trynius nuo baltymų. gerai išplakame sviestą su cukrumi iki purios baltos masės, po vieną sudedame trynius; po kiekvieno trynio gerai gerai paplakame kokią pusę minutės. supilame vanilės ekstraktą.
kitame dubenyje sumaišome miltus, kepimo miltelius ir druską. šį mišinį pakaitomis su pienu (per 3-4 kartus) įmaišome į sviesto-trynių masę.
baltymus išplakame ligi standžių putų – tai labai svarbu, nes tik dėl jų atsiranda pūslelių, kuriosna paskiau gali susigerti pienas. atsargiai įmaišome juos į tešlą (pirmiausia įmaišome 1/3 baltymų, o paskiau, kadangi masė jau bus skystesnė ir lengviau pasiduos atsargiam maišymui – ir likusius). tešlą supilame į paruoštą formą ir kepame 25-30 min (nors ir dariau iš mažesnio kiekio, man kepė maždaug tiek, na, gal truputį ilgiau — kaip visada su mano orkaite). ataušiname formoje.
suplakame sutirštintą pieną, kondensofkę ir grietinėlę; aš dar įmaišiau gerą žiupsnį maltos vanilės, mat tešlon įpilti ekstrakto pamiršau. šakute subadome visą pyragą – ne šiaip pabadom paviršių, o susmaigstome kiaurai. užpilame pieno masę, uždengiame maistine plėvele ir paliekame nakčiai šaldytuve.
glaistui susmulkiname baltą šokoladą. užviriname grietinėlę ir supilame ją ant šokolado. paliekame keletui minučių, gerai išmaišome – kol nebeliks šokolado gabalėlių. įberiame žiupsnį druskos, supilame citrinos sultis.
aptepame pyragą glajumi ir puošiame uogom. juk braškės — nesidžiaugti jomis nevalia.

receptas štai čia.

aš nesijaučiu apgailėtina.
kai vis lūkuriuoju namuos ir bandau sumąstyti pretekstą aplankyti tave ar kaip nors pro šalį važiuojant užsukti ir tuomet švelniai priglusti ir paklausti mielas mielas kaip laikaisi mielas ar pasiilgai manęs aš tavęs ne,- šelmiškai nusišypsoti,- nors tu žinai tiesą ji pernelyg akivaizdi nors aš žinau tiesą mes abu vis tiek vaidinam tolimus atskirtus tarp mūsų būriai trečiokų būriai antrokų ir pirmokai būrai ir mes kartais priešingai mes vaidinam artimus nors tarp mūsų ištisa praraja skirtingo požiūrio skirtingos muzikos tu su savo nuodėmėm ir aš su savo prasižengimais tu su savo papeikimais ir nesąmonėm į kurias aš žiūriu atlaidžiai.
aš visai nesijaučiu silpna.
kai tave susitinku ir pasijuntu maža visame kame tavyje paskendusi ir nuo viso pasaulio paslėpta ir tokia saugi kad ojoj kas norit pabandykit mane nuskriausti gi ne ne jie net nebandys nes tu nuo viso ko mane apsaugosi ir dar po vieną akį jiems išdursi ir dėlto aš vis grįžtu kaip kokia kiaunė ar kitas švelniakailis gyvūnėlis pas tave kur visai negalioja iškrypusio pasaulio kreivos taisyklės kur gali pasijusti besėdįs ir geriantis arbatą ir vėlgi – globojamas apglėbtas.
aš neaukštinu mūsų meilės.
nerėkiu kad ji virš visko ir metafizinė nešūkalioju laukuose kad dėl tavęs nors iki žvėryno galo nueičiau ir kitaip nebandau įrodyti kad tarp mūs kažkas švento gi abu gerai žinom kad meilė tokia buitinio lygio kad nėra čia ko slėpti kad aš su tavim dėl vienų priežasčių o tu su manimi dėl to kad parneščiau dešros iš parduotuvės ir palikčiau šaldytuve ar kad padaryčiau arbatos ir palikčiau puodelį ant palangės neva nerūpestingai bet iš tikrųjų iš visų jėgų bandydama priminti apie savo egzistavimą.
aš neslepiu kad tave sapnuoju.
dienom naktim prabundu kur savo lovoj ar eidama per perėją ar troleibuse pro purviną langą žvelgdama ar važiuodama su tėčiu į parduotuvę ir vis kaži kokie prisiminimai išnyra iš bendro bendriausio mūsų gyvenimo išties ar galima dalykus tiek dalykų pamiršti net jei dažnai atrodo kad prisapnavai jų dieną naktį ar nėra neįmanoma pamiršti kiek man tu davęs kiek aš tau davusi net jei tas mano davimas tik nuolatinis pietų gaminimas ir stalo dengimas aš jau bijausi prisipažinti bet regis kad vis dažniau aš prabundu ir vis rečiau sapnuoju ir jau tik gyvenu prisiminimu viso to ką sapnavau ir ėj ėj ar nebus vieną rytą tokio prabudimo kai vargiai tavo veidą prisiminsiu.

VAkaR ar užvaKar

žiūrėjau į gabrielių per visus international pusryčius ir galvojau, ar jis bent mato išdavikiškame mano žvilgsnyje, kad jį pasikviečiau pusryčiauti vien tam, kad galėčiau dabar nužvelgti, ištirt,i išnarplioti veide ir rankų mostuose, kaip atrodo išeinantis licėistas (o gal feliksas man sakė, kad reikia jau sakyti licėjininkas,ką?), bet visas dar tikras ir gyvas priminimas apie tą vaiduoklišką pastatą kitapus zymenso. sekundėmis atrodo, visam tūkstanty žodžių kartais netelpa, kas yra licėjus. buvo. bus.

bandelės su cinamonu

o,285 kg miltų

o.o42 kg cukraus

o,o5o kg margarino

o,145 kg pienO

o,o15kg mielių

o,oo1 kg druskos

dar margarino kokių 30 g patepimui ir cinamono bei cukraus pabarstymui

1. mielinė tešla: mieles užpilame trupučiu pieno, ištirpiname. likusį pieną pilame į cukrų su druska.

margariną ištirpiname

į miltus pilame mieles, margariną, cukrų, likusį pieną, užmaišome tešlą; paliekame kambaryje 20 min.

2. bandelės: iškočiojame iš tešlos maždaug 5 mm storio stačiakampį lankštą, jį patepame margarinu ir pabarstome cukrumi ir cinamonu. suvyniojame į ritinį ir darkart patepame margarinu ir apibarstome cukrumi ir cinamonu.pjaustom norimo dydžio bandelėmis, dedame ant skardos ir įspaudžiame nykčiu statmenai bandelės ilgiui ruoželius – tada jos geriau pakyla. kildinam gal 20 min kur nors šiltai, apdengę sufrėkintu rankšluosčiu, tada kepam

200 – 22o C temperatūroje apie 15 – 20 min.

]]> http://kepyklapenki.lt/2009/06/01/nemoku-parasyti-zodziu-sitos-dainos/feed/ 5 http://kepyklapenki.lt/2009/05/09/i-tried-the-light-therapy-from-a-xerox-machine/ http://kepyklapenki.lt/2009/05/09/i-tried-the-light-therapy-from-a-xerox-machine/#comments Sat, 09 May 2009 14:47:37 +0000 rusvaplaukė http://kepyklapenki.lt/?p=621 tu kaip ledai karštą vasaros dieną, iš tiesų.

kruasanų gamyba vyksta lygiai taip kaip aš ją įsivaizdavau: kočioji, lauki, kočioji, lauki, kočioji, galvoji, kad jau nebeišeis, lauki, kočioji, įkiši šaldytuvan ir ten pamiršti, kitąryt randi trigubai išsipūtusią tešlą – tokią kaip pagalvė! – ir kočiojant ji leidžia visokiausius garsus net.

tada kaitini orkaitę taip ilgai it kaitintum duonai (nes žinia – jei per anksti orkaitėn įkiši, sviestas tik tirrrrrrrpt ir ištirps, ir bus tau po kruasanų), ir šauni raguolius orkaitėn. prisigalvoji visokių baisių dalykų – kad jie neiškils ar kad subliūkš ar kad apskrus, tačiau žali liks.

ištrauki iš orkaitės. pasukioji galvą. valgai karštus kruasanus. ‘nevalgyk karštų, skrandį skaudės,’- sako ma.

visi valgome šviežučius raguolius; keletą jų pasislepiu spintelėje.

iš likučių privynioju bandelių su šokoladu. kepėjų be stabdžių balandžio iššūkis (išsišūkimas?) – checked.

kruasanai
mielinei tešlai (détrempe)
1000g miltų
80g kambario temperatūros sviesto
2 v.š. sauso pieno *
150g cukraus
1 v.š. jūros druskos (paprastos druskos dėti mažiau)
450g vandens
25g šviežių mielių (naudojau pakutį sausų)

* jei neturime sauso, dalį vandens galima pakeisti pienu.

sviestas sluoksniavimui (beurre de tourrage )
180g kambario temperatūros sviesto.

raguoliams aptepti
1 išplakto kiaušinio

pirmiausia pasigaminame mielinę tešlą. sumaišome miltus, cukrų, druską, sviestą, mieles bei vandenį (arba pieną). suminkome minkštutį švelnų kamuoliuką ir leidžiame tešlai pailsėti – pakilti, kol padvigubės (kokias 2 valandas).
iškumščiuojame orą, iškočiojame tešlą į 60 x 20 centimetrų stačiakampį ir užtepame sviestą (beurre de tourrage, sako prancūzai) ant dviejų kairiųjų trečdalių tešlos.
dešinįjį trečdalį – tą, kuris neapteptas sviestu, užlenkiame ant vidurinė dalies. tada kairįjį kraštą užlenkiame ant viršaus: išeina tarsi “knyga” su “nugarėle” kairėje.
įvyniojame į plėvelę, šaldome valandą.
tada vėl iškočiojame į 60 x 20 cm stačiakampį (“nugarėlė” lieka kairėje). padarome dvigubą lenkimą, šaldome.
vėl padarome dvigubą lenkimą, šaldome.
padarome viengubą lenkimą. galiausiai tešlą iškočiojame maždaug 0,5 cm storio stačiakampin.

supjaustome tešlą trikampiais (pagrindo ilgis – 15 cm), kiekvienas trikampis turėtų sverti kokių 90 g (iš vienos porcijos, sako, išeina iki 20 raguolių). suformuojame kruasanus, išdėliojame ant kepimo skardos ir leidžiame pakilti apie valandą (vėlgi turėtų padvigubėti).
prieš kepdami aptepame kiaušiniu.
kepame 180 laipsnių temperatūroje apie 30 minučių (kepiau 195oC orkaitėje kokių 15-20 min; kadangi per daug rudavo, uždengiau folija) arba kol tampa gražios aukso spalvos.

pasakojimas apie paprastą sluoksniuotą tešlą ir, svarbiausia, kaip ką lankstyti: čia.

šaltinis: foodbeam.

citrininis morengų pyragas

pagrindui
200g miltų
1 a.š. kepimo miltelių
50g cukraus
1 a.š. cinamono
100g minkšto sviesto
1 didelio kiaušinio

citrininiam įdarui
180g cukraus
60g (6 v.š.) kukurūzų krakmolo (naudojau bulvių)
4 didelių kiaušinių trynių (baltymus palikti morengams)
150ml šviežiai spaustų citrinos sulčių
vienos tarkuotos citrinos žievelės
200ml vandens (pyliau kokių 100 ml tokiam kiekiui įdaro)
50-60g sviesto (kambario temperatūros)

morenginiam viršui
4 kiaušinių baltymų
120g cukraus
žiupsnelis vanilinio cukraus ar maltos vanilės
1/2 a.š. citrinos esensijos

pagrindui sumaišome sausus produktus ir į juos įtriname sviestą; kai tešla tampa panaši į trupinius, įmaišome kiaušinį (na iš esmės eilinį kartą ruošiame trapią tešlą). paliekame pašalti šaldytuve.
įdarui gilesniame puodelyje sumaišome cukrų, citrinos sultis, krakmolą, vandenį. maišydami (būtinai!) kaitiname ant vidutinės ugnies, kol užverda; tada sumažiname ugnį ir dar kiek paverdame, kol masė tampa tiršta ir vientisa (aš kaitinau kiek ilgiau nei recepte minėtą pusę minutės).
nuimame nuo ugnies, sudedame trynius, sviestą, žievelę ir gerai sumaišome. įdarą uždengiame plėvele ar supilame į sandarų indą ir paliekame šaltai.
pasiruošiame 28cm formą (aš kepiau iš pusės porcijos 18-20cm formoje), orkaitę įkaitiname iki 180 laipsnių (dujinę – iki 160). tešlą iškočiojame ir įklojame į formą. subadome šakute, įklojame į formą kepimo popieriaus ar folijos ir priberiame pupelių ar kepimo svarelių. kepame 10-15 min (kol kiek pagelsta), išimame ir leidžiame atvėsti.
viršui baltymus plakame, kol suputoja. po truputį beriame cukrų, sumaišytą su vanile. kai gauname gražų blizgantį morengą, įplakame citrinos esenciją.
į ataušusį pagrindą supilame apstingusį citrininį įdarą ir sudrebiame (e ar ė?) morengus. pamakaluojame rankomis, kad gautume dailias bangeles. kišame orkaitėn ir kepame, kol baltymai pasausėja ir dailiai paskrunda (maniškis buvo pamirštas orkaitėje kiek per ilgai; pagal originalų receptą, reikėtų laikyti 10-12 min, tačiau man tiek laiko pasirodė PER DAUG).
pyragą aušiname 20 minučių. tada dedame šaldytuvan porai valandų ir tik tada tiekiame.

pastebėjimai. įdarą reikėtų ruošti dar tirštesnį – ar daugiau trynių, ar krakmolo, ar menkiau vandens dėti; pagrindui cinamonas tinka tobulai; kitąsyk morengus ruoščiau kaip itališką morengą (bezė), mat maniškis truputėlį paleido kažin kokio skysčio.
beje, skonis labai intensyvus. labai!

receptas – kovo mėnesio kepėjų be stabdžių iššūkis. tune in next month, kad savo akimis pamatytumei – o taip! – julė kepa kruasanus ir iš nervų susitranko galvą į virtuvės sieną ,).

kepėjai be stabdžių-vasaris:
opera

migdoliniam biskvitui
75 g cukraus pudros
2 ½ v.š. miltų
75 g maltų migdolų
3 kiaušinių
15 g ištirpinto ir atšaldyto sviesto
3 kiaušinių baltymų
1 VŠ smulkaus cukraus

šokoladinei masei
200 g geros kokybės smulkinto juodojo šokolado
120 ml pieno
110 ml plakamosios grietinėlės
50 g minkšto sviesto

kavos sirupui (kavos sirupo nedariau, naudojau užsilikusį nuo tiramisu)
1 ½ v.š. cukraus pudros
1 ½ v.š. tirpios kavos

sviestiniam kremui
70 g cukraus pudros
1 kiaušinio baltymo
1 v.š. tirpios kavos
100 g minkšto sviesto

biskvitas. orkaitę įkaitiname iki 220oC. išklojame popieriumi kepimo skardą (pagal receptą reikėtų 20×30cm, tačiau man tokia pasirodė mažoka, todėl naudojau tiesiog savo orkaitės blėką). persijojame cukraus pudrą, miltus ir maltus migdolus. kiaušinius išplakame iki šviesios tirštos masės, įsijojame miltus, įmaišome sviestą. likusius baltymus išplakame su šaukštu cukraus iki standžių putų, trečdalį jų įmaišome į migdolinę masę, tada atsargiai viską sumaišome su likusiais baltymais. supilame į skardą, išlyginame ir kepame kokias 6-7 minutes, kol biskvitas įgauna auksinę spalvą ir spustelėtas spyruokliuoja. (manau, man reikėjo pakepti dar porą minučių, mat išimtas iš orkaitės biskvitas sukrito). biskvitą su popieriumi perkeliame ant grotelių, atvėsiname, o tada nuimame popierių.

kremas
sulaužome šokoladą. užpilame 30 ml užvirintos grietinėlės. įdedame sviestą, gerai išmaišome. palaukiame, kol atauš ir sutirštės.

kavos sirupui cukrų užpilame karštu vandeniu, įberiame kavos.

sviestinis kremas. iš cukraus ir 3 a.š. vandens nemaišydami verdame sirupą, kol jo temperatūra pasiekia 118oC. tuo metu kiaušinio baltymus išplakame iki standžių putų. išvirtą sirupą pilame tarp dubens sienelės ir plakiklio šluotelės, plakame, kol masė ataušta – kokias 7-10 minučių.
kavą ištirpiname 1 a.š. verdančio vandens, ataušiname ir suplakame su sviestu. baltymus per du kartus sumaišome su kavos sviestu.

surinkimas.
biskvitą supjaustome į tris gabalėlius. viena dalį suliejame sirupu, aptepame puse sviestinio kremo. uždengiame kitu lakštu, vėl suliejame ir aptepame puse šokoladinės masės. uždengiame likusiu biskvitu, suliejame ir sutepame likusį sviestinį kremą. išlyginame, paliekame šaltai, kad sutvirtėtų.

likusią šokoladinę masę ištirpiname vandens vonelėje. užviriname likusią grietinėlę ir sumaišome su šokoladine mase. ją ataušiname, kol sutvirtėja. aptepame torto viršų bei šonus.

pjausčiau ne pyragėliniais gabaliukais, o riekelėmis. mat jis skalsus, tačiau drauge ir begaliniai malonus, ir bisų (pun intended) reikalauja.

receptas – iš čia.

tą vakarą mes buvome didesni už padmą ir už tomą, nes kai lėkštėse radome amuse-bouche, tai ir buvo amuse-bouche, o ne įdarytas arbūzas.

ir apskritai — mes jau tokie dideli, tokie dideli: turime kviestines vakarienes, kur aplink mus strykčioja pačios gražiausios šeimininkės, ir vakarienė iš penkių patiekalų. ir net kečupo prie makaronų nebėr.

nesakyk, a., top chef mus šio to išmokė. pavyzdžiui, shot‘ų stiklinaitėsna pilti tik mėtinių-šokoladinių ledų kokteilius, o ne pertrintas sriubas.

* * * * * * * * * *
* * * * * * * * * *

šįmet gruodžio gimtadieniai vienas už kitą nuostabesni; kažkas tokio magiško.

o rūtai padovanojau rožines megztas balerinos kurpaites ir irisų. pačių minkščiausių, pačių šviežiausių.

minkštučiai irisai
1 st. riebios grietinėlės
5 v.š. nesūdyto sviesto
1/4 a.š. maltų vanilės ankščių arba vanilės lazdelė – tokiu atveju ją perpjauname pusiau, išimame sėklas, o pačią lazdelę supjaustome gabalėliais
1/2 a.š. druskos
1 1/2 st. cukraus
1/4 st. šviesaus kukurūzų sirupo
1/4 st. vandens

pasiruošiame 20×20 cm formą – dugną ir šonus išklojame kepimo popieriumi, o tą šiek tiek patepame aliejumi.
viename prikaistuvyje užverdame grietinėlę, vanilę, druską ir sviestą; nukeliame nuo karščio.
kitame inde sumaišome cukrų, kukurūzų sirupą ir vandenį – šis indas turėtų būti didesnis, mat į jį pilsime ir grietinėlę. kol cukrus ištirpsta, kaitiname maišydami. mišinius užvirus, nebemaišome, o tik palengva kraipome puodą į šonus. kaitiname, kol karamelė įgaus švelniai auksinę spalva (man tai nutiko, jai pasiekus maždaug 340-350 laipsnių Fahrenheito). atsargiai įmaišome grietinėlę (žinia, su ištirpintu sviestu, druska ir pamirkusia vanile – jei dėjome visą lazdelę ar, veikiau, jos gabaliukus, juos reikia išgriebti) ir verdame, kol karamelė pasieks 248 laipsnius fahrenheito (aš viriau, kol pasiekė 245, bet kitąsyk tikriausiai lauksiu ir 250, mat irisai išėjo lipnoki. aišku, nelipnių irisų nebūna – juk tada jie plombų netrauktų; tačiau šie man kiek per minkšti). supilame į formą ir leidžiame atvėsti. atvėsusius pjaustome gabalėliais ir vyniojame į dailų popierių.

Aptikau čia.

išėjus iš 103ios auditorijos, norėjos tik raudoti, granausko klevą apsikabinus. arba – arba paskelbti matanalizei karą. žinau — you can’t fight a tactic. tačiau jei jot ą vė galėjo paskelbti karą terorizmui, na, galiu ir aš.
sėdus ant dviračio, atsibučiavus (ha!) su monika paaiškėjo, kad litexpo taip toli. ar, veikiau, ligi ten taip šalta. agnė mane koliojo, o ir šiaip litekspo visi moksleiviai susirinkę tik ryšium su tuom, kad juos ten atvežė jų mokyklos autobusiukas. įdomu, svarstėme keletui valandų prabėgus, kiek dar mergaičių porų čia tyliai šmirinėja, žvalgosi į kitchen-aidus (skaičiau, kad kažkas iš maksimos televizorių, po striukele pasikišęs, bandė išnešti – kamon pypl.) ir savo gyvenimus iš
ledų kūgelių stato.
šmirinėti – tikslus žodis. pirmyn atgal per dvi sales, up and down, up and down griežtai įrėmintoje erdvėje. pažiopsoti į baisius – didžiąja dalim – pyragėlius (gerai, pripažinsiu, vestuvinis tortas su žydru drambliuku buvo mano gyvenimo svajonė. tikrai.); į dar baisesnius tortus; į minėtus kitchenaidus ir briedienos dešras. į tą šefą iš televizoriaus – you know the one. atpirkti savo bilieto kainą gardžiais makaronais su dar gardesniu saldžiųjų pipirų padažu. trijų spalvų makaronai, taip – my-gosh-so-cliche (top chef 5 sezonas prasideda lygiai už savaitės!). ir dar keturių rūšių ledais. garantuoju, kad viską, kas po pristatymo liko, jie išmetė. freegans, go search around; buvo tikrai skanu.
ten dar buvo peilių. rausvų! ir nuostabių arbatos dėželių, pačių nuostabiausių. agnė dėl to pastarojo sakinio truputį mykė; bet kad apvalainos metalinės dėželės yra osom, alpėdamos nusprendėme abi.
ir savo skyriaus vedėją – taip taip, tą pačią, pas kurią tortus klijavau ir šokoladinius burbulus dariau – sutikau. dievaž, kur mano dienos bėga.
matyt dėl anksčiau minėtos prielaidos, į mus žiūrėjo nepagarbiai. that, and we do not have legs like padma’s. tiesa, mes negalėjome savo kavinei bandelinei užsisakyti konvekcinių krosnių (kol kas) ar miltelių mišinio plikytam kremui (niekados), bet tai nėra pakankamas motyvas tokiam elgesiui. mes vylėmės, jog būsime paguldytos ant gultų po palmėmis, prancūzai mums darys pedikiūrą ir siūlysis padengti visas gyvenimo išlaidas, aplink lakstys dailios mergaitės dailiais-baltais-anais-graikiškais-rūbais ir maitins mus Parmiggiano-Reggiano, Pancetta ir šokoladiniais triufeliais. what we found instead was an ultra horny ice-cream man ir top-shop pjaustyklė daržovėms. ir dar kažkoks įrengimas (?) galvai pasikasyti.
viskas gerai, kas gerai baigėsi. neįsigijom krokuvinės dešros (taigi, gyvenimas vis dar pakankamai šviesus), prisigrobėme krūvas atviručių bei cukraus kubelių.
pritarsiu a. – nenumanau, kaip galima tikėtis maisto kultūrą prikelti ar, veikiau, sukurti, kai tooOOkias parodas rengi. juk potencialo yra. tai yra — pažvelki: apie ekologiją bent tris laidas per televizorių rodo, nors mada šioji tik, hm, metelius kokius around. o maistą štai tik p. bobertas gamina, dar oliveris (kchm.kchm.) ir auksinių peilių virėjai. ir į parodas, regis, Aukščiausios Klasės Konditeriai (o gal ir kulinarai – neturėjau progos įsitikinti) nevažiuoja. musiau laiko švaistymas tai — o gal jų tiesiog nėra čionai? ar išvažiavę į amerikes kokias, a? nes nejaugi daugiausia, ką galime pa(si)rodyti – dyyydelis šakotis su cukrinėm gėlėm? ar.. metro pločio balto šokolado laivas su jaunavedžių figūrėlėm? (i’m not makin this up, seriously)
taip, agne, mes galim geriau; mūsų tortai bus su pimpaliukais.

aplink šokinėjo rausvi zuikiai. they were on something.

grįžti buvo šalčiau nei pirmyn važiuoti. žvarbūs rudenio vakarai. palaikė mintis apie briuselio kopūstus ir karamelizuotus svogūnėlius. ir kepintus migdolus. ir sausainius “žibutė”. comfort food!
žmonės tačiau vingio parke dar bėgioja.
mačiau moterį, automašiną vairuojančią bailiau nei aš.
daug rūkančių merginų prie vpu.
kad investiciniai fondai vis dar krenta.
o žmonės vis dar nemoka pereiti žalgirio/kalvarijų sankryžos.

amžina tėkmė, amžina tėkmė, tarė herakleitas ir nuplaukė pasroviui.